Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 5 klasių išsilavinimo, našlys, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. 2007 m. gruodžio 26 d. naktį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatytas, savo namuose, (duomenys neskelbtini) rajone, tarpusavio konflikto metu, apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia ne mažiau kaip 2 kartus ranka suduodamas P. P. į kaktos ir į pasmakrės dešinę pusę bei ne mažiau kaip vieną kartą į nugarą, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kaktos dešinėje pusėje (prie antakio išorinio galo) ir pasmakrės dešinėje pusėje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiajame didžiajame pusrutulyje, galvos smegenų pamato kairiosios smilkininės ir pakaušinės skilčių žievės sumušimo židinius bei smulkias kraujosruvas smegenų audinyje dešiniojo šoninio skilvelio priekiniame rage, antrines kraujosruvas smegenų kamiene - tilte, sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymą. Taigi tyčia sutrikdė P. P. sveikatą, dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų suspaudimo P. P. 2007-12-26 paryčiais mirė, tuo kaltinamasis J. P. dėl neatsargumo atėmė gyvybę P. P.

Kaltinamasis J. P. teisme, atsakydamas į pateiktus klausimus, kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2007 m. gruodžio 25 d. jis kartu su savo žmona P. P. ir savo vaikais pas dukrą J. P. (duomenys neskelbtini), šventė šv. Kalėdas.

Apie 14.30 val. jis išėjo į namus pašerti gyvulių. Jis ėjęs vienas, nes žmona nesutikusi jam padėti. Pašėręs gyvulius, sugrįžo švęsti Kalėdų. Atėjęs pamatė sužalotus A. G. ir S. Š. Supratęs, kad jam išėjus kilo muštynės. Jis nesiaiškinęs, dėl ko kilo muštynės. Duktė J. P. jam paaiškino, kad L. J. sumušė A. G. ir S. Š. bei stūmė motiną P. P. P. P. gulėjo lovoje, skundėsi, kad jai „šyla“ šonas. Kad jai padaryti kiti sužalojimai, jis nematė, o žmona nesiskundė, kad jai padaryti kokie nors kiti sužalojimai. Jis išgėręs 1-2 stikliukus degtinės ir, palikęs visus svečius ir žmoną, išėjo į namus. Grįžęs į namus, atsigulęs į lovą, žiūrėjęs televizorių. Kada užmigo, jis negalįs pasakyti. Kada, kaip ir su kuo žmona parėjo į namus, jis nematęs, nes nebuvo atsibudęs. Pabudęs apie 7.00 val. Žmonos nematęs, todėl nuėjęs pas dukterį J., tikėdamasis ją ten rasti, tačiau ji pasakiusi, kad motiną naktį parvedė į namus ir ji miega kitame namo gale esančiame kambaryje. Grįžęs į namus su anūku. Atklojus antklodę žmona nejudėjo, jos rankos buvo atšalusios, jis supratęs, kad ji yra mirusi, nes nekvėpavo. Jis liepęs anūkui pranešti dukrai, kad močiutė mirė. Su žmona santuokoje gyveno nuo 1958 metų. Gyvendamas su ja užaugino 7 vaikus. Su žmona susipykdavo, konfliktų metu yra ją sumušęs, tačiau dėl to nekildavo sunkesnių padarinių. Jis su žmona įvykio naktį nekonfliktavo ir jai jokių smūgių nesudavė, nes tam nebuvo jokių motyvų. Ikiteisminio tyrimo metu kriminalistai jį privertė prisiimti kaltę sau ir save apkalbėti. Jis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas kelis kartus. Apklausiant tyrėjai Z. Ž. dalyvavo ir advokatė, tačiau ji nepatarė, kaip gintis nuo kriminalistų daromo spaudimo prisipažinti, jog jis nužudė savo sutuoktinę. Apklausiamas teisme jis taip pat prisipažino, kad nužudė savo žmoną, tačiau ir teisme save apkalbėjo dėl tų pačių priežasčių. Mano, kad žmona sužalojimus, kurie sukėlė jos mirtį, galėjo patirti nuo L. J. veiksmų muštynių metu dukters namuose.

