- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-20
- Bylos Nr.
- 1A-261-581/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21439-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Raščiuvienė (pirm.), Valdas Ciesiūnas, Danutė Švitinienė
- Nuteistasis
- E. B., V. P.
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė) ir Danutės Švitinienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. nuteistas pagal Lietuvus Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus jei nebuvimas susijęs su darbu ar mokymusi.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. B. paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas aštuoniems mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus jei nebuvimas susijęs su darbu ar mokymusi.
Šiuo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas V. P. bei, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atleistas A. P., tačiau dėl šių asmenų apeliaciniai skundai nėra paduoti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. E. B. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su V. P., A. P. 2018 m. gegužės 7 d. apie 22. 45 val. (duomenys neskelbtini) – V. P. suduodant su savimi turėta lazda vieną smūgį R. Š. per ranką, A. P. spiriant R. Š. į koją, E. B. suduodant ne mažiau keturių kartų ranka R. Š. į pilvą ir šonus, bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam R. Š. fizinį skausmą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. B. prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį dalyje dėl jam paskirtos bausmės – vietoje paskirtos laisvės apribojimo bausmės, paskirti 50 MGL dydžio baudą, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 42 MGL dydžio baudą, nustatant savanorišką dvylikos mėnesių baudos sumokėjimo terminą. Apeliantas skunde nurodo:
2.1. Paskirta laisvės apribojimo bausmė jam nesuteiks galimybės išvykti į užsienį nuolatiniam darbui ir gyvenimui ten. Dirbdamas užsienyje jis turės teisingą, jo orumo nežeminantį, užmokestį. Tai neišvengiamai turės labai teigiamos įtakos jo asmenybei, nes jausdamasis teisingai finansiškai įvertintas, bus laimingas, savimi pasitikintis, nebus jokių paskatų daryti nusikalstamas veikas. Gyvendamas ir dirbdamas (duomenys neskelbtini) objektyviai nesijaučia laimingas. Užsienyje gyvena jo motina, kuri padėtų ten įsitvirtinti. Be to, turi sveikatos problemų, todėl užsidirbęs pinigų, skirtų lėšas savo gydymui.
2.2. Svarbus yra nukentėjusiojo interesų patenkinimas, nes nukentėjusiajam priteista 1000 Eur žalos, todėl dirbdamas užsienyje, greitai ją atlygintų.
2.3. Jam paskirta laisvės apribojimo bausmė nepadeda pasiekti bausmės tikslų ir teisingumo principo įgyvendinimo. Prašo vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti jam švelnesnę bausmę – baudą.
Atsiliepimas
3. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras G. S. pateikė atsiliepimą, kuriame prašo nuteistojo E. B. skundą atmesti. Nurodo, kad E. B. skunde prašydamas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį nenurodo jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti minėto straipsnio dalį ir skirti švelnesnę, nei numatyta bausmę. Byloje nėra pateikta jokios kaltinamąjį teigiamai kaip asmenybę charakterizuojančios medžiagos, nenurodyta kitų aplinkybių, kurios pagrįstų, kad straipsnio už padarytą nusikalstamą veiką sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pažymi, kad E. B. teistas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams, Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista areštu 90 parų, bausmę atliko 2018 m. rugsėjo 3 d., teistumas neišnykęs. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja E. B.. Be to, jo atžvilgiu yra nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, tačiau yra ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Esant nurodytoms aplinkybėms, negalima daryti išvados, kad įstatyme numatytos laisvės apribojimo bausmės paskyrimas, esant po vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, atsižvelgiant į jį charakterizuojančią medžiagą būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) padarytai nusikalstamai veikai ar kaltinamojo asmenybei, todėl E. B. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos negali būti taikomos.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo E. B. apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. Apeliaciniu skundu neginčijama nuteistojo E. B. kaltė, veikos kvalifikavimas, tačiau nesutinkama su teismo paskirta bausme, prašoma vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti jam švelnesnę bausmės rūšį – vietoje paskirtos arešto bausmės paskirti kitą bausmę – baudą. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, sprendžia, kad tenkinti tokį apelianto prašymą nėra pagrindo.
