Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. T., jo atstovei advokatei Daivai Jurevičienei,

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini)vadovu, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. T., būdamas (duomenys neskelbtini) (toliau – įmonė) vadovu, žinodamas apie Įmonės finansinę padėtį, t. y. tai, kad įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau, patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2016-08-01 iki 2017-07-31, nustatyta, kad A. T. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Įmonės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) interesus ir tokiais veiksmais A. T. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini), yra VMI prie FM skolininkė. Įmonė įregistruota (duomenys neskelbtini) registracijos adresas - (duomenys neskelbtini) įmonės vykdoma veikla - garso įrašymas ir muzikos įrašų leidyba; scenos pastatų veikla. įmonės vadovas A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) įmonei vadovavo nuo 2008-02-04 iki 2017-08-03. VMI prie FM dėl susidariusios skolos valstybės biudžetui nuo 2012-10-30 įstaigos atžvilgiu vykdo priverstinį išieškojimą, priimant nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Nepavykus išieškoti iš įmonės sąskaitų, VMI prie FM dėl skolos išieškojimo iš įmonės turto perdavė vykdymui antstoliui. Per tikrinamą laikotarpį, iš įstaigos turto, išieškota nebuvo. Siekiant nustatyti įmonė įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, 2017-07-31 Įmonėje pradėtas operatyvus patikrinimas pagal 2017-07-20 operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. FR1043-4178, tikrinamas laikotarpis nuo 2016-08-01 iki 2017-07-31, bei 2017-09-04 surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08)- FR1042-5966. Todėl nuo šio datos (2017-09-04) VMI prie FM tapo žinoma apie galimai padarytą teisės pažeidimą. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, 2017-07-20 (pavedimo išrašymo dieną), įmonė buvo skolinga valstybės biudžetui 13.217,30 Eur, iš jų: 9.289,37 Eur Pridėtinės vertės mokestis (toliau - PVM), 959,28 Eur šio mokesčio delspinigiai, 2.480,61 Eur Pelno mokestis (toliau - PLN), 468,81 Eur šio mokesčio delspinigiai ir 17,67 Eur Mokestis už aplinkos teršimą (toliau - ATM), 1,56 Eur šio mokesčio delspinigiai. PVM mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2014-12-29, pateikus minėto mokesčio deklaraciją už 2014 m. lapkričio mėn., PLN mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2016-06-01 pateikus PLN deklaraciją už 2015 metus, ATM mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2013-03-01, pateikus minėto mokesčio deklaraciją už 2012 metus. Mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai pradėti nuo 2012-10-30 priimant nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). 2013-05-15 VMI prie FM priėmė sprendimą išieškoti 12.261,36 Eur mokestinę nepriemoką iš turto ir perdavė vykdyti antstoliui. Išieškota nebuvo. VĮ „Registrų centro“ duomenimis, įmonės vardu nekilnojamojo turto nėra įregistruota, VĮ „Regitra“ duomenis - įmonė automobilių neturi. VMI Elektroninio deklaravimo sistemos duomenimis įmonė deklaracijas teikia. Įmonės mokestinė nepriemoka 2017-11-20 ne likviduota ir sudaro 13.231,64 Eur. Per laikotarpį, nuo operatyvaus patikrinimo pažymos surašymo dienos (2017-09-04) iki pareiškimo teismui ruošimo dienos (2017-11-20), Įstaiga VMI prie FM nemokėjo nieko. Tikrintas įmonės piniginių lėšų judėjimas už laikotarpį nuo 2016-08-01 iki 2017-07-31 pagal pateiktus kasos knygos išrašus, atskaitingų asmenų avansines apyskaitas, įvertintas vykdomų atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais laikymosi eiliškumas. Iš operatyvaus patikrinimo metu nustatytų duomenų matyti, kad nebuvo laikomasi CK 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymo tvarkos. Išanalizavus banko sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2016-08-01 iki 2017-07-31 nustatyta: Medicinos banke, UAB sąskaitos (duomenys neskelbtini)likutis 