- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-14
- Bylos Nr.
- AN2-79-1020/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02644-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ernestas Rimšelis
- Advokatai
- Haroldas Ivanauskas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – LPT) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimo, kuriuo D. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 134 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 2 000 (dviejų tūkstančių) EUR dydžio bauda, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. LPT 2018 m. lapkričio 6 d. UAB „Ž“ direktoriui D. S. surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl to, kad jis eidamas minėtas pareigas ir būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, organizavo bendrovės darbą taip, kad:
1.1. 2018 m. balandžio 26 d. priėmė įsakymą Nr. 8-02 „Dėl didžiosios skaitmeninės loterijos „N“ pabaigos paskelbimo“, paskelbdamas didžiosios skaitmeninės telefoninio ryšio loterijos „N“ (toliau – Loterija) pabaigą, nesuderinęs su LPT ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo (toliau – LĮ) 17 straipsnio 1 dalies ir Loterijos taisyklių, suderintų LPT direktoriaus 2012 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. DI-270 8.2 papunkčio nuostatas (toliau – Taisyklės);
1.2. 2018 m. gegužės 4 d. pabaigdamas loterijos organizavimą, loterijos laimėjimų fondui skyrė 37,7 procentus visų išplatintų loterijos bilietų nominalios vertės per visą loterijos organizavimo laikotarpį (nuo 2011 m. kovo 11 d. iki 2018 m. gegužės 4 d.) ir taip pažeidė LĮ 9 straipsnio ir Taisyklių 7.1 ir 8.5 papunkčių nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimu D. S. pripažino kaltu pagal ANK 134 straipsnio 2 dalį. Teismas konstatavo, kad pastarasis, kaip UAB „Ž“ direktorius, nesilaikė Taisyklių ir LĮ nuostatų paskelbdamas Loterijos pabaigą ir tinkamai to nesuderino su LPT bei taip padarė pažeidimą, numatytą ANK 134 straipsnio 2 dalyje (detaliau šios nutarties 1.1 punktas) už ką jam skirta 2 000 EUR dydžio bauda. Visgi teismas pripažino neįrodytomis administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes, kad minėta įmonė laimėjimų fondui skyrė tik 37,7 % visų išplatintų loterijos bilietų nominaliosios vertės per visą loterijos laikotarpį (nors turėjo skirti bent 50 %) ir taip pažeidė LĮ 9 straipsnio ir Taisyklių 7.1. ir 8.5. punktų nuostatas. Pasak teismo, pati LPT 2015 metais loterijų laimėjimo fondus skaičiavo būtent taip, kaip nurodė UAB „Ž“ – loterijų laimėjimų fondai buvo skaičiuojami nuo laimėjimams skirtų, o ne nuo laimėjimams išmokėtų piniginių lėšų. Kadangi loterija buvo vykdoma nuo 2011 metų, o Taisyklės buvo suderintos ir patvirtintos LPT bei LĮ redakcija nuo 2015 m. gegužės 1 d. nekito, LPT negali savavališkai interpretuoti LĮ ir Taisyklėse nustatytų sąvokų ir tvarkos bei prieštarauti savo pačios praktikai, todėl laikytina, kad bendrovės loterijos fondas patikrinimo dieną sudarė 52,22 %. Taigi, apylinkės teismo įsitikinimu, teisės aktų nuostatos šiuo atveju nebuvo pažeistos ir šios faktinės aplinkybės iš administracinio nusižengimo protokolo eliminuotinos.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniu skundu LPT prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą – D. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 134 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam baudą sankcijos ribose. LPT nesutinka su skundžiamu nutarimu dalyje dėl iš kaltinimo pašalintos aplinkybės nurodant, kad D. S. pabaigdamas loterijos organizavimą laimėjimų fondui skyrė 37,7 %. Priimdamas tokį sprendimą teismas vadovavosi ne LĮ 9 straipsnio nuostatomis, tačiau išimtinai byloje pateiktu LPT direktoriaus 2015 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. D1-435 (toliau – Įsakymas). LĮ 9 straipsnyje nustatyta, kad loterijos laimėjimų fondas turi sudaryti ne mažiau kaip 50 % nominalios loterijos bilietų vertės, o LĮ 2 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad loterijos laimėjimų fondas – laimėjusiems loterijoje žaidėjams skiriamų laimėjimų suma. Skunde nurodoma ir tai, kad lietuvių kalbos žodyne nurodyta žodžio „skirti“ reikšmė – duoti, atiduoti nuosavybėn, suteikti, aprūpinti. Atsižvelgiant į tai, LPT įsitikinimu, loterijos laimėjimų fondas turi būti suprantamas kaip laimėjusiems loterijoje žaidėjams išmokamų laimėjimų suma, t. y. tik realiai išmokėta suma, neįskaitant praloštų, bet neatsiimtų laimėjimų, nes priešingas aiškinimas lemtų tik formalų loterijos laimėtojams skirtų sumų deklaravimą ir neatitiktų laimėjimų fondo esmės bei pažeistų žaidėjų teises. Dėl šių priežasčių skundžiamo nutarimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nubaustojo D. S. atstovas advokatas Haroldas Ivanauskas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą. Atsiliepime nurodoma, jog teismas visiškai pagrįstai vadovavosi Įsakymu, nes jokių naujų išaiškinimų, nei jie nurodyti minėtame dokumente, nuo 2015 m. liepos mėn. nebuvo, o LPT kaip viešojo administravimo subjektas yra saistomas savo pačios ankstesnių sprendimų, o priešingas aiškinimas būtų nesuderinamas su teisėtų lūkesčių apsauga. Šioje situacijoje buvo praloštas 52,22 % laimėjimų fondas, apskaičiuotas nuo nominalios loterijos bilietų vertės. Laimėtojai, turintys laimingus bilietus ir kuriems buvo skirti laimėjimai, kartais neatsiima laimėjimų, tačiau dėl šios nuo loterijų organizatoriaus nepriklausančios priežasties laimėjusieji bilietai savo statuso nepakeičia ir netampa nelaimėjusiais bilietais (Taisyklėse kalbama apie sumų pralošimą, o ne jų išmokėjimą). Pagal LPT aiškinimą niekuomet nebūtų galimybės užbaigti loterijos, nes po kiekvieno tiražo kiltų vis ta pati problema, t. y. dalis žaidėjų realiai neatsiimtų laimėjimų ir loterijos organizatorius toliau turėtų priverstinai vykdyti loteriją. Atsiliepime nurodoma, kad D. S. jau buvo pripažintas kaltu pagal ANK 134 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bauda sankcijos ribose, todėl ir šiuo aspektu naikinti teismo nutarimo nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį turinį, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai ir pagrįstai vertino įrodymus administracinio nusižengimo byloje bei pagrįstai D. S. pripažino kaltu padariusiu ANK 134 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tuo pačiu iš kaltinimo pašalindamas dalį administracinio nusižengimo protokole nepagrįstai inkriminuotų ir bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtinusių faktinių aplinkybių.
6. Ginčas šioje byloje yra susiklostęs dėl to, kokios piniginės sumos, pagal LĮ ir Taisyklių nuostatas, sudaro loterijos laimėjimų fondui skirtas pinigines lėšas. Pasak LPT, tokiomis piniginėmis sumomis turi būti laikomos tik realiai išmokėti laimėjimai loterijos laimėtojams, o, D. S. ir jo atstovo įsitikinimu, į šią sumą turi būti įskaičiuoti visi pralošti laimėjimai – kitaip tariant, tiek laimėtojams išmokėti, tiek pastarųjų neatsiimti laimėjimai. Įvertinęs byloje esančių duomenų visetą, apygardos teismas konstatuoja, jog net ir tuo atveju, jei UAB „Ž“ taikyta tokia loterijos laimėjimų fondo skaičiavimo praktika visgi būtų laikoma ydinga, jokiu būdu negalima ignoruoti šioje byloje labai svarbios aplinkybės, kad tokios praktikos laikymasis praeityje pačios LPT nebuvo laikomas pažeidimu ir dėl to UAB „Ž“ galėjo pagrįstai klysti.
