- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Baudžiamasis įsakymas
- Data
- 2019-10-03
- Bylos Nr.
- 1-1288-434/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Priimtas baudžiamasis įsakymas
- Teisėjas
- Nida Solovjovienė
- Kaltinamasis
- D. A.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.13Bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės (BK 65 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėja Nida Solovjovienė, išnagrinėjusi prokuroro Petro Janulio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini) raj., gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini) raj., teistas 2018-01-29 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. galutine 6 mėn. viešųjų darbų bausme, įpareigojant jį per šį laiką nemokamai dirbti po 25 val. per mėnesį visuomenės labui (iš viso 150 valandų), Vadovaujantis BK 67 str., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įvykdant ją per 6 mėn. nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, 2018-08-22 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281¹ str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis D. A. 2019 m. rugpjūčio 19 d., apie 16 val. 52 min., (duomenys neskelbtini) g. vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį V. V., būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,48 promilės etilo alkoholio koncentracija
Motyvuojamoji dalis
Ši veika atitinka BK 281¹ str. 1 d.
Kaltinamasis D. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 19 d., po pietų, tikslaus laiko neprisimena, kartu su draugais R. M., L. - sesers L. sūnumi ir drauge V. B. važiavo iš V. tėvelių sodybos - (duomenys neskelbtini) r., V kaimo į tame pačiame kaime esantį V. gyvenamąjį vienkiemį. Važiavo raudonos spalvos automobiliu „(duomenys neskelbtini)“. Automobilį vairavo jis pats. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ priklauso jo draugui V. V., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Jis automobilio be leidimo neėmė, automobiliu prieš jį naudojosi sūnėnas L., kuris jo paprašė pavairuoti, nes buvo irgi girtas ir vairuoti nebegalėjo. Jis suprato, kad L. V. automobilį yra patikėjęs. Važiuojant automobiliu, jį sustabdė iš galo važiuojantys policijos pareigūnai. Jis sustojo, pareigūnams prisipažino, kad yra girtas, padavė automobilio dokumentus. Jam alkotesteriu buvo nustatytas girtumas tris kartus. Paskutinį kartą buvo girtumas 2,48 promilių. Jis testą irgi darė, kuomet pareigūnai liepė eiti, liesti nosį pirštu ir panašiai. Jis testo metu jautėsi gana gerai, negriuvinėjo į šonus, pataikė pirštu į nosį. Nesijautė girtas, o tik truputį išgėręs ir neįtarė, kad jo girtumas toks didelis, kad negalėtų vairuoti. Prieš vairuodamas jis išgėrė apie porą litrų alaus 7,5 stiprumo. Alų gėrė likus gal valandai iki vairavimo. Dieną prieš tai šventė sesers gimtadienį ir gimtadienio metu irgi gėrė alkoholio, gali būti, kad dėl to tiek daug ir įpūtė į alkotesterį. Jis pats vairuoti teisės neturi, nėra jos įgijęs. Yra anksčiau lyg ir buvęs baustas dėl vairavimo be teisių. Automobilis, kurį jis vairavo – „(duomenys neskelbtini)“ yra jo sesers draugo V. Jis pats V. leidimo vairuoti automobilį neprašė, nes jo vairuoti nežadėjo. V. automobilis buvo paliktas V. tėvelių sodyboje (duomenys neskelbtini) kaime, iš kur jie ir važiavo. Mašinos raktelis buvo spynelėje. Pirmas iš kiemo sodybos išvairavo mašiną L., po to persėdo vairuoti jis, nes L. paprašė jo. Jis buvo nuvykęs pas V. V. į namus (duomenys neskelbtini) rajone ir jo namuose nerado, bet namie buvo jo motina, kuriai sumokėjo 145 eurus už automobilio saugojimą ir nutempimą, jis norėjo, kad pinigus ji perduotų V. Taip pat V. mamai padavė magnetolą iš V. mašinos ir pakrovėjo laidą. Juos gavo iš L. Daugiau jokių V. daiktų nerado. Motina pažadėjo, kad viską perduos V., kuris šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) ir uždarbiauja. Su V. bendravo telefonu, jis jam pretenzijų daugiau nereiškia. Jis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, dirba viešuosius darbus (duomenys neskelbtini) bendruomenėje, gailisi padaręs nusikalstamą veiką, baudą galės sumokėti dalimis (b. l. 90-93, 98-100, 103-104).
