- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-30
- Bylos Nr.
- 1S-773-168/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Sušinskienė
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Sušinskienė, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. S. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-08-04 nutarties, kuria atmestas R. S. skundas dėl Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2011-07-05 nutarimo, kuriuo paliktas galioti Panevėžio apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2011-05-24 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2011-07-21 Panevėžio miesto apylinkės teisme gautas R. S. skundas, kuriuo jis prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2011-07-05 nutarimą, kuriuo paliktas galioti Panevėžio apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2011-05-24 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl ŽŪB „V.“ valdymo organų ar kitų asmenų nusikalstamų veikų – turto iššvaistymo, pasisavinimo, vagystės, skolininko nesąžiningumo ar kitų.
Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-08-04 nutartimi atmestas pareiškėjo skundas dėl Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2011-07-05 nutarimo, kuriuo paliktas galioti Panevėžio apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2011-05-24 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo. Teismas konstatavo, kad tarp pareiškėjo ir ŽŪB „V.“ vyksta ginčai civilinio proceso tvarka, teisminis ginčų nagrinėjimas dar nesibaigė. Pareiškėjas savo įtarimus jokiais įrodymais nepagrindė, o baudžiamieji įstatymai nėra skirti aiškinimuisi tarp asmenų, kuomet nėra pažeistas viešasis interesas.
Šalies argumentai
Skundu R. S. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-08-04 nutartį ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl ŽŪB „V.“ valdymo organų ar kitų asmenų nusikalstamų veikų – turto iššvaistymo, pasisavinimo, vagystės, skolininko nesąžiningumo ar kitų. Nurodo, kad teismas atmesdamas jo skundą netinkamai aiškino bei taikė teisės aktų nuostatas. Pagrindai, kuriais buvo atmestas jo skundas, yra visiškai nepagrįsti ir nemotyvuoti. Teigia, kad aplinkybė, jog tarp asmenų vyksta civilinio pobūdžio ginčas, negali būti laikoma absoliučiu pagrindu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nors tarp jo ir ŽŪB „V.“ vyksta civilinis ginčas, tačiau jis kilęs dėl žemės nuomos mokesčio nesumokėjimo. Tuo tarpu jis skundu prašo ištirti aplinkybes dėl ŽŪB „V.“ galimai padarytų nusikalstamų veikų, t. y. dėl galimai neteisėto žemės ūkio naudmenų ir pasėlių ploto deklaravimo, išmokų gavimo, taip pat dėl galimo naudojamos žemės derlingumo slėpimo, mažesnėmis kainomis grūdų, gyvulių pardavimo, dvigubai vedamos bendrovės buhalterinės apskaitos bei neteisėtai pasisavinto bendrovės turto (LR BK 178 str., 183 str., 184str., 208 str., 300 str.). Taigi tarp jo ir ŽŪB „V.“ civilinis ginčas yra kilęs akivaizdžiai skirtingu pagrindu nei jis reikalauja pradėti ikiteisminį tyrimą. Nesutinka su teismo nutartyje padaryta išvada, kad jis savo įtarimų nepagrindė jokiais įrodymais, o nurodė tik deklaratyvaus pobūdžio teiginius. Nurodo, kad pagal LR BPK ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas esant net minimaliam pagrindui manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą yra pateisinamas tik tuomet, kai yra išnagrinėjamos bei įvertinamos visos skunde nurodytos aplinkybės ir nustatomi BPK 168 str. 1 d. numatyti pagrindai. Tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nėra galimybės patikimai nuspręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta, ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas. Baudžiamajame procese įrodinėjimo pareiga tenka ikiteisminio tyrimo institucijai bei prokurorui ir negali būti perkeliama pareiškėjui. Dažnai nukentėjusysis dėl objektyvių priežasčių negali pateikti tam tikrų įrodymų, kuriuos gali gauti kompetentingos institucijos. Nurodo, kad pats neturėdamas galimybės įrodyti ŽŪB „V.