Nukentėjusioji D. P. parodė, kad pas J. P. šventė šv. Kalėdas kartu su savo tėvais, broliu ir seserimis ir jų šeimomis, gėrė alkoholinius gėrimus. Tėvas J. P. į namus išėjo apie 16-17 val. pašerti gyvulių. Tuo metu kilo konfliktas dėl sesers J. draugo L. J. netinkamo elgesio. Sesuo neleido jam rūkyti patalpoje ir siūlė išeiti rūkyti į lauką. L. J. pradėjo stumdytis, smogė ranka A. G. ir S. Š. ir juos sužalojo. Tuo metu mama stovėjo šalia. Ji paėmusi vaiką nubėgo žadinti brolį ir nematė, kada ir kaip nugriuvo motina. Po konflikto mama atsigulė į lovą, šaukė, kad reikia L. J. ginti laukan, skundėsi, jog jai skauda šoną. Ji nesakė, dėl ko kilo skausmas. Tėvo tuo metu nebuvo. Jis atėjo jau pasibaigus muštynėms, buvo neilgai ir vėl išėjo. Ar tėvas dar gėrė alkoholinius gėrimus, nematė.

Motina buvo girta, todėl paprašiusi palydėti ją į namus. Apie 24 val. kartu su savo sugyventiniu S. Š. ir sūnumis motiną parvedė į namus. Tėvas miegojo ir atsibudęs nebuvo. Namuose motina pasakė, kad dar norinti išgerti. Ji davusi mažą buteliuką degtinės, kurią motina su S. Š. pradėjo gerti, o ji išėjusi pas tame pačiame kaime gyvenančią pusseserę Z. Š. Į tėvų namus sugrįžusi apie 02.00 val. Pažadino kambaryje miegantį S. Š. Kitame namo gale lovoje miegojo jos vaikai, motina buvo atsigulusi prie jų kojų. Ji motinos nežadinusi, tik užklojusi ir pažadinusi vaikus ir išėjusi į namus. Rytą sužinojo, kad motina yra mirusi. Jos tėvai P. ir J. P. nuolat girtavo ir pasigėrę susimušdavo. Ji mananti, kad motina galėjo mirti dėl tėvo padarytų sužalojimų.

Nukentėjusioji J. P. parodė, kad 2007 m. gruodžio 25 d. pas ją namuose buvo švenčiamos Kalėdos. Be jos artimųjų, dalyvavo ir jos draugas L. J. Ji neleidusi jam rūkyti, dėl to kilo konfliktas. Jo metu L. J. sužalojo S. Š. ir A. G. Motina bandė juos išskirti ir L. J. ją pastūmė. Užkliuvusi už suoliuko, motina nuvirto į krosnies pusę, tačiau į ją neatsitrenkė. Ją kažkas pakėlė. Ji pažadinusi brolį R. P., kad iškviestų policiją. Atvykę policijos pareigūnai L. J. išvežė. Mama buvo paguldyta į lovą. Ji policijos pareigūnams rodė sužalotą koją, dėl galvos sužalojimo nesiskundė. Tėvo konflikto metu nebuvo. Jis atėjo vėliau ir neilgai pabuvęs išėjo. Mama pasiliko ir dar gėrė iki 24 val. Ant jos veido nesimatė jokių sužalojimų. Į namus ją palydėjo sesuo D. Ryte, apie 7 val., atėjęs tėvas klausė, kur yra mama. Jam pasakiusi, kad ją parvedė į namus, ji guli kitame namo gale. Netrukus atėjęs sesers vaikas pasakė, kad motina mirė. Kad tėvai išgėrę konfliktuodavo ir mušdavosi, buvo įprasta.

Nukentėjusysis R. P. parodė, kad su savo artimaisiais pas seserį J. P. šventė šv. Kalėdas, gėrė alkoholinius gėrimus. Apsvaigęs nuo alkoholio užmigo. Jį pažadino sesuo J. Jis matė sumuštus S. Š. ir A. G., iškvietė policiją. Motinai skaudėjo šoną, todėl ji buvo paguldyta ant lovos. Seserys sakiusios, kad L. J. pastūmė motiną ir ji nuvirto. Ar griūdama kur nors atsitrenkė, seserys nesakiusios. Atvykę policijos pareigūnai L. J. išvežė. Kada ir kaip išėjo motina, nežino, nes vėl apsvaigo ir užmigo. Kad mama mirusi, pranešė sesers sūnus kitos dienos ryte. 17 metų išėjo gyventi kitur, bet ir po to matydavo sumuštą motiną. Ji sakydavo, kad ją sumušė tėvas.

