Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2021-09-21 · Civilinė byla Nr. e2-6348-759/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-09-21
Bylos Nr.
e2-6348-759/2021
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-00678-2021-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Snieguolė Bielskienė
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Kategorijos
  • 2.6.10.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-6348-759/2021Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00678-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 3.2.3.2; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 21 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį bendraatsakoviams L. B. ir I. K. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą su prašymu priteisti solidariai iš bendraatsakovių L. B. ir I. K. 1906,68 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 43,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, jog 2020 m. spalio 16 d. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo L. B., vairavusio atsakovei I. K. priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini). valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Minėto eismo įvykio metu transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. AB „Lietuvos draudimas“, veikdama ieškovo vardu ir atsižvelgdama į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir išmokėjo nukentėjusiajam 1906,68 Eur draudimo išmoką. Ieškovas, vykdydamas Paslaugų teikimo sutarties 2.1.3. p. nuostatas, kompensavo AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtą 1906,68 Eur draudimo išmoką. Ieškovas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) įtvirtintą teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (atsakovas L. B.) arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (atsakovė I. K.) raštu kreipėsi į bendraatsakovius, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką, tačiau ieškovo reikalaujamos sumos bendraatsakoviai nesumokėjo.

Atsiliepimas

Atsakovui L. B. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai per darbovietę Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, pasiūlant per 20 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį. Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

2. Atsakovė I. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovo ieškinį dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka atmesti. Atsakovė nurodo, kad atsakovas L. B. be atsakovės žinos vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri nebuvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsakovė šios transporto priemonės 2020 m. spalio 16 d. nevairavo, nes buvo pasibaigęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas. Atsakovas L. B. neturėjo teisės vairuoti, atsakovės neklausė, ar gali su transporto priemone (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kažkur važiuoti. Apie tai, kad L. B. savavališkai paėmė atsakovei priklausantį automobilį ir įvyko eismo įvykis, atsakovė sužinojo iš policijos pareigūnų. Atsakovė teigia, jog atsakovas L. B. vairavo neapdraustą transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties, todėl yra įstatyme nustatytos sąlygos ieškovo regresinius reikalavimus nukreipti tik atsakovui L. B..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

3. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. spalio 16 d. (duomenys neskelbtini) kilometre dėl atsakovo L. B., vairavusio atsakovei I. K. priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šią aplinkybę patvirtina teismui pateiktas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. priimtas Teismo baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo L. B. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį dėl to, jog 2020 m. spalio 16 d. apie 12.44 val. Kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, vairuodamas lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, ir, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vartoti alkoholį po eismo įvykio kol bus patikrintas blaivumas, vartojo alkoholį. Minėto eismo įvykio metu transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Remiantis Teismo informacinės sistemos „Liteko“ išrašu apie asmens turimas ir valdomas kelių transporto priemones, gautas iš Kelių transporto priemonių registro, nustatyta, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso atsakovei I. K.. Automobilis yra registruotas Lietuvos Respublikoje, jo dalyvavimas viešajame eisme yra leidžiamas.

AB „Lietuvos draudimas“, veikdama ieškovo vardu ir atsižvelgdama į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasi TPVCAPDĮ nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir išmokėjo nukentėjusiajam 1906,68 Eur draudimo išmoką. Ieškovas, vykdydamas Paslaugų teikimo sutarties 2.1.3. p. nuostatas, kompensavo AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtą 1906,68 Eur draudimo išmoką. Ieškovas, atsižvelgdamas į TPVCAPDĮ įtvirtintą teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, 2021 m. vasario 10 d. raštu kreipėsi į bendraatsakovius, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką, tačiau ieškovo reikalaujamos sumos bendraatsakoviai nesumokėjo. Šioje byloje ieškovas savo reikalavimą reiškia atsakovui L. B., kaip atsakingam už eismo įvykį asmeniui, o atsakovei I. K. – kaip transporto priemonės savininkei, neįvykdžiusiai pareigos sudaryti draudimo sutartį.

Dėl atsakovo L. B. civilinės atsakomybės už eismo įvykį

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kai viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktus, draudikui, išmokėjusiam išmoką, suteikta teisė reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo; jeigu jis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę; pasišalino iš įvykio vietos.

4. Nagrinėjamu atveju, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad eismo įvykio metu transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo L. B.. Transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė nebuvo drausta. Eismo įvykis įvyko dėl atsakovo L. B. vairuojamo automobilio kaltės. Eismo įvykio metu atsakovas neturėjo teisės vairuoti kelių transporto priemonės - automobilio, pasišalino iš eismo įvykio ir po jo vartojo alkoholį. Minėto eismo įvykio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti buvo išmokėta 1906,68 Eur draudiminė išmoka, todėl ieškovas įgijo regreso teisę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6.246-6.249 straipsniai), atsakovas savo prievolės sumokėti žalą neįvykdė ir jos neginčija (CPK 12 straipsnis), teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei taikyti.

