Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Stasio Lemežio ir Lauretos Ulbienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo E. G. gynėjo advokato D. Zagrecko skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-10 nutarties, kuria pratęstas E. G. skirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2018-05-15.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis, 2018-03-13 apie 9 val. bute (duomenys neskelbtini), veikdamas prieš nukentėjusiosios, buvusios sugyventinės, J. K. valią, koridoriuje, pradėjęs pastarąją bučiuoti, o nukentėjusiajai pradėjus priešintis, jėga įstūmė J. K. į kambarį, nustūmė ant lovos, numovė jai kelnes, pėdkelnes ir kelnaites, kurias numetė į kitą kambario pusę, nukentėjusiajai J. K. bandant jį nuo savęs nustumti, spaudė ją savo kūnu, taip padarydamas J. K. kaklo dešinio šoninio paviršiaus taškines kraujosruvas odoje, dešinio alkūnės linkio, dešinio dilbio, kairio dilbio, dešinės šlaunies, dešinio pakinklio ir kairės pėdos poodines kraujosruvas, pilvo, dešinio klubo ir kairės šlaunies odos įbrėžimus, taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiosios J. K. sveikatą, dėjo savo lytinį organą nukentėjusiajai ant veido, po to įvedė savo lytinį organą – varpą, jai į makštį ir lytiškai santykiavo su J. K. natūraliu būdu prieš jos valią, t. y. tokiu būdu J. K. išžagino.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-15 nutartimi kaltinamajam E. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, vienam mėnesiui, skaičiuojant nuo 2018-03-15. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-11 ir 2018-05-10 nutartimis kardomoji priemonė – suėmimas, pratęsta. Suėmimas tęsiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu (kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis trukdys procesui). Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-10 nutartimi, kaltinamojo gynėjas advokatas D. Zagreckas pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui. Skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-10 nutartį ir paskirti švelnesnę kardomąją priemonę. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, formali, nemotyvuota, priimta grindžiant tik prielaidomis. Skundžiamoje nutartyje teismas tik rėmėsi ir atkartojo Vilniaus apygardos teismo nutartį. Nepatikrino ar suėmimo pratęsimo pagrindas tebėra realus ir pagrįstas, ar jį patvirtinantys ar paneigiantys bylos duomenys esmingai nepasikeitė. Kaltinamasis E. G. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nekilnojamo turto, iki sulaikymo dirbo, charakterizuojamas teigiamai, todėl Lietuvos Respublikoje yra susaistytas tvirtais socialiniais ryšiais. Teigia, kad yra paėmęs iš banko paskolą, teikia išlaikymą nepilnamečiui sūnui, kuris yra silpnos sveikatos, rūpinasi mama, kuri yra neįgali. Pažymi, kad yra sumokėjęs 5000 € į depozitinę Vilniaus apygardos teismo sąskaitą.Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundą atmesti, o gynėjas – patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo gynėjo advokato D. Zagrecko skundas atmestinas.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Be to, BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo (įtariamojo) dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pažymėtina, kad BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šiuo atveju svarbu, kad byloje būtų duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Patikrinus teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, kiek tai susiję su suėmimo termino pratęsimo pagrįstumu, darytina išvada, kad byloje esantys duomenys leidžia manyti, kad E. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti apžiūros protokoluose, liudytojų apklausos protokoluose, specialisto išvadose, kaltinamojo parodymuose.Kardomoji priemonė – suėmimas, E. G. paskirta esant pagrindui, numatytam BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y., kad būdamas laisvėje jis gali trukdyti procesui. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamąją byla, išklausiusi prokuroro, kaltinamojo gynėjo paaiškinimų, įvertinusi visas suėmimo pratęsimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam E. G. taikomas suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nėra išnykęs.Atsakant į kaltinamojo gynėjo skundo argumentus, kolegija pažymi, kad skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su kaltinamojo turimais finansiniais įsipareigojimais bei šeimynine padėtimi, yra svarbios, tačiau nėra esminės sprendžiant dėl suėmimo pratęsimo BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu. Tęsiant suėmimą minėtu pagrindu yra svarbu nustatyti ne tai, ar kaltinamasis yra siejamas tvirtais socialiniais bei ekonominiais ryšiais su Lietuvos Respublika. Svarbiausia yra nustatyti ar kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti neteisėtą įtaką nukentėjusiajai J. K. ir tokiu būdu trukdyti vykstančiam baudžiamajam procesui.Pagal BPK 122 straipsnio 3 dalį, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas tik tada, jei yra duomenų, kad kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti: 1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; 2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad kaltinamasis E. G. būdamas laisvėje gali trukdyti procesui. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, nukentėjusiajai J. K. buvo siunčiamos SMS žinutės, kuriose prašoma atsiimti pareiškimą dėl E. G. galimai padarytos nusikalstamos veikos (2018-03-16 apžiūros protokolas). Taip pat liudytoja A. K. parodė, kad E. G. disponuoja nukentėjusiosios intymiomis nuotraukomis ir yra grasinęs jas paviešinti. Pažymėtina, kad kaltinamasis yra buvęs nukentėjusiosios sugyventinis, jam yra žinoma jos gyvenamoji vieta, kontaktai, dėl ko būdamas laisvėje jis gali ieškoti su nukentėjusiąja kontakto, daryti įtaką baudžiamosios bylos nagrinėjimui. Sutiktina, kad baudžiamoji byla yra perduota teismui ir nukentėjusioji J. K. yra davusi parodymus, tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusioji nėra galutinai apklausta, taip pat bylos nagrinėjimo metu gali pakeisti savo duotus parodymus, t. y. egzistuoja reali galimybė, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali sutrukdyti išsamiai atskleisti galimai padarytą nusikalstamą veiką ir tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą. Įvertinus visa tai, kolegija neabejoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nėra išnykęs suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte.Pirmosios instancijos teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, siekdamas užtikrinti netrukdomą baudžiamąjį procesą, padarė pagrįstą išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Konstatavus šią aplinkybę, nėra pagrindo svarstyti klausimą dėl švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo. Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad skundžiamą nutartį naikinti ar keisti pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo E. G. gynėjo advokato Drąsučio Zagrecko skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.