Nukentėjusioji K. G. apklausta teisme parodė, kad švenčiant Kalėdas pas seserį įvyko konfliktas, kurio metu L. J. sužalojo S. Š. ir jos vyrą. Konfliktas kilo dėl to, kad sesuo J. neleido L. J. rūkyti. Bandydama nuraminti L. J., konflikto metu nukentėjo motina. Ją L. J. pastūmė ir ši nugriuvo netoli krosnies. Griūdama į ją neatsitrenkė. Tėvo tuo metu nebuvo. Apie tolimesnius įvykius nieko nežino, nes išėjo į namus. Rytą atėjęs tėvas pasakė, kad motina negyva ir kartu su jos vyru išėjęs į namus. Tėvas su motina dažniausiai konfliktuodavo ir mušdavosi išgėrę.

Nukentėjusysis A. P. parodė, kad jis kartu su tėvais kartu negyvena. Konfliktai ir muštynės tarp tėvų kildavo ir tėvo, ir motinos iniciatyva. Būdami blaivūs tėvai sutardavo ir nesipykdavo. Apie motinos mirtį jam pranešė sesuo K. G.

Nukentėjusieji V. R. ir Z. R. parodė, kad jie kartu su motina P. P. ir patėviu J. P. kartu negyvena jau seniai. V. R. paaiškino, kad gyvendamas su tėvais kartu matė, jog motina su patėviu bardavosi, bet jam neteko matyti, kad patėvis muštų mamą. Mama niekada nesiskundė, kad ją muša patėvis, bet iš kitų brolių, seserų ir kaimynų žino, kad jie girtauja bei mušasi. Z. R. taip pat parodė, jog jis netiki, kad patėvis nužudė motiną. Manąs, kad motina mirė nuo L. J. padarytų sužalojimų.

Nukentėjusysis parodė, kad su motina P. P. ir patėviu J. P. gyveno kartu iki kol jam suėjo 16 metų .Visus tuos metus matė, kaip abu jie girtauja ir prigėrę mušasi. Gerdami jie dėl smulkmenų susipykdavo ir susimušdavo. Tai būdavo labai dažnai. Po to, kai išvyko iš šeimos, į namus parvažiuoja kartą metuose ir, kas vyko toliau tarp motinos ir patėvio, nežino (t. l, b. l. 67, 68).

Liudytojas E. P., apklaustas teisme, parodė, kad 2007 m. Kalėdas šventė pas J. P. Suaugusieji gėrė alkoholinius gėrimus. Įvyko konfliktas, kurio metu nuo L. J. nukentėjo A. G. ir patėvis S. Š. L. J. pastumta močiutė taip pat nugriuvo. Ji skundėsi, kad jai skauda koja. Buvo iškviesta policija ir L. J. išsivežė. Vėlai vakare su motina D. P., patėviu S. Š. ir broliu P. parvedė močiutę į namus. Senelis miegojo lovoje prie krosnies, jis nebuvo pabudęs ir su jais nebendravo. Jis su broliu nuėjęs miegoti į kitą namo galą. Močiutė su S. Š. gėrė degtinę. Nueidami miegoti, matė, kad senelis miega. Su broliu apie pusvalandį kalbėjosi. Jis girdėjo, kaip į jų kambarį atėjo močiutė ir atsigulė prie jų kojų. Iki ateinant močiutei, jis jokio triukšmo ar barnių negirdėjo. Vėliau juos pažadino mama ir jie išėjo į namus. Išeinant mama močiutę apklojo antklode. Iš namo išėjo pro kitas duris, todėl senelio nematė. Ryte kažkas paskambino ir pranešė, kad močiutė mirė.

