Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administratorių kompanija“ atstovei advokatei L. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administratorių kompanija“ ieškinį atsakovams G. S., K. V., L. B., S. R. dėl administravimo išlaidų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad 2013 m. kovo 6 d. Panevėžio apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „Etila“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto administratorių kompanija“. 2013 m. lapkričio 5 d. Panevėžio apygardos teismas nutartimi priėmė sprendimą dėl bankrutavusios UAB „Etila“ pabaigos. Bankrutavusios UAB „Etila“ buvęs vadovas ir akcininkai, įmonei nebevykdant veiklos ir esant nemokiai, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir ši aplinkybė sudaro pagrindą priteisti bankroto administratoriui jam priklausantį atlyginimą bei atlyginti kitas patirtas administravimo išlaidas, kadangi įmonė jokio turto neturi, debitorių, iš kurių būtų galima išieškoti bent dalį administravimo išlaidų, taip pat nėra.

Posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, papildomai paaiškino, kad atsakovų kaltė pasireiškia tuo, kad 2009 m. įmonei tapus nemokia, atsakovai, būdami įmonės akcininkais, o atsakovas G. S. ir vadovu, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nors tokia pareiga yra įsakmiai nurodyta įstatyme; ieškovas prašo priteisti bendrą administravimo išlaidų sumą - 20 000 Lt + PVM; į šią sumą yra įskaityta ir faktiškai patirtos išlaidos, kurios sudaro 3373,31 Lt; bankroto administratorius atliko visus veiksmus, kuriuos numato įmonių bankroto įstatymas, įmonė yra išregistruota, todėl administratoriui už jo darbą turi būti atlyginta. Prašoma priteisti 20 000 Lt suma atitinka protingumo kriterijus, ji apima išlaidas kurui, archyvavimui, ryšiams ir atlyginimą administratoriui bei finansininkui; ieškovas tuo metu administravo keturias įmones, darbų ir krūvis apimtis administruojant įmones buvo panašūs, todėl faktinių išlaidų suma, susidariusi per visą administravimo laikotarpį, padalinta į keturias dalis ir prašoma priteisti realių administratoriaus patirtų išlaidų suma yra 3371,31 Lt. Atėmus šią sumą iš prašomos priteisti 20 000 Lt sumos, įvertinus tai, kad bankroto procedūra vyko 9 mėnesius, atlyginimas administratoriui ir finansininkui sudarytų per mėnesį mažiau nei po 1000 Lt.

Atsakovams G. S., S. R. ir L. B. apie posėdį yra pranešta (178–180), atsakovai į posėdį neatvyko, jokių prašymų teismui nepateikė, todėl byla nagrinėjama atsakovams G. S., S. R. ir L. B. nedalyvaujant (CPK 246 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje surinkta ir prie bylos prijungtos UAB „Etila“ bankroto bylos Nr. B2-484-425/2013 medžiaga nustatyta, kad pagal VSDFV Utenos skyriaus pareiškimą Panevėžio apygardos teismas 2013 m. kovo 6 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Etila“. Teismas bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto administratorių kompanija“ (civilinė byla Nr. B2-484-425/2013, 36–37 b. l.). Atsakovas G. S. buvo UAB „Etila“ akcininku nuo įmonės įsteigimo 2009-01-12 ir jos vadovu nuo 2009-01-07 iki 2013-03-019 (122, 138 b. l.); atsakovai L. B. ir S. R. buvo įmonės akcininkais nuo 2009-01-12 (122 b. l.); atsakovas K. V. buvo įmonės akcininkas nuo 2009-01-12 iki 2010-12-21 (164 b. l.).

2013-06-11 kreditorių susirinkimas patvirtino 20 000 Lt administravimo išlaidų sąmatą (48–49 b. l.), todėl bankroto administratorius prašo 20 000 Lt ir pridėtinės vertės mokestį priteisti solidariai iš atsakovų G. S., K. V., L. B. ir S. R..

ĮBĮ 10 str. 11 d. numatyta, kad prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei; įmonės vadovas, savininkas (savininkai) kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai.

Esant tokiai įstatymo nuostatai, ieškovo reikalavimas priteisti administravimo išlaidas yra pagrįstas įstatymu ir nagrinėjamoje byloje sprendžiamas įmonės administracijos vadovo bei akcininkų civilinės atsakomybės klausimas, susijęs su jų pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei esant nemokiai. Byloje kilo ginčas dėl likviduotos įmonės vadovo ir akcininko atsakomybės, jiems laiku nesikreipus dėl bankroto bylos jų valdomai įmonei iškėlimo, taip pat dėl bankroto administratoriaus patirtų administravimo išlaidų dydžio.

