- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-02
- Bylos Nr.
- 2YT-4672-399/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03936-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Janina Zaržeckienė
- Suinteresuotas asmuo
- L. D., Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- M. D., T. D.
- Advokatai
- Laimutis Ramanauskas
- Kategorijos
- 3.2.6.4Galutinis sprendimas
dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokato padėjėjui Laimučiui Ramanauskui
suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovei Jolitai Bendžiuvienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. D. ir T. D. pareiškimą dėl turinčio juridinę reikšmę palikimo priėmimo fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims L. D. ir Nacionalinei žemės tarnybi prie žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas Nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai pateikę teismui pareiškimą ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintė faktą, kad T. D. ir M. D. priėmė palikimą po tėvo V. D. mirties 1994 m. rugpjūčio 22 d. Nurodo, kad faktas reikalingas paveldėjimo tikslu, nes po tėvo mirties liko žemės sklypas faktiškai nupirktas, nes pinigai už jį buvo sumokėti 1993 m. kovo 30 d., tačiau pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta. Jie turtą valdė nors į notarą ir nesikreipė. Valdymas pasireiškė faktiniu žemės sklypo naudojimu, baldų, buities technikos naudojimu, relikvijų saugojimu.
Pareiškėjų atstovas paaiškino, kad pareiškėjai palaiko pareiškimą ir faktą prašo nustatyti, tai yra nustatyti kad po tėvo V. D. mirties pareiškėjai priėmė palikimą, pradėdami likusį turtą valdyti, kadangi naudojosi tėvui priklausančiais kilnojamaisiais daiktais, juos prižiūrėjo, naudojosi žemės sklypu, kurš pirko iš Valstybės ir procedųra nebuvo baigta ne dėl pareiškėjų ar jų tėvų kaltės, valdė žemės sklypą per savo įstatyminę atstovę motiną, į notarą nesikreipė per 6 mėnesius po tėvo mirties, nes tuo metu buvo nepilnamečiai. Nesutinka su suinteresuotu asmeniu Nacionaline žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos (toliau Tarnyba), kad fakto nustatymas nesukurs teisinių pasekmių, kadangi jeigu bus nustatytas prašomas faktas, pareiškėjai galės padovanoti savo turtinę teisę pirkti žemės sklypą arba tėvui priklausančią sumokėtų Valstybei įmokų dalį, tai yra pusę įmokėtos sumos.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo L. D. atsiliepimu sutinka su pareiškėjų pareiškimu ir prašo faktą palikimo priėmimo nustatyti, nes jis sukurs pareiškėjams, jos vaikams teisines pasekmes. Nurodo, kad po pareiškėjų tėvo mirties, jie bendru darbu, pastangomis ir lėšomis dirbo žemės sklypą, tai yra jame augino daržoves, naudojosi kilnojamaisiais daiktais. Jisu vaikais ir šiuo metu kas dieną naudojasi žemės sklypu, puoselėja aplinką, užsėja sklypą dekoratyvine žolyte.
Teismo posėdžio metu L. D. ir jos atstovė paaiškino, kad pareiškėjų pareiškimą palaiko, nes mano, kad žemės sklypas 0.1264 ha Maironio g. 37, Marijampolė turi būti parduotas, dalis jų motinai , kita - tėvo - dalis jiems, lengvatinėmis sąlygomis, tai yra už tą sumą, kurią ji su tuo metu sutuoktiniu sumokėjo Valstybei, tačiau daikto, tai yra žemės sklypo nuosavybėn negavo. Investiciniai čekiai, kurie buvo sumokėti už žemės sklypą buvo jos, jos sutuoktinio V. D. ir vaikų, trūkstamą dalį dar perleido jos tėvai. Ji negavo jokių pranešimų po pinigų įmokėjimo, kad reikia atvykti pasirašyti sutartį, buvo nuėjusi į tarnybą ir jai liepė laukti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba (toliau tarnyba) atsiliepimu nesutinka su pareiškimu ir nurodo, kad yra suformuotas žemės ir patvirtinti jo kadastriniai duomenys bei įregistruota Valstybės patikėjimo teisė į šį žemės sklypą. L. D. 2016m. balandžio 4 d. pateikė prašymą parduoti žemės sklypą, nurodydama jog už jį sumokėjo 1993 m. kovo 30 d. Faktas yra patvirtintas, tai yra nustatyta jog minėtą dieną Mokėjimo pranešimu už žemės sklypą yra sumokėta 111,22 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis. Įmokėta L. D. ir V. D. esant santuokoje, todėl pirmimo-pardavimo procedūra buvo sustabdyta kol bus pateiktas paveldėjimo teisės liudijimas dėl minėtų įmokų paveldėjimo. L. D. duomenų, jog jos santuoka su V. D. nutraukta 1994 m. kovo 21 d., nepateikė. Nurodė, kad vadovaujantis 1999 m. kovo 9 d. |LIetuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 260, žemės skylpas bus parduotas asmeniui, kuriam nuosavybės teise priklauso statiniai esantys žemės sklype. Nesutinka, kad turtas, kurį pareiškėjai faktiškai paveldėjo yra teisė naudotis 0,1264 ha žemės sklypu, esančiu Maironio g. 37, Marijampolė, todėl pareiškėjams net ir paveldėjus dalį įmokų sumokėtų už žemės sklypą teisės pirktiemės sklypą jie neturės.