Liudytoja K. S., apklausta teisme, parodė, kad su savo sugyventiniu R. P., jo seserimis su šeimomis ir jo tėvais P. ir J. P. šventė šv. Kalėdas pas J. P. Apie 23-24 val. D. P. su savo sugyventiniu S. Š. motiną išvedė į namus. Kitos dienos ryte, būnant pas J., atėjęs D. sūnus pasakęs, kad močiutė mirė.

Liudytojas A. G. parodė, kad 2007 m. gruodžio 25 d. kartu su savo žmona K. G., jos broliu ir seserimis bei jos tėvais P. ir J. P. pas J. P. šventė šv. Kalėdas, gėrė alkoholinius gėrimus. P. P. buvo labai girta. Jis taip pat buvęs labai girtas, todėl neprisimena, dėl ko kilo konfliktas. L. J. jam smogęs kelis smūgius į veidą, sužalojo nosį. S. Š. praskėlė antakį. Po sumušimo prasiblaivęs. Ant P. P. veido nematė jokių sužalojimų.

Liudytojas S. Š. parodė, kad švenčiant šv. Kalėdas pas J. P. gėrė alkoholinius gėrimus. Jis buvo girtas. Konfliktas kilo dėl to, kad L. J. neleido rūkyti patalpoje. Konflikto metu nukentėjo jis, A. G. ir P. P. Jis matė prie krosnies nugriuvusią P. P. Vėlai vakare jis kartu su sugyventine ir jos vaikais parvedė P. P. į namus. Virtuvėje su P. P. gėrė atsineštą degtinę. D. P. buvo išėjusi. J. P. su jais nebendravo, nes miegojo ir nebuvo atsibudęs. Išgėręs taurelę, jis užmigęs tame pačiame kambaryje, kur miegojo J. P. Jį pažadino D. P. Kartu su vaikais išėjo namo. Išeidamas matė, kad J. P. tebemiegojo kambaryje.

Liudytojas A. M., Skuodo rajono PK KP NTS tyrėjas, apklaustas teisme parodė, kad jis nuo 1991 m. liepos mėn. iki 1998 m. lapkričio mėn. dirbo Skuodo rajono Ylakių apylinkės inspektoriumi. P. ir J. P. šeimą pažinojo nuo pat pirmų darbo dienų kaip mėgstančią išgerti. Į šią šeimą yra vykęs ir dėl jų girtavimo, ir dėl vaikų netinkamo elgesio. Nusiskundimų, kad šioje šeimoje yra problemų dėl buitinių konfliktų, gaudavo prieš 13 metų. Teko du ar tris kartus vykti į P. namus. Rimtų pasekmių niekada nebuvo. Paskutiniu metu nusiskundimų nebegaudavo.

Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 1252/07 (03) konstatuota, kad P. P. mirė nuo patirtos galvos smegenų traumos kraujui išsiliejus po kietuoju smegenų dangalu kairiajame didžiajame pusrutulyje. Mirtis įvyko išsiliejus kraujui ir suspaudus galvos smegenis. Kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, suspaudęs smegenis, ir galvos smegenų sumušimas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Tarp patirto sužalojimo ir mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Specialistas nurodo, kad galvos sužalojimai paaiškinami dviem smūgiais (trauminiais poveikiais) - į kaktos ir į pasmakrės dešinę pusę. Sprendžiant iš lavoninių pakitimų, specialistas nurodo, kad P. P. mirė 2007-12-26 paryčiais. Mirusiosios kraujyje ir šlapime rasta atitinkamai 2,32 prom. ir 3,56 prom. etilo alkoholio. Tai patvirtina, kad prieš mirtį P. P. vartojo alkoholį. Nustatyti apsvaigimo nuo alkoholio duomenys atitinka vidutinį girtumo laipsnį. Daugiau kaip 1 prom. didesnė alkoholio koncentracija šlapime nei kraujyje leidžia teigti, kad mirtis ištiko jau eliminacijos fazėje, t. y. įvykio (sužalojimo) metu nukentėjusioji P. P. buvo girtesnė (b. l. 17–19, 20–23, t.1).

Įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentelėmis duomenys patvirtina, kad P. P. lavonas rastas Augzelių kaime, Skuodo rajone, savo gyvenamojo namo kambaryje gulintis skersai lovos ant kairiojo šono.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis neigia sudavęs smūgius P. P., byloje nėra nustatyta asmenų, mačiusių įvykį ir galinčių patvirtinti, jog smūgius sudavė kaltinamasis J. P., tačiau byloje nustatytos aplinkybės ir surinkti duomenys leidžia teigti, kad smūgius, sukėlusius nukentėjusiosios P. P. mirtį, sudavė būtent kaltinamasis J. P. Specialisto išvados duomenys paneigia J. P. teiginius, kad nukentėjusioji mirtį sukėlusius sužalojimus galėjo patirti nuo L. J. suduotų smūgių muštynių metu jo dukters J. P. namuose, nes specialisto išvadoje konstatuota, kad P. P. mirtį sukėlė patirti smūgiai į kaktos ir pasmakrės dešinę pusę. Byloje nustatyta, kad po įvykio (muštynių), kuris įvyko apie 18 val., P. P. dukters J. namuose buvo iki 24 val., t. y. apie 5-6 valandas. Nė vienas iš įvykio vietoje buvusių asmenų nematė, kad L. J. būtų sudavęs smūgius į veidą P. P., jie taip pat nematė sumušimo žymių ant P. P. veido. Apklaustas teisme medicinos specialistas D. Vitkus patvirtino, kad po sumušimo kraujosruvos pastebimos po pirmos valandos. Pažymėtina, kad muštynių metu J. P. namuose buvę asmenys, išskyrus L. J., yra artimiausi giminės P. ir J. P., todėl nėra pagrindo manyti, kad jie davė tikrovės neatitinkančius parodymus. Taigi šios aplinkybės leidžia teigti, kad P. P. sužalojimus, sukėlusius jos mirtį, patyrė ne dukters J., o savo namuose.

Kaltinamojo teiginius, kad jis buvo priverstas duoti prieš save parodymus, nes jam grasino policijos pareigūnai, paneigia byloje nustatytos aplinkybės. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas (b. l. 138, t. 1) J. P. nurodė tik mirusios žmonos radimo aplinkybes. Apklaustas kaip įtariamasis (b. l. 145–147, t. 1), P. P. parodė, kad pabudęs naktį ir pamatęs virtuvėje valgančią žmoną su ja susikivirčijo ir sudavė ranka jai du kartus į veidą bei nugarą. Sudavęs smūgius žmonai už tai, kad ji pradėjusi jį įžeidinėti. Po to P. P. nuėjusi miegoti į kitą namo galą. Ji visada taip elgdavosi, kada jie susipykdavo. Jis nepagalvojo, kad nuo jo nestipriai suduotų smūgių žmona gali mirti. Nužudyti jos nenorėjo. Jis dažnai susimušdavo su žmona, bet po to susitaikydavo ir toliau bendrai gyvendavo. Savo parodymus J. P. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 149–155, t. 1). Tas pačias smūgių P. P. sudavimo aplinkybes ir priežastis J. P. patvirtino ir apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo (b. l. 178-182, t.1).

Dėl kaltinamojo teiginių, jog ikiteisminio tyrimo metu jam buvo daromas kriminalistų spaudimas, teismas apklausė ikiteisminio tyrimo tyrėją Z. Žitkuvienę. Ji parodė, kad įtariamasis J. P. parodymus dėl pareikšto įtarimo davė savarankiškai, dalyvaujant jo gynėjai advokatei A. Morkvėnienei, jokie kiti asmenys apklausose nedalyvavo ir negalėjo J. P. daryti kokį nors poveikį. Be to, šios liudytojos apklausos metu kaltinamasis patvirtino šios liudytojos parodymus, kad ikiteisminio tyrimo tyrėja jam jokio poveikio nedarė. Taigi, apklausus liudytoją teisme, pašalinti neaiškumai dėl neva daryto J. P. poveikio neleidžia manyti, kad, apklausiamas kaip įtariamasis, J. P. apkalbėjo save kieno nors verčiamas. Esant šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad įtariamojo J. P. parodymai gauti įstatymų nustatyta tvarka (BPK 20 str.) ir šie duomenys laikytini įrodymais sprendžiant J. P. kaltės klausimą.

