Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Marijampolėje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis,11 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, mokosi (duomenys neskelbtini) jaunimo ir suaugusiųjų mokykloje 12 klasėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r.sav., neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir 310 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. R. 2017-07-27 apie 18.20 val., atvirame sodybos kieme, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., t.y. viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, būdamas neblaivus, tyčia be jokios pateisinamos priežasties, plaktuku sudavė ne mažiau kaip du kartus šuniui, t. y. vokiečių aviganio mišrūnui, į galvos sritį, tokiu būdu žiauriai elgdamasis kankino gyvūną ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, dėl ko šuo, priklausantis nukentėjusiajam V. V., po veterinaro apžiūros dėl patirtų sužalojimų buvo užmigdytas, tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 str. ir 310 str.1 d..

Faktiniai duomenys, kuriais teismas grindžia savo išvadas.

Faktinių duomenų vertinimas, pripažinimas įrodymais, įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija, teismo padarytos išvados.

Pagal BK 310 str.1 d. atsako tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas. Žiaurus elgesys su gyvūnais pasireiškia visuomenėje netoleruotinais ir būtinumu nepagrįstais veiksmais, kuriais išreiškiamas nepateisinamas negailestingumas ir savivalė gyvūnų atžvilgiu.Pagal BK 284 str. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl taikant šią normą būtina nustatyti, kad asmuo suvokė, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėjo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.). Viešosios tvarkos pažeidimas bus ir tuo atveju, jeigu veiksmai buvo atlikti neviešoje vietoje, tačiau jų padariniai atsirado viešoje vietoje.D. R. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 284 str. ir 310 str.1 d., esant šių nusikaltimų idealiai sutapčiai, t.y. jis savo veiksmai pažeidė skirtingas įstatymo saugomas vertybes, t.y. viešąją tvarką ir dorovę. Paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiojo V. V. parodymais, liudytojų V. R., R. V. parodymais nustatyta, kad buvo užmuštas šuo, priklausantis nukentėjusiajam V. V., ir kad tai padarė kaltinamasis D. R.. Šiuos parodymus papildo ir patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo rastas sunkiai sužalotas šuo, šalia rausvos dėmės, taip pat rastas plaktukas, su rausvomis dėmėmis, rasto plaktuko apžiūros protokolas, veterinarės I. Ž. rašytinė išvada, kad šuniui kaktos srityje dviejose vietose padaryta trauma, įtariamas kaktikaulio lūžis. Kaltinamojo pasiteisinimas, kad šuo sirgo, todėl jis norėjęs jį užmušti, nėra pateisinama dorovės požiūriu, bei visuomenėje egzistuojančiomis taisyklėmis, kadangi tokiais atvejais šuo yra gydomas, o tik negalint jo išgydyti, jam atliekama eutanazija suleidžiant atitinkamus vaistus. Todėl tokie jo veiksmai pripažintini žiauriais BK 310 str.1 d. prasme. Be toks kaltinamojo elgesys pripažintinas įžūliu elgesiu BK 284 str. prasme. Nors jo veiksmai buvo atlikti privačioje namų valdoje, tačiau kaltinamojo parodymais šunį jis užmušė jo pririšimo vietoje, kuri yra atvira vieta, ją galėjo matyti pro šoną einantys praeiviai, jis niekur šuns nepasivedė, kad nepamatytų kiti asmenys, taip pat supranta, kad jei matytų, kad kitas taip daro, iškviestų policiją, reakcija į tokius veiksmus jo būtų baisi, išsigąstų, pasipiktintų. Taip pat nukentėjusysis V. V. patvirtino, kad sodybos teritorija yra atvira, neaptverta, visai šalia pagrindinio, netoli autobusų sustojimo aikštelė, nuo pagrindinės gatvės gerai matėsi šuns pririšimo vieta. Taip pat liudytoja V. R. patvirtino, kad jų sodybos kiemas yra tik dalinai aptvertas iš sodybos sklypo šonų, nuo pagrindinės gatvės visas kiemas labai gerai matosi. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad nuo Lieponos gatvės matomumas į privačios valdos kiemą, ūkinius pastatus yra labai geras neužstoja jokie pastatai, augalai ar kt.. Teismas atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes, daro pagrįsta išvadą, kad kaltinamasis užmušdamas šunį namo kieme suprato, kad šie jo veiksmai yra įžūlūs, t.y. visuomenėje nepriimtini, šokiruojantys, keliantys pasipiktinimą, suprato, kad juos gali pamatyti praeinantys gatve žmonės, nesiėmė jokių pastangų, kad to negalėtų pamatyti pašaliniai žmonės, dėl ko jo veiksmus pamatė pro šoną gatve, kuri yra viešoji vieta, einanti liudytoja R. V., bei tuo demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kad suduodamas smūgius šuniui plaktuku, tuo momentu nematė liudytojos R. V., viešosios tvarkos pažeidimo nešalina, kadangi jis suprato, kad jo veiksmus galėjo pamatyti pašalinis asmuo, tačiau tam buvo abejingas.Visi aukščiau šio nuosprendžio 2.1, 2.5, 2.6, 2.7, 2.8, 2.9, 2.10, 2.11 punktuose išdėstyti duomenys, surinkti ikiteisminio tyrimo metu, bei ištirti bei įvertinti teismo yra pripažintini kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų buvimo ir jo kaltės įrodymais, kurie yra neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, todėl yra visiškai pakankami teismui konstatuoti, kad kaltinamasis D. R. žiauriai elgėsi su gyvūnu bei pažeidė viešą tvarką, jo padarytos nusikalstamos veikos pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 284 str., 310 str.1 d., ir yra visiškai įrodytos.

