Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-11-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-5219-1100/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-11-08
Bylos Nr.
A15.-5219-1100/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Pažeidėjas
A. D.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A15.-5219-1100/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04395-2019-4
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7.1; 16.9.10
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. lapkričio 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. D. (A. D.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. D. 2019 m. rugsėjo 18 d. apie 19.52 val. Vilniuje, L. Giros g. 106, vairavo automobilį Volvo S40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nelygiareikšmių kelių sankryžoje važiuodamas šalutiniu keliu nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė ir apgadino abu automobilius. A. D. pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 220 punkto reikalavimus, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

A. D. šiais savo veiksmais pažeidė KET 9, 14, 154 ir 220 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

A. D. teismo posėdžio metu pripažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis taisė automobilį Volvo S40, pakeitė sankabą ir norėjo patikrinti, kaip transporto priemonė važiuoja. Tuo metu A. D. buvo išgėręs, vairuodamas automobilį, kuris priklauso draugui, nepamatė, kad kitas automobilis važiavo pagrindiniu keliu, ir atsitrenkė į jį – automobilio dešine puse atsitrenkė į kito automobilio galines dureles. Iš karto suprato, kad sukėlė eismo įvykį. Įvykio vietoje buvo kito automobilio vairuotoja, A. D. pasiūlė užpildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau ji nesutiko ir pasakė, kad kvies policiją. Tada jis išėjo nesulaukęs policijos pareigūnų, nes reikėjo pasiimti vaiką. Savo elgesį vertina neigiamai. Pripažįsta, kad padarė turtinės žalos dydį, kuris užfiksuotas bylos medžiagoje. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo anksčiau niekada neturėjo teisės vairuoti transporto priemones.

A. D. 2019 m. spalio 8 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad padarė avariją važiuodamas pažįstamo asmens automobiliu Volvo S40, kuris jam buvo paliktas suremontuoti. Sutvarkęs automobilį, išvažiavo patikrinti, ar viskas gerai veikia, ir, nepastebėjęs kito automobilio, trenkėsi į jį. Su pažeidimais sutinka, gailisi dėl jų padarymo (b. l. 21).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Pirmos kuopos Ketvirtojo būrio vyriausiojo patrulio A. Š. (A. Š.) 2019 m. rugsėjo 18 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad šią dieną apie 19.52 val., patruliuojant su vyriausiuoju patruliu S. T. (S. T.) ir būrio vadu Ž. A. buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, L. Giros g. 106, susidūrė du automobiliai Audi A4 ir Volvo S4, kurio vairuotojas, galimai neblaivus, pasišalino iš įvykio vietos. Atvykus nurodytu adresu, Audi A4 vairuotoja L. G. paaiškino, kad jai važiuojant pagrindiniu keliu, iš kairės pusės (iš šalutinio kelio) išvažiavo automobilis Volvo S40, kuris jos nepraleido ir trenkėsi į jos vairuojamą automobilį. Automobilyje Audi A4 taip pat važiavo D. G., automobilyje Volvo S40 – du keleiviai vyrai ir vairuotojas. L. G. bendraujant su Volvo S40 vairuotoju, kilo įtarimas, kad jis galimai neblaivus, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, todėl ji iškart apie įvykį pranešė policijai. Volvo S40 vairuotojas, supratęs, kad atvyks policija, pasišalino iš įvykio vietos, o keleivis A. K. pasiliko. Jis paaiškino, kad automobilį Volvo S40 kartu su A. D. remontavo garaže, paskui važiavo namo. A. D. nepastebėjo kito automobilio ir atsitrenkė į jį, po įvykio bandė bendrauti su automobilio Audi A4 vairuotoja, tačiau ji iškvietė policiją. Audi A4 apgadintos kairės pusės durys, sparnas, galinis buferis Volvo S40 apgadinti dešinės pusės posūkis ir sparnas, automobilis priklauso L. D. (b. l. 9).

L. G. 2019 m. rugsėjo 18 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad šią dieną apie 20 val. važiavo Vilniuje, L. Giros g., sidabrinės spalvos automobiliu Audi A4, kuris priklauso R. P.. Kelias buvo dviejų juostų, ji važiavo dešiniąja 30–40 km/h greičiu, įsijungusi artimųjų šviesų žibintus. Važiuojamoji kelio dalis buvo asfaltuota, oro sąlygos geros, tamsus paros metas, tačiau gatvė apšviesta, kelio ženklų nebuvo, kelio ženklinimo linijos punktyrinės. L. G. važiavo pagrindiniu keliu, kai iš šalutinio kelio nestabdydamas į kairės pusės galinę automobilio dalį trenkėsi Volvo S40. Minėto automobilio vairuotojas nesiėmė jokių veiksmų išvengti eismo įvykio. Nukentėjusių asmenų nebuvo (b. l. 12).

