- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2024-11-19
- Bylos Nr.
- eII-1066-1189/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00067-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gabrielė Kaktienė
- Pažeidėjas
- K. V.
- Advokatai
- Karolis Zubernis
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui K. V., jo atstovui advokatui Karoliui Zuberniui,
institucijos priėmusios nutarimą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei A. S. (toliau – ir Institucija),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo K. V. atstovo advokato Karolio Zubernio skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. S. 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-17158-2024 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos A. S. 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-17158-2024 K. V. (toliau – ir Pareiškėjas) pripažintas padaręs administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, už tai, kad jis 2024 m. liepos 12 d. 14.58 val., kelyje (duomenys neskelbtini), dešinėje pusėje, Kaišiadorių rajone (duomenys neskelbtini) km, vairuodamas transporto priemonę PORSCHE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rankomis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu. Už šį administracinį nusižengimą jam buvo skirta administracinė nuobauda – 75 Eur dydžio bauda.
Šalies argumentai
K. V. nesutikdamas su priimtu nutarimu, atstovaujamas advokato Karolio Zubernio, pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams, skundu prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą ir teiseną nutraukti. Skunde nurodoma, jog nors byloje esantys vieninteliai tiesioginiai įrodymai, kurių pagrindu yra galimybė spręsti apie tai, ar pareiškėjas padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, yra du protokolą surašiusio pareigūno vaizdo registratoriaus įrašai, tačiau nei vienas jų nepagrindžia fakto, jog vairuodamas transporto priemonę pareiškėjas naudojosi mobiliojo ryšio telefonu. Kadangi nei viename iš vaizdo įrašų objektyviai nematyti mobiliojo ryšio naudojimo faktas. Taip pat skunde pažymima, jog nėra aišku kada pareiškėjas neva tai padarė administracinį nusižengimą, kadangi protokole užfiksuotas laikas neatitinka vaizdo įrašų registratoriais darytų vaizdo įrašuose fiksuoto laiko. Skunde ypatingai akcentuojama tai, jog pareiškėjo transporto priemonėje yra įdiegta išmani laisvų rankų įranga, kurios pagalba pareiškėjui vairuojant transporto priemonę nėra jokio poreikio naudotis mobiliojo ryšio telefonu, kadangi visos reikalingos telefono funkcijos yra pasiekiamos per laisvų rankų įrangą. Pareiškėjas vairuojant transporto priemonę įjungė mobiliojo ryšio baterijos krovimo jungtį į mobiliojo ryšio aparatą, kuris tuo metu buvo įdėtas į tam specialiai skirtą dėklą, paties mobiliojo ryšio aparato į rankas nepaimdamas, ką ir paaiškino jį sustabdžiusiam pareigūnui. Nurodyta ir tai, kad pareiškėją sustabdęs pareigūnas pats kvestionavo savo veiksmus, taip sudarydamas pagrindą spręsti, jog pats nežino, ar egzistuoja pakankamas kiekis duomenų įrodyti administracinio nusižengimo sudėtį. Tokiu būdu nepakankamas duomenų surinkimas neatitinka administracinių nusižengimų bylų teisenos principų, o įrodinėjimo našta perkeliama pareiškėjui. Taigi, skunde nurodoma, jog nors nutarime teigiama, jog pareiškėjas rankomis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu vairuodamas, tačiau jokių šį faktą patvirtinančių duomenų byloje nėra, o pasitikėti vien pareigūno, niekaip nemačiusio, ar pareiškėjas naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, pozicija, nėra pagrindo.