- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-21
- Bylos Nr.
- 2A-1017/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Danguolė Martinavičienė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „COWI Lietuva“
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Danguolės Martinavičienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės „COWI Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „COWI Lietuva“ ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikoms dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „COWI Lietuva“ laimėjo atsakovo VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (tuo metu – VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų) skelbtą viešojo pirkimo supaprastintą atvirą konkursą Kauno medicinos universiteto klinikų centrinio korpuso patalpų, susijusių su onkologinių ligų diagnostika ir gydymu, rekonstrukcijos projektavimo ir projekto vykdymo (autorinės) priežiūros paslaugoms įsigyti (toliau – Konkursas). 2010 m. birželio 9 d. ieškovas ir atsakovas sudarė projektavimo ir projekto vykdymo (autorinės) priežiūros sutartį, kuria ieškovas (vykdytojas) įsipareigojo suteikti atsakovui (užsakovui) projektavimo ir kitas paslaugas, nurodytas Konkurso sąlygose, ir perduoti atsakovui projektinių pasiūlymų, techninį ir darbo bei interjero projektą. 2011 m. vasario 8 d. ieškovas ir atsakovas sudarė projektavimo ir projektavimo vykdymo priežiūros sutartį dėl Kauno klinikų Centrinio korpuso vakarinio fligelio (virš Hematologijos klinikos) papildomo antstato aukšto techninio projekto parengimo, rangovo parinkimo bei projekto vykdymo priežiūros atlikimo. Šiomis sutartimis ieškovas įsipareigojo atlikti projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus pagal atsakovo pateiktą techninę specifikaciją.
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys dėl vertingųjų savybių sumenkinimo projektuojant tūrio padidinimą nepritarė ieškovo parengtiems pastato rekonstrukcijos techninio projekto projektiniams pasiūlymams. Atsakovas pasiūlė ieškovui tęsti bendradarbiavimą ir projektavimo darbus vykdyti pagal Kultūros paveldo departamento rekomendacijas. Ieškovas informavo atsakovą, kad tolimesnis pastato rekonstrukcijos techninio projekto rengimas yra galimas tik atsiskaičiuos už jau atliktus darbus ir sudarius sutartį papildomiems darbams, nes atsakovo pasiūlymas reiškė iš esmės naują darbą pagal visiškai kitokią projektavimo užduotį. Ieškovo pateiktas pasiūlymas Kauno klinikų Valdymo tarnybos Viešųjų pirkimų grupei buvo atmestas dėl per didelės kainos.
Pamatęs pranešimą apie atsakovo paskelbtą naują supaprastintą atvirą konkursą minėtiems projektavimo darbams pirkti, 2011 m. gruodžio 12 d. ieškovas pareikalavo atsiskaityti už atliktus darbus pagal pateiktus darbų priėmimo-perdavimo aktus bei sąskaitas-faktūras. Atsakovas atsisakė apmokėti sąskaitas, nurodydamas, kad projektavimo ir kitos paslaugos pagal sudarytas sutartis nebuvo užbaigtos, kadangi nebuvo pasiektas sutartyse įvardintas rezultatas, t. y. nebuvo gautas statybos leidimas.
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 146 333,77 Lt skolos už atliktus darbus, 13 170,04 Lt delspinigių ir 6 procentų metines procesines palūkanas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškovo UAB „COWI Lietuva“ ieškinį atmetė.
Teismas konstatavo, kad ieškovas tinkamai neatliko prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, nes neatliko rekonstruojamo pastato vertingųjų savybių nustatymo, nesuderino projekto su savivaldybe ar valstybinėmis institucijomis ir sutartyje nustatytu terminu neparengė galutinio rezultato – pastato patalpų rekonstrukcijos techninio projekto. Įvertinęs šalių susirašinėjimo turinį, teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovo argumentą, kad atsakovas nebendradarbiavo vykdant sutartis. Pasak teismo, visus projekto derinimus, statybos leidimo klausimus ieškovas privalėjo spręsti savarankiškai pagal jam suteiktus atsakovo įgaliojimus ir tai yra esminė sutarties 9.2.12 punkto sąlyga. Iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio rašto matyti, kad ieškovo parengti pasiūlymai buvo nepriimtini dėl to, kad pastato rekonstrukcija toje vietoje negalima. Ši aplinkybė, pasak teismo, taip pat patvirtina ieškovo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą.