L. D. 2019 m. spalio 8 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad automobilis Volvo S40 registruotas jos vardu, o juo važinėja vyras P. D.. Automobilis sugedo, todėl vyras paliko jį remontuoti. Apie eismo įvykį sužinojo 2019 m. rugsėjo 20 d. vakare (b. l. 18).

P. D. 2019 m. spalio 8 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad paprašė pažįstamo A. D. ir jo draugo suremontuoti automobilį Volvo S40. Raktelius ir techninį pasą padavė parduotuvės, esančios Vilniuje, Gedvydžių g. 17, automobilių stovėjimo aikštelėje. Po remonto A. D. su draugu važiavo grąžinti automobilį savininkui ir padarė avariją. Apie eismo įvykį sužinojo 2019 m. rugsėjo 20 d. (b .l. 19).

ADB „Gjensidige“ 2019 m. spalio 7 d. pranešime dėl žalos atlyginimo nurodė, kad automobiliui Audi A4 padaryta 736,83 Eur žala (b. l. 13).

2019 m. rugsėjo 18 d. eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilio Volvo S40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas ir automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinės kairės pusės durys, galinis kairės pusės sparnas, galinis bamperis (b. l. 10–11).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis, automobilio Volvo S40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė ir valdytoja yra L. D. (b. l. 17).

Byloje esančiose nuotraukose užfiksuoti automobilių Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Volvo S40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b. l. 14, 16).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

ANK 423 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą KET pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).

Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad A. D. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus. Tokia išvada darytina įvertinus paties A. D. paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, taip pat byloje esančius rašytinius įrodymus: policijos pareigūno A. Š. 2019 m. rugsėjo 18 d. tarnybinį pranešimą, pranešėjos L. G. 2019 m. rugsėjo 18 d., L. D., P. D. ir paties A. D. 2019 m. spalio 8 d. rašytinius paaiškinimus, 2019 m. rugsėjo 18 d. eismo įvykio vietos schemą, byloje esančias nuotraukas, ADB „Gjensidige“ 2019 m. spalio 7 d. pranešimą dėl žalos atlyginimo.

KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, be kita ko, neturintiems šios teisės.

KET 128 punkte nurodyta, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

Byloje nustatyta, kad A. D. bylai reikšmingu laiku ir vietoje vairavo automobilį Volvo S40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas šios teisės, be to, važiuodamas nelygiareikšmių kelių sankryžoje, važiuodamas šalutiniu nekeliu, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) trenkėsi į jį ir apgadino abu automobilius. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu pripažino šio administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes. Be to, L. G. buvo tiesioginė nagrinėjamo įvykio liudytoja, t. y. ji betarpiškai matė A. D. automobilio Volvo S40 vairavimo ir eismo įvykio sukėlimo jo veiksmais faktus. Po eismo įvykio L. G. bendravo su įvykio kaltininku, vėliau iškvietė policiją, tačiau jis pasišalino iš įvykio vietos. L. G. pateikė išsamius paaiškinimus dėl eismo įvykio. Ji nurodė, kad važiavo pagrindiniu keliu, kai iš šalutinio kelio atvažiavęs automobilis trenkėsi į jos automobilį ir jį apgadino. A. D. nesiėmė jokių veiksmų bandant išvengti susidūrimo. L. G. rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes netiesiogiai patvirtina eismo įvykio schema, byloje esančios nuotraukos, L. D., P. D. rašytiniuose paaiškinimuose ir vyriausiojo patrulio A. Š. tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės. Jame nurodyta, kad A. D. draugas A. K. po avarijos pasiliko įvykio vietoje bei paaiškino, kad automobilį Volvo S40 remontavo garaže, paskui nusprendė važiuoti namo. Automobilį vairavo A. D., kuris, nepastebėjęs kito automobilio, atsitrenkė į jį. Byloje esančiose nuotraukose ant automobilių Audi A4 ir Volvo S40 aiškiai matyti apgadinimai. Analizuojant nuotraukas, 2019 m. rugsėjo 18 d. eismo įvykio vietos schemos duomenis, pagal kuriuos objektyviai nustatytas abiejų automobilių apgadinimų mechanizmas ir jų lokalizacija, nekyla abejonių, kad šios transporto priemonės kontaktavo tarpusavyje. Tai, kad automobiliui Audi A4 buvo padaryta reali turtinė žala, patvirtina ADB „Gjensidige“ pranešimas dėl žalos atlyginimo. Byloje nėra duomenų, kad A. D., vairuodamas automobilį Volvo S40 ir apgadindamas kitą transporto priemonę, turėjo teisę vairuoti transporto priemonę. Tokią aplinkybę taip pat patvirtino A. D. teismo posėdžio metu. Visa tai neleidžia abejoti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo veiksmais pažeidė KET 9, 14 ir 128 punktų reikalavimus, todėl pripažintina, kad jis padarė ANK 423 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą.

KET 220 punkte nustatyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018).

