Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Pasvalio r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) kaime, Šiaulių raj., neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. 2015-01-18 d., apie 18.00 val., namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajonas, koridoriuje, kilusio asmeninio konflikto metu tyčia sudavė peiliu vieną kartą R. M. į kairės pusės krūtinės sritį, padarydamas jam kiauryminę durtinę -pjautinę kairės išorinės krūtinės ląstos pusės žaizdą su kairiojo plaučio pažeidimu ir poodine kraujosruva krūtinės kairiame išoriniame paviršiuje, tai yra sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. M. sveikatą.

Kaltinamasis R. G. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015-01-18 jis miegojo savo namuose, kai pas jį atbėgo kaimynė R. B., kuri šaukė, kad pas ją atėjo girtas R. M., nori ją papjauti, todėl ji prašė kad jis ją gelbėtų. Jis nuėjo į R. B. butą, ten virtuvėje sėdėjo nukentėjusysis. Eidamas su savimi turėjo pasiėmęs peilį. R. B. bute nukentėjusysis R. M. turėjo peilį ir ant savęs parodė kad „tau bus charakiri“. Tuomet jis R. M. spyrė į krūtinę, nuo spyrio jis nugriuvo. Jis išspyrė peilį jam iš rankų, sudavė jam į veidą. Nukentėjusysis nukrito ant pečiaus. Kai R. M. atsikėlė, jis jį stūmiau link durų. Jis sudavė R. M. kumščiu vieną smūgį į veidą. Tuomet jis norėjo užrakinti duris, bet nerado spynos. Su viena ranka jis laikė duris, su kita ranka ieškojo spynos. Tuo momentu nukentėjusysis atsidarė duris. Koridoriuje buvo tamsu. Kai nukentėjusysis išlindo, jis matė tik jo veidą. Jis stūmė R. M. rankoje turėdamas peilį ir jam įdūrė. Nukentėjusysis jo nemušė. R. M. išlindo iš patamsio ir norėjo kažką sakyti, tačiau smūgių jam nesudavė. Įvykio metu jis buvo blaivus. Po įvykio jis pats paskambino policijai. Jam pasakė, kad ekipažas atvažiuoja. Jo tą vakarą policija nesulaikė. Jis buvo išėjęs į kaimą. Kitą dieną jam paskambino kaimynė ir pasakė, kad jo laukia policija. Jis parėjo. Policija apžiūrėjo, bet jo nieko neprašė. Peilio taip pat neprašė. Tą peilį, kuriuo jis dūriau nukentėjusiajam, iš ryto metė į medį, nes buvo blogi prisiminimai. Tas peilis buvo jam padovanotas. Po to, kai metė peilį į medį, nulūžo peilio rankena. Įvykio metu nukentėjusysis buvo apsirengęs tamsia striuke. Jis R. M. sudavė vieną kartą į krūtinę, vieną kartą į ranką, trečią kartą sudavė prie laukinių durų. Tai jau buvo po dūrio. Jis R. M. išspyrė iš namo. Tuomet R. M. nugriuvo, atsikėlė, atsiprašė ir nuėjo link kaimo. Jis pagalvojo, kad R. M. nieko nebuvo. Tas peilis, kurį jis pirmą kartą pateikė policijos pareigūnams, nebuvo tas peilis, kuriuo jis dūrė, tačiau tyrėjai sakė, kad tai tas peilis. Nežino kodėl taip pasakė. Buvau pasimetęs. Tą peilį, kuriuo jis dūrė, kriminalistams parodė kitą dieną. Ankščiau tarp jo ir nukentėjusiojo yra buvęs vienas konfliktas. Nukentėjusysis gyveno jo bute, bet nenorėjo mokėti už elektrą. Šiaulių teritorinių ligonių kasų civilinį ieškinį pripažįsta. Važiuos tartis dėl žalos atlyginimo. Dabar jo santykiai su nukentėjusiuoju yra normalūs. Pažada, kad ateityje taip nebebus, pasimokė. Atsiprašė nukentėjusiojo.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

2015-01-19 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos - namo, esančio Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. 6, apžiūra. Įvykio vietoje, koridoriuje ant grindų matyti dvi rausvos spalvos dėmės, paimtas biologinis kraujo mėginys; koridoriuje ant staliuko rastas ir paimtas peilis su plastikine raudonos spalvos rankena (1 t., 6-10 b.l.).

