- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-07
- Bylos Nr.
- e2S-521-278/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00558-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- M. J.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. J. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. liepos 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo M. J. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos Zarasų skyriaus vedėjo įsakymų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. J. prašė teismo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Zarasų skyriaus vedėjo 2021-06-02 įsakymą Nr. 42VĮ-245 (14.42.2E), 2018-10-05 įsakymą Nr. 42VĮ-722-(14.42.2), 2018-10-05 įsakymą Nr. 42VĮ-721-(14.42.), kuriais atsisakyta išnuomoti jam žemės sklypus Nr. 0005/102 5,40 ha, Nr. 0002/2018 5,20 ha, Nr. 0002/219 3,24 ha, ir Nr. 0003/117 10,14 ha.
2. Nurodė, kad už 4 žemės sklypų suprojektavimą jis yra sumokėjęs reikiamą sumą ir įvykdęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-02-15 nutarimu Nr. 241 nustatytus reikalavimus. Teigė, kad 2019-04-18 yra sudaręs sutartį su IĮ Topogeos“, kuri įsipareigojo atlikti žemės sklypų kadastrinius matavimus ir žemės sklypų elektroninę bylą perduoti Nacionalinės žemės tarnybos Zarasų skyriui. Nurodė, kad sutartis galioja iki 2022-12-31. Be to, tvirtina, kad priimant ginčijamus įsakymus nespręsta ir dėl piniginių lėšų grąžinimo už nurodytų žemės sklypų suprojektavimą.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2022-07-13 nutartimi atsisakė priimti ieškovo M. J. ieškinį, kaip neteismingą Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmams ir ieškovui grąžino žyminį mokestį. Motyvuojamoje nutarties dalyje teismas nurodė, kad ieškovas gali su ieškiniu kreiptis pagal teismingumą į Panevėžio apygardos administracinį teismą.
4.Teismas nustatė, kad iš teismui paduoto ieškinio teisinio ir faktinio pagrindo matyti, kad ieškovas siekia Nacionalinės žemės tarnybos Zarasų skyriaus vedėjo 2021-06-02 įsakymo Nr. 42VĮ-245 (14.42.2E), 2018-10-05 įsakymo Nr. 42VĮ-722-(14.42.2), 2018-10-05 įsakymo Nr. 42VĮ-721-(14.42.), kuriais nuspręsta išbraukti ieškovą iš pretendentų, kuriems vykdant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą suformuoti žemės sklypai, sąrašo ir atsisakyti išnuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš ieškinio turinio ir pateiktų duomenų matyti, jog ginčijami įsakymai buvo priimti dėl to, jog ieškovas per Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ (toliau – ir Aprašas), 23 punkte nustatytą 6 mėnesių terminą nuo žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo nepateikė žemėtvarkos skyriui žemės reformos žemėtvarkos projekte nuomai suprojektuotų žemės ūkio paskirties žemės sklypų kadastro duomenų bylų.
5. Įvertinęs paduoto ieškinio turinį, sprendė, kad byloje keliami klausimai yra susiję su Aprašo 23 punkto nuostatų aiškinimu ir taikymu, t. y. susiję su žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimu ir įgyvendinimu. Nurodė, kad valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų kadastrinių duomenų bylų parengimas ir pateikimas, dėl ko šioje byloje ir kilo pagrindinis ginčas, yra viena iš žemės reformos žemėtvarkos projekto procedūrų, o tokių ginčų teisiniai santykiai reguliuojami specialiųjų teisės aktų ir yra susiję su viešojo administravimo vykdymu, todėl yra administracinio teisinio pobūdžio ir toks ginčas sprendžiamas administraciniame teisme.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovas M. J. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022-07-13 nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui.
7. Nurodo, kad 2022-06-27 su pareiškimu (skundu) dėl Nacionalinės žemės tarnybos Zarasų skyriaus vedėjo įsakymų panaikinimo kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus. Teismas 2022-06-30 nutartimi atsisakė priimti pareiškimą (skundą), nurodydamas, kad tokius klausimus nagrinėja bendros kompetencijos teismas, tačiau 2022-07-13 nutartimi Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą šiam teismui, nurodydamas, kad tokius klausimus nagrinėja administraciniai teismai.
