Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Krivičius, sekretoriaujant Gitanai Būbnienei, nedalyvaujant ieškovui A. M., nedalyvaujant ieškovo atstovei advokato padėjėjai Vilmai Šeperytei, nedalyvaujant atsakovui R. M., nedalyvaujant trečiajam asmeniui Marijampolės 4-ojo notarų biuro notarei L. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. patikslintą ieškinį atsakovui R. M., trečiajam asmeniui Marijampolės 4-ojo notarų biuro notarei L. P., dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, ir priėmė sprendimą už akių. Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Mirus motinai E. M., pareiškėjas, kaip numatyta CK 5.11 straipsnyje ir 5.50 straipsnyje, per Įstatymo nustatytą 3 mėnesių laikotarpį, 2015 m. balandžio 16 d. palikimo atsiradimo vietos notarui - K. R. savivaldybės notaro biuro notarei R. M. -padavė pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Paduodant pareiškimą, iš notarės sužinojo, kad prieš mirtį, 2015 m. sausio 28 d., ieškovo motina E. M. surašė testamentą, kuriuo visą savo turtą po mirties paliko sūnui, ieškovo broliui, R. M.. Testamentas buvo sudarytas ir patvirtintas Marijampolės 4 - ojo notaro biuro notarės L. P., notarinio registro Nr. 170.

Tai, kad motina būdama gyva sudarė testamentą, ieškovui buvo labai netikėta. Motinos valia visada buvo, kad po jos mirties turtą lygiomis dalimis paveldėtų abu jos sūnūs, tai yra ieškovas ir jo brolis R. M.. Be to ieškovas yra įsitikinęs, kad jo motina dėl savo sveikatos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, dėl ko tapo lengvai įtakojama kitų asmenų, kas galimai turėjo tiesioginės įtakos sudarant 2015 m. sausio 28 d. testamentą, taigi ir testamento sudarymo metu negalėjo išreikšti savo tikrosios valios, nelabai ir supratusi, kokius veiksmus atliko Marijampolės 4 -ame notarų biure.

Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma - testamentas, kuris apibrėžiamas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisink padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti audus būtinus elementus - subjektą, valią ir jos išraišką, turinį bei formą. CK 5.15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ginčijant testamentą, galima remtis ir kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais (CK 5.16 straipsnio 2 dalis), tarp jų ir tuo, kuris nustato, jog teismas gali pripažinti negaliojančiu sandorį, kuris sudarytas asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnis).

Ieškovas kaip E. M. įpėdinis pagal įstatymą, į teismą kreipėsi dėl E. M. 2015 m. sausio mėnesio 28 d. sudaryto testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnyje nustatytu pagrindu, tai yra, kad testamento sudarymo metu E. M. buvo tokios būklės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų vaidyti

Šias aplinkybes ieškovas įrodinėja medicininiais dokumentais, kurie pateikti kartu su ieškiniu.

Kaip matyti iš medicininių dokumentų, 2012.07.19 - 2012.07.30 laikotarpiu E. M. buvo gydoma Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje VŠĮ Kauno klinikų II Kardiologijos skyriuje, po to iki 2012.08.06 VŠĮ Kauno klinikų filialo Viršužiglio reabilitacijos ligoninėje, 2014.03.06 - 2014.03.18 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje VŠĮ Kauno klinikų Pulmonologijos ir alergologijos skyriuje.

E. M. gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad gydymo įstaigoje buvo vertinama pacientės psichoemocinė būklė, psichologo konsultacijų lape padaryti įrašai: psichoemocinė būklė šiuo metu stabili, nerimo lygis - vidutinis, depresyvumo - žemas, planuojamos veiklos kryptys - psichoemocinės būklės įvertinimas, stebėjimas, stiprinimas, o pacientę išrašant iš gydymo įstaigos, vienas iš reabilitacijos programos punktų numatyta psichologo konsultacija.