7. Nors LPT tiek bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, tiek apeliaciniame skunde laikėsi pozicijos, jog, sprendžiant ar UAB „Ž“ skyrė pakankamą dalį išplatintų loterijos bilietų nominalios vertės minėtam fondui, negalima remtis ankstesniu LPT direktoriaus Įsakymu, apygardos teismo įsitikinimu, šis teisės aktas išties suponuoja, kad dar 2015 m. vasarą ši institucija laikėsi pozicijos (arba bent jau neprieštaravo tokiai praktikai), kad abi aptariamos piniginės sumos turi būti vertinamos nustatant kokią dalį nominalios bilietų vertės loterijos organizatorius skyrė loterijos laimėjimų fondui sudaryti.
8. Minėtame Įsakyme, prieš tai LPT atlikus UAB „Ž“ specialų neplaninį patikrinimą, yra nurodyta, kad UAB „Ž“ pateikė LPT informaciją ir apie tai, jog „loterijos „F“ taisyklių, laimėjimams skirtos ir išmokėtos sumos atitinka LĮ 9 straipsnio ir patvirtintų šios loterijos taisyklių 6.1 (Loterijos fondą sudaro ne mažiau kaip 50 % visų išplatintų bilietų nominalios vertės) punkto reikalavimus”; „Loterijos „Ži“ taisyklių, laimėjimams skirtos sumos atitinka LĮ 9 straipsnio ir šių taisyklių 6.1 punkto (Loterijų fondą sudaro ne mažiau kaip 50 % visų išplatintų bilietų nominalios vertės) reikalavimus, t. y. sudaro 50 %, bet išmokėti laimėjimai siekia tik 31 % nuo parduotų bilietų apyvartos, neišmokėta 5 451 Lt“ (b. l. 158).
9. Būtina pabrėžti, kad nepaisant to, jog loterijos „Ži“ fondą sudarė ne tik realiai laimėtojams išmokėtos sumos, tačiau ir neišmokėtosios, LPT dėl to UAB „Ž“ netaikė jokių poveikio priemonių ir nekonstatavo padarytų pažeidimų. Kitaip tariant nebuvo nustatytas joks teisės aktų pažeidimas sudarant loterijos laimėjimų fondą, nors, jei remtis LPT nagrinėjamoje byloje grindžiama loterijos fondo samprata, ir minėtu atveju, toks pažeidimas turėjo būti konstatuotas. Apylinkės teisme LPT atstovė teigė, kad minėtas Įsakymas buvo priimtas visai kitų faktinių aplinkybių kontekste ir dalis klausimų buvo susiję su senaties taikymu, visgi šis dokumentas ir ankstesnė LPT pozicija galėjo turėti įtakos tolesnei UAB „Ž“ praktikai, todėl laikytinas aktualiu sprendžiant ar D. S. padarė pažeidimus formuodamas laimėjimų fondą.
