- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-15
- Bylos Nr.
- 2-172-117/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00493-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Milašienė
- Suinteresuotas asmuo
- žemės ūkio bendrovės „Nematekas“
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Milašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens žemės ūkio bendrovės „Nematekas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nutarties dėl uždarosios akcinės bendrovės „Gardi mėsa“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti, ar UAB „Gardi mėsa“ prie bankroto buvo privesta tyčia ir spręsti dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.
Pareiškėjo atstovas paaiškino, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 31 d. nutartimi UAB „Gardi mėsa“ iškelta bankroto byla. Pirmasis UAB „Gardi mėsa“ kreditorių susirinkimas, įvykęs 2012 m. lapkričio 20 d., patvirtino administratoriaus ataskaitą ir įpareigojo administratorių kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl Įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Trečiasis Bendrovės kreditorių susirinkimas, įvykęs 2013 m. spalio 25 d., minėtą nutarimą pripažino nevykdytinu ir jį atšaukė. Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 21 d. nutartimi panaikino trečiojo kreditorių susirinkimo nutarimą dėl pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimo atšaukimo. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs kreditoriaus ŽŪB „Nematekas“ atskirąjį skundą, 2014 m. balandžio 3 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartį. Atsižvelgdamas į Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartyje nurodytus motyvus, administratorius kreipėsi į teismą prašydamas spręsti klausimą, ar bendrovės bankrotas yra tyčinis.
Suinteresuotų asmenų – kreditorių VĮ „Turto bankas“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovai, vadovaudamiesi Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. vasario 28 d. Patikrinimo aktu Nr. AU16-3 (toliau – ir Aktas), prašė pripažinti Įmonės bankrotą tyčiniu, kadangi iš Akto išvadų matyti, jog didžiausias kreditorius ŽŪB „Nematekas“ per savo įmonės darbuotojus, kurie buvo UAB „Gardi mėsa“ vadovai ir valdymo organų nariai, tiesiogiai įtakojo įmonės veiklą, disponavo šios įmonės turtu, bendrovės sandoriai tikrinamuoju laikotarpiu (2008-2010 metais) buvo ekonomiškai nenaudingi, išdidino bendrovės patirtas sąnaudas, paslaugų pirkimas neatitiko verslo logikos, sandoriai sudaryti priešingais įmonės veiklos tikslams ir turėjo tiesioginės įtakos tam, kad įmonė nesugebėjo atsiskaityti su kreditoriais.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens – kreditoriaus ŽŪB „Nematekas“ atstovas nurodė, kad pripažinti Bendrovės bankroto tyčiniu nėra teisinių pagrindų, numatytų Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Tokių aplinkybių nenurodė savo pareiškime ir bankroto administratorius. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t.y. bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Nagrinėjamu atveju tyčiniam bankrotui aktualios aplinkybės nebuvo nustatytos, bankroto administratorius jų nenurodė ir neįrodinėjo. Byloje nustatyti faktai apie ŽŪB „Nematekas“ ir UAB „Gardi mėsa“ sąsajumą tyčinio bankroto požymių nepagrindžia ir tokios įmonių bendradarbiavimo formos įstatymai nedraudžia. Byloje surinkti įrodymai patvirtina priešingą išvadą – įmonė bankrutavo dėl verslo nesėkmės ir objektyvių veiksnių, lėmusių įmonės nemokumą (pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė, didelė konkurencija ir kt.).