2016-08-01 - 0,30 Eur, įplaukų ir išlaidų per tikrinamą laikotarpį nebuvo, sąskaitos likutis 2017-07-31 - 0,30 Eur; SEB banke, AB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) likutis 2016-08-01 - 0,67 Eur, įplaukų ir išlaidų per tikrinamą laikotarpį nebuvo, sąskaitos likutis 2017-07-31 - 0,67 Eur. Iš pateiktų kasos knygos išrašų už laikotarpį nuo 2016-08-01 iki 2017-07-31 matyti, kad lėšų likutis kasoje 2016-08-01 buvo 1.393,04 Eur, gauta pajamų 5.014,28 Eur, iš kasos išmokėta 6,233,22 Eur, iš jų: atlyginimams 451,39 Eur, atskaitingam asmeniui 5.781,83 Eur. Likutis kasoje 2017-07-31 - 174,10 Eur. Pagal pateiktą 2008-02-11 įsakymą Nr. 8/02/11-2 įmonės atskaitingu asmeniu paskirtas vadovas - A. T.. Per tikrinamąjį laikotarpį nuo 2016-08-01 iki 2017-07-31 atskaitingas asmuo avansinėms išlaidoms iš kasos gavo 5.781,83 Eur, išleido - 3246,03 Eur, iš kurių sumokėjo: 218,55 Eur VSDFV, 1.405,12 Eur VMI prie FM, 197,42 Eur už kurą, 18,13 Eur transporto išlaidos, 1.028,50 Eur nario mokestis, 178,02 Eur ūkio išlaidos, 200,29 Eur banko išlaidos, akcininkui grąžinta skola 1.251,02 Eur. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu, šios sumos turėjo būti panaudotos atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi kaip matyti iš VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenų, įmonė, atsiskaitydama su kitais kreditoriais, buvo skolinga VMI prie FM. Minėtos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad įmonės vadovas A. T. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems Įstaigos kreditoriams, o ne VMI prie FM. Dėl tokių įmonės vadovo veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad įmonė tikrinamame laikotarpyje nuo 2016-08-01 iki 2017-07-31 savo kasoje disponavo piniginėmis lėšomis. Iš byloje pateiktų įmonės kasos knygų išrašų matyti, kad laikotarpiu nuo 2016-08-01 iki 2017-07-31 į įmonės kasą gauta 5.014,28 Eur, išmokėta 6.233,22 Eur. Iš minėtos sumos buvo atliktas mokėjimas 218,55 Eur VSDFV ir 1.405,12 Eur VMI prie FM. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu, kasos išlaidų suma 6.233,22 - 218,55 -1.405,12 = 4.609,55 Eur turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi tikrinamo laikotarpio paskutinio atsiskaitymo su kitu kreditoriumi dienai (2017-07-10) Įstaiga VMI prie FM turėjo 13.217,30 EUR nepriemoką, todėl 4.609,55 Eur – žala padaryta VMI prie FM dėl atliktų išlaidų per kasą kitiems kreditoriams. Iš šių duomenų galima daryti išvadą, kad įmonė buvo pajėgi dalinai atsiskaityti su VMI prie FM ir padengti dalį tikrinamu laikotarpiu susidariusią mokestinę nepriemoką. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes VMI prie FM pareiškime prašoma VŠĮ „ATM kompanija" vadovui A. T. už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą paskirti baudą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje, bei priteisti iš A. T. 4609,55 EUR dydžio nuostolių atlyginimą VMI prie FM naudai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. T. prisipažino nusižengęs, gailėjosi, paaiškino, kad stengiasi mokėti mokesčius valstybei, įsiskolinimas susidarė dėl ankstesniais metais patirtų nuostolių. Jo atstovė prašė skirti mažesnę baudą nei įstatymo sankcijoje numatyta minimali, nes A. T. didelę dalį įmonės skolų padengė savo asmeninėmis lėšomis ir šiuo metu įmonės skola jam sudaro 14000 eurų, t. y. ji yra didesnė už įmonės skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri sudaro 12800 eurų.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) – užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas padaromas tyčia, t. y. įmonės vadovas turi suvokti, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su visais kreditoriais. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas gali būti konstatuojamas tada, kai skolininkas, neturėdamas pakankamai lėšų įvykdyti visus atsiradusius piniginius įsipareigojimus, pirmiau patenkina reikalavimą, priklausantį žemesnei eilei arba tai pačiai eilei, tačiau atsiradusį vėliau.

