Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. B.,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. R., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ji pakeitė savo elgesį, turiu pastovų pragyvenimo šaltinį ir vietą, kur galėtų gyventi kartu su sūnumi. Ryšių su sūnumi neprarado ir norėtų, kad vaikas gyventu kartu su ja.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė E. B. pareiškimą prašė atmesti ir nurodė, kad pareiškėja savo gyvenimo būdo nėra pakeitusi, situacija, kas liečia motinos ir vaiko emocinius ryšius, yra ne tik kad nepagerėjusi, bet emociniai ryšiai yra nutrūkę, vaikas su motina bendrauti nenori, bijo jos.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Iš pareiškėjos pateiktų pareiškimų ir suinteresuoto asmenų atstovų teiktų paaiškinimų, bylos rašytinių duomenų nustatyta, kad 2015-12-29 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu pareiškėjai V. P. laikinai apribota motinos valdžia sūnaus D. J., gim. 2008-02-21, atžvilgiu, neterminuotai apribota tėvo valdžia R. J. sūnaus D. J. atžvilgiu; vaikui nustatyta nuolatinė globa, o globėja bei vaiko turto administratore paskirta R. R.. Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta pas globėją, priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui. Nors pareiškėja prašo panaikinti jai laikiną motinos valdžios apribojimą, tačiau į teismo posėdį neatvykta, nurodydama, kad dėl šeimyninių aplinkybių negali dalyvauti posėdžiuose bei sutinka, kad jos sūnų ir toliau globotų atsakovė R. R.. Tai patvirtina suinteresuoto asmens ir išvadą teikiančios institucijos atstovės nurodytas aplinkybes, kad pareiškėja V. P. savo elgesio ir gyvenimo būdo nepakeitė, tai yra nepradėjo realiai rūpintis, domėtis savo sūnumi D. J., nesidomi sūnaus sveikata, mokymosi pasiekimais, elgesiu, vaiko pomėgiais, gabumais, pareiškėja neturi tinkamų motinystės įgūdžių rūpintis nepilnamečiu vaiku, aplanko jį tik keletą kartų metuose, o susitikusi su sūnumi reiškia jam pastabas, gąsdina vaiką, paskutinio susitikimo metu (2018- 09-29) griebė sūnų už rankų, prispaudė vaiką prie sienos, ant abiejų vaiko rankų po susitikimo su motina liko mėlynės, o pareiškėjai pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vaikas bijo motinos, po susit9ikimų pablogėja jo sveikata, miegas, atsiranda baimė. Gyvendamas su motina vaikas buvo mušamas, tą darė tiek biologinis vaiko tėvas, tiek biologinė vaiko motina, tiek motinos sutuoktinis Didžiojoje Britanijoje. Dovydas prisimena kad buvo mušamas, kaip buvo mušamas, prisimena, kad ant jo buvo šaukiama, su mama gyveno vis skirtinguose gyvenamuosiuose būstuose, kur buvo girtaujama, triukšmaujama. Tarp pareiškėjos V. P. ir D. J. nėra emocinio ryšio, nepilnametis vaikas bijo būti grąžintas jo biologinei motinai, globėjai išsako aiškų nenorą gyventi su pareiškėja, nurodydamas, kad vis tiek su motina negyvens, pabėgs. Vaikas net nenori bendrauti su savo biologine motina, buvo užblokavęs mamos telefono numerį savo telefone. D. J. išsako aiškų norą gyventi su globėja, o ne su savo biologine motina V. P.. Savo apsisprendimą vaikas motyvuoja tuo, kad globėjos šeimoje jaučiasi saugus ir mylimas, o pareiškėjos namuose vaikas buvo skriaudžiamas, mušamas. D. J. bijo savo biologinės motinos V. P., jaučia jai pyktį dėl patirto smurto.

2018 metų rugsėjo 25 d. D. J. buvo išklausytas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje.