8. Kadangi tiek Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai, tiek bendros kompetencijos teismas - Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai atsisakė priimti procesinius dokumentus pareiškimą (skundą), ieškinį, tai iš esmė pažeidžiamos jo teisės, numatytos Civilinio proceso kodekso 5 straipsnyje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyti priimti ieškinį, kaip neteismingą Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamas šios teisės įgyvendinimo sąlygas.
12. CPK 22 straipsnyje nustatyta, kad bendrosios kompetencijos teismams nagrinėti priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių; be to, teismai nagrinėja bylas ypatingosios teisenos tvarka, prašymus dėl užsienio teismų sprendimų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje bei skundus dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus; dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus; žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.271 straipsnis) ir kt. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalis).
13. Bylų priskirtinumo teismams institutas padeda nustatyti, kurio teismo kompetencija yra nagrinėti ginčą, t. y. rūšinio teismingumo taisyklės, kuriose, atsižvelgiant į nagrinėjamų santykių prigimtį, nurodyta teismo jurisdikcija išspręsti ginčą.
14. Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) vyrauja byloje (CPK 36 straipsnio 2 dalis).
15. Pagal Specialiosios teisėjų kolegijos išaiškinimus, reikalavimai, kurie yra susiję su žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimu ir vykdymu, yra reglamentuojami specialiųjų teisės aktų ir susiję su viešojo administravimo, t. y. žemės reformos procedūrų vykdymu, todėl yra administracinio teisinio pobūdžio ir nagrinėjami administraciniame teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2018-02-05 nutartis teismingumo byloje Nr. T-17/2018; 2020-09-02 nutartis teismingumo byloje Nr. T-73/2020).
16. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas siekia Nacionalinės žemės tarnybos Zarasų skyriaus vedėjo 2021-06-02 įsakymo Nr. 42VĮ-245 (14.42.2E), 2018-10-05 įsakymo Nr. 42VĮ-722-(14.42.2), 2018-10-05 įsakymo Nr. 42VĮ-721-(14.42.), kuriais nuspręsta išbraukti ieškovą M. J. iš pretendentų, kuriems vykdant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą suformuoti žemės sklypai, sąrašo ir atsisakyti išnuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, panaikinimo. Iš ieškinio turinio ir pateiktų duomenų matyti, kad ginčijami įsakymai buvo priimti dėl to, jog ieškovas per Aprašo 23 punkte nustatytą 6 mėnesių terminą nuo žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo nepateikė žemėtvarkos skyriui žemės reformos žemėtvarkos projekte nuomai suprojektuotų žemės ūkio paskirties žemės sklypų kadastro duomenų bylų.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pateiktą ieškinio teisinį ir faktinį pagrindą bei jo turinį, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog byloje keliami reikalavimai yra susiję su Aprašo 23 punkto nuostatų aiškinimu ir taikymu, t. y. susiję su žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimu ir įgyvendinimu, o ne tiesiogiai su žemės nuomos teisiniais klausimai, kurie yra reguliuojami privatinės teisės normų. Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų kadastrinių duomenų bylų parengimas ir pateikimas, dėl ko šioje byloje ir kilo ginčas, yra viena iš žemės reformos žemėtvarkos projekto procedūrų, o tokių ginčų teisiniai santykiai reguliuojami specialiųjų teisės aktų ir yra susiję su viešojo administravimo vykdymu, todėl yra administracinio teisinio pobūdžio ir toks ginčas sprendžiamas administraciniame teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-10-27 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-652-520/2021).
18. Dėl paminėto, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamoje byloje vyrauja administraciniai teisiniai santykiai, tinkamai nustatė kilusio ginčo pobūdį ir pagrįstai atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kaip neteismingą Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmams, todėl naikinti priimtą nutartį nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais teismas,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.