Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

civilinio atsakovo Draudimo bendrovės ERGO Insurance SE filialo Lietuvoje atstovui advokatui D. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J. 2014-06-17 apie 09.50 val., vairuodamas automobilį MAZDA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126 punktus tuo, kad nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ar jų turto saugumui ir važiuodamas Kaune, Islandijos plentu, link kelio Al Vilnius-Kaunas-Klaipėda, nesilaikė saugaus važiavimo atstumo nuo kito priekyje, ta pačia eismo kryptimi važiavusio automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo S. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė, dėl ko eismo įvykio metu sužalotas automobilio VW Golf vairuotojas S. M., kuriam padarytas kūno sužalojimas, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis S. J. kaltę pripažino iš dalies, iš jo parodymų matyti, kad kaltinime nurodytu laiku 60-70 km/h greičiu važiavo link Klaipėdos į autostradą. Staiga pamatęs, kad priekyje mašina sustabdė ir stengdamasis išvengti susidūrimo, suko į šoną, tačiau susidūrimo neišvengė ir kliudė automobilį „Golf“. Priėjęs prie automobilio „Golf“, paklausė nukentėjusiojo vairuotojo, kaip jis jaučiasi, padėjo išlipti iš automobilio, paskambinęs Nr. 112 iškvietė policiją ir dėl visa ko greitąją. Policija iš karto privažiavo, po to atvažiavo ir greitoji. Nukentėjusiojo ir nukentėjusiojo žmonos atsiprašė, gailisi. Nepripažįsta kraujosruvos kairiajame žaste, kad šio autoįvykio metu buvo padaryti raumens, sausgyslės daliniai plyšimai, nes nukentėjęs nebūtų rankos judinęs - skausmas būtų nežmoniškas. Rankų, galvos sužeidimų pas nukentėjusį nesimatė, jis niekuo nesiskundė. Krūtinės sužalojimas galėtų būti nuo saugos diržo. Apie nukentėjusio sužalojimus sužinojo tik 2014 m. rugpjūčio 8 dieną.

Iš nukentėjusio S. M. parodymų matyti, kad 2014-06-17 išvažiavo su žmona iš Kauno, saugos diržas buvo prisegtas. Sumažino greitį prieš sankryžą ir toliau kas vyko neprisimena. Kaire ranka laikė už vairo, dešinę buvo nuleidęs. Smūgis buvo į galą, tačiau nematė jokios mašinos, nejautė jokio skausmo. Trumpam buvo praradęs sąmonę. Greitosios automobilis išvežė į Kauno Klinikas. Klinikose sakė, kad blogai jaučiasi, ten būnant visur vienodai skaudėjo - šonkaulius, kojas, krūtinės ląstą, viršutinę dalį, galvos neskaudėjo. Įrašas kortelėje, kad prašė paleisti namo, gydymo atsisakė, teisingas. Medikai nieko nežadėjo gydyti, į stacionarą gulti nesiūlė. Veržėsi namo, nes gydytojai negydė, o tik tyrimus darė. Dukra iš karto po klinikų apžiūros į policiją nuvežė. Pečius, krūtinę, kojas skaudėjo apie tris mėnesius. Grįžęs namo negalėjo miegoti, atmintis buvo sutrikusi apie pusantro mėnesio. Paskui, kai pas savo gydytoją nuėjo, gydytojas jam pasakė, kad čia sausgyslės nutrūkusios. Sužalojimai buvo vidiniai. Nebuvo jokių kraujosruvų. Po to įvykio daugiau į jokius įvykius nepapuolė. Draudimo bendrovė išmokėjo 1000 eurų neturtinės žalos.