Motyvuojamoji dalis

CK 6.930¹ straipsnis numato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo faktą ir A. T. kaltę, padarius šį administracinį nusižengimą pagrindžia: VMI prie FM pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo bei nuostolių atlyginimo priteisimo (b. l. 1-7), mokesčių mokėtojo- juridinio vieneto aktualūs duomenys (b. l. 9-10), VMI prie FM mokesčių apskaitos duomenų bazės dėl (duomenys neskelbtini) integruotos kliento informacijos - balanso ir įplaukų išrašai (b. l. 11-27); 2017-07-20 operatyvaus patikrinimo pavedimas Nr. FR1043-4178 (b. l. 28-29); 2017-09-0 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR 1042-5966 (b. l. 30-32); A. T. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad A. T. pažeidimą pripažįsta, nurodė, jog įmonės veikla - renginių organizavimas, skola atsirado dėl 2011 m. - 2012 m. organizuotų užsienio atlikėjų koncertų, kurie buvo nuostolingi. Deklaruotų mokesčių įmonė negali susimokėti, nes šiuo metu (duomenys neskelbtini)veiklos nevykdo ir pajamų neturi, įmonė nėra gavusi ir suteikusi paskolų nei juridiniams nei fiziniams asmenims (b. l. 33-34); (duomenys neskelbtini)įsakymo dėl atskaitingų asmenų skyrimo, paaiškinimo, įmonės turto anketa (b. l. 35-39); (duomenys neskelbtini) kasos knygos išrašai (b. l. 40-51); (duomenys neskelbtini)SEB banko išrašai (b. l. 52 – 54); (duomenys neskelbtini)atskaitingo asmens suvestinės, avanso apyskaitų kopijos (b. l. 55-82); (duomenys neskelbtini) balanso ir pelno nuostolių ataskaitos (b. l. 83-85); PVM sąskaita faktūra BNI Nr. 2016437 ir mokėjimo nurodymo kopijos (b. l. 86, 87); kita bylos medžiaga.

Įvertinus surinktus įrodymus, konstatuojama, kad A. T., būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu ir žinodamas savo vadovaujamos įstaigos finansinę padėtį, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos ir tuo pažeidė kreditorės VMI teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką ir taip padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl yra baustinas.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Teismui pateiktame VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo bei nuostolių atlyginimo priteisimo, nurodyta, kad ANK 120 straipsnyje numatytu pažeidimu VMI prie FM buvo padaryti 4609,55 Eur dydžio nuostoliai.

Vilniaus apygardos teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. eATP-296-870/2016 nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojusi iki 2016-12-31, šiuo metu atitinkanti ANK 120 str.) numatyto pažeidimo padarymas ir dėl to kilusi žala yra asmeninė vadovo atsakomybė, o dėl neteisėtų veiksmų likusi nepadengta mokestinė nepriemoka (nuostoliai) yra solidari įmonės ir vadovo atsakomybė. Tokiu atveju, įmonė turėtų būti įtraukta į procesą, kadangi priimtas sprendimas gali turėti įtakos juridinio asmens teisėms ir pareigoms. Tuo tarpu, ANK civilinio ieškinio institutas nėra numatytas, taigi nenumatyta ir galimybė įtraukti naujus proceso dalyvius į bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad VMI administraciniu nusižengimu galimai padarytų nuostolių dydis nėra administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas, siekiant nepažeisti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinių teisių žinoti ir ginčyti žalos dydžio klausimą, teismas konstatuoja, kad toks VMI prie FM reikalavimas yra nagrinėtinas civilinio proceso tvarka, todėl VMI prašymas dėl nuostolių atlyginimo paliktinas nenagrinėtas, tokiu būdu neužkertant kelio Institucijai išsiieškoti susidariusią nepriemoką įstatymų nustatyta tvarka.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

A. T. prisipažino nusižengęs ir gailėjosi, tai teismas pripažįsta atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad A. T. turi neįgalumą, jo tėvai yra garbaus amžiaus pensininkai, pajamos iš įstaigos ir netekto darbingumo išmoka nedidelės. A. T. savo lėšomis moka VMI įmonės skolą.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, A. T. skirtina administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą - 500 (penkių šimtų) eurų baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.