Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu laikinai gyvenantis VšĮ (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2017-01-09 Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. areštu 60 parų, vadovaujantis BK 64¹ str., bausmė sumažinta 1/3, bausmę atlikęs;

2) 2017-04-13 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 294 str. 2 d., taikant BK 64¹ str., 3 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 dalimis subendrinta su 2017-01-09 baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausme, ir nuteistas galutine 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, į bausmės laiką įskaitant bausmę, atliktą pagal 2017-01-09 baudžiamąjį įsakymą; vadovaujantis BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metų laikotarpiui, skiriant pareigas, nuosprendis įsiteisėjo 2017-05-04, bausmės neatlikęs, turintis teistumą, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. K. laikotarpyje nuo 2016-12-23 iki 2016-12-28, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), išdaužęs gyvenamojo namo katilinės lango stiklą bei sugadinęs lango užraktą-rankeną, įsibrovė į patalpą - gyvenamojo namo dalį, priklausančią O. L., iš kur slaptai pagrobė svetimą nukentėjusiajam O. L. priklausantį turtą - planšetinį kompiuterį „E Star“, kurio vertė 20 eurų, nešiojamą kompiuterį „Pockard bell“ su įkrovikliu, kurio vertė 30 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajam O. L. - bendrą 50 eurų turtinę žalą.

Be to, kaltinamasis A. K. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, neteisėtai įgijo svetimą – E. L.vardu išduotą AB SEB banko elektroninę mokėjimo kortelę, kurią laikė turėdamas su savimi iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, kol išmetė.

Kaltinamasis A. K. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad įvykio dieną , datos negali nurodyti, mano, kad buvo po Kalėdų šventės, vakare apie 22-23 val. nutarė patekti į jo sesei priklausantį namą tikslu ką nors paimti. Žinojo, kad sesuo yra išvykusi į Angliją, ir šiame name nieko nebus. Atidarė rūsio langą ir per jį pateko į namo vidų. Laiptais užlipo į namo viršų, kambaryje rado planšetinį kompiuterį, kitą kompiuterį ir E. L. priklausančią banko kortelę. Viską paėmė ir parsinešė į savo namus. Galvojo, kad šiuos daiktus priduoti į lombardą, o už gautus pinigus įsigyti narkotikų. Mama rado šiuos daiktus ir juos grąžino nukentėjusiesiems. Banko kortelę išmetė. Tuo laikotarpiu pastoviai vartojo narkotikus, jam reikėjo pinigų. Šiuo metu gydosi nuo priklausomybės narkotikams. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi.

Panašius parodymus kaltinamasis A. K. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 69-70).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos BPK 291 str. nustatyta tvarka, BPK 273 str. pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis O. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis su žmona J. L. gyvena name adresu (duomenys neskelbtini). 2016-12-23 su žmona išvyko iš Lietuvos į užsienį atostogauti. Namą užrakino, jame niekas negyveno. Nuo namo raktus paliko mamai A. B., kadangi ji prižiūrėjo šunį. Jam būnant užsienyje paskambino motina ir pasakė, jog 2016-12-28 rado išdaužtą katilinės lango stiklą, pro kurį buvo įsibrauta į namą. Su kaimyne D. K. apžiūrėjo namą iš vidaus, iškvietė policijos pareigūnus, kurie namą apžiūrėjo ir užfiksavo įsilaužimą. 2017-01-05 su žmona grįžo namo ir apžiūrėję namą iš išorės rado išdaužtą rūsio langą, kurio vertė 10 eurų, po to buvo sugadinta, o tiksliau išlaužta lango rankena su medžiu, kurios vertė 10 eurų. Iš namo pirmo aukšto miegamojo pasigedo planšetinio kompiuterio "E Star", kurio vertė 20 eurų, iš koridoriaus nuo stalo pasigedo nešiojamo kompiuterio "pockard bell" su įkrovimo laidu, juodos spalvos, kurio vertė 30 eurų, bei sūnaus E. SEB banko kortelės, kurioje buvo 170 eurų. Kortelę sūnus užblokavo. Ar iš jos nuimti pinigai pasakyti negali, kadangi sūnus išvykęs į Angliją, ten gyvena. Apžiūrėjus namą daugiau nieko nepasigedo. Kambarius rado tvarkingus. Žino, kad į namą, pro katilinės langą, įsibrovė žmonos brolis, A. K., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Jo motina S. K. 2017-01-05 atnešė pavogtus kompiuterius, sakė jog kompiuterius rado pas sūnų A. kambaryje. Dėl grąžintų kompiuterių pretenzijų neturi. Banko kortelė neatsirado. Jo žmona J. 2017-01-05 kalbėjo su savo broliu A., kuris prisipažino, kad be jų leidimo įsibrovė į namą ir pavogė minėtus daiktus. Kortelę išmetė. Ar pinigus išgrynino, nežino. A. K. geranoriškai ir savarankiškai atlygino padarytą žalą, tai yra 20 eurų. Dėl vagystės A. pretenzijų neturi ir ateitį neturės. A. atsiprašė jo, sūnaus E., sesers J. Civilinio ieškinio nereikš (b. l. 30, 32-33,34).