Teismas nustatė, kad dalį darbų ieškovas atliko, tačiau teismo vertinimu, juos atlikdamas ieškovas veikė savo rizika, todėl atsakovas už atliktus darbus apmokėti neprivalo. Pažymėjo, kad šalių sudarytose sutartyse nebuvo numatyti jokie daliniai apmokėjimai už atlikus darbus, o buvo sutarta apmokėti tik atlikus visus darbus (Sutarties 8.2 punkto sąlyga). Pagal sutartis atliktiems darbams apmokėti piniginės lėšos buvo skirtos iš valstybės lėšų, vykdant viešąjį pirkimą, kurio tikslas racionaliai ir pagal paskirtį naudoti pinigines lėšas. Todėl teismas sprendė, kad atsakovas, apmokėdamas už dalį atliktų darbų, pažeistų viešojo pirkimo konkurso sąlygas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas UAB „COWI Lietuva“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują teismo sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas, spręsdamas, jog ieškovas netinkamai vykdė prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė į sutarčių vykdymo metu tarp šalių susiklosčiusius santykius ir formaliai vertino sutarčių nuostatas. Ieškovas visas savo sutartines prievoles vykdė pagal prisiimtus įsipareigojimus, tačiau dėl paties atsakovo netinkamai suformuluotos užduoties, paaiškėjus tokiai aplinkybei ir atsakovui atsisakius vykdyti sutartį, šie darbai nebuvo įvykdyti pilna apimtimi. Tačiau tokia aplinkybė, kai užsakovas (atsakovas) savo veiksmais nutraukia sutartį (atsisako ją toliau vykdyti) pilnai neatlikus visų rangos darbų, nėra laikoma netinkamu sutarties vykdymu, t.y. šiuo atveju užsakovas privalo sumokėti už atliktų darbų dalį.
2. Ieškovas sutartį vykdė atsižvelgdamas į atsakovo pateiktą projektavimo užduotį bei jo paties veiksmus vykdant sutartį – atsakovas pats kreipėsi į kompetentingą instituciją dėl pastato vertingųjų savybių nustatymo, sudarė sutartį su architektu dėl šių darbų bei už juos sumokėjo, t.y. atsakovas savo veiksmais sutarties vykdymo tvarką pakeitė.
3. Teismas neįvertino aplinkybės, kad projektiniams pasiūlymams buvo nepritarta ne dėl architektūros kokybės, bet dėl vertingųjų savybių sumenkinimo projektuojant tūrio padidinimą. Parengti projektiniai pasiūlymai buvo netinkami ne dėl ieškovo kaltės, kadangi jis projektavimo darbus atsakovo reikalavimu turėjo atlikti dar nesant nustatytų vertingųjų savybių ir būtent pagal paties atsakovo pateiktą projektavimo užduotį – projektavimo pasiūlymą, kuris inter alia nurodytas ir konkurso sąlygose, ir projektavimo sutartyje. Apie aplinkybę, jog projektavimo darbai yra atliekami nenustačius pastato vertingųjų savybių, atsakovas žinojo ir suprato, jog tokiu atveju rengti projektinius pasiūlymus bei projektą yra didelė rizika. Teismas nepagrįstai sprendė, kad visa ši rizika tenka tik ieškovui. Atsakovo elgesys, pasireiškiantis kontroliuojant šalių sudarytos sutarties vykdymo eigą, taip pat pažeidžiant bendradarbiavimo pareigą bei raginant rengti projektą žinant, kad negavus Kultūros paveldo departamento pritarimo jis gali būti neįgyvendintas, leidžia teigti, kad atsakovas turi prisiimti kilusius neigiamus padarinius.
4. Teismas neteisingai vertino reikalavimą sumokėti už atliktus darbus kaip viešojo pirkimo konkurso sąlygų pakeitimą, todėl nepagrįstai rėmėsi atsakovo argumentais, jog šalių sudarytų sutarčių sąlygos nebuvo pakeistos bei, kad atsakovas apmokėti už dalį atliktų darbų ieškovui negali, nes būtų pažeistos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos. Pinigų mokėjimas pagal sutartį nėra sutarties sąlygų pakeitimas, o sutarties vykdymo klausimas, kuris atsirado atsakovui atsisakius toliau vykdyti sutartį, kas parodo teisinių santykių pasibaigimą vienašaliu atsakovo sprendimu. Teismas nevertino ieškovo argumento, kad remiantis CK 6.658 straipsnio 4 dalimi bei teismų praktika, sąžiningai prievoles vykdęs rangovas turi teisę į atlyginimą už faktiškai atliktus darbus net ir tuo atveju, jei sutartyje nustatytas rezultatas nebuvo pasiektas ir/arba sutartis buvo nutraukta (sustabdytas jos vykdymas). Teismas nevertino, kad ieškovas atlikto 80 proc. sutartyse numatytų darbų, šie darbai atlikti tinkamai ir atsakovui perduoti ieškovo vienašališkai pasirašytais priėmimo-perdavimo aktais.