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į K. V. atstovo advokato Karolio Zubernio skundą prašė jo netenkinti, o nutarimą palikti nepakeistą. Institucijos pateiktu atsiliepimu nurodoma, jog vertinant Pareiškėjo versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, institucija laikosi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesos jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. Atsiliepime cituojama ANK 417 straipsnio 3 dalis, Kelių eismo taisyklių 20 punktas. Aiškinant Kelių eismo taisyklių 20 punkte bei ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą sąvoką „naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis“, draudžiamas bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis, nesiejant atsakomybės su konkrečiu naudojimosi būdu, tai yra: skambinimu, pranešimo rašymu, naršymu internete, kitų funkcijų naudojimu ar tiesiog laikymu rankoje, kadangi bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemone varžo asmens veiksmus ranka. Naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis leidžiama tik išjungus transporto priemonės variklį. Pagal formuojamą teismų praktiką, naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis yra draudžiamas, jei transporto priemonės variklis neišjungtas, ir nesvarbu, ar vairuotojas kalba telefonu, ar skaito bei rašo trumpąsias žinutes, ar tikrina telefono žurnalą, ar naršo internete, ar žiūri kitą mobiliojo ryšio priemonėje esančią informaciją. Tokiu būdu jis atlieka veiksmus, nesusijusius su transporto priemonės vairavimu, o tai nukreipia vairuotojo dėmesį nuo transporto priemonės vairavimo, dėl ko jis tampa neatidus, nesusikoncentravęs ir taip jis kelia grėsmę eismo saugumui. Šiuo atveju Pareiškėjo kaltė dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje yra įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu. Šį nusižengimą užfiksavo policijos pareigūnas, kuris realiai matė visas įvykio aplinkybes. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurias vertinant galima būtų abejoti policijos pareigūno parodymais, patikimumu, siekiu apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Byloje yra pateiktas vaizdo įrašas, kuris filmuotas policijos pareigūno kūno kamera. Vaizdo įraše matyti, kad įvykio metu buvo šviesus paros metas, kritulių nebuvo, kelio danga sausa, matomumas yra geras, atstumas tarp policijos pareigūno ir Pareiškėjo yra nedidelis, todėl pareigūnas turėjo realią galimybę matyti Pareiškėjo rankoje laikomą mobilųjį telefoną. Nors ir vaizdo medžiagoje dėl vaizdo įrašo kokybės nematyti visų įvykio aplinkybių, tačiau Institucija pažymi, kad byloje turi būti vertinama įrodymų visuma, juos gretinant tarpusavyje. Nors vaizdo įraše neužfiksuotos visos nusižengimo aplinkybės, tačiau ne visuomet viskas yra užfiksuojama vaizdo stebėjimo kameromis, patį nusižengimą šiuo atveju užfiksavo pareigūnas, kuris realiai matė visas aplinkybes. Vien tai, kad policijos pareigūno kūno kamera pats įvykis užfiksuotas nepilnai, tai nereiškia, kad Pareiškėjas nepadarė jam inkriminuoto nusižengimo. Pareigūnas buvo kelyje tokioje padėtyje, kurioje puikiai matė visas aplinkybes ir ką būtent vairuodamas automobilį rankoje laikė pareiškėjas. Šiuo atveju netikėti policijos pareigūno parodymais nėra jokio teisinio pagrindo.