Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2018-12-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-4045-1058/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-12-13
Bylos Nr.
A15.-4045-1058/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02777-2018-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Pažeidėjas
M. M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-4045-1058/2018Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02777-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7.; 16.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. gruodžio 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė,sekretoriaujant Renatai Vanagienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. M.,

žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. 2018 m. rugsėjo 23 d., apie 10.05 val., Vilniuje, Ozo g. 25, vairavo automobilį „Toyota Auris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius, iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiais veiksmais M. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 126 ir 222 punktus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 1 dalyje bei 426 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje M. M. savo kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu vairavo „City bee“ priklausantį automobilį neturėdamas teisės vairuoti, tačiau teisės vairuoti niekada nebuvo įgijęs. Mašiną vairavo, nes ją reikėjo būtinai nuplauti plovykloje, kurioje jis dirbo. Teigė, kad nepastebėjo, kaip važiuodamas atbulas atsitrenkė į kitą mašiną. Automobilis buvo su automatine pavara, todėl vos paspaudus greičio pedalą, labai greitai pajudėjo iš vietos. Užvedus variklį, mašinoje garsiai grojo muzika, todėl jis nei girdėjo, nei pajuto automobilių susidūrimo.

Tyrimo metu M. M. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2018 m. rugsėjo 23 d. važiavo CityBee automobiliu, važiuodamas atbulas nepastebėjo ir atsitrenkė į kitą automobilį. Įmonė, kurioje dirba yra pasirašiusi sutartį su CityBee dėl automobilių plovimo. 2018 m. rugsėjo 23 d., CityBee automobilį atrakino CityBee darbuotojas, nes reikėjo tą automobilį nuplauti. Kai CityBee darbuotojas atrakino mašina, įsėdo į ją ir važiavo į plovyklą. Važiuodamas atbulas nejautė, kad užkabino kitą automobilį, kuris stovėjo „Akropolio“ aikštelėje, ir CityBee automobiliu nuvažiavo į plovyklą. Po mėnesio Akropolio plovyklos direktorius paskambino ir paklausė kas įvyko 2018 m. rugsėjo 23 d., tos dienos įvykių tiksliai neprisiminė, kadangi jo bloga atmintis (b. l. 22).