“ veiksmų neteisėtumo kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą. O ta aplinkybė, kad tik jam vienam žinoma tam tikra informacija apie galimai bendrovės nusikalstamą veiklą, ir jis tą informaciją perduoda kompetentingoms institucijoms, nesudaro pagrindo netikėti tokia informacija ir, net jos nepatikrinus, atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Mano, jog jo skunde nurodyti ŽŪB „V.“ neteisėti veiksmai turėjo būti patikrinti organizuojant ikiteisminį tyrimą. Nesutinka su teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta jokių duomenų, jog buvo pažeistas viešasis interesas. Mano, kad tokia teismo išvada padaryta remiantis dalimi aplinkybių, kurios išdėstytos 2011-03-29 skunde Nacionalinei mokėjimų agentūrai. Teismas neatsižvelgė į tai, kad dalį galimai padarytų nusikalstamų veikų yra ginamos baudžiamųjų įstatymų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Išnagrinėjęs pareiškėjo R. S. skundo argumentus, pateiktą medžiagą, skundžiamą teismo nutartį ir prokurorės nutarimą skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-08-04 nutartimi pagrįstai netenkino R. S. skundo dėl Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2011-07-05 nutarimo, kuriuo ji paliko galioti Panevėžio apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2011-05-24 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo.
Pareiškėjas R. S. skunde nepagrįstai tvirtina, kad visos jo skunde nurodytos aplinkybės gali būti ištirtos tik atliekant ikiteisminį tyrimą. Pažymėtina, kad, pagal BPK 168 str. nuostatas, ikiteisminis tyrimas nepradedamas, kai nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, viena iš kurių – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nėra galimybės patikimai nuspręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta, ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas. Tačiau proceso pradėjimas nesant tam pagrindo, galėtų būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas. Todėl jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas. Skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su pateikta tyrimo medžiaga konstatuoja, kad tiek prokurorės 2011-07-05 nutarime, tiek ir skundžiamoje teismo nutartyje įvertintos visos pareiškėjo skunduose nurodytos aplinkybės, turinčios reikšmės teisiniam pareiškėjo nurodytų faktų dėl ŽŪB „V.“ valdymo organų ar kitų asmenų galimai padarytų nusikalstamų veikų vertinimo, išsamiai atsakyta į pagrindinius pareiškėjo skundų argumentus, o padarytos išvados apie nusikalstamų veikų požymių ir pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą nebuvimą paremtos tyrimo metu surinkta medžiaga.
Kaip matyti iš skundą nagrinėjančiam teismui pateiktos medžiagos, tarp pareiškėjo R. S. ir ŽŪB „V.“ vyksta ginčai civilinio proceso tvarka dėl žemės nuomos mokesčių nesumokėjimo, t. y. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-06-13 sprendimu, kuris apskųstas Panevėžio apygardos teismui, iš ŽŪB „V.“ R. S. priteista 58 168,21 Lt skolos. Skundą nagrinėjančiam teismui pateiktos tyrimo medžiagos duomenys rodo, kad ŽŪB „V.“ turi turtinių įsipareigojimų kreditoriams UAB „L p“, UAB „AAP“, UAB „DL“ ir kt. D. S. adresuotame ŽŪB „V.