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. V. atstovas advokatas Karolis Zubernis teismo posėdžiu metu paaiškino, kad skundą palaiko pilna apimtimi. Papildomai nurodė, kad iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog pareigūno sprendimas sustabdyti Pareiškėjo automobilį buvo priimtas pirmą vaizdo įrašo sekundę, nes vėliau pareigūnas jau stabdė automobilį. Iš to vaizdo turinio akivaizdu, kad tuo metu pareigūnas negalėjo fiksuoti pažeidimo. Pabrėžė, kad nei pats neatpažintų savo kliento, sėdinčio už vairo tuo metu. Dėl „Apple car play“ sistemos pažymi, kad Pareiškėjui įsėdus į automobilį bei jį užkūrus, telefonas automatiškai prijungiamas prie sistemos ir papildomų veiksmų atlikti nereikia. Visas telefono valdymas vyksta per automobilio vaire esančius mygtukus. Mano, kad nagrinėjant šią bylą turi būti suteikiamas ypatingas dėmesys vaizdo įrašams.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. V. teismo posėdžiu metu paaiškino, kad vyko iš darbinio susitikimo, vykusio Vilniuje. Įvažiavus į automagistralę, navigacija parodė didelę spūstį kelyje, tik vėliau iš tyrėjo sužinojo, kad ten buvo įvykusi avarija. Spūstyje nuo Vilniaus iki nutarime nurodytos vietos, praleido daugiau negu vieną valandą. Važiuodamas naudojosi laisvų rankų įranga ir kalbėjo telefonu. Tai darė visą kelią nuo Vilniaus. Privažiavęs avarijos vietą, pamatė, jog telefonas išsikrauna. Kadangi „Apple car play“ leidžia tai matyti, pamatė, kad baterija yra raudona. Tuo metu, kai Pareiškėją stabdė, jis kalbėjo telefonu. Kadangi porankyje yra įtaisyta USB jungtis, Pareiškėjas ten laiko nuolat įjungtą pakrovimo laidą, kurį, esant poreikiui naudoja. Todėl dešine ranka, vairuodamas, įjungė laidą į telefono pakrovimo lizdą. Greitis tuo metu buvo ne daugiau 20-30 km/h. Pareiškėjas įvertinęs, kad yra saugu, įjungė telefoną krauti. Laikydamas ranką prie telefono, norėjo pažiūrėti ar yra kontaktas, o pakėlęs akis pamatė, kad policijos pareigūnas stabdo. Pareiškėjas sustojo, išjungė variklį, tuo metu kalbėjo telefono, todėl paėmė telefoną į ranką, atsiprašė pašnekovo, kad nebegali kalbėti ir baigė pokalbį. Tuo metu automobilis jau buvo sustojęs, su išjungtu varikliu. Tuomet Pareiškėjas padėjo telefoną, sulaukė pareigūno ir paaiškino visas aplinkybes. Tuomet vyko diskusija su pareigūnu. Jeigu Pareiškėjas spūsties metu, sustotų tam, kad įdėtų telefoną pakrauti, jį tikriausiai „nulinčiuotų“ kiti vairuotojai, kadangi eismas apsunkintas. Pareiškėjas ir dabar yra įsitikinęs, kad krovimo laido įkišimas į telefoną, nenaudojant kitų telefono funkcijų, nepažeidžia Kelių eismo taisyklių. Telefonas buvo dėtuvėje, kuri buvo porankyje, po dešine puse. Važiuodamas spūstyje avarijos nufilmuoti nenorėjo, jis net nežinojo, kad tai avarija, kadangi kalbėjo telefonu, net nebandė aiškintis nieko apie avariją. Tik pareigūnui surašant protokolą pamatė, kad griovyje guli sunkiasvoris vilkikas, tačiau Pareiškėjui judant antra juosta jis net negalėjo to matyti. Peržiūrėjus vaizdo įrašą teismo posėdžio metu K. V. papildomai nurodė, kad telefonas buvo padėtas dėtuvėje, jis pasiėmė laidą ir įkišo į krovimo lizdą. Pareiškėjas mano, kad veiksmas, kišant laidą į telefoną ir buvo traktuojamas kaip naudojimas. Tuo metu Pareiškėjas rankoje telefono nelaikė, o priėjus pareigūnui sakė, kad neginčija pažeidimo. Tai natūrali reakcija, kadangi jeigu pareigūnas stabdo, vadinasi buvo padarytas pažeidimas. Galbūt paaiškinus pareigūnui aplinkybes jis sprendžia, ar pildyti protokolą. Tai buvo diskusija. Pareiškėjas nepripažino, kad naudojosi telefonu, sutinka, kad kišo laidą į telefoną. Poreikio naudoti telefoną kitu tikslu nebuvo. Turi išklotinę, kurioje matyti, kad visą dieną vyko skambučiai.