Teismo posėdžio Tarnybos atstovė palaikė poziciją išdėstytą atsiliepime ir nesutiko su pareiškimu. Paaiškino, kad negali įvardinti konkrečių priežasčių kodėl nebuvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis iš karto po įmokų už žemės sklypą sumokėjimo, mano jog yra abiejų sandorio šalių neatidumas, kad liko sutartis nesudaryta, nėra duomenų jog būtų siųsti L. D. pranešimai atvykti pasiraųyti pirkimo-pardavimo sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Teismas bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėjai yra V. D. ir L. D. vaikai. V. D. ir L. D. santuoka buvo nutraukta 1994 m. kovo 21 dieną (b.l. 6-10). V. D. mirė 1994 m. rugpjūčio 22 d. V. D. iki mirties gyveno Marijampolė, Maironio g. 37. Jo palikimo paduodant pareiškimą notarui nepriėmė niekas (b.l. 11, 12). 2016 m. gegužės 10 d. Nacionalinė žemės tarnyba pranešė L. D. raštu (b.l. 13), kad ji turi teisę pirkti 0,1264 ha žemės sklypą, esantį Marijampolė, Maironio g. 37, už kurį 1993 m. kovo mėn. 30 d. sumokėjo 111,22 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis. Byloje esančiu Mokėjimo pranešimu patvirtinta aplinkybė, kad yra sumokėta 1993 m. kovo 30 d. vienuolika tūkstančių šimtas dvidešimt du investiciniai čekiai (b.l. 26). Suinteresuotas asmuo Tarnyba kartu su atsiliepimu pateikė 2016 m. vasario 29 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 36, žemės sklypo planą, L. D. prašymą parduoti naudojamą kitos paskirtis valstybinės žemės sklypą. VĮ Registrų centras duomenys patvirtina, kad gyvenamasis namas su kiemo statiniais, esantys Marijampolė, Maironio g. 37, priklauso L. D. nuosavybės teise pagal dovanojimo sandorį, o žemės sklypas, esantis tuo pačiu adresu, unikalus Nr. 4400-4180-3734, 0.1250 ha įregistruotas 2016 m. balandžio mėn. 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio dkyriaus vedėjo sprendimu Lietuvos Respublikos vardu nuosavybės teise (b.l. 27-31). Tarnyba atsakyme L. D. nurodo (b.l. 52,53), kad L. D. turi teisę pirkti žemės sklypą už jį atsiskaitant grynaisiais pinigais arba išsimokėtinai, tačoai visiškai nepasisako dėl jau įmokėtų vienkartinių valstybės išmokų už tą patį žemės sklypą. Nacionalinė žemės tarnyba pateikė archyvinę bylą (kopiją) dėl žemės skypo ir joje yra jau aptartas Mokėjimo pranšimas 1993 m. kovo 30 d., kuriuo sumokėta 11122 investiciniai čekiai, L. D. prašymas 1992 m. balandžio 28 d. parduoti jai 0,1264 ha žemės sklypą Maironio g. 37, Marijampolė, žemės sklypo įkainojimo aktas, kuriame žemės sklypo kaina ir nurodyta 11122, dovanojimo sutartis, kurios pagrindu L. D. tapo gyvenamojo namo su kiemo statiniais savininke. Mokėjimo pranešime yra irašas “potv. 93.05 20 224m”, tačiau pats potvarkis nepateiktas (b. l. 62-67).
Palikimui įgyti įpėdinis (įpėdiniai) turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikimo priėmimas, tai yra įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas galinčias kilti iš palikimo. Svarbiausią reikšmę priimant palikimą turi valios priimti palikimą išreiškimas, o ne šios valios įforminimas ir veiksmai priimant palikimą, pradedant jį faktiškai valdyti turi būti aktyvūs, leidžiantys suprasti, kad įpėdinis pradėjo turtą valdyti kaip savo. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK ) 5.51 str. 1 d., CK, 1964 m. 587 str.).