Dėl atsakovės I. K. civilinės atsakomybės už pareigos apdrausti transporto priemonę pažeidimą

TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis).

TPVCAPDĮ nustato pareigą transporto priemonės, kurios įprastinė vieta yra Lietuvos Respublikoje, savininkui drausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Transporto priemonės savininkui, pažeidus šią specialiuoju įstatymu nustatytą pareigą, kyla atitinkamos įstatyme nustatytos teisinės pasekmės. Viena iš jų – transporto priemonės savininkui kyla civilinė atsakomybė. Nagrinėjamoje byloje ieškovas įgijo teisę reikalauti, kad transporto priemonės savininkas (šiuo atveju - atsakovė I. K.) jam atlygintų pareigos apdrausti transporto priemonę neįvykdymu padarytą žalą, o transporto priemonės savininkui (atsakovei) tenka pareiga ieškovui atlyginti tokią žalą.

5. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės I. K. ir ieškovo nesieja sutartiniai santykiai, atsakovės atsakomybė už ieškovui padarytą žalą yra deliktinė, todėl taikomos deliktinę atsakomybę nustatančios taisyklės. TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Šioje byloje nustatyta ir atsakovė to neginčija, kad yra transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, minėta transporto priemonė yra registruota Lietuvos Respublikoje, jos dalyvavimas viešajame eisme yra leidžiamas ir eismo įvykio metu (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo drausta privalomuoju transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimu. Tai, kad atsakovė, turėdama pareigą jai priklausančią transporto priemonę apdrausti, jos neapdraudė transporto priemonių privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, įrodo jos neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė neveikimu. Aptariamo eismo įvykio metu trečiasis asmuo patyrė žalą, įvertintą 1906,68 Eur suma. Ieškovo pareiga išmokėti trečiajam asmeniui eismo įvykio metu padarytą žalą kilo dėl to, jog atsakovė, būdama transporto priemonės savininkė, neįvykdė savo pareigos apdrausti transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) privalomuoju draudimu. Atsakovė, besielgdama kaip protingas ir apdairus asmuo, turėjo galimybę numatyti, kad tuo atveju, jei ji neįvykdys jai įstatymu nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę ir įvyks eismo įvykis, nukentėjusiajam dėl eismo įvykio padarytą žalą turės atlyginti ieškovas. Teismas sprendžia, kad atsakovė nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, todėl laikoma taipogi atsakinga už padarytą žalą. Teismas sprendžia, kad yra visos būtinos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti.

6. Atsakovė atsiliepime į ieškinį teigia, jog transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neteisėtai užvaldyta jos sugyventinio atsakovo L. B.. Atsakovė nedavė jam leidimo naudotis minėta transporto priemone, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Atsakovės nuomone, ta aplinkybė, kad transporto priemonė buvo neteisėtai užvaldyta, turi reikšmės jos kaip automobilio savininkės atsakomybės už pareigos apdrausti transporto priemonę neįvykdymo taikymui. Kaip minėta ankščiau, atsakovė turėjo pareigą apdrausti aptariamą transporto priemonę, atsiliepime nurodo žinojusi, jog transporto priemonės privalomojo civilinės atsakomybės draudimo terminas yra pasibaigęs, tačiau jo nebuvo pratęsusi, atsakovė neįrodinėjo, jog būdama transporto priemonės savininkė, elgėsi itin atidžiai ir rūpestingai, kad neprarastų galimybės valdyti (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) todėl teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė pagrindo atleisti ją nuo civilinės atsakomybės ar ją sumažinti.

Nors asmens, atsakingo už žalos padarymą, ir asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, civilinė atsakomybė atsiranda skirtingais pagrindais, kasacinio teismo yra išaiškinta, kad šių asmenų atsakomybė yra solidari (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010). Pažymėtina ir tai, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Teismas įvertinęs tai, kad šiuo teismo sprendimu nustatytos visos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos, ieškovo ieškinį tenkina visiškai ir priteisia solidariai iš atsakovų 1906,68 Eur nuostolių atlyginimą ieškovo naudai.

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovų solidariai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1906,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovo reikalavimai patenkinti visiškai, teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteisia po 21.50 Eur bylinėjimosi išlaidas, viso: 43 Eur.

Šioje byloje teismas patyrė 9,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteistinas iš atsakovų lygiomis dalimis po 4,58 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

7. Priteisti solidariai iš atsakovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), ir atsakovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), 1906,68 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų šešių eurų 68 ct) nuostolių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (1906,68 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, naudai.

8. Priteisti iš atsakovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), ir atsakovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis po 21,50 Eur (dvidešimt vieną eurą 50 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, naudai.

9. Priteisti iš atsakovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), ir atsakovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis po 4,58 Eur (keturis eurus 58 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, informuojant atsakovus, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėja Snieguolė Bielskienė