Nukentėjusysis E. L. parodė, kad 2016-12-28 būnant namuose Londone į mobilaus ryšio telefoną paskambino krikšto mama D. K., kuri pasakė, kad 2016-12-28 ji buvo nuėjusi apžiūrėti tėvams priklausantį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrint namą D. pastebėjo, kad yra išdaužtas rūsio langas ir galimai patekta į vidų. T. D. įėjo į namą, namo durys buvo užrakintos, viduje iš kambario buvo pavogta jam priklausanti SEB banko mokėjimo kortelė, kurioje buvo 170 eurų. Banko kortelę buvo palikęs Lietuvoje. Po pokalbio banko kortelę užblokavo paskambinęs trumpuoju numeriu. Po kiek laiko iš pokalbio su motina J. sužinojo, kad į namą buvo įsibrovęs jo mamos J. brolis A. K.. Grįžęs į Lietuvą, kovo 6 d., buvo SEB banke, banko darbuotoja pasakė, kad nuo sąskaitos nėra nuimti eurai. Jis SEB banke užsisakė kitą kortelę. Nuo sąskaitos nuskaičiuota 5 eurai už naują kortelę. Jam banke neišdavė išrašo apie esamus eurus sąskaitoje, banko darbuotoja pasakė, kad sąskaitoje yra 170 eurų. Elektroninės bankininkystės prisijungimo neturėjo ir neturi. Pavogtos kortelės PIN kodas buvo pas jį. Dėl pagrobtos SEB banko kortelės A. K. pretenzijų neturi ir neturės (b. l. 55-56).

Liudytoja D. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini) gyvena pusseserė J. L.. 2016-12-23 J. kartu su vyru O. išvyko į Angliją. Grįžti turėjo 2017-01-05. Kol jie išvykę į Angliją, ji prižiūri jų namą. 2016-12-28 apie 10 val. jai paskambino J. L. ir pasakė, kad jos vyro O. motina rado išdaužtą jų namo rūsio katilinės lango stiklą ir paprašė pažiūrėti ar viskas tvarkoje. Atvažiavus į (duomenys neskelbtini) namą rado J. anytą, kuri parodė išdaužtą lango stiklą. J. anyta atrakino užrakintas namo duris. Įėjus į namą apžiūrėjo kambarius ir paskambino J., kuri pasakė, kur palikti pinigai. Pinigus rado. Kambaryje nebuvo dviejų kompiuterių ir užrašų knygutėje jų sūnaus Ernesto SEB banko mokėjimo kortelės. Tada ji paskambino 112 ir pranešė apie vagystę (b. l. 25-27).

Liudytoja S. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji J. L. ir A. K. motina. Dukra J. gyvena atskirai su savo šeima adresu (duomenys neskelbtini). Sūnus A. gyvena kartu su ja jai priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini). A. niekur nedirba, gyvena iš jos pajamų. Kiek pamena š. m. sausio mėn. 5 d., valandos pasakyti negali, būnant namuose įėjo į A. kambarį. Kambaryje ant stalo buvo padėtas juodos su balta spalva planšetinis kompiuteris, ant lovos buvo juodos spalvos nešiojamas kompiuteris su įkrovimo laidu. Kambaryje buvo ir A.. A. paklausė iš kur kompiuteriai. A. atsakė, kad sesės J. kompiuteriai. Pasakė, kad sesės J. nėra namuose, tuomet A. atsakė, kad įlindo į namą per rūsio langą. A. paprašė, kad ji nuneštų minėtus kompiuterius pas J. į namus. Ji susidėjo viską į krepšį ir nuėjusi pas J., atidavė namuose buvusiai J. ir žentui O.. Būnant pas dukrą J. ji pasakė, kad buvo pavogta užrašų knygutė su E. mokėjimo kortele. Grįžusi namo sūnaus A. paklausė, kur jis dėjo užrašų knygutę ir joje buvusią SEB banko mokėjimo kortelę. A. atsakė, kad išmetė, nes prie mokėjimo kortelės nebuvo PIN kodo (b. l. 52-53).

