Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. Š. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. nuosprendžio, kuriuo T. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iš T. Š. E. G. priteistas 246 Lt žalos atlyginimas.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

T. Š. nuteistas už tai, kad 2013 m. spalio 29 d., apie 12 val., Kelmėje, Šilingo g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas fizinį smurtą, suduodamas du kartus į galvos sritį E. G. ir taip atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, iš striukės kišenės ištraukė piniginę ir pagrobė 246 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajam E. G. 246 Lt turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, susipažinusi su byloje esančiais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai T. Š. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ir teisingai kvalifikavo jo nusikalstamą veiką pagal BK 180 str. 1 d. To neginčija ir apeliantas. Iš apeliacinio skundo turinio akivaizdu, kad nuteistasis siekia jo teisinės padėties sušvelninimo – mažesnės ar švelnesnės bausmės. T. Š. iš esmės neneigia 2013 m. spalio 29 d. apiplėšęs E. G., tačiau, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, deklaravo skirtingas pozicijas dėl iš nukentėjusiojo pagrobtos pinigų sumos. Apeliaciniame skunde nuteistasis tvirtino, kad pagrobė iš E. G. tik 53 Lt, o teismo posėdyje jau sutiko su civiliniu ieškiniu ir jam inkriminuota pagrobta suma – 246 Lt. Tokią nenuoseklią nuteistojo poziciją dėl pagrobtos pinigų sumos kolegija laiko jo siekiu sumenkinti savo kaltę nusikaltimo padaryme, suklaidinti teismą ir atitinkamai sušvelninti savo teisinę padėtį, nes dėl pagrobtos sumos – 246 Lt, nekyla abejonių.

Pirmiausia, nukentėjusysis E. G. viso baudžiamojo proceso metu (10; 11; 110-111 b. l.) aiškiai ir nuosekliai parodė, jog T. Š. iš jo pagrobė 230 Lt popierinėmis kupiūromis ir 16 Lt metalinėmis monetomis. Nukentėjusysis taip pat paaiškino, iš kur įvykio dieną jis buvo gavęs pinigų, jo parodymus patvirtino liudytoju apklaustas S. S., kuris sumokėjo E. G. 500 Lt už darbą, ir liudytoja D. B., kuriai E. G. grąžino 150 Lt skolą ir kuri matė, jog E. G. dar turi 200 Lt ar daugiau (94–95 b. l.). Be kita ko, apeliantas kelia klausimą, ar po apsipirkimo parduotuvėje, kuomet E. G. pirko degtinę, alų, vyną, cigaretes, dar galėjo turėti 246 Lt. Atsakant į tokius argumentus pažymėtina, kad E. G. įvykio dienos rytą iš S. S. gavo 500 Lt, dalį pinigų išleido bare ir parduotuvėje, atidavė 150 Lt skolą D. B. ir, pasak pastarosios, dar turėjo 200 Lt ar daugiau. Pats E. G., kurio parodymais dėl anksčiau paminėtų priežasčių netikėti nėra pagrindo, teisiamajame posėdyje tvirtino, kad atidavęs skolą D. B., perskaičiavo pinigus ir tiksliai žinojo, kiek pinigų yra likę, tada sutiko prie parduotuvės nuteistąjį, kuris atėmė visus – tiek popierinius, tiek metalinius pinigus, iš viso – 246 Lt. Taigi byloje surinkti įrodymai patvirtina būtent nukentėjusiojo parodymus dėl iš jo pagrobtos sumos, o nuteistojo versiją apie pagrobtus tik 53 Lt – paneigia. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu T. Š. inkriminuota pagrobta pinigų sumą ir atitinkamai su iš jo nukentėjusiajam priteistu žalos atlyginimu, dėl to keisti nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo.

Kaip jau minėta, apeliaciniu skundu yra keliamas nuteistajam taikytos baudžiamosios atsakomybės griežtumo klausimas. BK 54 str. 1 d. numatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Apylinkės teismas šių nuostatų nepažeidė.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistąjį apibūdinančius duomenis (skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą tyčinį, smurtinį, apysunkį nusikaltimą padarė neišnykus teistumams už anksčiau padarytus tyčinius nusikaltimus), į kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į nustatytą T. Š. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė ir aiškiai pagrindė savo išvadas. Kolegija iš esmės pritaria apylinkės teismo sprendimui skirti nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, nes paminėtos aplinkybės byloja apie didesnį T. Š. asmens ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei.

Be kita ko, savo skundu T. Š. apeliuoja į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl to, sutinka su civiliniu ieškiniu. Akivaizdu, kad apeliantas mano esant pagrindui šias aplinkybes pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis ir atitinkamai švelninti jam baudžiamąją atsakomybę. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad BK 59 str. 1 d. 2 p., be kita ko, nustatyta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Tačiau norint konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismui nepakanka nustatyti, jog kaltininkas deklaratyviai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos, o tai reiškia, kad kaltininkas laisva valia visiškai pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (pvz., teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir pan.). Tokios aplinkybės šioje byloje nenustatytos. Nors nuteistasis T. Š. deklaravo nuoširdų apgailestavimą dėl savo elgesio, tačiau kai kurias faktines aplinkybes (pagrobtą pinigų sumą, turto pagrobimo būdą – teigė, kad 53 Lt E. G. jam atidavė pats) pripažino tik priremtas neginčijamu įrodymų. Toks prisipažinimas nelaikytinas savanorišku, nes jis nėra pagrįstas pozityviais motyvais.

Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apeliantui skirtinos bausmės, atsižvelgė į tai, kad T. Š. savo kaltę pripažįsta iš dalies, kad gailisi dėl savo elgesio, kad pagrobto turto vertė yra nedidelė, ir paskyrė apeliantui mažesnę bausmę už BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį (vidurkis – 3 metai 1 mėnuo 15 dienų). Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantui paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota ir keisti ar mažinti ją, skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Kolegijos nuomone, T. Š. teisinės padėties švelninimas, kaip prašoma apeliaciniu skundu, toliau formuotų neadekvatų savo elgesio ir atsakomybės suvokimą, nebaudžiamumo įspūdį ir bausmės tikslų, numatytų BK 41 str. 2 d., pasiekti nepavyktų.

Atsakant į apelianto prašymą taikyti BK 64¹ str. pažymima, jog šioje byloje, kaip jau aptarta, nenustatyta, kad T. Š. būtų visiškai pripažinęs savo kaltę nusikalstamos veikos padaryme, t. y. nėra sąlygos, numatytos BK 64¹ str. 2 d., leidžiančios jo atžvilgiu taikyti BK 64¹ str. 1 d. nuostatas. Be to, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagal bendrąsias proceso taisykles, tai yra ne pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, o ne baudžiamasis įsakymas, todėl sprendžiama, jog nėra ir BK 64¹ str. 1 d. numatytų būtinų sąlygų, kurios būtų pagrindu sumažinti nuteistajam T. Š. paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo T. Š. apeliacinį skundą atmesti.