Atsižvelgiant išimtinai į nepilnamečio vaiko D. J. teises ir teisėtus interesus, darytina išvada, kad laikinai apribotos motinos valdžios V. P. sūnaus D. J. atžvilgiu panaikinimas, nuolatinės globos D. J. panaikinimas ir D. J. gyvenamosios vietos su motina nustatymas prieštaraus nepilnamečio interesams.

Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (LR CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (LR CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje įtvirtintas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 1 dalyje – draudimas išskirti vaiką su jo tėvais, išskyrus atvejus, kai tai reikalinga vaiko interesams, 9 straipsnio 3 dalyje – teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. LR CK 3.161 straipsnio 3 dalyje akcentuojamos vaiko teisės gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamam ir aprūpinamam savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar su jais gyvena kartu, ar skyrium, ir su giminaičiais. Valstybės valdžios institucijos, spręsdamos dėl būtinumo patikėti vaiką ne jo biologiniams tėvams ypač skubiomis aplinkybėmis, egzistuojant grėsmei vaiko sveikatai ir gerovei, naudojasi plačiomis vertinimo laisvės ribomis, tačiau toliau ribojant tėvų teises, pvz., tėvų valdžią, bendravimo teises, būtini kruopštesni tyrimai

Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Konstatuotina, kad byloje surinkti duomenys pagrindžia aplinkybę, kad tarp motinos ir jos sūnaus emocinis ryšys yra faktiškai nutrūkęs, dėl smurtavimo vaiko atžvilgiu 2018-10-03 yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, pareiškėja neįrodė savo elgesio pokyčių, gebėjimų tinkamai pasirūpinti savo vaiku, jo auginimu ir deramu išlaikymu, be to, pati išreiškė norą, kad ir toliau sūnus augtų su globėja

Lietuvos Respublikos CK 3.181 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Tėvai, siekiantys, kad jų tėvų valdžios apribojimas būtų panaikintas, turi parodyti protingai įmanomą pažangą visose srityse, kurios buvo įvardytos kaip probleminės ir, kad konkrečiu atveju tai reiškia motinos pastangas išlaikyti ryšius su vaikais, domėtis jų reikmėmis, ugdymu, vystymusi, tinkamos gyventi aplinkos sukūrimas ir išlaikymas, taip pat, kad į pasirengimą vaikų grąžinimui į šeimą įeina ir pareiškėjos skolinių įsipareigojimų vykdymas bei pakankamų pajamų gavimas iš darbinės veiklos.

Teikdama pareiškimą dėl motinos valdžios apribojimo, pareiškėja teikė duomenis apie savo įsidarbinimą ir gaunamas pajamas, santuokos sudarymą, tačiau pareiškėjos elgesys sūnaus atžvilgiu nepasikeitė, emociniai ryšiai ne tik kad nepagerėjo, tačiau yra faktiškai nutrūkę, be to, pati pareiškėja sprendžia, kad sūnui geriau augti su globėja.

Teismas pažymi, kad būtent pareiškėja turi įrodinėjimo pareigą, patvirtinti aplinkybes, kad jos elgesys yra pasikeitęs ir ji gali tinkamai auklėti sūnų, ir kad motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Iš byloje nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad pareiškėja turi tik epizodinį norą auginti savo sūnų, jos nuomonė keičiasi, emocinio ryšio su vaiku nėra, vaikas motinos bijo, todėl panaikinti laikiną motinos valdžios apribojimą nėra pagrindo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atmetus pareiškimą ir nustačius, kad pareiškėjos ir suinteresuoto asmens interesai priešingi, R. R. prašo iš pareiškėjos priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas - 500 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. Išlaidos pagristos rašytiniais įrodymais, todėl priteistinos iš ieškovės.

Pareiškėja yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl jos iš pareiškėjos valstybei nepriteistinos (CPK 96 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-270 str., 307 str., teismas

nusprendė:

V. P. pareiškimo netenkinti.

Priteisti iš pareiškėjos V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.