2015-03-05 nukentėjusiojo R. M. parodymų patikrinimo įvykio vietoje apžiūros protokole užfiksuota, jog nukentėjusysis R. M. parodė namo, esančio Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g.6, šalia buto Nr. 6, koridorių kur R. G. jam dūrė peiliu į šoną (1t., 21-28 b.l.).

2015-03-05 daiktų pateikimo protokole užfiksuota, jog įtariamasis R. G. pateikė peilio geležtę, kuriuo jis teigė 2015-01-18 sužalojęs R. M. (1 t., 97 b.l.).

2015-04-03 specialisto išvadoje Nr. 40-(U-620)-IS1-379 nurodyta, kad suvenyrinio peilio geležtė su kotu, pagaminta pramoniniu būdu ir prie šaltųjų ginklų nepriskiriama (1 t., 75-77 b.l.).

2015-01-21 daiktų pateikimo protokole užfiksuota, jog VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės slaugytojos padėjėja Ž. A. pateikė nukentėjusiojo R. M. įvykio metu vilkėtus drabužius: rausvos spalvos maikutę, marškinius, megztinį, odinę striukę (1 t., 66 b.l.).

2015-04-15 daiktų apžiūros protokole užfiksuoti nukentėjusiojo R. M. įvykio metu vilkėti drabužiai ir įvykio vietos apžiūros metu, adresu (duomenys neskelbtini) 6, (duomenys neskelbtini), rastas ir paimtas peilis bei įtariamojo R. G. 2015-01-21 parodymų patikrinimo vietoje metu pateiktas peilis, daiktai apžiūrėti aprašyti ir nufotografuoti. Apžiūros metu nustatyta, kad striukė, megztinis ir marškiniai yra sutepti krauju ir juose yra pažeidimų (įpjovos), o marškinėliai yra sukarpyti, jie ištepti krauju (1 t., 67-72 b.l.).

Specialisto išvadoje Nr. G 110/15(04) nurodyta, kad R. M. nustatyta durtinė-pjautinė kiauryminė kairės išorinės krūtinės ląstos pusės žaizda su kairio plaučio pažeidimu ir poodinė kraujosruva krūtinės kairiame išoriniame paviršiuje. Sužalojimai R. M. padaryti prieš kreipianti į medicinos įstaigą, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su duriančiomis-pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu, vieno trauminio poveikio metu. R. M. nustatyti kūno sužalojimai visumoje, dėl durtinės-pjautinės kiauryminės kairės išorinės krūtinės ląstos pusės žaizdos su kairio plaučio pažeidimu, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., 38-39 b.l.).