E. M. gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini) (2014 m.) nurodoma, kad 2014.03.12/13 dienomis pacientė E. M. elgėsi agresyviai, yra neorientuota, dėl jos būsenos skubos tvarka pakviestas psichiatras, po psichiatro apžiūros medicininiuose dokumentuose įrašoma diagnozė - psichikos ir elgesio sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ar somatinės ligos; iš medicininių dokumentų matosi, kad 2014.03.14 E. M. toliau konsultuojama ir stebima psichiatro, gydytojo psichiatro diagnozė - nepatikslintas psichikos sutrikimas dėl galvos smegenų pažeidimų disfunkcijos ar somatinės ligos.

Akivaizdu, kad E. M. išrašius iš Kauno klinikų ligoninės, atsižvelgiant į jos amžių (85 m.), diagnozuotas ligas, jos sveikatos būklė negerėjo. 2015-04-07 E. M. mirė. Mirė praėjus vos dviem mėnesiams po testamento sudarymo. Medicininiuose dokumentuose esantys įrašai, E. M. sveikatos būklė, kelia pagristų abejonių dėl testatorės E. M. galimumo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, t. y. ir abejonių dėl testamento, todėl aš, kaip E. M. įpėdinis pagal įstatymą, kreipiuosi į teismą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

Atsakovas R. M. atsiliepimo teismui nepateikė. Į paskirtus parengiamuosius teismo posėdžius neatvyko. Apie procesą jam pranešta tinkamai.

Kaip ir visiems asmenims, ketinantiems sudaryti sandorius, taip ir E. M., atvykusiai 2015 m. sausio 28 d. į trečiojo asmens notaro biurą, turėjusiai aiškiai suformuluotą pageidavimą ir priimtą sprendimą sudaryti testamentą, bei aiškią jos valią paskirti viso turto paveldėtoju sūnų R. M., tretysis asmuo notaro pareigas atliko sąžiningai ir vadovaudamasi testamento sudarymo tvarką reglamentuojančiomis teisės normomis. Būdama įsitikinusi, kad testatorė E. M. testamento sudarymo metu yra socialiai orientuota, jos valia laisvai išreikšta, aiški ir atitinkanti sprendimą dėl paliekamo turto bei įpėdinio paskyrimo, jos veiksmai ir tikrieji ketinimai jai pačiai pilnai suprantami, bei įsitikinusi kad E. M. testamento sudarymo metu pilnai gali savo veiksmus savarankiškai valdyti (LR Notariato įstatymo 31 str. 2 d.), patvirtino E. M. testamentą (notarinio registro Nr. 170). Trečiajam asmeniui, kaip notarei, abejonių ar įtarimų dėl testatorės E. M. veiksnumo, ar jos sveikatos būklės, dėl kurios ji būtų nesupratusi savo veiksmų reikšmės ir negalėjusi savarankiškai jų valdyti, testamento sudarymo metu, neiškilo.

Yra preziumuojama, kad pilnametis fizinis asmuo yra veiksnus, o ne atvirkščiai. Fizinė negalia, liga ar garbus amžius, neatima iš asmens laisvės savo nuožiūra disponuoti nuosavybe, atlikti notarinius veiksmus, tame tarpe išreikšti valią sudarant testamentą, o asmenį pripažinti neveiksniu gali tik teismas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Testamentas – vienašalis sandoris (CK 1.63 straipsnio 3 dalis), kurio pagrindu po palikėjo mirties atsiradęs palikimas – mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės – pereina įpėdiniams pagal testamentą. CK 5.19 straipsnis numato, kad kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims, kurie yra ar nėra įpėdiniai pagal įstatymą, valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims. Pagal CK 5.15 straipsnio 2 dalį testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. CK 5.16 straipsnis numato, kad negalioja testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, sudarytas asmens, kurio veiksnumas apribotas ar kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas. Be to, testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu ir kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais.