“ 2011-05-18 rašte nurodyta, kad bendrovė yra pakankamai didelė, šiuo metu joje dirba 43 darbuotojai, pagrindinė veikla yra žemės ūkio, kuri itin priklauso nuo klimato sąlygų. Įprasta, kad bendrovė, kaip ir daugelis kitų juridinių asmenų, vykdydami ūkinę – komercinę veiklą turi einamųjų įsipareigojimų. Net ir kilus tam tikriems ginčams su kai kuriais kreditoriais dėl įsiskolinimų dydžio, šie kreditoriai nenutraukė bendradarbiavimo su bendrove, tai rodo jų pasitikėjimą įmone. Bendrovėje esantys dokumentai patvirtina, kad bendrovė vykdo einamuosius mokėjimus, o jeigu tam tikrais atvejais kyla mokėjimo sutrikimų, bendrovė geranoriškai su šiais kreditoriais tariasi dėl mokėjimo terminų atidėjimo. Kaip liudytojas apklaustas ŽŪB „Vi“ vadovas V. Č. paaiškino, kad bendrovė per kelis pastaruosius metus turėjo daug skolų, todėl mažiau pirko trąšų, naudojo cheminių augalų apsaugos priemonių. Dėl šių priežasčių, taip pat ir nepalankių klimato sąlygų, sumažėjo bendrovės derlius. 2008-2010 m. didžiąją dalį grūdų derliaus bendrovė už skolas atiduodavo kreditoriams. Bendrovei neatitikus tam tikrų keliamų reikalavimų, dėl kurių grėsė sankcija ir bendrovė nebūtų gavusi 6 000 000 Lt išmokų, bendrijos narių susirinkime buvo nuspręsta parduoti galvijų bandą. Kiekvienas galvijas, atsižvelgiant į jo amžių, veislę, sveikatos būklę ir pan., buvo parduodamas už skirtingą kainą. Liudytojo teigimu, buhalterinė apskaita bendrovėje vedama tvarkingai. 2008 m. buvo atliktas bendrovės auditas, kurio metu pažeidimų ar trūkumų nebuvo nustatyta. Šiuo metu ŽŪB „V“ skolos sudaro labai mažą bendrovės kapitalo dalį. Iš skundą nagrinėjančiam teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Panevėžio apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresnysis tyrėjas informacijos patikrinimą dėl ŽŪB „V“ valdymo organų ar kitų asmenų galimai padarytų nusikalstamų veikų atliko gavęs iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2011-04-28 pranešimą, reg. NR. BR6-(14.4)-3785. Kaip matyti iš 2011-03-29 R. S. skundo kopijos, gautos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, jame neįvardinti buvę ir esami ŽŪB „V“ darbuotojai, kurių paaiškinimais R. S. remiasi keldamas įtarimus dėl bendrovės veiklos teisėtumo. Tokių bendrovės buvusių ar esamų darbuotojų R. S. neįvardijo ir savo skunduose prokuratūrai, apylinkės bei apygardos teismams. Atlikus informacijos patikrinimą nebuvo gauta jokių ŽŪB „V“ bendrijos narių ar pajininkų pareiškimų bei kitos informacijos dėl galimai neteisėtos bendrovės veiklos. Taigi skundą nagrinėjančiam teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų apie pareiškėjo R. S. skunduose nurodytos bendrovės valdymo organų ar kitų asmenų galimai neteisėtą veiklą. Šiam faktui konstatuoti nėra būtina pradėti ikiteisminį tyrimą, tam užtenka medžiagoje esančių duomenų, kuriuos nagrinėdama R. S. skundą išsamiai ištyrė Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorė. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas visiškai sutinka su prokurorės nutarime padarytomis išvadomis, kad nagrinėjamu atveju negauta jokių duomenų, kad būtų pažeistas viešasis interesas. Tarp pareiškėjo ir bendrovės kilęs ginčas neišeina iš privačių interesų rato ir savo pažeistas teises R. S. turi teisę ginti teisme civilinio proceso tvarka.
Pareiškėjas nepateikė apygardos teismui jokių naujų faktinių aplinkybių dėl ŽŪB „V“ valdymo organų ar kitų asmenų galimai padarytų nusikalstamų veikų. Dėl visų pareiškėjo skundo argumentų išsamiai pasisakyta tiek prokurorės 2011-07-05 nutarime, tiek skundžiamoje Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-08-04 nutartyje. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kurias jis reikalauja patikrinti, yra tik jo versija, subjektyvi prielaida apie ŽŪB „V“ valdymo organų ar kitų asmenų galimus nusikalstamus veiksmus, kuri, kaip teisingai savo nutarime nurodė prokurorė, nėra vada ikiteisminio tyrimo pradėjimui. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2011-07-05 nutarimo bei skundžiamos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-08-04 nutarties.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., 2 d.
nutarė:
Atmesti R. S. skundą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-08-04 nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.