Paveldėti galima ne tik turtą, bet ir turtines teises. V. D. mirė 1994metais, tai yra galiojant 1964 CK ir palikimą buvo galima priimti pradedant jį faktiškai valdyti ar paduodant pareiškimą notarui. Kaip jau minėta pareiškimo notarui mirusiojo vaikai nepadavė kaip ir neatsirado kitų įpėdinių. Pareiškėjai įrodinėja, kad jie palikimą priėmė pradėdami paveldimą turtą faktiškai valdyti (1964 m. CK 587 str. 2 d.). Pareiškėjai įrodė, kad jie valdė ir naudojosi kilnojamuoju turtu (baldais, skalbimo mašina ir kitu) iš karto po tėvo mirties, nes liko gyventi name, kur buvo visi tie daiktai ir jais naudojosi ir jiems šie daiktai perėjo (1964 m. CK 574 str.).
Byloje nėra ginčo, kad po pareiškėjų tėvo V. D. mirties pareiškėjai su savo motina, tai yra atstove pagal įstatymą gyveno Marijampolė, Maironio g. 37, ir juo teisėtai naudojosi. Taip pat nėra ginčo, kad nors ir buvo nutraukta L. D. ir V. D. santuoka, tačiau jis iki mirties gyveno tuo pačiu adresu, tai yra Maironio g. 37, Marijampolė ir turto kilnojamojo, kuris buvo likęs jam, iš tų namų nebuvo išsivežęs, jis mirė praėjus 5 mėnesiams po santuokos nutraukimo. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai G. N. D. M. nurodė, kad namuose liko prieškambario komplektas, miegamojo baldai, V. D. medžio apdirbimo įrankiai, skalbimo mašina “Ryga”, kuria ir po jo mirties buvo skalbiami vaikų drabužiai bei patalynė. Liudytojai patvirtino, kad po V. D. mirties žemnės sklypas buvo naudojamas ir valdomas, tai yra buvo auginamos daržovės ir pan.
1964 m. CK 253 str. reglamentuota, kad pirkimo –pardavimo sutartimi pardavėjas įsipaeigoja perduoti turtą pirkėjui, o pirkėjas įsipareigoja priimti turtą ir už jį sumokėti nustatytą pinigų sumą. Už žemės sklypą pinigai yra sumokėti ir sumokėti V. D. ir L. D. gyvenant santuokoje ir jie buvo bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ta aplinkybė, kad po pinigų sumokėjimo buvo nutraukta santuoka, nepaneigia to, kad V. D. priklausė ½ dalis vienkartinių įmokų sumokėtų už žemę, kadangi notaro patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ( 1964 m. CK 255 str. 1d.), V. D. netapo ½ dalies žemės sklypo savininku.
Teismas bylą nagrinėja pagal pareikštus reikalvimus ir tik dėl jų pasisako (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK 5 str., 135 str., 443 str. 1d.). Byloje pareikštas reikalavimas nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad pareiškėjai palikimą po tėvo mirties priėmė, pradėdami turtą faktiškai valdyti ir teismas dėl jo pasisako. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjai turtą valdį per savo atstovę pagal įstatymą - motiną L. D.. Jos santuoka su V. D. buvo nutraukta, tačiau tasi nepakeitė jos kaip pareiškėjų motinos valdžios turinio. ½ dalis vienkartinių įmokų už žemės sklypą priklausė V. D. ir pareiškėjai palikimą į juos priėmė, kitokios išvados daryti negalima, kadangi pinigai buvo sumokėti už žemės sklypą dėl kurio notarine forma sutartis pirkimo-pardavimo nesudaryta, taigi priimti palikimą pareiškėjai galėjo į vienkartines išmokas ir tėvo teisę sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį dalyje ½ dalies žemės sklypo. Pinigai nei L. D., nei pareiškėjams sumokėti 1993 m. kovo 30 d. už žemės sklypą, negrąžinti ir, teismo nuomone, turintis juridinę reikšmę palikimo priėmimo faktas sukels teisines pasekmes pareiškėjams, nes jie galės realizuoti paveldėjimo teisę į tėvo turtą, jeigu ne į ½ dalį žemės sklypo, tai į ½ dalį vienkartinių išmokų (11122:2) 5561, o jų neatgaunant įgis teisę reikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo kaip V. D. teisių perėmėjai ir teismas nustato turintį juridinę reikšmę faktą. Teismas pasisako ir dėl to, kad nenustatė L. D. kaltės dėl to, kad nebuvo sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas turės pareiškėjams juridinę reikšmę paveldėjimo teisei į tėvo V. D. turtą ir turtinę teisę realizuoti. Kitu būdu gauti dokumentų patvirtinančių palikimo priėmimo faktą pareiškėjai negali ir nustačius, kad šio fakto nustatymas sukurs teisines pasekmes, įrodytas faktas nustatomas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 270 str., 448 str. teismas
Rezoliucinė dalis
Nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Paveldėjimo teisei realizuoti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 1994 m. rugpjūčio 22 dieną, palikimą priėmė, pradėdami turtą ir turtines teises faktiškai valdyti, vaikai T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. D. (anksčiau D.) asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.