Liudytojas V. S. teismo posėdžiu metu paaiškino, kad įvykio dieną dirbo eismo įvykio vietoje. Pamatė važiuojantį tamsios spalvos PORSCHE, kurio vairuotojas vairuodamas, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu. Važiuodamas vairuotojas telefoną laikė dešinėje rankoje, telefonas buvo su šviesiu dėkliuku. Matė tai maždaug iš 30 m atstumo. Vairuotojas telefoną tiesiog laikė rankoje. Pareigūnas tuo metu atsisuko į eismą, ir pamatė tai. Sustabdžius priėjo ir paklausė ar žino, dėl ko buvo sustabdytas. Neatsimena, ką vairuotojas atsakė, tačiau jis neneigė, kad transporto priemonę vairavo naudodamasis telefonu. Vėliau, paprašius pasirašyti, vairuotojas neigė, kad naudojosi telefonu, sakė, kad yra pakeista teismų praktika. Asmuo, padaręs nusižengimą, prisipažino, kai pareigūnas sustabdė automobilį ir prie jo priėjo. Liudytojas apsirikti negalėjo, kadangi nėra nubaudęs žmogaus, neįsitikinęs 100 procentų. Įvykio dieną vaizdo įrašymo priemonė veikė tinkamai, nėra žinoma, kad būtų buvę kitaip. Po tarnybos vaizdo įrašus atiduoda tiesiai į talpyklą, todėl neperžiūrinėjo šio įvykio vaizdo įrašo. Būtent toje vietoje, tą dieną, surašė ne vieną protokolą dėl telefono naudojimo. Pareiškėjo asmeniškai nepažįsta, susidūrę gyvenime nebuvo. Peržiūrėjus vaizdo įrašą teismo posėdžio metu nurodė, kad naudojimąsi telefonu pamatė pradžioje vaizdo įrašo, kai Pareiškėjas pravažiavo pro pareigūną. Iš vaizdo įrašo turinio negali teigti, kad matosi pažeidimas, tačiau žmogaus akys mato geriau, nei techninės priemonės rodo. Tarnybiniame pranešime įsivėlusi laiko klaida, dėl paprastų klaidų, kadangi galėjo būti neteisingai nurodytas laikas kompiuteryje ar automobilyje. Laikas yra toks, koks užfiksuotas protokole. Liudytojas stovėjo į važiuojančius automobilius, galvą pasukęs pamatė Pareiškėją. Kaip tiksliai vyko pasakyti negali, bet matė, kad vairuotojas turėjo telefoną rankoje.
Institucijos atstovė A. S. teismo posėdžiu metu nurodė, kad Institucija nesutinka su Pareiškėjo pateiktu skundu. Argumentai išdėstyti atsiliepime, juos palaiko. Norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Pareiškėjo atstovas akivaizdžiai pervertina vaizdo įrašo įrodomąją galią šioje byloje. Vaizdo įrašas turi būti vertinamas visų įrodymų visumoje ir santykyje su jais.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas tenkinamas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Šiuo atveju, iš byloje esančių duomenų matyti, kad Institucijos 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu K. V., remiantis byloje esančiu vaizdo įrašu ir policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu bei administracinio nusižengimo protokolu, buvo pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, už tai, kad vairavo transporto priemonę naudodamasis mobiliojo ryšio priemone. Už ką K. V. buvo paskirta administracinė nuobauda – 75 eurų bauda. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ginčija padarytą administracinį nusižengimą, teigdamas, jog jo nepadarė.
Pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį numatyta atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymą. Už šiame straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą skirtina bauda nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.
Nagrinėjamu atveju K. V. kaltė padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą buvo grindžiama byloje esančiu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo V. S. 2024 m. liepos 15 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 63-ANR_TP-609-2024 dėl užfiksuoto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, kuriame nurodyta, kad 2024 m. liepos 12 d. apie 15.50 val., dirbant eismo įvykio vietoje A1 kelyje (duomenys neskelbtini) km., užtikrinant transporto priemonių eismo saugumą. Buvo pastebėtas automobilis ,,Porsche“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas vairuodamas transporto priemonę rankomis naudojasi mobiliojo ryšio telefonu. Norint sustabdyti minėtą transporto priemonę buvo mojama skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, automobilis buvo sustabdytas. Priėjus prie automobilio, vairuotojo buvo paklausta kodėl naudojosi mobiliojo ryšio telefonu šis nurodė, kad telefoną rankoje laikė norėdamas jį įkrauti, paklausus vairuotojo ar sutinka su padarytu KET pažeidimu vairuotojas sutiko. Vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą išduotą K. V. asmeniui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas atnešus pasirašyti protokolo paaiškinimą asmuo pakeitė savo nuomonę ir su padarytu pažeidimu nesutiko. Parašė paaiškinimą, kad „pažeidimo nepadariau – telefonu nesinaudojau jį pajungiau krautis“. Be pareigūno tarnybinio pranešimo priimant skundžiamą nutarimą byloje Institucija rėmėsi taip pat ir administracinio nusižengimo protokolu, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu ir vaizdine medžiaga.