Be kaltinamojo D. A. visiško prisipažinimo dėl padarytos nusikalstamos veikos, jo kaltę pagrindžia liudytojų V. V., policijos pareigūno R. K., L. K. parodymai, policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, kita rašytinė bylos medžiaga.
Liudytojas V. V. parodė, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam nuosavybės teise. Automobilį buvo palikęs sodyboje (duomenys neskelbtini) kaime, kurioje prieš tai šventė V., su kuria neseniai susipažino, gimtadienį. Į gimtadienį vykti jį pakvietė L. Dėl kilusio konflikto su D. A., kurio iki gimtadienio nepažinojo, jis buvo policijos pareigūnų sulaikytas ir išvežtas į areštinę. Jo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) liko V. sodybos kieme, o automobilio raktelis buvo užvedimo spynelėje. Jis nebuvo davęs leidimo kam nors naudotis jo automobiliu, to niekas ir neprašė. Apie tai, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra sulaikytas policijos, sužinojo tik policijoje apklausos metu. Pretenzijų dėl automobilio, kad jis buvo pasiimtas ir juo važiuota be jo leidimo, neturi, tik nori jį atgauti, kadangi jis priklauso jam, pats jo girtas nevairavo, jo neperdavė. Atsiimdamas iš saugojimo aikštelės sau priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį apžiūrėjęs pastebėjo, kad nėra kai kurių daiktų, taip pat patyrė išlaidas dėl automobilio saugojimo ( b. l. 30-32, 33-36).
Liudytojas, policijos pareigūnas R. K. parodė, kad 2019-08-19 dirbo pagal iš anksto sudarytą darbo grafiką kartu su vyr. patruliu V. Č.. Apie 17 val. važiuojant tarnybiniu specialiais policijos ženklais pažymėtu automobiliu (duomenys neskelbtini) g., ties namu, pažymėtu numeriu (duomenys neskelbtini), pastebėjo „(duomenys neskelbtini)“ markės automobilį, raudonos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio vairuotojas įtartinai manevravo kelyje ir tuo sukėlė įtarimą, kad gali būti neblaivus. Automobilis išsuko iš prie kelio esančios sodybos įvažiavimo į pagrindinį kelią. Automobilis buvo sustabdytas važiuojant iš galo, įjungus tarnybinio automobilio įspėjamuosius šviesos mėlynos - raudonos spalvos ir garso signalus. Priėjus prie sustabdyto automobilio, vairuotojo vietoje sėdėjo vyriškis, kuris prisistatė D. A.. Automobilyje kartu važiavo ir daugiau keleivių. Paklausus D. A., ar jis prieš vairuodamas vartojo alkoholinius gėrimus, jis patvirtino, kad ne, nors nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Paprašius vairuotoją pateikti turimus transporto priemonės ir vairuotojo dokumentus, jis pateikė automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuose nurodyti duomenys sutapo su sustabdytos transporto priemonės duomenimis. Vairuotojas vairavo ne jo vardu registruotą transporto priemonę. Vairuotojo pažymėjimo nepateikė, teigė, kad jis iš viso nėra įgijęs teisės vairuoti motorines transporto priemones. Nustatyta, kad automobilį vairavo D. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Jam buvo patikrintas neblaivumas. Tikrinama buvo alkotesteriu, duomenys buvo įrašyti į atlikto neblaivumo nustatymo testo aktą. Ir pirmo tikrinimo metu, ir antro tikrinimo, vairuotojui D. A. buvo nustatytas didesnis nei 1,5 prom. girtumas, su testo rezultatais D. A. buvo supažindintas pasirašytinai, jis su testo rezultatais sutiko. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai išvežtas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugomą automobilių stovėjimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini) k. (b. l. 26-27).