Nors M. M. savo kaltę pripažino tik iš dalies, jo kaltę padarius ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus patvirtina ir byloje esantys įrodymai: M. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 1); A. P. skundas, kuriame nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 23 d., apie 20 val., Vilniuje, ozo g. 25 buvo apgadintas jam priklausantis automobilis „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) . Automobilis stovėjo prie įėjimo automobilių parkavimo aikštelėje 5-oje eilėje, arčiau važiuojamosios dalies. Automobilis buvo apgadintas atsitrenkus kito automobilio galu į jo automobilio priekį. Buvo stipriai nubrauktas jo automobilio priekinis bamperis, grotelės, numerio tvirtinimas. Automobiliu įvykio metu naudojosi jo draugė E. L.. Automobiliu draugė atvyko į nurodytą aikštelę nuo 2018 m. rugsėjo 23 d. 9 val. iki 20 val. Automobilis draustas civilinės atsakomybės draudimu, KASKO nedraustas. Iš Akropolio apsaugos darbuotojų sužinojo, kad šis įvykis nufilmuotas vaizdo kameromis. Jei reikės galės pateikti apgadinto automobilio nuotraukas (b. l. 3); iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2018 m. rugsėjo 23 d., apie 20.42 val., Bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta, jog Vilniuje, Ozo g. 25, prie prekybos centro „Akropolis“ įbrėžtas automobilis „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , juodos spalvos. Automobilis stovėjo čia visą dieną, jį vairavo moteris, apgadinimus pastebėjo prie prekybos centro „Akropolis“, tada išvažiavo namo. Kaltininko nėra. Šiuo metu automobilis yra nurodytu adresu. Pranešėjas lauks namuose (b. l. 4); liudytojos E. L. rašytinis paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 23 d., apie 9 val., atvyko adresu Ozo g. 25 į prekybos centro „Akropolis“ stovėjimo aikštelę. Automobilį paliko prie Verslo įėjimo 5 eilėje. Kadangi dirba (duomenys neskelbtini), grįžusi po visos dienos, apie 20 val. pamatė, kad automobilis „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra apgadintas. Pamanė, kad nepavyks rasti kaltininko ir išvyko iš įvykio vietos. Grįžusi namo papasakojo draugui apie situaciją, jis nusprendė pranešti apie įvykį policijai. Draugas yra automobilio savininkas, o ji naudojasi šiuo automobiliu (b. l. 5); savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame nurodyta, kad 2018 m. spalio 1 d., Ozo g. 25, Vilnius, Akropolio apsaugos darbuotojas pateikė vaizdo įrašą, kuris buvo įrašytas į USB atmintinę (b. l. 6-7); priėmimo-perdavimo aktas dėl remonto darbų užsakymo, kuriame užfiksuota, kad buvo užsakyta sutvarkyti automobilio „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , priekinį bamperį, groteles, bamperio apdailą, bendra sutartų darbų kaina nurodyta 360 EUR (b. l. 8); Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjos I. L. tarnybinis pranešimas dėl vaizdo įrašo apžiūros, kuriame nurodyta, kad 2018 m. spalio 1 d. vykdant užduotį buvo nuvykta į Akropolį, esantį Ozo g. 25, Vilniuje, kur apsaugos darbuotojai pateikė vaizdo įrašą pavadinimu „ACC Export -2018-09-24 14.40.32.ave“. Atidarius vaizdo įrašą buvo matyti Akropolio automobilių stovėjimo aikštelė. Įraše užfiksuota, kaip tamsios spalvos „CityBee“ automobilis „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis 6 eilėje pradeda judėti, važiuoja atbulomis ir sukdamasis, dešiniu šonu trenkiasi į 5 eilėje stovinčio automobilio „Peugeot“ priekį ir nuvažiuoja. Matyti, kad nukrenta automobilio „Peugeot“ valstybiniai numeriai (b. l. 9); byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad smūgio būta stipraus, automobiliui „Toyota Auris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užkabinus stovintį automobilį „Peugeot“, šis net sujudėjo nuo susidūrimo, nukrito automobilio „Peugeot“ valstybiniai numeriai (b. l. 10); UAB „Prime Leasing“ elektroniniame laiške nurodyta, kad automobilį įvykio metu vairavo UAB „Š“, įm. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12); Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės-komisarės inspektorės R. L. elektroniniame laiške užfiksuota, kad UAB „Š“ neigia 2018 m. rugsėjo 23 d., apie 10.05 val., Vilniuje, Ozo g. 25 nuomavę automobilį automobilis „Toyota Auris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14); UAB „Prime Leasing“ elektroniniame laiške patikslinta, kad automobilis nebuvo rezervuotas, jis buvo laikomas „Maintenance“ režimu – tai reiškia, kad klientai negali jo pasiimti ir automobilis nėra rezervuotas konkrečiam žmogui. Automobilis „Toyota Auris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į Akropolio aikštelę buvo atvarytas iš vakaro ir paliktas „Maintenance“ režimu. 10.05 val. automobilis buvo atrakintas ir užvestas, jį atrakino Š. K., kuris tuo metu buvo kitoje miesto pusėje (tai mato pagal rezervaciją, jis buvo Birželio 23-iosios g.). Elektroniniame laiške buvo prisegta automobilio apgadinimų nuotrauka ir automobilio judėjimo Akropolio aikštelėje schema. Matomi šuoliai žemėlapyje dėl GPS, automobilis buvo šalia aukšto pastato ir garaže (b. l. 15-16); kitame elektoriniame laiške UAB „Prime Leasing“ patikslino, kad automobilis buvo atrakintas 10.04 val., pajudėjo 10.05 val. (b. l. 17); UAB „Š“ 2018 m. spalio 29 d. elektroniniame laiške nurodė, kad įvykio dieną iš jų įmonės dirbo du asmenys. M. M. ir R. P., jie savo kaltę neigia (b. l. 20); 2018 m. lapkričio 16 d. elektroniniame laiške UAB „Š“ nurodė, kad jų darbuotojas M. pasakė, kad dalyvavo šioje situacijoje (b. l. 21); pažyma apie asmens duomenis, iš kurios matyti, jog M. M. nėra įgijęs teisės vairuoti (b. l. 23).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų KET 14 punkte yra nustatytas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. KET 9 punkte įtvirtina bendro pobūdžio pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui. KET 126 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Administracinė atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą KET pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą) numatyta ANK 423 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad M. M. vairavo automobilį „Toyota Auris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad tokios teisės atsakomybėn traukiamas asmuo nėra įgijęs. Vairuodamas automobilį M. M. nebuvo pakankamai atidus, važiuodamas atbulas nepasirinko saugaus šoninio atstumo, neįsitikino, kad darydamas manevrą jis nekliudys kito stovėjimo aikštelėje stovėjusio automobilio, kliudė automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusį automobilį „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Atsakomybėn traukiamas M. M. neneigė eismo įvykio fakto ir kad automobilį nurodytu metu vairavo būtent jis, tai patvirtina ir jo darbovietės elektroniniai laiškai. Automobilio „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , apgadinimo faktą patvirtina liudytojų parodymai, byloje esantis vaizdo įrašas, remonto darbų užsakymo raštas bei kita bylos medžiaga, todėl teismas sprendžia, kad M. M. veiksmai pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

KET 222 punktas numato, kad tuo atveju, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos neatlikus aukščiau išvardintos pareigos traktuojamas kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t. y. ANK 426 straipsnyje numatytas nusižengimas. Šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt.