2015-01-21 įtariamojo R. G. parodymų patikrinimo įvykio vietoje apžiūros protokole užfiksuota, jog įtariamasis parodė namo, esančio Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g.6, butą Nr. 7, kur jis pats gyvena, ir po to parodė kaimynės R. B. butą Nr.6, kur jis nuėjo ir kur tarp jo ir R. M. kilo konfliktas bei koridorių, šalia buto Nr.6 kur R. G. dūrė peiliu į šoną R. M., norėdamas jį išvaryti iš namo (1t., 100-106 b.l.).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo R. M. apklausos protokoluose užfiksuota, kad jis parodė, jog 2014 metų gruodžio mėnesį gyveno pas R. B., tačiau R. gerdavo todėl nusprendė su ja nebegyventi. 2015 metų sausio mėnesį gyveno savo darbo vietoje, t. y. šalia esančioje lentpjūvėje. 2015-01-18 apie 18.00 val., kai nusprendė nueiti pas R. pasiimti savo likusių daiktų buvo išgėręs 1 litrą alaus, jautėsi truputį išgėręs, bet ne girtas. Daiktų nespėjo pasiimti, nes atėjo šalia gyvenantis R. G., kuris paklausė ką čia veikia, atsakė, kad atėjo pasiimti savo daiktų. R. G. pagrasino, kad tuoj „prištyrins“ ir daugiau čia nebevaikščios. Kai R. G. atėjo, jo rankose nieko nematė, po to jiedu virtuvėje, smūgių jam smūgių nebuvo suduota, tik stumdėsi. Jis rankose taip pat nieko neturėjo, tačiau ateidamas pas R. buvo pasiėmęs su savimi peilį, kurį laikė įsikišęs į batą, po kelnių klešne. Įvykio metu peilio iš viso nebuvo išsitraukęs, jo nenaudojo ir R. peiliu negrasino. Po to, kai apsistumdė su R. G., nusprendė eiti namo ir jau eidamas iš virtuvės pas R. G. rankoje pamatė peilį. Iš kur jis pasiėmė peilį, nematė. Pirmoje apklausoje tyrėjas gal ne taip suprato, nes buvo labai sunku kalbėti. Jam pasirodė, kad R. G. su savimi turėjo peilį, tik nematė kur laikė. Atpažino, kad tai R. G. peilis, nes buvo ankščiau jį matęs pas R. G. namuose, R. G. buvo sakęs, kad peilį parsivežė iš Ispanijos. Peilis panašus į virtuvinį, rankena plastikinė, juodos spalvos. Einant iš virtuvės, jau koridoriuje, R. G. uždėjo vieną ranką jam ant peties, o kita ranka iš nugaros pusės dūrė vieną kartą į kairį šoną. Pajuto dilgtelėjimą, pradėjo tarsi gargti ir suprato, kad R. G. jį sužalojo peiliu. Daugiau koridoriuje R. G. jokių smūgių nei peiliu, nei rankomis, kojomis, nesudavė, išėjo į lauką ir ten pamatė kaimynę T., jos paprašė pagalbos, nes darėsi silpna, paeiti nebegalėjo. Atvyko greitoji medicinos pagalba ir išvežė į ligoninę. Viso įvykio metu R. iš viso nematė. Įvykio metu R. G. iš išorės atrodė išgėręs, nes blaivus jis toks nebūdavo, šalia gyveno, tai šiek tiek pažinojo. Kol gyveno su R., R. G. „naglai“ ateidavo pas R. ir jam tai nepatikdavo, bet niekada nebuvo susimušę ar susipykę dėl R.. Užpraėjusią vasarą yra gyvenęs pas R. G. kaip nuomininkas, bet R. G. prikaišiodavo, kad miega su Regina, todėl reikėjo išeiti (1t., 16; 19 b. l.). Papildomų apklausų metu (2015-03-05; 2015-04-21) R. M. parodė, kad 2015-01-18, apie 18.00 val. R. B. namuose nebuvo, jos nebuvo sutikęs, su ja jokio konflikto nebuvo. Po įvykio, praėjus maždaug savaitei laiko, R. buvo atėjusi pasiklabėti ir sakė, kad jokių įvykio aplinkybių ji nemačiusi. Įvykio metu buvo tik R. G. ir jis. Konfliktą R. G. pradėjo pirmas pastumdamas buto virtuvėje ir taip su juo susistumdė. R. G. pradėjo konfliktą nurodydamas, kad nenori matyti ir parodydamas pavydą dėl R.. R. buto virtuvėje tik susistumdė, jokių smūgių vienas kitam nesudavė ir išeinant, namo koridoriuje, prieš tai parodęs, kad turi peilį, iš nugaros, dešine ranka dūrė į kairį šoną, labiau stovėdamas iš kairio šono. Eidamas pas R., kaip nujausdamas kažką negero, pasiėmė durklą, savigynai, nes R. G. visada bendraudamas bandydavo išsišokti. Ankščiau yra konfliktavę, bet išsispręsdavo taikiai. Įvykio metu su savimi turėtą durklo nepanaudojo, jo net išsitraukęs nebuvo. Po to, kai R. G. vieną kartą įdūrė peiliu, kur padėjo peilį, nematė. Prožektorių turėjo su savimi, kad pasišviesti kelią. Kur po dūrio nuėjo R. G., ką darė, nematė. Turėtą durklą, juto, kad paėmė ligoninėje. Dėl šio įvykio civilinio ieškinio neteiks. Akistatos metu su R. B. nurodytų aplinkybių tiksliai nepamena, bet galimai taip ir buvo, kaip ji sako. Jis buvo išgėręs, todėl ne viską pamena. Peilį, kuriuo jį sužalojo R. G. 2015-01-18, buvo matęs ankščiau pas R. G., tačiau vien iš geležtės jį sunku atpažinti ir bijo nurodytą ne tą. 2015-01-18 R. G. jį pirmas puolė ir pradėjo stumdytis, dar net koridoriuje pasakė, kad „paštyrins“. Turėto durklo nebuvo išsitraukęs jo, R. G. net negalėjo matyti, nes jį laikė rūbuose. (1 t., 20; 29; 32 b.l)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojos R. B. apklausos protokole užfiksuota, jog ji parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini) 6-6, (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone. Apie mėnesį laiko pas ją gyveno R. M., pati jį priėmė. 