Dėl BK 38 straipsnio taikymo.

BK 38 str. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.Kaltinamojo gynėjas teismo posėdyje prašė bylą nutraukti kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju. Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo netaikyti BK 38 str.1 d. nuostatos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 235 str.1 d. nustatyta, kad byla nutraukiama, kai yra BK 36-40 str. numatyti pagrindai atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kas reiškia, kad teismas turi svarstyti, ar nėra pagrindo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamąjį, nepaisant, kad tokio prašymo nėra išreiškęs kaltinamasis ar nukentėjusysis. Iš esmės BK leidžia BK 38 str.1 d. taikymą už visas nusikalstamas veikas, išskyrus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, kas reiškia, jog galima susitaikyti ir už nusikaltimų, numatytų BK 284 str., 310 str.1 d. padarymą. Kadangi šiuo atveju nukentėjo gyvas gyvūnas, kuris civilinio kodekso požiūriu yra daiktas, nukentėjusysis yra jo savininkas V. V., kuriam gyvūno žūtimi padaryta žala. Kaltinamasis D. R. nukentėjusiojo V. V. atsiprašė, jis jam atleido, jie susitaikė. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiaisiais pagal BK 284 str. nebuvo pripažintas niekas. Nusikaltimai, numatyti BK 284 str. ir 310 str. padaryti esant idealiai sutapčiai, tai yra vienais veiksmais, kurių tikslas buvo nužudyti šunį su juo žiauriai elgiantis, o viešoji tvarka pažeista, kartu pažeidžiant ir šias įstatymo saugomas vertybes, todėl teismas daro išvadas, kad BK 38 str. taikymas šioje situacijoje yra galimas. Nukentėjusysis V. V. civilinio ieškinio byloje nepareiškė. Kaltinamojo padaryti nusikaltimai priskiriami prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), jis ankščiau neteistas (b.b.53 l.), administracinėmis nuobaudomis nėra baustas (b.51-52,54 l.), anksčiau dirbęs, dabar registruotas darbo biržoje, mokosi, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, pasižadėjo daugiau nenusikalsti. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str.1 d.2 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko, tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo padarymui (BK 60 str.1 d.9 p.). Jis neturėjo tikslo gyvūną kankinti, žiauriai elgtis, tačiau turėjo tikslą užmušti, kadangi manė, kad gyvūnas sirgo ir kankinosi. Kad gyvūnas buvo prastos būklės, sulysęs patvirtino veterinarės išvada. Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ketverių metų laikotarpyje jis nėra buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms BK 38 str.1 d. numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 str. ir 310 str.1 d., jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, o baudžiamoji byla nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo.

Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 str.2 d.). Teismas gali paskirti nuo 5 iki 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoka turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą (BK 71 str.)Kaltinamasis padarė smurtinio pobūdžio nusikaltimus, viešųjų darbų nesutiko dirbti, nes tai jam trukdys mokytis specialybės, sutiko su baudos paskyrimu, todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - 20 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nurodant ją sumokėti per 6 mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kiti teismo sprendimai.

Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta. Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2017-07-27 22:24 val. iki 2017-07-27 22:24 val. (b.b.45,46, 50 l.).Daiktiniai įrodymai - nusikaltimo padarymo įrankis plaktukas, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas (BPK 94 str.1 d.4 p.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str.1 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) esant visoms sąlygoms, numatytoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir 310 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą jam susitaikius su nukentėjusiuoju V. V. bei baudžiamąją bylą nutraukti.

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (753,20 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 20 eurocentų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, nustatant, kad įmoka turi būti sumokėta į Teisingumo ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį.

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; už baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 str., kuris numato baudą arba areštą.

Daiktinius įrodymus: nusikaltimo padarymo įrankį plaktuką nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, tai pavedant atlikti Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, esant suimtam kaltinamajam – nuo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.