Aplinkybė, kad įmonė buvo nemoki jau nuo 2009-12-31, yra nustatyta teismo procesiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-484-425/2013 ir tai rodo įmonės 2009-12-31 balanso duomenys (civilinė byla Nr. B2-484-425/2013, 21, 36 b. l.). Bankroto bylos įsiteisėjimo dieną (2013-03-19) įmonė jau neturėjo jokio turto, įsipareigojimai sudarė 8763,12 Lt (civilinė byla Nr. B2-484-425/2013, 93 b. l.). Nagrinėjamu atveju ginčas vyksta ne dėl asmenų kaltų veiksmų, sudariusių pagrindą įmonės bankroto bylos iškėlimui, bet dėl administravimo išlaidų, atsiradusių jau vykstant bankroto procesui, atlyginimo.

ĮBĮ 8 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

Formuodamas teismų praktiką, Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra nurodęs, kad įmonės vadovo ir dalyvio (akcininko) atsakomybės pagrindai nors ir susiję, tačiau nėra tapatūs. Skirtingas juridinio asmens dalyvių ir valdymo organų narių statusas lemia ir jų civilinę atsakomybę skirtingais pagrindais. Įmonės dalyvio (savininko) atsakomybę reglamentuoja CK 2.50 straipsnio 3 dalis, vadovo – CK 2.87 straipsnio 7 dalis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat yra išaiškinta, kad esminis dalyvio ir vadovo teisinės padėties skirtumas yra susijęs su jų atliekamomis funkcijomis. Vadovo veikla susijusi su kasdienės juridinio asmens veiklos organizavimu ir tokios veiklos priežiūra. Atsižvelgiant į šių funkcijų skirtingumą, civilinės atsakomybės bylose kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar byloje atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui būdingas funkcijas. Šie kasacinio teismo išaiškinimai lemia, jog dėl skirtingų bendrovės vadovo bei dalyvių funkcijų jų atsakomybė dėl bankroto bylos neinicijavimo paprastai negali būti solidari.

Teismų praktikoje, sprendžiant klausimą dėl įmonės akcininko atsakomybės laiku nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra pasisakyta, kad paprastai akcininkas kasdienėje įmonės veikloje (nebent jis būtų įmonės valdymo organo narys), taip pat ir santykiuose su kreditoriais ir įsipareigojimais jiems nedalyvauja. Tokią veiklą vykdo ir visų pirma atsakingas už ją yra įmonės vadovas, jis geriausiai žino įmonės finansinę situaciją, taigi, ir ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje numatyta pareiga, susiklosčius atitinkamoms aplinkybėms, pirmiausiai kyla jam.

Byloje esančiame Akcininkų registravimo žurnalo išraše nurodoma, kad atsakovai L. B. ir S. R. yra įmonės akcininkai, kiekvienas turintis po 100 akcijų (165 b. l.). Atsakovai L. B. ir S. R. buvo tik įmonės akcininkai ir niekada nėra oficialiai vadovavę įmonei. Byloje nėra duomenų, kad jie būtų dalyvavę bendrovės veikloje, o proceso metu atsakovas G. S. pripažino, kad atsakovai L. B. ir S. R. savo akcijas yra jam pardavę, tačiau akcijų pirkimo pardavimo sutarčių teismui nepateikė. Pats faktas, kad atsakovai L. B. ir S. R. buvo įmonės akcininkai savaime nelemia jų civilinės atsakomybės. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai L. B. ir S. R. neabejotinai turėjo žinoti ir žinojo apie kasdienę įmonės veiklą ir situacijos, kuomet kilo pareiga inicijuoti bankroto bylą, atsiradimą.

Atsakovas K. V. posėdžio metu paaiškino, kad, būdamas įmonės akcininku, jis stengėsi atgaivinti įmonės veiklą, skolindamas apyvartinėms lėšoms pinigus, pateikė 2009-07-10, 2009-07-16, 2009-09-04, 2009-10-08, 2009-10-26 su UAB „Etila“ sudarytas paskolos sutartis, pagal kurias jis paskolino bendrovei 47 222 Lt ir 870 Eur. 2010-12-21atsakovas savo akcijas pardavė bendrovės vadovui G. S. ir nuo to laiko negalėjo daryti įtakos įmonės veiklai.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovai L. B. ir S. R. buvo informuoti apie įmonės nemokumą, o atsakovas K. V. nuo 2010-12-21 nėra įmonės akcininkas, teismas sprendžia, kad šie atsakovai neturėjo realios galimybės daryti įtakos bendrovės veiklai, jiems nekyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl ieškovo reikalavimas dėl administravimo išlaidų priteisimo jų atžvilgiu atmestinas.