Teismo medicinos specialisto išvada, specialisto teisme duoti paaiškinimai taip pat visiškai patvirtina kaltinamojo parodymus apie nukentėjusiosios sužalojimo laiką ir sužalojimų padarymo mechanizmą ir kategoriškai paneigia prielaidą, jog nurodytus sužalojimus nukentėjusioji galėjo patirti, pasak kaltinamojo, dukters J. namuose muštynių metu nuo L. J.

Teismo medicinos specialisto išvadoms paaiškinti ir papildyti teisme apklaustas išvadas pateikęs teismo medicinos ekspertas D. Vitkus visiškai patvirtino padarytas išvadas ir parodė, kad nukentėjusiosios kūno sužalojimai yra padaryti kaltinamajame akte nurodytu laiku. Rasti sužalojimai, atsižvelgiant į jų pobūdį bei lokalizaciją, nebūdingi griuvimo traumai ir negalėjo atsirasti, nukentėjusiajai griūnant ant grindų ar atsitrenkiant į kitus daiktus. Be to, šalia trauminio poveikio vietą žyminčios kraujosruvos nėra jokių kitų griuvimo traumai būdingų aplinkinių sužalojimų. Po patirtų sužalojimų nukentėjusioji galėjo judėti, vaikščioti kelias valandas. Girtumas patyrus galvos sumušimą pagreitina kraujo išsiliejimą į galvos smegenis.

BK 129 str. numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129 str. kyla tik tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad mirtį sukėlęs sužalojimas – galvos smegenų trauma kraujui išsiliejus po kietuoju smegenų dangalu. Tai leidžia teigti, kad kaltinamojo veika – du ranka suduoti smūgiai į galvą – buvo būtinoji atsiradusių padarinių (mirties) kilimo sąlyga. Sprendžiant kaltininko baudžiamosios atsakomybės klausimą, lemiamą reikšmę turi priežastinio ryšio pobūdis. Priežastinis ryšis yra būtinasis ir atsitiktinis. Baudžiamoji atsakomybė už kito asmens nužudymą pagal BK 129 str. asmeniui galima tik tuo atveju, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys. Būtinasis priežastinis ryšys yra tada, kad iš jo atsirandantys padariniai yra dėsningi, t. y. iš anksto numatomi. Suvokdamas daromos veikos faktinę pusę, kaltininkas numato, kokius padarinius gali sukelti jo daroma pavojinga veika. Atsitiktinis padarinys nėra dėsningas veikos padarinys, todėl toks priežastinio ryšio vystymasis paprastai iš anksto nenumatomas. Tik būtinasis priežastinis ryšys suponuoja kaltinamojo tyčinę kaltę dėl kilusių padarinių.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusiosios mirties priežastimi buvo kaltinamojo ranka suduotų smūgių į galvą sukelti padariniai, tačiau teismas mano, kad nukentėjusiosios mirtis byloje nustatytomis aplinkybėmis buvo atsitiktinė veikos padarymo pasekmė, o atsitiktinis padarinys negali būti inkriminuotas kaip padarytas tyčia. Kiekvienas normalaus išsivystymo žmogus, darydamas baudžiamojo įstatymo draudžiamą veiką, suvokia jos pavojingumą ir numato, kaip vystysis priežastinis ryšys, kokius padarinius gali sukelti jo padaryta veika. Jei asmuo suvokė daromos veikos pavojingumą, numatė padarinius, teismas juos inkriminuoja kaip padarytus tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis sugrįžo į namus, turėdamas aiškius tikslus – pailsėti, pasižiūrėti televizijos laidų, o ne smurtauti. Išankstinio tikslo sužaloti ar nužudyti nukentėjusiąją bylos nagrinėjimo metu nenustatyta. Jokių daiktų, pritaikytų kūnui žaloti, kaltinamasis neturėjo ir nenaudojo. Tačiau nukentėjusiajai ėmus priekaištauti, jį įžeidinėti kaltinamasis sudavė du smūgius nukentėjusiajai į veidą. Gyvenimiškas patyrimas rodo, kad paprastai dėl tokio pobūdžio smūgių suaugusiam, normalaus išsivystymo žmogui neatsiranda sunkių padarinių – mirties – ir paprastai sukelia tik skirtingo laipsnio sveikatos sutrikdymus. Kaltinamojo J. P. teiginius, kad ranka nukentėjusiajai sudavė nestiprius smūgius, patvirtina ir teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas D. Vitkus. Jis konstatavo, kad galvos sužalojimai buvo padaryti sudavus smūgius nedidele jėga.