7. E. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Už šio nusikaltimo padarymą yra baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Pirmosios instancijos teismas E. B. paskyrė minėto straipsnio sankcijoje numatytą bausmę - laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus jei nebuvimas susijęs su darbu ar mokymusi. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę E. B. sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę bausmę – laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus jei nebuvimas susijęs su darbu ar mokymusi.
Žemesnės instancijos teismas
8. BK 54 straipsnio 1 dalyje suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-412/2014, 2K-126-693/2018). Taigi remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis bausmė gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, nustačius ypatingas aplinkybes, dėl kurių sankcijoje numatytos bausmės skyrimas akivaizdžiai negalėtų būti laikomas teisingu. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-186-942/2015, 2K-126-693/2018).
9. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam E. B. bausmę ir nustatydamas jos trukmę, bausmės skyrimo taisyklių bei principų nepažeidė, atsižvelgė ir tinkamai įvertino bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 41, 54 ir 61 straipsniuose. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo E. B. taikyti BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir paskirti jam švelnesnę bausmę, kaip prašoma apeliaciniame skunde.
10. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę E. B., atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, veika tyčinė, baigta. Atsižvelgė į E. B. vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme - jis buvo veikos iniciatorius ir aktyviausias vykdytojas. Įvertino E. B. asmenybę – teistas už vagystę įsibraunant į namą, nevykdė laisvės apribojimo bausmės sąlygų, dėl ko ji buvo pakeista į areštą, bausmę atlikęs tik 2018 m. rugsėjo 3 d.; nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, taip pat įvertino ir tai, kad jis dirba, serga onkologine liga ir tuberkulioze. Teismas pagrįstai nustatė E. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino E. B. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte (veiką padarė recidyvistas), kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. B. teistas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nuosprendžiu už tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymą, kurį įvykdė būdamas pilnametis, teistumas nėra išnykęs, o veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė 2018 m. gegužės 7 d., taigi turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą, todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas jis yra recidyvistas. Kadangi apeliacinį skundą šioje byloje padavė tik nuteistasis E. B., bloginti nuteistojo teisinės padėties, vadovaujantis non reformatio in peius principu, įtvirtintu BPK 320 straipsnio 4 dalyje, apeliacinės instancijos teismas negali, todėl skundžiamo nuosprendžio dalis dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės nekeistina.
11. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas aukščiau paminėtas aplinkybes, nuteistajam už nesunkaus nusikaltimo padarymą skirdamas laisvės apribojimo bausmę, jos trukmę nustatydamas didesnę nei įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis, bei, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ją sumažindamas vienu trečdaliu, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, kaltės formą, todėl pripažįstama, jog paskirta galutinė laisvės apribojimo bausmė aštuoniems mėnesiams savo rūšimi bei trukme nėra aiškiai per griežta ar neteisinga.
12. Nors nuteistasis skunde prašo paskirti jam švelnesnę bausmę nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota jo veika, sankcijoje, tačiau tam nėra jokių sąlygų. Pagal BK 62 straipsnio taisykles švelnesnė negu įstatymo numatyta bausmė kaltininkui gali būti paskirta tik nustačius šio straipsnio 1, 2 ar 4 dalyse nustatytų aplinkybių visumą, o šiuo atveju jų nėra (nuteistasis ne pats atvyko ar pranešė apie nusikalstamą veiką, taip pat yra tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jokių alternatyvių aplinkybių, numatytų 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose). Šiuo atveju vertinant tiek aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pavojingumą - nusikaltimas padarytas žmogaus sveikatai, bendrininkų grupėje, E. B. buvo aktyvus veikos dalyvis, tiek jo asmenybę – veiką padarė būdamas teistas, ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo laikotarpiu, todėl esant byloje nustatytų aplinkybių visumai nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad E. B. paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui dėl ko būtų pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Apelianto skunde dėstomos aplinkybės dėl jo noro išvykti gyventi ir dirbti užsienyje negali būti laikomos tokiomis išskirtinėmis aplinkybėmis, kurioms esant turėtų būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos.
13. Atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam E. B. paskyrė teisingą bausmę, todėl Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti nėra pagrindo ir E. B. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.