Liudytoja J. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji su vyru O. L. gyvena name adresu (duomenys neskelbtini). 2016-12-23 išvyko iš Lietuvos į užsienį atostogauti. Namą užrakino, jame niekas negyveno. Nuo namo raktus paliko vyro mamai A. B.. Būnant užsienyje vyrui paskambino motina ir pasakė, jog 2016-12-28 rado išdaužtą katilinės lango stiklą, pro kurį buvo įsibrauta į namą. Vyrui sakė, kad iškvietė policijos pareigūnus, kurie namą apžiūrėjo ir užfiksavo įsilaužimą. 2017-01-05 grįžo namo, apžiūrėję namą pasigedo planšetinio kompiuterio su pakrovėju bei sūnaus E. L. SEB banko kortelės, kurioje buvo 170 eurų. Kortelę sūnus būdamas Anglijoje užblokavo ar iš jos nuimti pinigai pasakyti negali, kadangi sūnus gyvena Anglijoje ir negali prisijungti prie savo elektroninės bankininkystės. Į jų namą pro katilinės langą įsibrovė jos brolis, A. K., kuris gyvena su motina (duomenys neskelbtini). Motina S. K. 2017-01-05 atnešė iš jų pavogtą kompiuterį, sakė jį rado pas savo sūnų A. kambaryje, jos brolį. Banko kortelė neatsirado. 2017-01-05 kalbėjo su savo broliu A., jis jai prisipažino, kad be jų leidimo įsibrovė į jų namą ir pavogė minėtus daiktus. Kortelę išmetė. Ji jo klausė ar pinigus išgrynino, jis sakė, kad pinigų nenuėmė (b. l. 49).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016-12-28 gautas D. K. telefoninis pranešimas apie tai, kad 2016-12-28 apie 10.21 val. atvykusi į pusseserės J. L. namus, adresu (duomenys neskelbtini), rado dalinai išdaužtą rūsyje katilinės lango stiklą, bei nurodė, kad galimai iš miegamojo kambario pavogta knygelė su banko kortele, planšetinis kompiuteris. Aiškinantis įvykio aplinkybes nustatyta, kad minėtu adresu gyvena J. L. su šeima. Tame pačiame name, iš kito galo, gyvena J. L. vyro motina. 2016-12-23 J. L. su šeima išvyko į Angliją, grįš 2017-01-05 (b. l. 1).

Iš protokolo – pareiškimo matyti, kad O. L. 2017-01-06 kreipėsi į policijos komisariatą, nurodydamas, kad 2017-01-05 grįžęs iš kelionės namo adresu (duomenys neskelbtini), rado išdaužtą katilinės langą, sugadintą mediniame lango rėme užraktą - rankeną, pro kur buvo patekta - įsibrauta į namą. Name pasigedo planšetinio kompiuterio, jo pakrovėjo ir sūnaus SEB banko kortelės, kurioje buvo 170 eurų. Apie įsilaužimą į gyvenamąjį namą policijai pranešė D. K. - žmonos pusseserė (b. l. 2).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini). Protokole užfiksuota išdaužtas medinio lango stiklas (b.l. 7-21).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolų matyti, kad nukentėjusysis O. L. pateikė planšetinį kompiuterį "e STAR", nešiojamą kompiuterį "Packard bell" su įkrovimo laidu, kurie buvo apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai ir nutarimu grąžinti nukentėjusiajam (b. l. 35-36, 37-42, 43).