Iš bylos medžiagos matyti, kad M. M., būdamas atsakingas už eismo įvykį, nesustojo, nevertino automobiliams padarytos žalos, apie įvykį policijai nepranešė, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nors M. M. teigė iš karto nepajutęs ir nesupratęs, kad išvažiuodamas iš aikštelės užkabino aikštelėje stovintį automobilį, teismas šiuos atsakomybėn traukiamo asmens parodymus vertina kritiškai. M. M. nurodyta aplinkybė, kad dėl automobilyje garsiai grojusios muzikos jis nepajuto susidūrimo, nėra aplinkybė šalinanti jo atsakomybę, kadangi pakankamai apdairus ir rūpestingas asmuo, prieš pradėdamas vairuoti turi imtis visų būtinų atsargumo priemonių. Tuo atveju, jei garsi muzika trukdė asmens dėmesingumui, prieš pajudėdamas iš vietos M. M. turėjo ją išjungti. Važiuodamas atbulas M. M. privalėjo stebėti per veidrodėlius savo daromą manevrą ir negalėjo nepastebėti aikštelėje stovinčio automobilio, kurį kliudė. Iš tarnybinio pranešimo dėl vaizdo įrašo apžiūros, paties byloje esančio vaizdo įrašo bei automobilio „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbų užsakymo rašto matyti, kad kontakto būta žymaus, nuo automobilių susidūrimo aikštelėje stovėjęs automobilis „Peugeot“ net sujudėjo, nukrito automobilio „Peugeot“ valstybiniai numeriai. Automobilio savininkas patvirtino, kad buvo stipriai nubrauktas jo automobilio „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis bamperis, grotelės, numerio tvirtinimas. Taigi automobilių apgadinimų pobūdis liudija, kad atsakomybėn traukiamas asmuo negalėjo nepajusti ir nesuprasti, jog apgadino kitą automobilį. Iš byloje pateiktos UAB „Prime Leasing“ automobilio „Toyota Auris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų nuotraukos matyti, kad buvo apgadintas ir atsakomybėn traukiamo asmens vairuotas automobilis, automobilį nuvežęs į plovyklą M. M. negalėjo nepastebėti automobilio „Toyota Auris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimų, vis tik apie juos nieko neinformavo. Be to, kadangi M. M. nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, jis turėjo priežasčių pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Iš byloje esančio automobilio „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbų užsakymo rašto matyti, kad automobilio remontas įvertintas 360 EUR suma, t. y. eismo įvykio metu padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, todėl M. M. veiksmai pasišalinus iš eismo įvykio vietos teisingai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (padaryti du administraciniai nusižengimai transporto srityje), jų padarymo aplinkybes, M. M. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama M. M. asmenybė – yra jauno amžiaus, dirba, baustas administracine tvarka, nuobauda galioja, už analogiškų nusižengimų padarymą baustas nebuvo. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti M. M. paskyrus baudas artimas ANK 423 straipsnio 1 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytoms minimalioms baudoms. Paskirtosios nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo atveju yra numatyta galimybė skirti administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki trijų metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis). Nors, kaip minėta, iš bylos medžiagos matyti, kad M. M. nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, vis tik, pagal formuojamą teismų praktiką bei atsižvelgiant į ANK 28 straipsnio 3 dalies nuostatas, tai neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl šios poveikio priemonės taikymo. Tokiu atveju draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu. M. M. padarė du administracinius nusižengimus, susijusius su KET pažeidimais, savo veiksmais sukėlė žalą, t. y. apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės iš įvykio vietos pasišalino. Už KET pažeidimus M. M. anksčiau baustas nebuvo. Įvertinus išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vienerių metų laikotarpiui.

Už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, vadovaujantis ANK 426 straipsnio 8 dalimi, gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis „Toyota Auris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo pažeidėjas priklauso „CityBee“, t. y. ne atsakomybėn traukiamam asmeniui. ANK 29 straipsnio 4 dalyje yra numatytos sąlygos kuomet už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojama ir ne pažeidėjui priklausanti transporto priemonė. Šiuo atveju yra aktualus ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktas, kuris numato, kad norint taikyti pažeidėjui nuosavybės teise nepriklausančių daiktų konfiskavimą, turi būti nustatyta, jog perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims turto savininkas žinojo, jog šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiu atveju norint taikyti konfiskavimą būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu elgėsi nerūpestingai, sudarydamas sąlygas kitiems asmenims jo daiktą panaudoti nusižengimui padaryti. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų leidžiančių teigti, kad automobilio „Toyota Auris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas elgėsi nerūpestingai ar būtų žinojęs ar galėjęs numatyti, kad M. M. jam priklausantį automobilį panaudos administraciniams nusižengimams daryti. Esant nurodytoms aplinkybėms, automobilio „Toyota Auris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas yra negalimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, 423 straipsnio 1 dalimi, 426 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

M. M. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 320 EUR dydžio baudą.

M. M. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 870 EUR dydžio baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vienerių) metų laikotarpiui be transporto priemonės konfiskavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir M. M. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 870 EUR dydžio baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vienerių) metų laikotarpiui be transporto priemonės konfiskavimo.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) –18094555440.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėja Giedrė Telksnienė