Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Dalyvaujant pareiškėjai D. K., jos atstovui advokato padėjėjui Dainiui Tamošiūnui,

Suinteresuotiems asmenims R. M., L. M., R. M.,

Teismo posėdžio metu išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal pareiškėjos D. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. M., L. M., R. M. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad po mamos mirties liko paveldėtinas turtas: žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), kiti žemės sklypai . Po mamos mirties ji kartu su tėvu P. M. liko gyventi minėtame name, mokėjo visus mokesčius tiek už žemę, tiek namo mokesčius, dirbo žemės ūkio darbus, remontavo namą ( nudažė stogą) ir t.t. Po mamos mirties liko įpėdiniai R. M., L. M., R. M. , kurie įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis.

Suinteresuoti asmenys R. M., L. M., R. M. su pareiškimu sutinka, pretenzijų pareiškėjai neturi, patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes apie faktinius palikimo priėmimą patvirtinančius veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra P. M. ir A. M. M. dukra ( b.l. 10-11, 12-14) . A. M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), P. M. , a.k. (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini). ( b. l. 15-16 ). Iš notarės pažymos matyti, kad po A.M. M. mirties dėl palikimo priėmimo pas notarą niekas nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas ( b. l. 27-28 ) . IŠ VĮ Registrų centras išrašų matyti, kad po palikėjos mirties liko paveldėtinas turtas: žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir priklausiniais (duomenys neskelbtini), traktorius ir priekaba ( b. l. 17-26). . Duomenų apie tai, kad palikėja būtų sudariusi testamentą nėra, todėl turtas paveldėtinas pagal įstatymą( b. l. 24).

Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu ( CK 5.3 str. ). Palikimas – tai mirusiam fiziniam asmeniui priklausęs turtas jo mirties momentu, t. y. materialūs daiktai ir nematerialūs dalykai ( CK 5.1 str.). Paveldėjimas yra galimas pagal įstatymą ir pagal testamentą ( CK 5.2 str.). Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti, o palikimas gali būti priimamas dviem būdais: 1) kai įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti ir 2) padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str.). Taigi, tiek vienu tiek kitu palikimo priėmimo būdu turi būti aiškiai išreikšta įpėdinio valia priimti palikimą ir tai gali būti tik aktyviais įpėdinio veiksmais. Asmens valią dėl palikimo priėmimo ar nepriėmimo gali lemti įvairios priežastys, asmens ūkiniai, buitiniai ir kiti interesai. Savo esme palikimo priėmimas ar nepriėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikrus teisinius padarinius . Taigi palikimo priėmimas ar atsisakymas yra įpėdinio valios aktas, kuriuo sąmoningai siekiama tam tikro teisinio rezultato. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreikšta tam tikra įstatyme nustatyta forma ir tvarka.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą .

Šioje byloje nustatyta, kad po palikėjos A.M. M. mirties įstatymo nustatytu terminu dėl palikimo priėmimo pas notarą kreiptasi nebuvo, testamentų sudaryta nebuvo, liko įstatyminiai įpėdiniai: pareiškėja ir suinteresuoti asmenys R. M., L. M., R. M..

Juridinis faktas dėl palikimo priėmimo gali būti nustatomas tada, kai konstatuojami CK ir teismų praktikoje suformuoti kriterijai, įrodantys palikimo priėmimo faktą. Apie tokių veiksmų atlikimą sprendžiama iš konkrečių įpėdinio veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad gali būti reikšmingi asmens veiksmai atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to bylose dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, yra pagrindas daryti išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes atsiranda pagrindas patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet galima juos ir atmesti dėl nenuoseklumo kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus, prieštaraujančius vėlesniems veiksmams ir aiškinimams. Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių, pareiškėjos, suinteresuotų asmenų R. M., L. M., R. M. , liudytojų B. K. ir A. M. paaiškinimų teismo posėdžio metu , rašytinių bylos įrodymų matyti, kad iš karto po palikėjos mirties D. K. atliko faktinius palikimo priėmimo veiksmus, t. y. liko gyventi name , jį tvarkė, naudojo savo reikmėms, mokėjo einamuosius mokesčius , dirbo žemės ūkio darbus žemės sklypuose . Šie veiksmai buvo pradėti atlikti nepraleidus 3-jų mėnesių termino palikimui priimti. Savo aktyvius palikimo priėmimo veiksmus D. K. tęsia iki dabar ir naudojasi paveldėtinu turtu kaip jo savininkė. Būdama įsitikinusi , kad mamos turtu ji naudojasi teisėtai kaip turto savininkė ir nesant pretenzijų į palikimą iš kitų asmenų (tame tarpe kitų įpėdinių) pusės, teisinių žinių stokos D. K. dėl palikimo priėmimo pas notarą nesikreipė . CK 5.50 str. 1 d. draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, tai įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytinas konkretus paveldėtinas turtas, o paveldėto turto apimtį nustato notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Tokiu būdu byloje surinktų rašytinių įrodymų ir pareiškėjos, suinteresuotų asmenų R. M., L. M., R. M., liudytojų B. K. ir A. M. paaiškinimais, rašytinių įrodymų ( b. l. 9-33) visuma, įvertinus pareiškėjos faktinius veiksmus ir jų pobūdį, elgesio nuoseklumą, aktyvumą, tai , kad pareiškėja su paveldėtinu turtu elgiasi kaip paveldimo turto savininkė ir tai trunka ilgą laiką , pretenzijų niekas nereiškia, suinteresuoti asmenys su pareiškimu sutinka, darytina išvada, kad D. K. po savo motinos A. M. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiniu valdymu, todėl pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259-260 str., 270, 448 str. teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Tikslu įteisinti paveldėjimo teisinius santykius ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) , po motinos A. M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą pagal įstatymą priėmė faktiškai pradėdama atsiradusį palikimą valdyti įstatymo nustatytu 3-jų mėnesių terminu nuo pat atsiradimo momento ir valdo iki šiol.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos galima skųsti apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.