Iš specialistės S. B. parodymų matyti, kad nukentėjusiajam diagnozuotas sužalojimas – dvigalvio raumens sausgyslės plyšimas – galėjo būti padarytas tiek autoįvykio metu ranka atsitrenkus į automobilio salono dalis, tiek laikantis už vairo ar pavarų svirties, kitam automobiliui atsitrenkus į galą, nes įsitempia raumenys ir didesnė tikimybė jam plyšti. Tokiu atveju susidaro hematoma plyšimo vietoje, tačiau ji iš karto nepasirodo, pradeda po dviejų valandų ryškėti. Sena hematoma yra virš dviejų parų, tuomet ji pradeda keisti spalvą. Hematomos gali matytis iki trijų savaičių. Kuo ji didesnė tuo lėčiau rezorbuojasi. Jei nustatytas dvigalvio raumens sausgyslės plyšimas, tai reiškia kad buvo didelės apimties minkštųjų audinių pažeidimas ir kraujo pritekėję yra pakankamai daug ir, kad kraujas išsivaikščiotų reikia ilgo laiko. Pas nukentėjusįjį laikotarpiu tarp 2014-06-17 ir 2014-06-26 hematoma galėjo matytis. Skausmas jaučiamas esant tokiam sužalojimui, tačiau guzas traumos metu galėjo ir nesimatyti. Skausmo stiprumas yra individualus dalykas. Jis priklauso ir nuo emocinės būklės. Judesiai tampa skausmingi, riboti. Krūtinės skausmas 26 dieną buvo įvertintas tik 1 balu, o skausmas sausgyslės plyšimo turėtų būti didesnis už 1 balą. 26 dieną jis turėjo būti bent jau 2 balai. Klinikose jis skundėsi tik krūtinės skausmu. Medicininiuose dokumentuose 17 dieną yra parašyta 2 balai iš 10. Koks skausmas jau jie nerašo. Iš karto dėl rankos sumušimo sužalojimas nebuvo fiksuotas. Gali būti, kad autoįvykio metu sausgyslė tik įplyšo, o paskui, vykdant kažkokią veiklą, nuplyšo. Iš turimų dokumentų to nustatyti nėra galimybės. Jei būtų nustatyta, kad raumuo tik įplyšo, dėl to išvada nesikeistų, nes ir įplyšusios sausgyslės gydymas užtrunka daugiau kaip 10 dienų. Bet kokiu atveju turi būti kuo greitesnė diagnostika ir operacinis gydymas, tačiau M. atvežtas į gydymo įstaigą 2014-06-17 nuo tolimesnio tyrimo ir gydymo atsisakė ir išėjo pilnai neatlikus tyrimų.

Eismo įvykio schema, fotonuotraukos prie jos, iš kurių matyti, kad užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2014-06-17 Kaune, Islandijos plente. Fotolentelėje užfiksuotas vaizdas po eismo įvykio v (b. 1. 19-20).

2014-06-27 – 2014-08-07 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1509/14(02) S. M. konstatuotas galvos sumušimas, kuris vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 60-61).

2015-07-02 – 2015-08-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. pG 7193/2015(02), iš kurios matyti, kad teismo medicinos ekspertė S. B., papildomai susipažinusi su pateiktais medicininiais dokumentais konstatavo, kad S. M. padaryta poodinė kraujosruva kairiame žaste, kairio žasto dvigalvio raumens ilgosios galvos plyšimas, kairio pomentinio raumens sausgyslės dalinis plyšimas, galvos ir krūtinės sumušimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytu laiku, t. y. 2014-06-17. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai autoįvykio metu. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio žasto dvigalvio raumens ilgosios galvos plyšimo S. M. sveikata buvo sutrikdyta daugiau kaip 10 dienų laikotarpiui (b. l. 67-68).

2016-06-16 – 2016-07-04 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. pG 713/2016(02), iš kurios matyti, kad teismo medicinos ekspertė S. B., papildomai įvertinusi pateiktus medicininius dokumentus konstatavo, kad S. M. padaryta poodinė kraujosruva kairiame žaste, kairio žasto dvigalvio raumens ilgosios galvos plyšimas, kairio pomentinio raumens sausgyslės dalinis plyšimas, galvos ir krūtinės sumušimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodomo autoįvykio metu, t. y. 2014-06-17. Sužalojimai dėl kairio žasto dvigalvio raumens ilgosios galvos plyšimo, kairio pomentinio raumens sausgyslės dalinio plyšimo neatitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo kriterijų ir vertinami pagal sveikatos sutrikdymo trukmę kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 70-71).

BK 281 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 str. numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nurodant konkretų KET punktą, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių.

Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta tiek S. J. padaryti KET 9, 126 punktų pažeidimai, kurio padariniai – nukentėjusiojo nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtintas specialisto išvadomis, tiek ir priežastinis ryšys tarp S. J. KET 9, 126 punktų pažeidimo ir kilusių pasekmių. Kaltinamojo neteisėti veiksmai buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms atsirasti, taigi tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Taigi pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma (kaltinamojo, nukentėjusio bei specialistės parodymai, eismo įvykio vietos schema, specialisto išvados ir kt.) leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo S. J. kaltė įrodyta, t. y. įrodyta jog S. J. 2014 m. birželio 17 d., apie 09 val. 50 min, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 126 punktų reikalavimus, t. y. nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ar jų turto saugumui, važiuodamas Islandijos pl., ties įvažiavimu į kelią Al Vilnius-Kaunas-Klaipėda, nesilaikė saugaus važiavimo atstumo nuo kito priekyje, ta pačia eismo kryptimi važiavusio automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo S. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Šio susidūrimo metu buvo sužalotas automobilio VW Golf vairuotojas S. M., kuriam padarytas kūno sužalojimas, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. kairio žasto dvigalvio raumens ilgosios galvos įplyšimas, kairio pomentinio raumens sausgyslės dalinis plyšimas.

Kaltinamasis S. J. pripažino kaltę dėl įvykdyto autoįvykio, tačiau neigė dėl jo atsiradusias pasekmes, t. y. kad nukentėjusiajam po įvykio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remiasi nukentėjusio, specialistės parodymais bei specialisto išvadomis.

Teismas pažymi, jog kaltinamojo S. J. teiginiai, kad S. M. šio autoįvykio metu nebuvo padarytos kraujosruvos kairiajame žaste, nebuvo sužaloti raiščiai, nepadaryti raumens, sausgyslės daliniai plyšimai yra visiškai nepagrįsti, juos paneigia nukentėjusio parodymai bei specialisto išvados ir parodymai. Specialistės parodymai apie tai, kad dvigalvio raumens sausgyslė plyšti ar įplyšti galėjo autoįvykio metu nukentėjusiam laikantis už vairo ar pavarų svirties, o nugabentas į gydymo įstaigą jis galėjo nejausti didesnio skausmo bei galėjo nesimatyti hematomos paaiškina, kodėl nukentėjęs po autoįvykio rankoje nejuto ženkliai stipresnio skausmo ir todėl nusiskundimų dėl sausgyslės plyšimo nepareiškė bei jie nebuvo fiksuoti pirminiuose apžiūros dokumentuose.

Specialisto išvadoje Nr. pG713/2016(02) nurodyta, kad sužalojimai dėl kairio žasto dvigalvio raumens ilgosios galvos plyšimo, kairio pomentinio raumens sausgyslės dalinio plyšimo, kurie galėjo būti padaryti 2014-06-17 autoįvykio metu, vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas, įvertinęs specialistės S. B. parodymus, duotus teisme dėl skausmo laipsnio plyšus raumeniui (2 ar daugiau balų), nukentėjusiojo parodymus apie jo pajaustą skausmą bei elgesį po įvykio – tolimesnių tyrimų ir gydymo atsisakymą, neapsunkintą kairės rankos valdymą, į tai, kad plyšimo požymiai – sena hematoma kairės rankos žasto srityje ir kumščio dydžio guzas - buvo pastebėti tik 2014-07-09 apžiūros VšĮ Kauno Dainavos poliklinika metu, konstatuoja, kad 2014-06-17 įvykusio autoįvykio metu S. M. buvo padaryta ne kairio žasto dvigalvio raumens ilgosios galvos plyšimas, bet įplyšimas, kuris iš karto po įvykio nesukėlė didesnių neigiamų pojūčių, nei kiti sužalojimai, tačiau laiku nenustatytas ir negydomas, nukentėjusiajam užsiimant įprasta fizine veikla, sukėlė plyšimą. Įvertinus specialistės paaiškinimus, kad tiek dėl kairio žasto dvigalvio raumens ilgosios galvos plyšimo, tiek dėl įplyšimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui, konstatuojama, kad nukentėjusiajam S. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl kairio žasto dvigalvio raumens ilgosios galvos įplyšimo. Kadangi 2014-07-09 nustatytos hematomos atsiradimo laikas (prieš 2-3 savaites) apima 2014-06-17 autoįvykį, nesant duomenų, liudijančių apie kitas jos atsiradimo aplinkybes, daroma išvada, kad kairio žasto dvigalvio raumens ilgosios galvos įplyšimas nukentėjusiajam buvo padarytas 2014-06-17 autoįvykio metu.

Kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Kaltinamasis veiką padarė dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo), nukentėjusiajam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.

Skiriant bausmę S. J. atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra neatsargus, padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi kaltininkas nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. (BK 16 str. 3 d.). Pagal įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų registrą S. J. neteistas (b. l.78), administracine tvarka nebaustas (b. l. 79, 80-81), nėra duomenų apie registraciją dėl psichiatrinio bei dėl narkologinio gydymo. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. sankcijoje numatytos baudos, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Kadangi kaltinamasis S. J. teisiamas pirmą kartą, jam skirtina bauda, įvertinus kaltinamojo amžių (gim. 1952), bausmės dydis nustatytinas mažesnis, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise - nėra proporcinga ir būtina poveikio priemonė, todėl neskirtina.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjęs S. M. civiliniu ieškiniu prašo jo naudai priteisti 4000 Eurų neturtinę žalą. Nurodė, kad po įvykio labai blogai jautėsi, su sužalota ranka nieko negali dirbti, pastovūs skausmai, turi vartoti vaistus. Dėl skausmo sutriko miegas (b. l. 113-116).

Turtinei žalai pagrįsti nukentėjęs S. M. įrodymų nepateikė. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas, vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.

Žmogaus sveikata yra viena svarbiausių įstatymų saugomų vertybių, todėl jos gynimo atveju pagrindiniu neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijumi yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į nukentėjusiųjų patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui. Vertinant fizinio pobūdžio pasekmes, pirmiausia atsižvelgiama į sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, taip pat į asmens turėtų galimybių praradimą, susirūpinimas būsimomis sužalojimo pasekmėmis.

Maksimali išmokos suma dėl neturtinės žalos, t. y. 2500 eurų arba 8632 litų, mokama tik gyvybės atėmimo atveju (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 ,,Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 12.3 p.). Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam S. M. eismo įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui.

Dėl sužalojimų nukentėjusysis S. M. patyrė fizinį skausmą, buitinius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, todėl neabejotinai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusysis nesielgė rūpestingai, atvežtas į gydymo įstaigą po autoįvykio atsisakė tolimesnių tyrimo bei gydymo ir pasišalino iš gydymo įstaigos. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiajam padaryto sužalojimo pasekmės ir su jomis susiję dvasiniai išgyvenimai turėjo svarbią reikšmę jo kasdieniniame gyvenime, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad liekamuosius reiškinius iš dalies įtakojo ir nukentėjusiojo nerūpestingumas, netinkamas gydymasis.

Neturtinė žala padaryta neatsargiais kaltininko veiksmais, esant nusikalstamam nerūpestingumui, neatsargios kaltės atveju neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis nei esant tyčiai. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant ir į CK 6.250 str. 2 d. nurodytus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, t. y. siekiant protingos nukentėjusiosios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros, atsižvelgiant į teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu, į tai, kad nukentėjęs po autoįvykio nuo tolimesnio tyrimo ir gydymo atsisakė, kas vėliau sukėlė kairio žasto dvigalvio raumens ilgosios galvos plyšimą, pripažintina, kad draudimo bendrovės atlygintas neturtinės žalos dydis - 1000 eurų - yra visiškai pakankamas ir proporcingas padaryto sužalojimo sukeltiems nepatogumams, todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys atmestinas.

Kaltinamajam S. J. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo skirta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 302 – 305 straipsniais ir 307 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. ir paskirti 10 MGL, t. y. 376,60 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 euro centų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Jūsų pasirinktame banke, įmokos kodas 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui.

Kardomosios priemonės neskirti.

Nukentėjusiojo S. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.