- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-23
- Bylos Nr.
- ATP-1124-498/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Olegas Šibkovas
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Olegas Šibkovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs N. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarimo V. B. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. rugpjūčio 21 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas V. B. buvo surašytas už tai, kad jis 2015-07-22 apie 14.01 val., (duomenys neskelbtini) , vairuodamas atbuline eiga automobilį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų atsargumo priemonių, kad eismas būtų saugus, ko pasekoje atsitrenkė ir apgadino pavėsinės konstrukciją ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo pažeisdamas kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną V. B. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalį nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Šalies argumentai
Nukentėjusioji N. R. apeliaciniame skunde Kauno apygardos teismo prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-09-28 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, įvertinant V. B. padarytus pažeidimus pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir ATPK 130 straipsnio 1 dalį.
Nukentėjusioji skunde nurodo, kad V. B. apgadino turtą, kuris priklauso jam ir N. R., bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Tai yra, jis pats pripažįsta, kad apgadino ne tik savo, bet ir nukentėjusiosios turtą, kuris šiuo metu yra dalybų skyrybų byloje objektas. LR CK 4.72 straipsnis nurodo, kad „Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti". LR CK 4.73 straipsnyje konstatuojama, kad „Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė - kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos. Skunde nurodoma, kad nuosavybes dalys šiuo metu jų bendram turtui nėra nustatytos, tačiau tai nereiškia, kad turto bendrasavininkiu, nėra pareigos informuoti apie bendro turto sugadinimą. Kad šiuo atveju tarp sutuoktinių nėra bendro sutarimo dėl apgadinto turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įrodo tai, kad, vyksta skyrybų procesas, kuriame turtas dalijamas. Faktas, kad nėra sutarimo dėl byloje nagrinėjamo apgadinto bendrosios jungtinės nuosavybės objekto valdymo, naudojimo ir disponavimo, dar labiau suponuoja tai, kad esame du atskiri turto bendrasavininkai, todėl galioja kelių eismo taisyklių 222 punktas.
N. R. nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad pažeidimas numatytas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, protokole nekonstatuotas, kokios vertės padaryti apgadinimai nenustatyta. Nukentėjusioji nurodo, kad pareiga ištirti įvykį ir tinkamai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą priklauso policijos pareigūnams. Nurodo, kad kreipdamasi į policijos įstaigą ji aprašė įvykį, pridėjo nuotraukas, pateikė papildomai eismo įvykio filmuotą medžiagą, o jau policijos pareigūnas turėjo pagal ATPK įvertinti padarytas veikas, tinkamai ištirti įvykį ir atitinkamai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Todėl nurodo, kad vadovaujantis ATPK 302 straipsnio 1 dalies nuostatomis apylinkės teismas galėjo pats atitinamai kvalifikuoti V. B. padarytus pažeidimus.
Taip pat nukentėjusiosios nuomone, V. B. suvokė, kad jis padarė eismo įvykį bei tai, kad iš eismo įvykio pasišalino tyčia, nepranešdamas jai arba policijos pareigūnams siekdamas išvengti pranešimo apie patį eismo įvykį transporto priemonės draudimo bendrovei, kuri vėliau būtų pakeitusi jam draudimo sąlygas. Taip pat pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis siekė išvengti ne tik administracinės atsakomybės už padarytą eismo įvykį, bet ir atsakomybės už pažeidimą laikinųjų priemonių jam taikymo baudžiamojoje byloje dėl smurto artimoje aplinkoje, kurios jam taikomos nuo 2014 m. 12 mėn. Vienas iš taikomų apribojimų jam yra įpareigojimas nesilankyti namuose adresu Čiurlioniu I. k, Alytaus rajone, t.y, būtent toje vietoje, kurioje ir buvo padarytas eismo įvykis. Nukentėjusiosios teigimu, aplinkybė V. B. tyčią įrodo dar ir tai, kad į policijos pareigūnus jis nesikreipė netgi po to, kai N. R. pasiūlė tai padaryti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą V. B. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pats negali surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, nes šiuo atveju jis nagrinėja administracinio teisės pažeidimo bylą ir įvertina surinktus įrodymus. V. B. pažymi, jog lauko pavėsinė, dėl kurios kaip nurodo N. R. esą kreipėsi į draudimo bendrovę, kad apmokėtų žalą, neįregistruota Nekilnojamojo turto registre kaip nuosavybės objektas.
Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime prašo palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiosios N. R. apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes (ATPK 248 straipsnis), įrodymus vertinti laikantis ATPK 257 straipsnio, kuriame nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Patikrinus bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas minėtų reikalavimų nepažeidė, teisės normas taikė tinkamai, įrodymų vertinimo principai, numatyti ATPK 257 straipsnyje nebuvo pažeisti ir teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo išvada, kad pagrindo konstatuoti pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, V. B. veiksmuose nėra.
Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė inter alia kyla ir vairuotojui, pasitraukusiam iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs) ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013, 2AT-78-697/2015). Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Įvertinus situaciją, kad V. B. automobiliu apgadino jam ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą ir nepranešęs pasišalino, nagrinėjamu atveju, neleidžia daryti išvados, kad V. B. veiksmuose buvo tiesioginė tyčia. Patikrinus teismų informacinės sistemos Liteko duomenis Alytaus rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-98-835/2015 dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs šios bylos medžiagą, informaciją Liteko sistemoje nustatė, kad namo kieme esanti pavėsinė nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams bendros jungtinės nuosavybės teise. Taip pat apygardos teismas vertina tai, kad V. B. apgadino savo turtą, todėl neturėjo pareigos pranešti apie įvykį, juo labiau, kad jis patį faktą pripažįsta, turėjo vairuotojo pažymėjimą, buvo blaivus. Taigi apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo teisena V. B. atžvilgiu nutraukta nesant pažeidimo sudėties pagrįstai, kadangi nustatyta, kad V. B. veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios, nes turtas (pavėsinė), į kurį atsitrenkdamas automobiliu jį apgadino bendros jungtinės nuosavybės teise priklauso tiek jam, tiek N. R..
Dėl N. R. skundo argumento, kad apylinkės teismas pats turėjo kvalifikuoti V. B. veiksmus kaip ATPK 127 straipsnio 2 dalį, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje yra ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl Kelių eismo taisyklių 9 punkto pažeidimo, kurį pažeidus numatyta atsakomybė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, t.y. už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, todėl teismas nagrinėdamas bylą ir spręsdamas dėl V. B. kaltės padarius pažeidimą numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, keisti administracinio teisės pažeidimo kvalifikacijos neturėjo jokio pagrindo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad skunde nurodomas 302 straipsnio 1 dalis taikoma tuo atveju, kai apylinkės teismas nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą priima sprendimą byloje dėl skundo paduoto dėl organo (pareigūno) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje. Apygardos teismas taip pat neturi jokio pagrindo V. B. atžvilgiu priimti naują sprendimą, kadangi konstatuotina, kad byloje pilnai, objektyviai ir visapusiškai ištirti įrodymai bei teisingai konstatuota, kad V. B. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėtis numatytos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Alytaus rajono apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarimą nepakeistą ir N. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.