2015-01-18, apie pietus, tikslaus laiko nepamena, R. atėjo pasiimti savo daiktų, nes ji paprašė jo išsikelti ir jos namų. Kol gyveno kartu, kai jis būdavo blaivus, sutardavo, bet kai išgerdavo, pykdavosi. Apie 17.30 val., atėjo R. M., ko norėjo nieko nesakė. Buto durys buvo atrakintos, įėjęs į virtuvę atsisėdo prie stalo. R. M. atrodė gerai išgėręs. Ji paklausė ko čia atėjo, nes daiktai visi atiduoti. Įėjęs į butą, jis priekaištavo jai dėl santykių su R. G.. Po to, sėdėdamas prie stalo, R. M. išsitraukė peilį, lygtai iš po striukės ir ėmė badyti stalą, po to pradėjo eiti link jos. Ji išbėgo iš buto į lauką, kur pamatė kaimynę T. T., jai pasakė, kad R. M. su peiliu „blūdija“, T. pasiūlė kviesti policiją. Ji nuėjo pas kaimyną R. G. ir pasakė, kad atėjo R. M. ir su peiliu „blūdija“. R. G. pasisiūlė nueiti pasižiūrėti, jis girtas nebuvo, bent jai taip neatrodė. Nematė, ar R. G. ką pasiėmė iš savo namų. R. G. liepė R. M. išeiti, R. M. neišėjo, o puolė link R. G.. Ar tuo metu R. G. turėjo ką rankose, nematė, nes stovėjo prie buto durų. Matė, kad R. G. paėmė rankomis R. M., užlauždamas ranką ir matė, kad R. M. peilis nukrito ant krosnies. Po to matė, kad R. G. rankomis išstūmė R. M. iš buto į koridorių, dar prieš tai suduodamas R. M. iš kojos, kiek kartų, neįsidėmėjo. Po to jie stumdėsi koridoriuje, bet ką jie tiksliai vienas kitam darė, nebematė, nes nuėjo į savo butą. Kai ėjo į butą, R. M. su R. G. stumdėsi prie lauko durų. Po to buvo dar priėjusi prie lauko, durų, matė, kad R. M. nuėjo link kaimo ir grįžo į kambarį, tada atėjo R. G., pas jį dešinėje rankoje pamatė nedidelį peilį su medine rankena. Pati tokio peilio neturi, R. G. pasakė „bakstelėjau“. Kada, iš kur ir kaip R. G. pasiėmė peilį, nežino, nematė. Suprato, kad R. G. galėjo įdurti R. M., kai jie stumdėsi prie lauko durų, bet pati įvykio aplinkybių nematė. Kur po to, R. G. padėjo peilį, nematė. Po kokių 10 minučių pas ją atėjo kaimynė T. ir pasakė, kad iškvietė R. M. greitąją pagalbą, nes R. M. pasakė, kad jam įdūrė į kaulą. Po to R. G. skambino į policiją, norėjo sužinoti ar atvažiuos policija, jam pasakė, jog policija jau išvykusi (1 t., 53-54 b.l.). Liudytoja R. B. papildomos apklausos metu (2015-04-21) parodė, kad 2015-01-18, kai jos bute buvo R. M., ir ji išėjo pagalbos prašyti pas R. G., ji matė, kad R. G. nuėjo pas ją į butą, kur buvo R. M., jie pradėjo stumdytis, tolimesnių įvykių eigos nematė, nes išėjo į lauką ir ką jie darė nebematė. Kad R. M. būtų puolęs R. G. su peiliu, pati nematė, pirmoje apklausoje susimaišė ir labiau nurodė ką po įvykio jai sakė R. G., o jis buvo nurodęs, kad išmušė peilį R. M. iš rankų, tai ji ir suprato, kad jį puolė su peiliu, bet pati tokių aplinkybių nematė. Kaip peiliu R. G. sužalojo R. M., nematė. Kokiu peiliu ir iš kur jį pasiėmė R. G., nematė ir nežino, todėl atpažinti negalėtų. Po to, tik matė kaip R. M. išvežė į ligoninę, jis dar kalbėjo, kad nori numirti, pati su juo nekalbėjo (1 t., 57 b.l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojos T. T. apklausos protokole užfiksuota, jog ji parodė, kad 2015-01-18, apie 18.30 val. ji iš namų adresu (duomenys neskelbtini) 6-1, (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajonas, ėjo iki vandentiekio pasiimti vandens Grįžtant, prie namo kampo išgirdo šaukiant „T. palauk, buvus kaimynka“. Iš balso suprato, kad šaukė R. M.. Priėjo prie jos, rankoje turėjo didelį prožektorių. Paklausus, kas atsitiko, jis atsakė, kad perdūrė šonkaulius, o kas perdūrė nieko nesakė, tik pasakė‚ pati žinai“, bet konkretaus asmens neįvardino. Iš jo paėmė prožektorių, pašvietė į jį ir pamatė, kad kairė ranka kruvina. R. buvo su juoda odine striuke, kuri kairėje pusėje ties krūtine buvo perrėžta. Toje pačioje pusėje, kur perrėžta striukė, pastebėjo, kad striukė aptempta ir matėsi didelio peilio fragmentas, apie 25-35 cm ilgio. Bekalbant su R., jis suklupo ir nuvirto ant žemės. Pakvietė savo vyrą E. iš kambario, o tuo metu pati paskambino GMP. Atnešė pagalvę, pledą ir apklojo R.. Greitoji medicinos pagalba išsivežė R. į ligoninę (1 t., b.l. 58). Liudytoja T. T. papildomos apklausos metu (2015-03-05) parodė, kad 2015-01-18, apie 18.00 val. nešėsi vandenį ir šalia esančio vandentiekio pamatė, kad ateina R. M.. Pati nuėjo pas R. B., ją sutiko beveik lauke, stovėjo namo prieangyje, o kai R. B. pasakė, kad ateina R., R atsakė „kažin ko?