Gyvybės atėmimas nėra dėsninga nestiprių dviejų smūgių sudavimo pasekmė. Tokius padarinius, kaip gyvybės atėmimas, sąlygoja ne vien suduoti smūgiai, bet ir papildomos priežastys, kurios susijusios su nukentėjusiojo sveikatos būkle, jo fizine būkle įvykio metu. Šioje byloje suduoti smūgiai taip pat iš karto nesukėlė nukentėjusiosios mirties. Nukentėjusioji mirė tik po kelių valandų dėl sumušimo sukeltų komplikacijų, o neigiamos įtakos blogai išeičiai, kaip nustatė ekspertas, turėjo ir nukentėjusiosios girtumas, pagreitinęs kraujo išsiliejimą į galvos smegenis. Kadangi gyvybės atėmimas nėra dėsningas dviejų nestiprių smūgių į veidą padarinys, kaltininkas paprastai nesuvokia, kad tokia veika pavojinga kito žmogaus gyvybei, ir nenumato tokių padarinių kaip gyvybės atėmimas. Nenumatydamas tokių padarinių, jis jų ir nenori. Jei asmuo nesuvokė daromos veikos pavojingumo kito žmogaus gyvybei, nenumatė padarinių, susijusių su gyvybės atėmimu, tie padariniai negali būti jam inkriminuoti kaip padaryti esant tyčinei kaltės formai, kuri reikalauja daromos veikos konkretaus pavojingumo suvokimo, konkrečių padarinių, t. y. gyvybės atėmimo numatymo ir jų norėjimo tiesioginė tyčia ar sąmoningo leidimo jiems kilti- netiesioginė tyčia.

Atkreiptinas dėmesys, jog netiesioginė tyčia nužudyti yra tada, kai kaltininkas suvokia daromos veikos pavojingumą kito žmogaus gyvybei, numato, kad taip veikdamas gali atimti kitam žmogui gyvybę, tačiau nors nenori, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Netiesioginės tyčios valinis momentas suponuoja kaltininko abejingumą galimiems padariniams. Iš esmės kaltininkui tas pats, ar tokie padariniai kils, ar ne.

Byloje nėra duomenų apie išankstinę kaltinamojo J. P. tyčią smurtauti prieš nukentėjusiąją, ją sužaloti ar atimti gyvybę. Pats kaltinamasis nepripažino norėjęs nužudyti savo žmoną, bylos aplinkybės nepatvirtina, kad kaltinamasis buvo abejingas galimam gyvybės atėmimui. Atvirkščiai, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis J. P., netikėdamas, kad nuo jo suduotų smūgių nukentėjusioji gali mirti, ieškojo jos ryte, o suradęs ir supratęs, jog žmona negyva, nedelsdamas apie tai pranešė savo artimiesiems. Tuo būdu iš bylos medžiagos negalima daryti išvados apie netiesioginę, o tuo labiau apie tiesioginę kaltinamojo J. P. tyčią nužudyti savo sutuoktinę.