Aukščiau aptarti bylos faktiniai duomenys, įvertinus kiekvieną atskirai ir jų visumą, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo A. K. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra visiškai įrodyta. Kaltinamasis, turėdamas tikslą ką nors pavogti, išdaužęs gyvenamojo namo katilinės lango stiklą bei sugadinęs lango užraktą, įsibrovė į gyvenamąjį namą, iš kurio pagrobė jam svetimus daiktus už bendrą 50 eurų žalą. Tokie kaltinamojo A. K. veiksmai atitinka BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymius, kadangi veiką kvalifikuojantis požymis yra įsibrovimas į patalpą, pagrobto turto vertė kvalifikacijai reikšmės neturi. Dėl neteisėto svetimos elektroninės mokėjimo kortelės įgijimo ir laikymo kaltinamojo A. K. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 214 str. 1 d. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, kaltinamasis padarė kelis veiksmus, atitinkančius skirtinguose BK straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sudėčių objektyviąsias puses, tačiau veiksmai buvo padaryti tuo pačiu metu ir toje pat vietoje, todėl kaltinamojo padaryti nusikalstami tyčiniai veiksmai vertintini kaip ideali nusikaltimų sutaptis ir bausmės bendrintinos apėmimo būdu, taikant BK 63 str. 5 d. 1 p.

Kadangi daiktiniai įrodymai yra grąžinti nukentėjusiajam O. L., todėl jų klausimas šiuo nuosprendžiu nesprendžiamas.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė dvi tyčines apysunkes nusikalstamas veikas. Nusikalto būdamas neteistu. Iš bylos duomenų matyti, kad A. K. 2017-01-09 Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu yra teistas pagal BK 178 str. 2 d. 40 parų arešto bausme, šią bausmę atlikęs, ir 2017-04-13 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 294 str. 2 d. subendrinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant. Kaltinamasis nurodė, kad šias nusikalstamas veikas įvykdė, kadangi buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis dalyvauja psichologinės socialinės reabilitacijos programoje priklausomybės ligų reabilitacinėje bendruomenėje (duomenys neskelbtini). Ši programa daro teigiamą poveikį kaltinamajam, jo elgesiui, tokiu būdu kaltinamasis stengiasi įveikti priklausomybę. Programos trukmė nuo vienerių metų. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima minimaliai jos ribai. Taip pat byloje nėra jokių kitų kaltinamąjį neigiamai charakterizuojančių duomenų. Atsižvelgiant į visa tai, įvertinus visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek ir su kaltinamojo asmenybe, teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus jos atlikimo, bet skiriant kaltinamajam griežtas pareigas (BK 75 str.). Teismas mano, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.

Kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, todėl bausmės tarpusavyje bendrintinos, taikant BK 63 str. 5 d. 1 p. nuostatas, bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę. Kaip matyti iš Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, 2017-04-13 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendis, pagal kurį skirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2017-01-09 baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausme, įsiteisėjo 2017-05-04, nuosprendis atiduotas vykdyti, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė bendrintina su 2017-04-13 nuosprendžiu subendrinta bausme, taikant BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. nuostatas, dalinio sudėjimo būdu.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino pilnai, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jo atžvilgiu taikytinos Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. straipsnio nuostatos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pateikta pažyma patvirtina valstybės patirtas išlaidas dėl būtino gynėjo dalyvavimo 63,69 Eur sumai už A. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šioje baudžiamojoje byloje 2017-04-07 nutartimi buvo pripažinta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 51 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-02-12 nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 str., ir tokiais atvejais teisė į gynybą negali būti paneigta, suvaržyta ar varžoma jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis, be to, esant BPK 51 str. numatytam būtinam gynėjo pagrindui, gynėjo dalyvavimas nepriklauso nuo įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo valios. Atsižvelgus į konstitucinę teisę į gynybą, kaltinamojo A. K. socialinę ir turtinę padėtį tiek bylos nagrinėjimo, tiek šiuo metu, kadangi kaltinamasis niekur nedirba, šiuo metu dalyvauja reabilitacinėje programoje dėl priklausomybės narkotinėms medžiagoms, nėra jokių duomenų apie jo nuosavybės teise valdomą turtą, todėl iš kaltinamojo nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303-307 straipsniais,

nusprendžia:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. K. skirti subendrintą bausmę – (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. skirti bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmes subendrinti, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti 2017-04-13 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir A. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal 2017-04-13 nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant A. K. neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Nepriteisti išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.