5. Valstybinių lėšų švaistymas gali sukelti teisines pasekmes jas švaistantiems asmenims, bet ne būti pagrindu atsisakyti apmokėti už atliktus darbus sąžiningai sutartį vykdantiems asmenims. Šiuo atveju už tokį lėšų švaistymą gali būti atsakingas pats užsakovas, bet ne projektuotojas, kuris sutartis vykdė pagal užsakovo užduotis.
Atsiliepimas
Atsakovas VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodo, kad sutartyje nustatytu terminu techninis projektas nebuvo pateiktas. Vietoje to, ieškovas ne kartą ragino patiems užsisakyti projektuojamo pastato vertingųjų savybių nustatymą, nepaisant to, kad ieškovas, vadovaujantis pirkimo dokumentais, privalėjo atlikti vertingųjų savybių nustatymą. Ieškovas pranešė atsakovui apie faktinį projektavimo paslaugų atlikimo sustabdymą pagal esamą projektavimo užduotį, todėl būtent ieškovas, o ne atsakovas, kaip teigiama apeliaciniame skunde, norėjo nutraukti sutartinius santykius. Atsakovas bendradarbiauti nenustojo ir pakvietė ieškovą neskelbiamų derybų būdu sudaryti naują sutartį, ieškovui pateikiant pasiūlymą pagal pakoreguotą projektavimo užduotį.
Ieškovo pateikta projektinė dokumentacija skaitmeniniame formate negali būti laikoma tinkamai parengtu ir užbaigtu techniniu projektu, nes trūksta privalomų projekto dalių. Neišbaigtu projekto variantu atsakovas negalėjo naudotis nei dalinai, nei tuo labiau visa apimtimi, todėl negalima sutikti, kad darbai buvo atlikti tinkamai ir laiku. Apmokėjimas kitokiomis, nei buvo numatyta šalių sudarytose sutartyse, sąlygomis būtų traktuojamas kaip grubus Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimas. Atsakovas negalėjo pažeisti sudarytų sutarčių nuostatų ir apmokėti valstybės lėšomis už darbą, kuris nėra atliktas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos atsiskaityti už darbus, kuriuos apeliantas atliko vykdydamas 2010 m. birželio 9 d. projektavimo ir projekto vykdymo (autorinės) priežiūros sutartį (toliau – I Sutartis) bei 2011 m. vasario 8 d. projektavimo ir projektavimo vykdymo priežiūros sutartį (toliau – II Sutartis, abi kartu – Sutartys). Šios Sutartys tarp šalių buvo sudarytos apeliantui laimėjus atsakovo paskelbtą viešojo pirkimo supaprastintą atvirą konkursą. Pagal Sutartis apeliantas (projektuotojas) įsipareigojo atlikti Kauno klinikų centrinio korpuso patalpų rekonstrukcijos projektavimo darbus ir perduoti atsakovui projektinių pasiūlymų, techninį ir darbo bei interjero projektą, taip pat suteikti kitas paslaugas, nurodytas Konkurso sąlygose (Sutarčių 2.1 p.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, ir dėl to pagrįstai atmetė ieškinį.
Sutarčių laisvės principas reiškia, kad šalys gali savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju šalys susitarė, kad apeliantas (projektuotojas) savo jėgomis bei sąskaita, gavęs iš atsakovo (užsakovo) atitinkamus leidimus ir (ar) įgaliojimus, atliks visus projekto suderinimus su valstybės ir (ar) savivaldos institucijomis, ir šią sutarties sąlygą šalys susitarė laikyti esmine (I Sutarties 9.2.12 p., II Sutarties 8.2.11 p.). Konkurso sąlygų 2.3.1 punkte išvardintos atsakovo perkamos paslaugos, tarp kurių yra paminėtas reikalavimas tiekėjui atlikti visus tyrimus, reikalingus techniniam bei darbo projektui paruošti, įskaitant ir vertingųjų pastato savybių nustatymą. Konkurso sąlygų priede Nr. 1 pateiktos techninės specifikacijos 3.1.3 punktas numato, kad rengiant pastato rekonstrukcijos projektą tiekėjui reikės kreiptis į Kauno miesto savivaldybės tarybos Nekilnojamojo turto paveldo vertinimo tarybą dėl pastato vertingųjų savybių nustatymo bei įvykdyti kitus Kultūros paveldo departamento ir kitų projektavimo sąlygas išdavusių institucijų reikalavimus. Taigi minėtos Konkurso sąlygos ir jų pagrindu sudarytos Sutartys aiškiai nustato ieškovo pareigą atlikti pastato vertingųjų savybių nustatymą ir suderinti projektinius pasiūlymus su Kultūros paveldo departamento atsakingais darbuotojais.
Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas 2010 m. rugpjūčio 31 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyrių dėl pastato vertingųjų savybių nustatymo ir 2010 m. rugsėjo 3 d. gavo atsakymą, jog Kauno miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba šiuo metu negali svarstyti Kauno klinikų statinių komplekso vertingųjų savybių tikslinimo dėl piniginių lėšų trūkumo (1 t., b.l. 100). Gavęs minėtą atsakymą, apeliantas prašė atsakovo tarpininkauti sprendžiant vertingųjų savybių nustatymo klausimą (t. 1, b.l. 101). Tolesnio šalių tarpusavio susirašinėjimo medžiaga (t. 1, b.l. 106-108) bei šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti paaiškinimai patvirtina, kad pastato vertingųjų savybių nustatymas buvo atliktas atsakovo lėšomis, nors tai, kaip minėta, buvo paties apelianto sutartinis įsipareigojimas. Tokie atsakovo veiksmai rodo jo bendradarbiavimą vykdant Sutartis (CK 6.200 str. 2 d., 6.704 str. 3 p.), tačiau tai jokiu būdu nepateisina apelianto įsipareigojimų nevykdymo ir nereiškia, kad apeliantas atlikti pastato vertingųjų savybių nustatymo negalėjo dėl objektyvių priežasčių.
Apelianto atstovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu teigė, kad darbus sustabdė paaiškėjus, jog atsakovas nenorės prisiimti atsakomybės dėl vertingųjų savybių nustatymo (t. 2, b.l. 11). Pažymėtina, kad apelianto veikla yra susijusi su techninių projektų rengimu, jis yra šios srities profesionalas, todėl prieš sudarydamas Sutartis, apeliantas galėjo ir turėjo įvertinti Konkurso sąlygas, be kita ko ir tą aplinkybę, kad rekonstruojamas pastatas yra paskelbtas kultūros paminklu, dėl ko būtinas projekto suderinimas su atitinkamomis Kultūros paveldo departamento institucijomis (t. 1, b.l. 50). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas savo rizika atliko techninio projekto rengimo darbus neturėdamas Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio pritarimo parengtiems projektiniams pasiūlymams, todėl turi prisiimti su tuo susijusius neigiamus padarinius. Atsakovo žinojimas ir supratimas, kad rengiamas projektas gali būti neįgyvendintas, nesudaro pagrindo teigti priešingai. Raginimas vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, atsižvelgiant į tai, kad apeliantas vėlavo atlikti darbus pagal Sutartis, šiuo atveju negali būti traktuojamas kaip bendradarbiavimo pareigos pažeidimas. Kaip minėta, parengti ir suderinti projektinius pasiūlymus privalėjo apeliantas (Techninės specifikacijos 3.1.3 p., I Sutarties 2.3.1 p.). Vykdydamas Sutartis, apeliantas veikė kaip verslo subjektas, prisiimdamas verslo riziką.
Byloje nustatyta, kad apeliantas Sutartyse numatytu terminu galutinai visų darbų neatliko, t. y. neparengė ir neperdavė atsakovui su atitinkamomis valstybės ir savivaldos institucijomis suderinto bei teisės aktų reikalavimus atitinkančio techninio projekto. Nors apeliantas nurodo atlikęs 80 proc. visų Sutartyse numatytų darbų apimties, tačiau atsakovas darbo rezultatu pasinaudoti iš esmės negalėjo, todėl šie darbai negali būti laikomi tinkamai atliktais (CK 6.663 str.). Sutarties tikslas šiuo atveju nebuvo pasiektas. Šios aplinkybės rodo, kad apeliantas Sutarčių neįvykdė (CK 6.205 str.).
Apelianto teiginys, kad atsakovas atsisakė vykdyti Sutartį, yra nepagrįstas, nes byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas siūlė apeliantui tęsti projektavimo darbus pagal Kultūros paveldo departamento rekomendacijas (t. 1, b.l. 111). Dėl to apelianto nurodyta CK 6.658 straipsnio 4 dalies nuostata, numatanti užsakovo pareigą atsiskaityti su rangovu atsisakius sutarties dėl svarbių priežasčių, šiuo atveju netaikytina. Kadangi apeliantas, kaip jis pats pripažino, projektavimo darbus sustabdė jų galutinai neatlikęs, konstatuotina, kad atsakovui pareiga apmokėti už šiuos darbus neatsirado (I Sutarties 8.2 p., II Sutarties 7.2 p.).
Nustačius, jog apeliantas tinkamai neatliko darbų pagal Sutartis, konstatuotina, kad atsakovas pagrįstai atsisakė priimti apelianto perduotą atliktų darbų dalį pagal vienašališkai pasirašytus priėmimo-perdavimo aktus (t. 1, b.l. 126, 128).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, kad pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apelianto nurodytais argumentais nėra, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas.
Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovui bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje nepriteistinos, nes toks prašymas nebuvo pateiktas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.