Siekiant visapusiškai ištirti byloje esančius įrodymus bei patikrinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. V. teismo posėdžio metu duotus parodymus, teismo posėdžio metu buvo peržiūrėti byloje esantys vaizdo įrašai. Byloje esančiame pirmame vaizdo įraše, fiksuotame naudojant pareigūno kūno kamerą, užfiksuota kaip pareigūnas dirbęs prie kito įvykio, atsisuka ir stabdo pareiškėjo vairuotą transporto priemonę, kuri sustoja, o priėjusiam prie transporto priemonės pareigūnui sustabdytas asmuo rodo telefoną ir nurodo, jog pastarojo nenaudojo, tik įkišo į jį kroviklio laidą. Sekančiame vaizdo įraše užfiksuota administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir pareigūno diskusija dėl pateikto pasirašyti protokolo. Paminėtina, jog viename iš vaizdo įrašų iš tiesų užfiksuotas transporto priemonės vidus, kurioje matosi iš tarp priekinių sėdynių esančio porankio išvestas telefono krovimo laidas, kuris įkištas į telefoną, o telefoną pirmojo vaizdo įrašo metu pareigūnui pademonstruoja pats pareiškėjas. Savo skunde ir teismo posėdžio metu K. V. neigė vairavęs transporto priemonę naudodamasis mobiliojo ryšio telefonu, nes paprasčiausiai tam neturėjo poreikio, kadangi jo transporto priemonėje yra įrengta laisvų rankų įrangą, kuri užtikrina saugų naudojimąsi mobiliojo ryšio telefonu, tačiau važiuojant pareiškėjas pasiėmė mobiliojo ryšio kroviklio laidą ir įkišo jį į telefono krovimo lizdą, kai tuo tarpu pats mobiliojo ryšio telefonas buvo tam skirtoje dėtuvėje. Tuo tarpu tiek Institucijos atstovė teismo posėdžio metu, tiek ir Institucijos pateiktame atsiliepime nurodyta, jog nors vaizdo įrašai nėra informatyvūs ir negalima nustatyti, tikslių administracinio nusižengimo aplinkybių, tačiau pareigūnas, surašęs administracinio nusižengimo protokolą bei tarnybinį pranešimą, neturi jokios tyčios apkalbėti K. V. ir todėl nėra pagrindo netikėti policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu ir byloje esančiu protokolu. Bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo apklaustas pareigūnas V. S., kurio tarnybiniu pranešimu bei surašytu protokolu Institucija rėmėsi priimdama skundžiamą nutarimą, pastarasis paaiškino, kad atsisukęs pamatė kaip K. V. vairuodamas transporto priemonę naudojasi mobiliojo ryšio telefonu su šviesios spalvos dėkliuku, dėl ko pareiškėją ir sustabdė, matomumas buvo geras netrukdė matyti pareiškėjo.
Vis tik teismas įvertinęs bylos duomenis bei byloje esančius vaizdo įrašus sutinka su pareiškėjo K. V. skundo argumentais ir išsakyta pozicija teismo posėdyje bei pripažįsta, jog byloje esantis vaizdo įrašas yra blogos kokybės ir absoliučiai neinformatyvus, negali būti laikomas įrodymu pagrindžiančiu K. V. kaltę. Taip pat iš dalies nesutiktina ir su Institucijos atsiliepime ir Institucijos atstovės teismo posėdžio metu nurodytais argumentais, kad policijos pareigūnai neturi tyčios apkalbėti K. V. ir tokiu būdu nėra pagrindo netikėti jų užfiksuotais duomenimis, kad K. V. 2024 m. liepos 12 d. 14.58 val. kelyje (duomenys neskelbtini), dešinėje pusėje, Kaišiadorių rajone (duomenys neskelbtini) km, vairuodamas transporto priemonę PORSCHE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rankomis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, tai, kad policijos pareigūnai neturi tyčios apkalbėti pareiškėją, teismui abejonės nekelia, kadangi policijos pareigūnai veikia savo įgaliojimų ribose, tarnaudami valstybei bei žmonėms, tačiau byloje nėra paneigta žmogiškosios klaidos galimybė. Kaip pats pareiškėjas nuosekliai teigė jis mobiliojo ryšio priemone, vairuodamas transporto priemonę, iš tiesų naudojosi, tačiau tai darė pasitelkdamas laisvų rankų įrangos galimybes, kurios buvimas jo vairuotoje transporto priemonėje yra neabejotinas ir pagrįstas prie skundo pridėtais duomenimis apie tokios įrangos buvimą, o jo veiksmas pasilenkiant įkišti kroviklio laidą į telefoną, kuris buvo dėtuvėje, galėjo būti palaikytas mobiliojo ryšio telefono laikymu. Tuo tarpu pareigūnas duodamas parodymus teismo posėdžio metu paaiškino, kad matė, jog K. V. vairuodamas naudojosi mobiliojo ryšio priemone, kuri buvo šviesiame dėkle. Vis tik, įvertinus byloje esančius vaizdo įrašus teismas atkreipia dėmesį, kad sustabdžius K. V. pastarasis pats parodė pareigūnui mobiliojo ryšio priemonę esančią šviesiame dėkle, be kita ko ir su pakrovimo laidu, o tik vėlesniame vaizdo įraše, kai pareigūnas įteikia pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolą, pareigūnas nurodo, jog aiškiai matė mobiliojo ryšio priemonę šviesiu dėklu, ką nurodė ir teismo posėdžio metu. Atsižvelgus į tai ir įvertinus, jog vaizdo įraše, kuriame matosi stabdoma K. V. transporto priemonė, nėra matyti, kad pastarasis naudotųsi mobiliojo ryšio priemone rankomis, nors vaizdo įrašas darytas, kaip ir pats pareigūnas nurodė, jam staigiai atsisukus, teismas sprendžia, jog pareigūnas mobiliojo ryšio priemonę būtent su šviesiu dėklu įsiminė tik po to, kai pats pareiškėjas jam tai parodė, todėl vertinama, jog esant žmogiškajai klaidai, pareigūnui jau pamačius šviesų dėklą, vėliau jis ir vertino, kad būtent ir matė pareiškėją naudojantis mobiliojo ryšio priemone esančia šviesiame dėkle. Kartu teismas pažymi, kad iš teisų jokia prasme pirmame vaizdo įraše nėra matyti, jog pareiškėjas būtų naudojęsis mobiliojo ryšio priemone, ir nors sutiktina, jog matomumas buvo geras, bet kaip matyti vaizdo įraše, vis tik pareigūnas dar buvo gana toli nuo pareiškėjo vairuotos transporto priemonės ir pareiškėjo nurodytas pasilenkimo veiksmas įkišti kovimo laidą į telefoną, pareigūno galėjo būti klaidingai įvertintas kaip naudojimasis mobiliojo ryšio priemone rankomis vairuojant. Tokį gestą policijos pareigūnas galėjo įvertini netinkamai ir ši aplinkybė bylos duomenimis nėra paneigta, kadangi byloje esantis vaizdo įrašas yra absoliučiai neinformatyvus, o byloje esantis tarnybinis pranešimas, kurį Institucija laikė vienu iš įrodymu, yra tik policijos pareigūno suvoktos realybės pateikimas raštu.
Be kita ko sutiktina ir su pareiškėjo bei jo atstovo nurodytomis aplinkybėmis dėl administracinio nusižengimo padarymo laiko nurodyto administracinio nusižengimo protokole neatitikimu kitiems byloje esantiems įrodymams, nors nepaneigiamai nustatyta aplinkybė, jog K. V. 2024 m. liepos 12 d. iš tiesų buvo sustabdytas vairuojant transporto priemonę, tačiau administracinio nusižengimo protokole nurodytas administracinio nusižengimo padarymo laikas 14.58 val., neatitinka ne tik vaizdo įraše fiksuoto automobilio stabdymo laiko, tačiau ir policijos pareigūno nurodytame tarnybiniame pranešime yra nurodyta, jog 2024 m. liepos 12 d. apie 15.50 val. buvo pastebėtas ir vėliau sustabdytas K. V. vairuotas automobilis. Tuo tarpu ANK 609 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog administracinio nusižengimo protokole turi būti įrašomas administracinio nusižengimo laikas, kaip vienas iš objektyviųjų administracinio nusižengimo sudėties požymių, ir nors laiko žymos netikslumas galėtų būti vertinamas kaip techninė klaida, tačiau visumoje aukščiau aptartų aplinkybių ir šis netikslumas kelia pagrįstų abejonių policijos pareigūno užfiksuotų aplinkybių tikslumu. Kaip be kita ko, abejones kelia ir pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjas iš pradžių pripažino kaltę, o pateikus protokolą pasirašyti ją neigė. Toks pareigūno aplinkybių nurodytas tarnybiniame pranešime yra netikslus ir paneigtas byloje esančiais vaizdo įrašais, kurių pirmajame pareigūnas nurodo, kad pareiškėjas vairavo transporto priemonę naudodamasis mobiliojo ryšio telefonu, tuo tarpu pareiškėjas nesutinka su šia aplinkybe ir nurodo, jog telefoną tiesiog krovė, tačiau vaizdo įrašas jokia prasme nepatvirtina, jog pareiškėjas iš pradžių dėl kaltės sutiko, o be to administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. V. ir teismo posėdžio metu nurodė, jog jį sustabdžius pareigūnui nesutiko, kad naudojosi mobiliojo ryšio priemone, kas kaip aukščiau aptarta yra patvirtinta vaizdo įrašu. Tokiu būdu pareigūno tarnybiniame pranešime netiksliai nurodytos aplinkybės, taip pat kelia pagrįstų abejonių jų objektyvumu, pareigūno fiksuoto administracinio nusižengimo kontekste.
Teismo vertinimu, ir byloje užfiksuota aplinkybė, atskleista vaizdo įrašu, kad K. V. artėdamas prie stabdymo vietos objektyviai jau matė policijos pareigūną, kadangi ir Institucijos atsiliepime nurodytos geros oro sąlygos, kurios be kita leido ir policijos pareigūnui matyti artėjantį automobilį, leidžia spręsti, kad objektyviai protingas ir racionalus žmogus, tokioje situacijoje stengtųsi nedaryti administracinio nusižengimo, tuo labiau, jog pareiškėjo transporto priemonėje yra sumontuota laisvų rankų įranga, leidžianti naudotis mobiliojo ryšio priemone multimedijos pagalba, kas tik sustiprina abejonę dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto nusižengimo padarymo. Tokiu būdu akivaizdu, jog byloje nėra objektyvių įrodymų pagrindžiančių K. V. kaltę, o administracinio nusižengimo padarymas iš esmės grindžiamas prielaidomis.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-239-495/2023).
Atsižvelgiant į aptartą teismų praktiką bei byloje surinktų ir išnagrinėtų duomenų visumą negalima spręsti, jog byloje yra įrodyta K. V. kaltė padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Byloje nėra nenuginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų administracinio nusižengimo padarymo faktą, priešingai byloje yra užfiksuotos, aukščiau aptartos, abejonės dėl K. V. kaltumo, o esant tokioms abejonėms jos turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, dėl ko teismas sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Institucijos priimtą nutarimą, o pradėtą administracinę teiseną K. V. atžvilgiu nutraukti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6 dalimi teismas
nutaria:
tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. V. atstovo advokato Karolio Zubernio skundą ir panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. S. 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-17158-2024 ir administracinę teiseną K. V. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.