10. Pirmiausia pastebėtina, kad siekdama nubausti minėtą bendrovę dėl kito pažeidimo – kad loterijos organizatoriaus organizuojamos loterijos pavadinimu „Snaiperis“ laimėjimų fondui UAB „Ž“ skyrė 50, o ne 55 % nuo visų išplatintų bilietų nominalios vertės, kaip numatyta šios loterijos taisyklių 6.1 punkte – LPT Įsakymu net pratęsė nuobaudos skyrimo už šį pažeidimą terminą. Kita vertus akivaizdu, kad viena iš šiame Įsakyme minėtų loterijų turimą loterijos laimėjimų fondą grindė ir neišmokėtų laimėjimų suma, tačiau LPT šioje situacijoje neįžvelgė jokių pažeidimų. Kitaip tariant LPT, net ir nutraukdama procesą dalyje pažeidimų dėl suėjusios nuobaudos skyrimo senaties, Įsakyme nurodė kokie kiti pažeidimai – vienašališkas loterijų vykdymo sustabdymas – organizuojant loterijas buvo padaryti, tačiau būtina pažymėti, kad jie nebuvo susiję su loterijos fondo formavimu UAB „Ž“ organizuojant loterijas „F“ ir „Ži“. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „Ž“ net atitinkamai nurodė skirtos ir išmokėtos sumos sąvokas, tačiau tokia įmonės pozicija nebuvo vertinta kaip netinkama – nors vėliau šioje administracinio nusižengimo teisenoje LPT teigė, kad skiriamų laimėjimų sąvoka apima ir neišmokėtuosius laimėjimus, kurie nebuvo atsiimti laimėtojų. Atsižvelgiant į tokią dviprasmišką ir besikeitusią pačios LPT poziciją, apygardos teismas konstatuoja, jog aptariamoje situacijoje nubaudus UAB „Ž“ už LPT nurodomus pažeidimus, būti pažeisti teisinio aiškumo bei teisėtų lūkesčių principai.
11. Tokią apygardos teismo išvadą patvirtina ir apylinkės teismo pastebėta aplinkybė, kad nuo 2015 m. LĮ redakcija nekito, o taipogi nebuvo pakeistos ir aptariamų loterijos Taisyklių nuostatos. Taigi kitaip tariant, neįvyko joks juridinis faktas, kuris galėjo sudaryti pagrindą minėtą situaciją traktuoti kitaip nei iki tol. Pažymėtina, jog būtent su LPT, kaip kompetentinga valstybine institucija, yra derinamos visos loterijų taisyklės, tolimesni jų pakeitimai bei papildymai. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, LPT nuo 2015 m. liepos mėnesio iki šiol neteikė jokių rekomendacijų ir (ar) nesuderino jokių loterijos Taisyklių pakeitimo su UAB „Ž“ šiuo klausimu.
12. Taigi apygardos teismas daro išvadą, kad įvertinus LPT, kaip loterijų organizacijų veiklą prižiūrinčios ir kontroliuojančios institucijos, dviprasmiškus veiksmus ir išvadas vertinant UAB „Ž“ vykdomos veiklos ypatumus praeityje, o taip pat Taisyklėmis patvirtintą tvarką, kad neatsiimti laimėjimai tampa loterijos organizatoriaus nuosavybe, negalima daryti išvados, jog šios įmonės direktorius veikė kaltai, nes ankstesnio įmonės patikrinimo metu taikoma laimėjimų fondo sudarymo praktika LPT buvo analizuojama, bet nebuvo pripažinta ydinga.
13. Tokioje situacijoje teismas negali daryti išvados, kad nagrinėjamoje byloje buvo įrodyti visi būtini ANK 134 straipsnyje apibrėžiamo pažeidimo sudėties požymiai, taigi sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog šios nutarties 1.2. punkte numatyto pažeidimo padarymas nebuvo įrodytas ir atitinkama kaltinimo dalis šalintina. Kita vertus, turint omenyje ir apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad D. S. būtina pripažinti kaltu pagal ANK 134 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam sankcijos ribose numatytą baudą, pažymėtina, jog šios nutarties 1.1. punkte numatytas pažeidimas nubaustajam buvo inkriminuotas ir pastarasis pripažintas kaltu padaręs minėtą administracinį nusižengimą bei už tai jam paskirta artima sankcijoje numatytam baudos vidurkiui bauda. Atsižvelgiant į visa tai, o ir apeliaciniame skunde nesant argumentų, kodėl D. S. paskirta nuobauda turėtų būti griežtesnė bei to ex officio neįžvelgiant ir skundą nagrinėjančiam teismui, apylinkės teismo paskirta administracinė nuobauda laikytina pagrįstai bei proporcinga padarytam pažeidimui.
14. Taigi naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimo apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.