“. Ji nuėjo prie vandentiekio, R. B. liko ten pat. Prie jos priėjo R. M., iš išorės jis atrodė labai girtas, dar pastebėjo, kad po jo juoda aptempta striuke yra lygtai didelio peilio siluetas, bet nieko jam dėl to nesakė. R. M. pasisveikino ir pasakė, kad buvo teisi, R. B. jo nemyli, jis nutvėrė R. B. ir R. G. vienas kitam „kaulus čiulpiant“. Apie kokius kaulus kalbėjo, nesuprato. R. M. kalbėjo, kad eina sulaužyti R. G. kaulus. Nekreipė dėmesio, nes R. M. buvo girtas ir ten buvo amžinas meilės trikampis. Nieko blogo nepagalvojusi, nuėjo namo, išpylė vandenį ir vėl ėjo prie vandentiekio, galėjo praeiti apie 2-3 minutes, lauke pamatė, kad R. B. išbėgo į lauką. Klausė ką ji daro, R. B. nurodė, kad ją R. M. gainiojasi su peiliu. Tada matė, kad tarpduryje atsirado ir R. M., bet pas jį peilio nematė, pamatęs ją, apsisuko ir nuėjo į vidų. R. B. pabuvo lauke ir taip pat nuėjo į vidų. Dabar galvoja, kad R. B. nuėjo pas R. G. pagalbos prašyti. Pati nuėjo į kambarį, išpylė vandenį, pasirūpino vaiku ir vėl išėjo į lauką, kur pašaukė R. M. ir pasakė „tas asilas perdūrė man šonus“. Pamačiusi kraują, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Matė, kad R. B. išėjo į kiemą tik tada, kai greitoji kėlė R. M. į automobilį (1 t., 59 b.l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo E. T. apklausos protokole užfiksuoti jo parodymai, kad 2015m. sausio mėnesį, tikslios dienos nepamena, vakare, apie 17-18 val., tikslaus laiko nepamena, žino, kad jau buvo tamsu, namuose žiūrėjo televizorių ir iš lauko grįžo žmona T. T., kuri pasakė, kad kieme yra perdurtas R., kurio pavardės nepamena. Išėjo į lauką, kieme prie namų durų, ant nugaros gulėjo R.. Apžiūrėjo, ant megztinio pastebėjo kraują, pasakė žmonai, kad greičiau kviestų greitąją. Iš namų atnešė antklodę, pagalvę, užklojo R., kad nesušaltų ir laukė, kol atvyks medikai. Kai R. įkėlė į greitosios medicinos automobilį, priėjo kaimynė R. B., ji kažką kalbėjo su R., tačiau apie ką nepamena. Kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas R., nežino, nematė. Įvykio dieną niekas nebuvo į namus atėjęs prašyti pagalbos, nei Regina, nei R., nei R. (1 t., 61 b.l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo A. M. apklausos protokole užfiksuoti jo parodymai, kad 2015-01-18 dirbo maršrute „Kuršėnai“ šaukiniu „Alksna 37“ kartu su vyr. patruliu I. M., apie 17.45 val. iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad reikia nuvykti į (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo Nr. 6 yra sužalotas vyriškis. Nuvykus nurodytu adresu nukentėjusiojo įvykio vietoje jau nebebuvo, greitoji medicinos pagalba jį jau buvo išvežę į ligoninę. Prie nurodyto namo sutiko vyriškį, kuris prisistatė E. T. ir nurodė, kad jis išėjęs į lauką prie namo pamatė gulintį iš matymo pažįstamą vyriškį, kuriam buvo sužalota krūtinė, matė pro rūbus bėgantį kraują, nukentėjusysis buvo neblaivus, todėl E. T. jis nieko apie įvykio aplinkybes nepaaiškino. Daugiau E. T. nieko negalėjo paaiškinti apie įvykio aplinkybes, jis nežinojo nei kas sužalojo nukentėjusįjį, nei kuo, nes jokių įvykio aplinkybių nematė. Tuo pačiu laiku iš namo išėjo moteris, kuri buvo E. T. žmona ir nurodė, kad taip pat jokių įvykio aplinkybių nemačiusi. Įvykio vieta buvo parodyta lauke, netoli namo, kur nurodyti asmenys rado gulintį nukentėjusįjį. Daugiau iš namo niekas neišėjo, pagal nurodytas aplinkybes susidarė nuomonė, kad vyriškis galėjo būti sužalotas prie namo, tačiau įvykio liudytojų nustatyti nepavyko. Kadangi vieta buvo nustatyta lauke, į kitus to namo butus neužėjo. Apie nustatytas aplinkybes buvo informuotas budėtojas (1 t., 63 b.l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo P. E. apklausos protokole užfiksuoti jo parodymai, kad 2015-01-18 dirbo VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo skyriuje, apie 19.05 val. jį pakvietė 159 kabinete dirbę medikai, kurie pasakė, kad yra atvežtas vyriškis su durtinėm žaizdom, ar žaizda buvo viena ar kelios, nematė, medikai nurodė šią informaciją, nukentėjusiojo vyriškio neapžiūrinėjo. Dar medikai nurodė, kad nurengiant nukentėjusįjį, jam iš rūbų iškrito durtuvas. Nuėjo iki nurodyto kabineto ir ten medikai perdavė iš nukentėjusiojo rūbų iškritusį durtuvą. Pats su nukentėjusiuoju nebendravo ir nieko negalėjo išsiaiškinti, nes nebuvo galimybės, medikai suteikinėjo medicininę pagalbą ir negalėjo jiems trukdyti, nes matė, kad tam vyriškiui grėsė pavojus gyvybei. Iš kur ir kaip atsirado pas vyriškį durtuvas, ligoninėje nebuvo išsiaiškinta. Matė, kad durtuvas yra apie 20-25 cm ilgio geležte. Nustatyta, kad nurodytas durtuvas iškrito iš R. M. rūbų, po to paskambino į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojų dalį, kur nurodė nustatytas aplinkybes dėl durtuvo, netrukus atvyko Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas G. B. ir jam perdavė pas R. M. iš rūbų iškritusį durtuvą (1 t., 65 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo R. G. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis 2015-01-18 d., apie 18.00 val., namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) 6, (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajonas, koridoriuje, kilusio asmeninio konflikto metu tyčia durdamas peiliu vieną kartą R. M. į kairės pusės krūtinės sritį sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. M. sveikatą, yra surinkta pakankamai. Kaltinamasis jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybių neneigia, kaltu prisipažino visiškai patvirtindamas aplinkybes, kad 2015-01-18, vakare pas jį atėjo kaimynė prašydama pagalbos, nes atėjęs neblaivus R. M. jai grasina peiliu; jis pasiėmė taip pat peilį ir nuėjo išvaryti R. M.; tarp jų kilo konfliktas, jis sudavė R. M. kumščiu virtuvėje, o vėliau išėjus į koridorių norėdamas jį išvaryti į lauką stūmė ir dūrė turėtu peiliu R. M. į krūtinę; R. M. jo nesužalojo, nesudavė nė vieno smūgio; jo pasiimtas peilis, kuriuo dūrė R. M. buvo suvenyrinis, iš pradžių policijos pareigūnams buvo padavęs ne tą peilį, kuriuo sužalojo R. M.. Kaltinamojo posėdžio metu patvirtina ir rašytiniuose įrodymuose esantys duomenys. Tai yra – nukentėjusiojo R. M. protokole-pareiškime nurodytos aplinkybės, kad 2015-01-18, apie 18.00 val. namo, esančio Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. 6, konflikto metu apsistumdžius su R. G., pastarasis dūrė vieną kartą jam peiliu į kairį šoną; įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos įvykio vietos - namo, esančio Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. 6, vaizdas, kur vyko konfliktas tarp R. G. ir R. M., įvykio vietoje, koridoriuje ant grindų užfiksuotos dvi rausvos spalvos, galimai kraujo dėmės; 2015-03-05 daiktų pateikimo protokole užfiksuota, jog įtariamasis R. G. pateikė peilio geležtę, kuriuo jis teigė 2015-01-18 sužalojęs R. M.; 2015-04-15 daiktų apžiūros protokole užfiksuoti nukentėjusiojo R. M. įvykio metu vilkėti drabužiai, apžiūros metu nustatyta, kad striukė, megztinis ir marškiniai yra sutepti krauju ir juose yra pažeidimų (įpjovos); Specialisto išvadoje Nr. G 110/15(04) nurodyta, kad R. M. nustatyta durtinė-pjautinė kiauryminė kairės išorinės krūtinės ląstos pusės žaizda su kairio plaučio pažeidimu ir poodinė kraujosruva krūtinės kairiame išoriniame paviršiuje; sužalojimai R. M. padaryti prieš kreipianti į medicinos įstaigą, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su duriančiomis -pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu, vieno trauminio poveikio metu; R. M. nustatyti kūno sužalojimai visumoje, dėl durtinės-pjautinės kiauryminės kairės išorinės krūtinės ląstos pusės žaizdos su kairio plaučio pažeidimu, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu; 2015-04-03 specialisto išvadoje Nr. 40-(U-620)-IS1-379 nurodytos aplinkybės, kad suvenyrinio peilio geležtė su kotu, (kurią tyrimui pateikė R. G.), pagaminta pramoniniu būdu ir prie šaltųjų ginklų nepriskiriama (1 t., 75-77 b.l.); nukentėjusiojo R. M. ir kaltinamojo R. G. parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokoluose užfiksuotos analogiškos konflikto kilimo ir sužalojimo peiliu aplinkybės. Kaltinamojo R. G. nurodytos aplinkybės ir rašytiniuose įrodymuose užesantys duomenys yra sutampantys ir su ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiojo R. M., liudytojų R. B., T. T., E. T., A. M., P. E. parodymais. Aptarti įrodymai yra vieni kitus papildantys esminių prieštaravimų juose nenustatyta.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir kilusias pasekmes R. G. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį. Veika padaryta tiesiogine neapibrėžta tyčia, nes kaltinamasis suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad dėl naudojamo smurto nukentėjusiajam gali būti sukeltas tiek fizinis skausmas arba padaryti įvairaus masto sveikatos sutrikdymai, šių padarinių nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurio iš jų atsiradimo.

Kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo bei tai, kad jo nusikalstamiems veiksmams įtakos turėjo rizikingas ir provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, nes byloje nustatyta, jog nukentėjusysis R. M., atėjo neblaivus į namą, kuriame gyvena R. B. ir R. G., grasino R. B. peiliu. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus baudžiamąją bylą nenustatyta.

Kaltinamojo R. G. padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.). Už šį nusikaltimą nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki dešimties metų. Sąlygų ir aplinkybių, leidžiančių kaltinamajam taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio ar 62 straipsnio nuostatas, visumos nėra, t. y. skirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje, negalima.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis R. G., veikdamas tyčia, padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.), nusikalto būdamas neteistu (1 t., 114 b.l.), yra nedirbantis (1 t., 132 b. l.), neregistruotas darbo biržoje, baustas administracine tvarka (1 t., 130-131 b. l.), tačiau galiojančių nuobaudų neturi, nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nenustatyta sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei siekdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus R. G. už padarytą nusikaltimą, vienintelę sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rušies vidurkis. Vadovaujantis BK 64¹ nuostatomis paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Įvertindamas tai, jog R. G. teisiamas pirmą kartą, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl jos nuoširdžiai gailisi, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei byloje nėra duomenų, kurie charakterizuotų R. G. itin neigiamai, teismas mano, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir R. G. taikant BK 75 straipsnio nuostatas, t.y. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant bei paskiriant atitinkamus įpareigojimus, padėsiančius įgyvendinti bausmės paskirtį.