Atsakovo G. S., įmonės vadovo, civilinę atsakomybę lemia ne tik jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai; ĮBĮ 8 str. 1 d.), bet ir fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas (CK 2.87 str. 7 d.). Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartis c.b. Nr. 3K-3-496/2013). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-26 nutartis c. b. Nr. 3K-3-420/2013).

Sprendžiant, ar atsakovas G. S. yra atsakingas už tai, kad įmonė negali sumokėti administratoriui administravimo išlaidų, t.y. dėl priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos egzistavimo, pažymėtina, kad įmonės vadovas yra atsakingas, jeigu dėl jo neteisėto neveikimo – nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti. Jeigu įmonės vadovas būtų kreipęsis į teismą, finansiniams rodikliams rodant įmonės faktinį nemokumą, tačiau nelaukiant, kol įmonėje faktiškai neliks turto, administravimo išlaidos būtų apmokėtos iš lėšų, gautų pardavus įmonės turtą. Jeigu vadovas būtų kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo esant situacijai, kai įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti, jis būtų įpareigotas įmokėti į depozitą pinigų sumą, reikalingą administravimo išlaidoms padengti, tad šiuo atveju irgi administravimo išlaidos būtų apmokėtos. Taigi nagrinėjamu atveju tarp įmonės vadovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes būtent atsakovo G. S. kaip įmonės vadovo, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas sąlygojo situaciją, kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratoriui jam priklausančio atlyginimo.

Minėta, nagrinėjamu atveju atsakovo G. S., kaip buvusio bendrovės valdymo organo - administracijos vadovo - kaltė dėl jo veiksmais padarytos žalos yra preziumuojama. Atsakovo G. S. dėl kurio veiksmų (neveikimo) atsirado žala, privalėjo įrodyti, kad dėl žalos atsiradimo jo kaltės nėra (CK 6.248 str. 1 d.).

Atsakovas G. S. savo kaltę dėl pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo neigė, nurodydamas, kad, jo manymu, susidariusi įsiskolinimų suma laikytina laikina finansine padėtimi, nesudariusia būtinybės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes jis tikėjosi, jog pavyks atgaivinti bendrovės veiklą, ieškojo investuotojų, bandė užsiimti papildoma veikla, tačiau dėl ekonominės krizės įmonė tapo nemokia.

Atsakovo G. S. argumentai, jog jis nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes tikėjosi atgaivinti įmonės veiklą, atmestini, nes įmonės vadovas turi LR Įmonių bankroto įstatymo nustatytą pareigą, o ne teisę kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo esant nemokiai įmonei, be to, delsimas inicijuoti bankroto bylą, subjektyviai tikintis, kad pavyks atgaivinti įmonės veiklą, neeliminuoja jo atsakomybės dėl įstatyminės pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą nevykdymo. Nagrinėjamu atveju nėra svarbi aplinkybė, kada įmonės vadovas atsakovas G. S. privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes nepriklausomai nuo to, kada būtų kreiptasi dėl bankroto bylos iškėlimo, bankroto administratoriaus dalyvavimas procedūrose būtų buvęs būtinas ir išlaidos jo atlyginimui ir administravimo išlaidos būtų buvę neišvengiamos.

Kadangi įmonė registruotino turto neturėjo, todėl įmonės bankroto procedūros buvo vykdomos iš bankroto administratoriaus lėšų. Įmonės bankroto administratorius tai teismo privalomai paskirtas asmuo, kuriam bankroto procedūros vykdymo metu atsirado išlaidų ir priklauso atlyginimas, todėl teismas konstatuoja, kad ieškovo administravimo išlaidas turi atlyginti bendrovės vadovas G. S..

Administratorius, įvykdęs įmonės bankroto procedūras, turi teisę gauti už tai atlyginimą ir išlaidų, turėtų atliekant įmonės bankroto administravimą, kompensavimą. Kaip jau buvo minėta, 2013-06-11 kreditorių susirinkimas patvirtino 20 000 Lt administravimo išlaidų sąmatą, tačiau, teismo nuomone, kreditorių susirinkimo patvirtinta bankroto administravimo išlaidų sąmata negali būti laikoma leistinu įrodymu, pagrindžiančiu bankroto administratoriaus realiai patirtas administravimo išlaidas, nes administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimas nereiškia, kad administratorius yra laisvas sąmatoje numatytas lėšas savo nuožiūra išnaudoti. Sąmatoje nurodytas išlaidų dydis reiškia tik maksimalią lėšų ribą, kurios negali viršyti administratorius atlikdamas administravimo funkcijas.

Bankrutuojančios įmonės administratorius būtinas įmonės administravimo išlaidas turi pagrįsti bankrutuojančios įmonės būklės bei veiklos dokumentais (su darbo santykiais susijusiomis išmokomis, išlaidomis įmonės auditui, turto įvertinimui, nuomai, apsaugai, pardavimui, atliekų sutvarkymui, teisinėms paslaugoms, ryšio paslaugoms, komunaliniams mokesčiams ir kt.), įrodinėjimo našta visais su bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui. Administravimo lėšų panaudojimas ir pagrindimas yra fakto klausimas ir administravimo išlaidų pagrindimo pareiga tenka įmonės administratoriui.

Bankroto administratorius procesiniuose dokumentuose ir posėdžio metu nurodė, kad nuo bankroto bylos iškėlimo administratorius patyrė šias išlaidas; archyvavimo paslaugos 550,00 Lt; kuras 675 Lt; pašto išlaidos 50,20 Lt; ryšių paslaugos 156,01 Lt; patalpų nuoma ir komunalinės paslaugos 1767,50 Lt; VĮ Registrų centras paslaugos 162,40 Lt; banko administravimo mokestis 12,20 Lt; viso 3373,31 Lt (54–102 b. l.). Kitų administravimo išlaidų nepagrindė, nors teismas ne kartą siūlė pateikti papildomus įrodymus (148 b. l.). Be to, tik nagrinėjant bylą paaiškėjo aplinkybės, kad administratorius nepagrindė patirtų įmonės administravimo išlaidų ir bankroto byloje, nes kreditorių susirinkimui nepateikė susipažinti detalių minėtas išlaidas pagrindžiančių dokumentų (civilinė byla Nr. B2-484-425/2013, 162 b. l.). Bankroto administratoriaus atstovės teiginiai, kad bankroto proceso metu administratorius patyrė 20 000 Lt išlaidas, kurias sudaro darbo užmokestis administratorei, darbo užmokestis finansininkei, kanceliarinės išlaidos, transporto išlaidos ir kitos išlaidos yra deklaratyvūs, abstraktūs, tinka bet kuriai bankrutuojančiai įmonei ir nieko nepasako apie būtent šios įmonės administravimui faktiškai panaudotas lėšas. Atkreiptinas dėmesys, kad administravimo išlaidų sąmatoje, pateiktoje tvirtinti 2013-06-11 kreditorių susirinkimui, nurodoma, kad atlyginimas administratoriui nustatomas 1000 Lt per mėnesį, atlyginimas buhalteriui – 300 Lt per mėnesį, einamosios išlaidos 500 Lt ir administratorius neturi viršyti 1800 Lt sumos per mėnesį plius išlaidos teisininkams ir archyvavimui (civilinė byla Nr. B2-484-425/2013, 140 b. l.); bankroto procesas truko nuo 2013-03-06 iki 2013-11-05 (7 mėnesiai), todėl maksimali administravimo išlaidų suma galėjo būti 12 600 Lt plius išlaidos teisininkams ir archyvavimui, tuo tarpu iš atsakovo prašoma priteisti suma yra 20000 Lt.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad bankroto administratorius nepateikė visų konkrečių pagrįstų duomenų apie faktiškai patirtas administravimo išlaidas. Nepaisant administratoriaus prašomų administravimo išlaidų pagrindimo stokos, šioje byloje nėra pagrindo ieškinį atmesti visiškai, todėl teismas iš atsakovo G. S. priteisia faktiškai ieškovo turėtas ir byloje įrodymais pagrįstas išlaidas - 3371,31 Lt.

Vadovaujantis CK 6.37 str. 1 d. ir 6.210 str. 2 d., esant ieškovo reikalavimui, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas G. S. yra fizinis asmuo, iš jo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014-01-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. LR CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai

Ieškovas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro kelionės į teismo posėdžius išlaidos ir pateikė įrodymus, kad išlaidos kurui yra 425 Lt (112,118,183 b. l.). Ieškinys tenkintas 17 procentų, todėl iš atsakovo G. S. ieškovui priteistina 72 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas nuo žyminio mokesčio už ieškinį atleistas, todėl iš atsakovo G. S. valstybei priteistina 101 Lt žyminio mokesčio. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos šioje byloje yra 18,54 Lt. Ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo G. S. priteistina 3 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, todėl iš atsakovo G. S. valstybei priteistina 104 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Bankroto administratorių kompanija“, į. k. 302425056, 3371,31 Lt (trys tūkstančiai trys šimtai septyniasdešimt vienas litas 31 ct) (976,98 Eur) administravimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014-01-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 72 Lt (septyniasdešimt du litai) (20,85 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 104 Lt (vienas šimtas keturi litai) (30,12 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.