Kaltinamasis J. P. sudavė ranka smūgius į galvą nukentėjusiajai sąmoningai. Suduodamas smūgius, asmuo paprastai suvokia savo veiksmų pavojingumą sveikatai. Kaltinamasis yra solidaus amžiaus, turintis didelę gyvenimo patirtį, byloje nėra duomenų, jog jis turi psichikos sveikatos sutrikimų, todėl eliminuojama galimybė, kad jis visiškai (BK 17 str.) ar iš dalies (BK 18 str.) nebūtų galėjęs suvokti savo veikos pavojingumo ar valdyti savo veiksmų. Todėl darytina išvada, kad suduodamas smūgius nukentėjusiajai į galvą, kaltinamasis J. P. suvokė, jog tokia jo veika kelia pavojų nukentėjusiosios sveikatai ir, tai suvokdamas, kaltinamasis numatė, kad savo veiksmais gali padaryti nukentėjusiajai sveikatos sutrikdymą. Specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Bet koks, taip pat ir sunkus sveikatos sutrikdymas, yra dėsningas smūgių ranka į galvą sudavimo padarinys, todėl kaltinamajam šis padarinys inkriminuotinas kaip padarytas esant neapibrėžtai tyčiai, nes savo parodymuose kaltinamasis nenurodė ir byloje nenustatyta kokį sveikatos sutrikdymą kaltinamasis norėjo padaryti.

Teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 27 p.) pripažįsta, kad jei asmuo nesuprato savo veikos pavojingumo kito žmogaus gyvybei ir nenumatė, kad dėl jo veikos bus atimta gyvybė kitam žmogui, tačiau suprato ir numatė, kad dėl jo veikos gali būti sutrikdyta kito žmogaus sveikata ir taip veikdamas padarė sveikatos sutrikdymą, sukėlusį nukentėjusiojo mirtį, veika kvalifikuojama pagal BK 132 str. ir 135 str. numatytų nusikaltimų sutaptį, jeigu dėl žmogaus gyvybės atėmimo yra neatsargi kaltė. Taigi kitas dėl veikos kilęs padarinys – gyvybės atėmimas – inkriminuojamas kaip padarytas neatsargiai dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Kaltinamasis nesuprato, kad jo smūgis pavojingas nukentėjusiosios gyvybei, nenumatė, kad dėl jo veikos nukentėjusioji gali mirti, mirties nenorėjo, tačiau teismas mano, kad atsižvelgiant, iš vienos pusės, į kaltinamojo amžių, gyvenimišką patirtį, ir iš kitos, į nukentėjusiosios amžių, sveikatos būklę, kurie kaltinamajam buvo gerai žinomi, jis turėjo ir galėjo numatyti nukentėjusiosios mirtį ir išvengti tokių padarinių. Remiantis tuo, kas išdėstyta, kaltinamojo J. P. veika kvalifikuojama kaip idealioji nusikaltimų, numatytų BK 135 str. 1 d. ir 132 str. 1 d., sutaptis. Darydamas tokią išvadą, teismas atsižvelgia ir į veikos kvalifikavimo klausimo panašioje situacijoje išsprendimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-354/2007.

Skirdamas bausmes kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgdamas į BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, jog nusikaltimo padarymui turėjo įtakos rizikingas ir provokuojantis nukentėjusiosios elgesys – nukentėjusioji, būdama neblaivi, pati sukėlė konfliktą, ėmusi nepagrįstai priekaištauti vyrui, jį įžeidinėti (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo neabejotinos realios įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis padarė du nusikaltimus, vieną iš jų tyčinį sunkų (BK 11 str. 5 d.) smurtinį nusikaltimą, dėl mažareikšmio preteksto smurtaudamas prieš fiziškai silpnesnį žmogų, savo žmoną, pagyvenusią 66 metų moterį. Kaltinamasis yra senyvo amžiaus, nusikalto pirmą kartą, administracine tvarka nėra baustas. Atsižvelgiant į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes bei įvertinus kiekvienos iš jų svarbą ir reikšmę, už abu padarytus nusikaltimus kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės, artimos sankcijose numatytų bausmių vidurkiams.

Daiktiniai įrodymai, P. P. rūbai, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Iš J. P. išieškotinos proceso išlaidos (BPK 105 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teismas

nusprendžia:

J. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 135 str. 1 d. ir 132 str. 1 d., ir jį nubausti:

pagal BK 132 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir nubausti J. P. laisvės atėmimu penkeriems metams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. BK 66 str.1 d. nustatyta tvarka į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2008-01-17 iki 2008-04-30. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2008-04-30, kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą.

Išieškoti iš nuteistojo J. P. 179,83 Lt proceso išlaidų valstybei.

Daiktinius įrodymus – P. P. rūbus – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam J. P. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.