Prokurorė, prašydama taikyti R. G. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, prašė skirti R. G. baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus, įpareigojant jį išdirbti neatlygintinai 60 valandų per 6 mėnesius. Pažymėtina tai, kad vadovaujantis BK 67 straipsnio trečia dalimi kartu su bausme gali būti skiriamos tik joje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp kurių nemokami darbai nenumatyti, todėl ši baudžiamojo poveikio priemonė neskirtina.

2015-04-08 priimtu nutarimu Šiaulių teritorinės ligonių kasa baudžiamojoje byloje pripažinta civiliniu ieškovu 1841,21 eurų (6357,32 Lt) sumai (1 t., b.l. 51).

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog nukentėjusiajam R. M. kaltinamojo R. G. tyčiniais veiksmais buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusysis dėl nusikalstamų pobūdžio veiksmų prieš jį patyrė sužalojimus, dėl kurių buvo gydytas VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, jo gydymo išlaidos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui sudaro 1841,21 Eur, ką patvirtina byloje pateikti dokumentai (1t., 46-48 b.l.), kaltinamasis R. G. ieškinį pripažįsta visiškai, todėl pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai. Įvertinant sunkią R. G. materialinę padėtį, civilinio ieškinio dydį, civilinį ieškinį nustatytina atlyginti per 12 (dvylika) mėnesių skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam R. G. teismo nutartimi dėl būtino gynėjo dalyvavimo buvo skirtas gynėjas advokatas A. Z.. Atsižvelgiant į tai, kad siekiant įgyvendinti kaltinamojo R. G. teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, taip pat į R. G. sunkią materialinę padėtį, antrinės teisinės pagalbos išlaidos 135,25 Eur pagal 2015-05-25 pažymą Nr. VI-920(04.8) nepriteistinos.

Kaltinamajam R. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas pradėjus bausmės vykdymą panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nuosprendžiui įsiteisėjus:

nukentėjusiojo R. M. įvykio metu vilkėti drabužiai - rausvos spalvos maikutė, marškiniai, megztinis, odinė striukė, perduoti Šiaulių apylinkės teismui kartu su baudžiamosios bylos medžiaga - grąžintini nukentėjusiajam R. M.;

peilio geležtė, 2 peiliai ir kraujo ėminys iš namo (duomenys neskelbtini) g. 6, (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone perduoti Šiaulių apylinkės teismui kartu su baudžiamosios bylos medžiaga - sunaikintini kaip menkaverčiai;

liudytojo P. E. pateiktas durtuvas, po įvykio iškritęs iš nukentėjusiojo R. M. drabužių, perduotas saugojimui Šiaulių AVPK ginklinei, sunaikintinas kaip menkavertis, sunaikinimo organizavimą pavedant atlikti Šiaulių apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 3 (trims) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu paskirti laisvės atėmimą 2 (dviems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktais, šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviems) metams ir R. G. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį paskirti pareigas:

pradėti dirbti arba visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti registruotam darbo biržoje;neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. sausio 19 d. iki 2015 m. sausio 21 d. ir laikyti, kad R. G. yra atlikęs 2 (dvi) laisvės atėmimo dienas.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš R. G. priteisti 1841,21 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiasdešimt vieną eurą, 21 ct) Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai turtinei žalai atlyginti, jį atlyginant per 12 (dvylika) mėnesių skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų, už R. G. suteiktas teisines paslaugas, nepriteisti.

R. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nuosprendžiui įsiteisėjus:

nukentėjusiojo R. M. įvykio metu vilkėtus drabužius - rausvos spalvos maikutę, marškinius, megztinį, odinę striukę, perduotus Šiaulių apylinkės teismui kartu su baudžiamosios bylos medžiaga - grąžinti nukentėjusiajam R. M.;

peilio geležtę, 2 peilius ir kraujo ėminį iš namo (duomenys neskelbtini) g. 6, (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone perduotus Šiaulių apylinkės teismui kartu su baudžiamosios bylos medžiaga - sunaikinti kaip menkaverčius;

liudytojo P. E. pateiktą durtuvą, po įvykio iškritusį iš nukentėjusiojo R. M. drabužių, perduotą saugojimui Šiaulių AVPK ginklinei, sunaikinti kaip menkavertį, sunaikinimo organizavimą pavedant atlikti Šiaulių apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.