Liudytojas L. K. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tiksliai dienos pasakyti negali, jis su savo pažįstamu V. V. ir pusbroliu D. K. nuvažiavo į svečius pas tetą R. A., (duomenys neskelbtini) kaimą, kur gyvena kartu ir dėdė D. A.. Savo asmeninį automobilį „(duomenys neskelbtini)“ vairavo pats V. V.. Jis buvo blaivus. Svečiuose jie visą naktį gėrė alkoholinius gėrimus: degtinę ir alų. Ryte, jau prašvitus, jį pažadino policijos pareigūnai ir pasakė, kad įvyko muštynės ir paklausė, ar jis ką nors matė. Jis nieko nematė, nes miegojo. Policijos pareigūnai išsivežė V. V. ir pusbrolį D. K.. V. V. automobilis su raktais liko stovėti kieme. Išvykus policijos pareigūnams, jie toliau vartojo alkoholinius gėrimus alų ir degtinę. D. A. taip pat vartojo alkoholį, kiek tiksliai jis išgėrė, jis nežino, bet jis buvo labai girtas. Tada sugalvojo nuvažiuoti nusimaudyti. Jis pasakė, kad nevairuos, o D. A. pasakė, kad vairuos jis, nors ir buvo neblaivus. D. A. sėdo už automobilio vairo, o jis atsisėdo priekinėje keleivio vietoje, gale atsisėdo R. A. ir jos draugė Vaida. Kai nusimaudė, vėl susėdo į automobilį visi, o D. A. sėdo už automobilio vairo. Važiuojant keliu, tikriausiai (duomenys neskelbtini)., juos sustabdė policijos pareigūnai, kurie patikrino D. A. girtumą ir jį sulaikė (b. l. 40-43).
Iš 2019-08-19 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad D. A. 2019-08-19 pirmuoju tikrinimu, 16.52 val., alkotesteriu Alcotest 6810, prietaiso Nr. ARFM - 0399 nustatytas 2,60 promilių alkoholinis girtumas, antruoju tikrinimu, 17.00 val. – 2,48 promilių alkoholinis girtumas (b.l. 24, 67-68).
Iš 2019-08-19 iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas šiuo adresu stovintis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota. Iš įvykio vietos paimti: automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo poliusas Nr. (duomenys neskelbtini), kurie 2019-08-23 vyriausiosios tyrėjos R. A. nutarimu grąžinti savininkui V. V. (b. l. 13-20, 52-53).
Iš 2019-08-22 policijos pareigūnės R. A. tarnybinio pranešimo matyti, kad pasinaudojant internetine svetaine http://www.emprekis.lt/ buvo nustatyta, kad transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ TDI, 1993 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 640 Eur, be PVM – 529 Eur (b. l. 62-64).
Iš 2019-09-13 policijos pareigūnės R. A. tarnybinio pranešimo matyti, kad D. A. atlygino V. V. patirtus nuostolius, daiktus atvežė, pretenzijų V. V. D. A. neturi, civilinio ieškinio nereikš (b. l. 69-70, 105).
Pagal BK 281¹ str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę <...>, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Aukščiau minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad D. A. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ str. 1 d., kadangi jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo V. V. priklausančią kelių transporto priemonę - automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės alkoholinis girtumas. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai. Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir su prokuroro siūloma baudos bausme (b. l. 120-124).
Kaltinamojo D. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, apimtį, į tai, kad buvo padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 str. 3 d.), kaltės formą ir rūšį (veika padaryta tiesiogine tyčia), stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Todėl, teismo nuomone, atsižvelgtina ir į teisingumo ir protingumo kriterijus, bausmės paskirtį ir tai, jog D. A. yra teistas vieną kartą, teistumas neišnykęs, administracine tvarka penkių metų laikotarpyje baustas vieną kartą. D. A. nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Duomenų, kad po šio nusikaltimo padarymo būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, taip pat, byloje nėra. Todėl už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda (BK 47 str. 1-2 d., 3 d. 2 p., 5 d.). Pagrindo skirti mažesnę bausmę nei prašo prokuroras, nėra, tačiau teismas nustato ilgesnį terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d. ir esant tam pagrindui, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Sulaikyme išbūta 1 para įskaitytina į paskirtą bausmę (BK 65 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. 9 d.).
D. A. kartu su bausme skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, jos terminą nustatant tokį, kokio prašo prokuroras (BK 67 str. 1 d., 3 d., 68 str. 1-3 d.). Šios baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia skaičiuotina nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
BK 72 str. 1 d. nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. V.. Iš byloje esančios www.emprekis.lt pažymos matyti, kad 1991-1996 gamybos (pasirinkti metai –1993 m.) automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje – 529 Eur (be PVM) ir 640 Eur (su PVM) (b.l. 64). Konfiskuotino turto vertės išieškojimo atveju nėra teikiamos jokios prekės ar teikiamos kokios nors paslaugos, kurios turėtų būti apmokestintos V. T. konfiskuotinos nusikaltimo padarymo priemonės vertės išieškojimas nėra PVM mokesčio objektas. Konfiskavimo (konfiskuotino turto vertės išieškojimo) atveju sąskaita – faktūra nėra išrašoma. Šiuo konkrečiu atveju, D. A. taikant konfiskuotino turto vertės išieškojimą, taip pat nėra tiekiama jokia prekė ar teikiama paslauga, t. y. civilinėje apyvartoje neįvyksta joks sandoris, o turto konfiskavimas objektyviai negali sukurti jokios pridėtinės vertės. Automobilio vertės su PVM išieškojimas reikštų valstybės nepagrįstą praturtėjimą. Šiuo atveju automobilis nėra parduodamas, o išieškoma jo vertė kaip konfiskuotino turto pagal BK 72 str. 5 d. Teismas pažymi, kad išieškoma ne konfiskuotino turto kaina, bet jo vertė. www.emprekis.lt pateiktoje pažymoje yra nurodyta automobilio kaina (su PVM), o ne vertė, todėl negalima sutapatinti kainos ir vertės sąvokų, dėl ko nėra pagrindo į vertę įtraukti PVM. Be to, byloje nėra duomenų, kad D. A. ir automobilio savininkas V. V. yra PVM mokesčio mokėtojai ar vykdo komercinę veiklą. Kito įstatyminio pagrindo skaičiuoti PVM už išieškomą konfiskuotino turto vertę nėra. Taip pat ir teismų praktikoje yra išieškoma konfiskuotino turto vertė skaičiuojama be PVM (2018-10-15 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-628/2018, 2018-12-03 Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-646-654/2018 ir kt., 2019-06-11 Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-141-491/2019). Todėl teismas, nustatydamas konfiskuotino automobilio vertę, vadovaujasi byloje esančia www.emprekis.lt pažyma, kurioje nurodyta, kad automobilio vidutinė kaina yra 529 Eur (be PVM). Būtent tokio dydžio suma, atitinkanti konfiskuotino automobilio vertę veikos padarymo metu, byloje nėra ginčijama, todėl ji turi būti išieškoma iš D. A.. Todėl teismas, vadovaudamasis ekonomiškumo, racionalumo kriterijais, sprendžia, kad iš D. A. konfiskuotina pinigų suma – 529 Eur, atitinkanti automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
D. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ str. 1 d. ir paskirti 75 MGL (3750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų)) baudą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d. pagrindu D. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 50 MGL (2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų)) baudą. Į bausmės laiką įskaityti vieną parą, išbūtą laikinajame sulaikyme ir laikyti jį atlikusį 2 MGL (100 Eur (vieno šimto eurų)) baudą. Likusią 48 MGL (2400 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų)) baudą D. A. įpareigojamas sumokėti per aštuonis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Paskirti D. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, atimant teisę vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, jos terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, konfiskuoti iš D. A. transporto priemonės – „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 529 Eur (penkis šimtus dvidešimt devynis eurus).
D. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.
Nuteistasis per 14 d. nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs nuteistąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (įskaitant laisvės atėmimo) bausmę, negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos BPK 352 str. nustatyta tvarka.
Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui apskųsti jo nei apeliacine, nei kasacine tvarka negalima.