Sandoris – sąmoningas, laisva valia atliekamas veiksmas, kuriuo siekiama teisinio rezultato. Laisva valia – tai asmens, esančio normalios fizinės ir psichikos būsenos ir adekvačiai suvokiančio savo veiksmų padarinius ir aplinkybes, valia. Sandorio sudarymas asmeniui esant būsenoje, kad jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, reiškia, kad sandoris turi valios trūkumų, t. y. jis nėra sąmoningas, laisva valia atliekamas veiksmas, ir toks vienašalis sandoris su valios trūkumais teisinių pasekmių sukurti negali, todėl pripažintinas negaliojančiu ir yra naikintinas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad testatoriaus valia kaip reiškinys yra labai sudėtinga ir individuali, ją gali sąlygoti, suformuoti ir netgi nulemti įvairiausi testatoriaus fizinės ir emocinės būsenos aspektai. Šios valios nuginčijimui turi būti nustatyti egzistavę pakankamai akivaizdūs tokios valios nebuvimo įrodymai. Įrodinėjimo pareiga tokiu atveju tenka asmeniui, užginčijusiam testamentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2007).

Byloje ginčijamas mirusiosios E. M. 2006-04-10 sudarytas testamentas, patvirtintas notarės L. P. , kuriuo testatorė patvarkė visą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, ir kuris priklausys mirties momentu, palikti atsakovui (t. 1, b.l. 18).

Iš medicininių dokumentų matyti, kad 2014.03.12/13 dienomis E. M. elgėsi agresyviai, buvo neorientuota, dėl jos būsenos skubos tvarka pakviestas psichiatras, po psichiatro apžiūros medicininiuose dokumentuose įrašyta diagnozė - psichikos ir elgesio sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ar somatinės ligos; iš medicininių dokumentų matosi, kad 2014.03.14 ligonė E. M. toliau konsultuojama ir stebima psichiatro, gydytojo psichiatro diagnozė - nepatikslintas psichikos sutrikimas dėl galvos smegenų pažeidimų disfunkcijos ar somatinės ligos (t. 1, b.l. 71-76).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą konstatuoja, kad ieškovės pateikė pakankamai įrodymų, jog testatorė E. M. sudarė testamentą dėl progresuojančio psichikos sutrikimo būdamas tokios būsenos, dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Testamentu nuo paveldėjimo nušalintas vienas iš testatorės sūnų, o visas turtas paliktas atsakovui.

Taigi darytina išvada, kad šiuo atveju sandoris (testamentas) nebuvo sąmoningas, laisva valia atliekamas veiksmas, jis neatitiko tikrosios testatoriaus valios, juo nuo paveldėjimo nušalintas testatoriui artimas asmuo, todėl toks vienašalis sandoris su valios trūkumais teisinių pasekmių sukurti negali. Tai yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu vienu iš bendrųjų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų, t. y. CK 1.89 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu. Šiuo atveju testamento sudarymo metu testatorė nebuvo pripažinta neveiksnia, todėl testamentas nėra niekinis pagal CK 5.15 straipsnio 2 dalį, 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei CK 1.80 straipsnį, tačiau yra nuginčijamas dėl testatoriaus valios trūkumų.

Ieškovo reikalavimas patenkintas, todėl jam iš atsakovo priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Ieškovui A. M. iš atsakovo priteistina 41 € žyminio mokesčio (b. l. 7), ieškovas A. M. advokato padėjėjai už teisinę pagalbą (dokumentų rengimą, atstovavimą) sumokėjo 400 €. Be to patyrė išlaidas susijusias su dokumentų siuntimu, užklausimu, parengimu – viso 69,82 €

Remiantis CPK 96 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistinos pašto išlaidos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d., 279 str. 2 d., 285 str., 286 str., 287 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu testatorės E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2015 m. sausio 28 d. Marijampolės 4 - ojo notaro biuro notarės L. P. patvirtintą, testamentą (notarinio registro numeris 170), sudarytą R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti ieškovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 510,82 € (penkis šimtus dešimt eurų ir 82 cnt.) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,97 € (penkiolika eurų ir 97 cnt.) pašto išlaidų.

Atsakovas – R. M., negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo turi teisę paduoti Vilkaviškio rajono apylinkės teismui motyvuotą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas – A. M., per 30 dienų nuo šio sprendimo kopijos įteikimo jam dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per sprendimą už akių priėmusį Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.