A. D. teismo posėdžio metu pripažino vairavęs automobilį Volvo S40 ir sukėlęs eismo įvykį, t. y. kad apgadino kitą transporto priemonę, vėliau pasišalinęs iš jo vietos. Vyriausiojo patrulio A. Š. 2019 m. rugsėjo 18 d. tarnybiniame pranešime ir L. G. rašytiniame paaiškinime užfiksuota, kad A. D. po eismo įvykio iš pradžių bandė tartis su apgadinto automobilio Audi A4 vairuotoja, tačiau supratęs, kad bus kviečiama policija, pasišalino iš įvykio vietos. Byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad automobiliams Volvo S40 ir Audi A4 padaryti apgadinimai yra akivaizdūs, taigi žymūs. Teismas daro išvadą, kad A. D. elgesys po automobilių susidūrimo, L. G. pranešimas apie įvykį policijai, transporto priemonių apgadinimų pobūdis ir lokalizacija neleidžia abejoti tuo, kad A. D. suvokė sukėlęs eismo įvykį ir, užuot laukęs policijos pareigūnų, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad A. D. šiais savo veiksmais siekė išvengti atsakomybės už padarytus neteisėtus veiksmus.

ADB „Gjensidige“ 2019 m. spalio 7 d. pranešime dėl žalos atlyginimo nustatyta, kad dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų automobiliui Audi A4 apskaičiuota padaryta žala yra 736,83 Eur, t. y. nesiekia penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 Eur).

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, A. D. veiksmai kvalifikuotini kaip administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje padarymas.

IV. Administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonės skyrimo motyvai

ANK 423 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.

A. D. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas A. D. administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu), jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę apibūdinančius duomenis: anksčiau baustas administracine tvarka už eismo įvykio sukėlimą neturint teisės vairuoti transporto priemones, važiavimą viešuoju transportu be bilieto, alkoholio vartojimą viešoje vietoje, transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, paskirtų baudų nemoka. Atkreiptinas dėmesys, kad A. D. šioje byloje padarė administracinius nusižengimus 2019 m. rugsėjo 18 d., o prieš savaitę (2019 m. rugsėjo 11 d.) iki šio įvykio jis padarė analogišką administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje (b. l. 2–6). A. D. teistas tris kartus, iš kurių paskutinį kartą – už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas (b. l. 7–8).

Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinių nuobaudų paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta A. D. paskyrus ANK 423 straipsnio 1 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies sankcijose nustatytas administracines nuobaudas – baudas, kurių dydžiai lygūs sankcijų vidurkiams (atitinkamai 430 Eur ir 1425 Eur). Paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka.

ANK taip pat įtvirtina galimybę už ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki trejų metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis). Pagal teismų praktiką, specialios teisės atėmimas gali būti taikomas ir asmenims, kurie tokios teisės neturėjo (nebuvo įgiję) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-719/2018).

A. D., pasišalindamas iš eismo įvykio, kurį pats sukėlė Vilniaus mieste tamsiu paros metu esant intensyviam eismui, šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus. Sprendžiant, ar yra pagrindas taikyti šią administracinio poveikio priemonę, atsižvelgtina į tai, kad nagrinėjamo įvykio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių. Tai didina A. D. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, nes jis teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pripažintas vairuotoju, t. y. kurio įgūdžiai laikytini pakankamais vairuoti transporto priemonę. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad A. D. padarė ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą siekdamas išvengti atsakomybės.

Tokią išvadą patvirtina taip pat ta aplinkybė, kad A. D. išgirdęs, kad iškviesta policija, pabėgo iš įvykio vietos, o jo draugas važiavęs kartu pasiliko. Visos minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, piktybiškai, jo KET 220 punkto nesilaikymas nebuvo atsitiktinis.

Teismas, atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, nutaria A. D. skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvejiems metams. Išaiškintina, kad pagal ANK 28 straipsnio 3 dalį asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apima teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimą.

ANK 426 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio Volvo S40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas–savininkas yra ne administracinius nusižengimus padaręs A. D., o L. D.. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ji žinojo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairuos automobilį. Automobilio savininkės vyras paliko automobilį Volvo S40 remontuoti, tačiau neskolino naudotis juo. L. D. ir P. D. apie eismo įvykį sužinojo tik kitą dieną. Taigi atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, kad įstatyme yra nustatyta teismo teisė, o ne pareiga konfiskuoti transporto priemonę, nagrinėjamu atveju transporto priemonės konfiskavimas nėra skiriamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 28 straipsniu, 34 straipsniu, 38 straipsniu, 423 straipsnio 1 dalimi, 426 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. D. (A. D.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 430 Eur (keturių šimtų trisdešimties eurų) dydžio baudą.

A. D. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1425 Eur (tūkstančio keturių šimtų dvidešimt penkių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, A. D. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – 1425 Eur (tūkstančio keturių šimtų dvidešimt penkių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 7 dalimi, A. D. paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – (duomenys neskelbtini).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis