Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-349/2013

Teisėja Jolanta Bagdonienė Teisminio proceso Nr. 1-57-1-00876-2011-9

2013 m. gegužės 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo (nuteistojo) D. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimo pakeitimo, kuriuo nuspręsta tenkinti nukentėjusiojo civilinio ieškovo K. K. civilinį ieškinį ir iš D. C. K. K. naudai priteisti 20 000,00 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,nustatė :

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. nuosprendžiu D. C. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 135 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., jam paskirta galutinė trejų metų laisvės atėmimo bausmė, iš jo K. K. naudai priteista 500,00 Lt advokato išlaidoms apmokėti bei nukentėjusiajam K. K. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Ieškovas (nukentėjusysis) K. K. kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu ir nurodė, kad 2011 m. gegužės 15 d., apie 01.00 val., prie Sudervės kultūros namų, esančių Sudervės km., Vilniaus raj., buvo sužalotas D. C. (nuteistojo), kuris tyčia rankos kumščiu sudavė jam vieną kartą į veido sritį, dėl ko ieškovas (nukentėjusysis) nugriuvo ir atsitrenkė pakaušiu į asfaltuotą kelio dangą. Jam keliantis, D. C. vėl tyčia rankos kumščiu sudavė vieną kartą į veido sritį, dėl ko ieškovas (nukentėjusysis) nugriuvo ir prarado sąmonę. Jam buvo padaryta muštinė žaizda pakaušio srityje, linijinis pakauškaulio lūžis kairėje pusėje, galvos smegenų sumušimas kaktinėje skiltyje dešinėje pusėje ir kairėje smilkininėje skiltyje. Minėti sužalojimai ieškovui sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl minėtų sužalojimų ieškovas buvo gydomas VĮ VGPUL neurochirurgijos skyriuje nuo 2011 m. gegužės 15 d. iki 2011 m. gegužės 23 d., po to 19 dienų gydėsi reabilitacijoje. Kadangi tuomet mokėsi Avižienių mokykloje 12 klasėje, o birželio mėnesį buvo egzaminai, tai dėl patirtų sužalojimų ir fizinio skausmo buvo sunku pasiruošti baigiamiesiems egzaminams. Sužalojimų padariniai jaučiami iki šiol, pastoviai skauda galvą, jis patyrė neigiamus išgyvenimus, pažeminimą, dvasinius sukrėtimus, buvo priverstas samdytis masažistus, pirkti vaistus. Patirtą neturtinę žalą įvertino 20 000,00 Lt, prašė ją priteisti, o klausimą dėl turtinės žalos priteisimo prašė perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Civilinio ieškinio nagrinėjimo civilinio proceso tvarka metu nukentėjusysis jį patikslino ir ieškinio dėl turtinės žalos atsisakė, nes negalėjo pateikti išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 18 d. sprendimu K. K. civilinį ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo D. C. ieškovui K. K. 20 000,00 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

Apeliaciniu skundu atsakovas (nuteistasis) D. C. prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimą pakeisti ir priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad priimdamas sprendimą teismas rėmėsi 2012 m. birželio 6 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu, kuris, apelianto vertinimu, yra teisėtas, tačiau neteisingas, nes jis nesudavė nukentėjusiajam K. K.. Nurodo, kad negalėjo prisipažinti dėl to, ko nepadarė, o tai galimai turėjo įtakos teismo išvadai ieškinį tenkinti pilnai. Apeliantas mano, kad teismo sprendimas, kaip neteisingas, turėtų būti pakeistas sumažinant priteistos žalos dydį.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neįvertino, jog nukentėjusysis buvo neblaivus, kas galėjo turėti įtakos jo elgesiui. Šią aplinkybę nurodė tiek apeliantas, tiek liudytojai T. V. ir M. G.. Minėta aplinkybė turėjo įtakos apelianto ir nukentėjusiojo pokalbiui, kurio metu nukentėjusysis užsimojo apeliantui smogti, o jam išvengus smūgio, neišlaikęs pusiausvyros griuvo ir susižalojo galvą. Jeigu ir laikyti, kad apeliantas sudavė K. K. ir jis griūdamas atsitrenkė galva į asfaltą, tai kilę pasekmės yra dėl neatsargumo.

Be to, bylos nagrinėjimas kelis kartus buvo atidėtas, nes K. K. buvo išvykęs darbams į Ispaniją, kur rinko vaisius. Teismas, vertindamas nukentėjusiojo sveikatos būklę šios aplinkybės neįvertino. Teismas savo išvadą grindė ir prielaidomis, nurodydamas, kad ieškovas 2012 m. gruodžio mėnesį kreipėsi į gydytoją, ir buvo nustatyta, kad galvos dešinėje F skiltyje esanti plati encefalomaliacijos zona, tikėtina yra potrauminės kilmės. Anksčiau tokia zona nebuvo nustatyta. Kokią įtaką tam turėjo ar galėjo turėti ieškovo fizinis darbas, staigus klimatinių sąlygų pasikeitimas, neaišku. Todėl taip pat tikėtina, kad anksčiau nurodytos aplinkybės, kurių atsiradimas nepriklausė nuo atsakovo, galėjo turėti įtakos ieškovo sveikatos pasikeitimui.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Apeliacinio skundo nagrinėjimo metu atsakovo atstovas prašė skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas D. C. kaltės klausimas, nes tai buvo padaryta Vilniaus rajono apylinkės teisme priėmus 2012 m. birželio 6 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. už tai, kad 2011 m. gegužės 15 d., apie 1 val., gatvėje prie Sudervės kultūros namų, esančių Vilniaus g. 25, Sudervės km., Sudervės sen., Vilniaus raj., tyčia rankos kumščiu vieną kartą sudavė priešais stovinčiam K. K. į veido sritį, dėl ko K. K. nugriuvo nugara ant žemės, po to K. K. keliantis, jis tyčia rankos kumščiu vieną kartą sudavė K. K. į veido sritį, dėl ko K. K. atsitrenkė į asfaltuotą kelio dangą pakaušiu ir prarado sąmonę, tokiu būdu padarė K. K. muštinę žaizdą pakaušio srityje, linijinį pakaušio lūžį kairėje pusėje, galvos smegenų sumušimą kaktinėje skiltyje dešinėje pusėje ir kairėje smilkininėje skiltyje, kas sukėlė nukentėjusiajam K. K. sunkų sveikatos sutrikdymą. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. nuosprendžio pagrįstumas buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutartimi atmetus nuteistojo D. C. apeliacinį skundą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi nuteistojo D. C. kasacinį skundą atsisakyta priimti. Akcentuotina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 346 str. nuostatomis, įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kadangi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, neva nuosprendis yra neteisingas, apeliantas nesudavė nukentėjusiajam K. K., todėl negalėjo prisipažinti dėl to, ko nepadarė, nukentėjusysis buvo neblaivus, ir tai turėjo įtakos apelianto ir nukentėjusiojo pokalbiui, kurio metu nukentėjusysis užsimojo apeliantui smogti, o jam išvengus smūgio, neišlaikęs pusiausvyros griuvo ir susižalojo galvą, be to, jeigu ir laikyti, kad apeliantas sudavė K. K. ir jis griūdamas atsitrenkė galva į asfaltą, tai kilę pasekmės yra dėl neatsargumo, laikytinos nepagrįstomis. Pažymėtina, kad D. C. gynybinė pozicija, jog nukentėjusysis K. K. nukrito ir susižalojo galvą pats, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. nuosprendyje buvo ištirta ir atmesta, nuosprendyje taip pat aiškiai konstatuota, kad D. C. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė tyčia, o ne dėl neatsargumo. Akcentuotina ir tai, kad tolimesnė diskusija nuteistojo kaltės ir įvykio faktinių aplinkybių klausimais yra negalima, nes tai būtų įsiteisėjusio teismo nuosprendžio kvestionavimas.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, jame nesutinkama su civilinio ieškovo K. K. naudai už sunkų jo sveikatos sutrikdymą priteistu 20 000,00 Lt neturtinės žalos dydžiu ir prašoma jį mažinti. Kaip ne kartą savo praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiais Teismas, neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.250 str. 1 d.). Neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Ji gali būti padaroma, pažeidžiant skirtingus teisinius gėrius. Žmogaus sveikata neabejotinai yra tokia vertybė ir apeliantas savo neteisėtais veiksmais šį teisinį gėrį pažeidė, tą įrodo specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuota, kad remiantis K. K. aprašytais medicininių dokumentų duomenimis, atsižvelgiant į užduotyje nurodytas aplinkybes, pateikiama išvada: K. K. nustatyta muštinė žaizda pakaušio srityje, linijinis pakauškaulio lūžis kairėje pusėje, galvos smegenų sumušimas kaktinėje skiltyje dešinėje pusėje ir kairėje smilkininėje skiltyje. Sužalojimų lokalizacija ir pobūdis leidžia teigti, kad sužalojimas galėjo būti padarytas griuvimo metu atsitrenkiant galva pakaušio sritimi į kitus, bukus paviršius. Sužalojimas galėjo būti padarytas laiku ir aplinkybėmis nurodytomis užduotyje, t. y. 2011 m. gegužės 15 d. Sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi atitinka sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktą (t. 1 b. l. 30-32). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad K. K. dėl apelianto (nuteistojo) nusikalstamų veiksmų patyrė didelę žalą sveikatai su liekamojo pobūdžio reiškiniais, nes šias aplinkybes patvirtina byloje surinkti bei vėliau nukentėjusiojo pateikti papildomi dokumentai iš gydymo įstaigų. Logiška, kad nukentėjusiojo būklės pablogėjimą patvirtinantys simptomai bei požymiai atsirado vėliau ir anksčiau jų nebuvo, nes asmens sveikatos būklė gali pagerėti arba pablogėti ir praėjus tam tikram laiko tarpui. Apelianto teiginiai, kad nukentėjusiojo sveikatos pablogėjimą galėjo sąlygoti jo fizinis darbas Ispanijoje bei klimatinių sąlygų pasikeitimas laikytini deklaratyviais. Neabejotina, kad nukentėjusysis K. K. turi teisę į normalų gyvenimą, teisę pasirinkti veiklą, keliauti. Byloje nėra surinkta duomenų, kad iki patirto sužalojimo jis turėjo panašaus pobūdžio sveikatos sutrikimų, kurie būtų trukdę dirbti fizinį darbą ar gyventi šiltesnio klimato juostos šalyse. Taigi, būtent apelianto nusikalstami veiksmai, kurių metu nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, yra priežastiniame ryšyje su dabartiniu K. K. sveikatos pablogėjimu.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Apeliacinį skundą nagrinėjančios kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. numatytus neturtinės žalos nustatymo kriterijus. Nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs kontūziniu židiniu dešinėje kaktinėje galvos smegenų dalyje, kairėje smilkininėje galvos smegenų skiltyje, linijiniu pakaušio lūžimu iš kairės, po kurio buvo netekęs sąmonės, patyrė galvos skausmus, jam taikytas konservatyvus gydymas lašelinėmis infuzijomis, nuskausminamaisiais, stebėti sumušimai veide ir plaukuotoje galvos dalyje, 2 cm paviršinė galvos žaizda pakaušio srityje, atliktas pirminis žaizdos tvarkymas, vėliau sekė sveikatos pablogėjimas, dėl ko nukentėjusiajam taip pat teko gydytis: 2012 m. gruodžio mėnesį vėl kreipėsi į medikus dėl galvos skausmo, buvo hospitalizuotas į neurochirurginį skyrių, jam buvo nustatytas potrauminis galvos skausmas, taikytas konservatyvus gydymas, daryta galvos kompiuterinė tomografija, iš kurios matyti, kad galvos dešinėje F skiltyje yra plati encefalomaliacijos zona, tikėtina potrauminės kilmės. (t. 4, b. l. 47-52). Akivaizdu, kad dėl patirtos traumos nukentėjusysis patyrė neigiamus išgyvenimus, jautė skausmą, turėjo koreguoti savo planus. Sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam K. K. buvo padarytas tyčiniais smurtinio pobūdžio apelianto D. C. veiksmais. Ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis atsisakė. Apeliantas nukentėjusiojo neatsiprašė, nors sakydamas paskutinį žodį ir nurodė, kad gailisi, po įvykio nesistengė nukentėjusiajam padėti, palikęs jį sumuštą išvažiavo su draugais. Nors apelianto turtinė padėtis šiuo metu nėra gera, nes jis bedarbis, išlaikomas tėvų, tačiau žalą padariusio asmens turtinę padėtį apibūdinančios aplinkybės pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio nuostatas nelemia neturtinės žalos dydžio išsprendimo klausimo. Apeliantas yra darbingas, sveikatos problemų neturi, taigi, atlikęs bausmę, turės galimybę susirasti darbą ir atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą. Be to, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. K. naudai pirmosios instancijos teismo priteista 20 000,00 Lt neturtinės žalos suma pagal suformuotą teismų praktiką yra minimali tokio pobūdžio bylose. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuota, kad 20 000,00 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas, šiuo konkrečiu atveju, yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, mažinti jo dydžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.

n utarė:

D. C. apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Kolegijos pirmininkė Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Teisėjai Artūras Pažarskis Laureta Ulbienė