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2014 m. spalio 17 d. nutartimi pripažino UAB „Gardi mėsa“ bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 31 d. nutartimi UAB „Gardi mėsa“ iškelta bankroto byla. Teismas pažymėjo, jog Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, atlikusi įmonės patikrinimą už laikotarpį nuo 2008 iki 2010 metų, 2013 m. vasario 28 d. surašė Patikrinimo aktą, iš kurio seka, kad pagrindinė UAB „Gardi mėsa“ veikla – mažmeninė prekyba maisto produktais bei tabako ir alkoholio gaminiais išsinuomotose patalpose, kurios pagrindinę dalį sudarė prekyba ŽŪB „Nematekas“ produkcija. Visos parduotuvės buvo uždarytos 2011-2012 m., dešimties parduotuvių veiklą toliau tęsia ŽŪB „Nematekas“. Bendrovė 2005 m. sausio 2 d. su ŽŪB „Nematekas“ buvo sudariusi žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 247, kuri buvo pagrindine Įmonės tiekėja (tiekė daugiau kaip 90 proc. įsigyjamos produkcijos). Be nuomojamų 10 parduotuvių, ŽŪB „Nematekas“ nuomojo įmonei automobilius ir kitą įrangą. Ištyrusi abiejų įmonių veiklą, VMI konstatavo, kad UAB „Gardi mėsa“ yra glaudžiai susijusi su ŽŪB „Nematekas“, kadangi pastaroji bendrovė darė jai reikšmingą įtaką vykdant ekonominę veiklą. Patalpų nuomos kaina priklausė nuo ŽŪB „Nematekas“ ar su ja susijusių asmenų valios. Vienintelė UAB „Gardi mėsa“ akcininkė buvo V. G., kuri minėtos įmonės steigimo metu buvo ŽŪB „Nematekas“ prekybos vadovė; nuo 2008 m. liepos 30 d. iki 2011 m. rugsėjo 8 d. UAB „Gardi mėsa“ direktoriumi buvęs A. P. anksčiau taip pat dirbo UAB „Nematekas“; nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio UAB „Gardi mėsa“ akcininkė ir direktorė yra D. Š., kuri nuo 2000 metų dirba ir ŽŪB „Nematekas“ direktorės pavaduotoja; buhalterė D. K. vienu laikotarpiu dirbo abiejose įmonėse. ŽŪB „Nematekas“ nuolat reguliavo Bendrovės vykdomą veiklą, koregavo kainas, kiekius, abi bendrovės naudojosi ta pačia bendra buhalterine programa. Įmonės patirtos transporto remonto, kuro, nuomos sąnaudos neatitiko ekonominės logikos, o 2005 m. sausio 2 d. bendrovių pasirašyta Verslo konsultavimo paslaugų teikimo sutartis Nr. 06/V/05 buvo ekonomiškai nenaudinga ir nuostolinga.
Šalies argumentai
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, administratorius kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančia 2005 m. sausio 2 d. Verslo konsultavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 06/V/05, taikyti restituciją ir priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Gardi mėsa“ iš žemės ūkio bendrovės „Nematekas“ 202 787,17 Lt. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, 2014 m. birželio 3 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-976/2014, panaikindama Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir priimdama naują sprendimą, kuriuo bankrutavusios UAB „Gardi mėsa“ ieškinį tenkino, pripažino negaliojančia 2005 m. sausio 2 d. Verslo konsultavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 06/V/05, sudarytą tarp žemės ūkio bendrovės „Nematekas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Gardi mėsa“, taikė restituciją ir priteisė bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Gardi mėsa“ iš žemės ūkio bendrovės „Nematekas“ 202 787,17 Lt, be kita ko, konstatavo, kad Sutartyje įtvirtinta akivaizdi šalių teisių ir pareigų disproporcija, paslaugų kainos ir jų suteikimo fakto kontrolės būdų nenumatymas patvirtina, jog Sutartimi nebuvo siekiama realių civilinių paslaugų teikimo santykių sukūrimo, kai ieškovui būtų teikiamos pagal jo veiklos sritį reikalingos tam tikrų rūšių paslaugos, o atsakovas už tai gautų šalių sutartą kainą bei atsiskaitytų už paslaugų kiekį ir kokybę. Atsakovas buvo pagrindinis prekių ir paslaugų ieškovui tiekėjas, tarp šalių sudarytos sutartys ribojo ieškovo veiklą, nes ieškovas įsipareigojo pirkti produkciją tik iš atsakovo ir parduoti pirkėjams atsakovo nustatytomis kainomis. Teismas nustatė, jog bendrovė „Nematekas“ ekonominėje veikloje darė reikšmingą įtaką ieškovui ir per savo darbuotojus, kurie buvo ir UAB „Gardi mėsa“ valdymo organai ar dalyviai, galėjo lemti įmonės veiklai aktualius sprendimus, įskaitant nenaudingos ieškovui Sutarties sudarymą ir jos vykdymo kontrolę.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas iš administratoriaus pateiktų teismui Įmonės balanso ir pelno (nuostolių) atskaitų už 2008-2012 metus nustatė, kad įmonė visą šį laikotarpį dirbo nuostolingai, jos nuostoliai nuo 373 896 Lt 2008 metais išaugo iki 708 198 Lt 2011 metais; o finansinės skolos – nuo 2 006 339 Lt 2008 metais padidėjo iki 3 040 223 Lt 2011 metais. Tuo tarpu turtas per nurodomą laikotarpį sumažėjo nuo 481 209 Lt iki 301 496 Lt. 2012 m. rugpjūčio 11 d. duomenimis, įmonė turėjo turto tik už 54 495 Lt, o mokėtinos skolos ir kiti įsipareigojimai sudarė 3 155 403 Lt. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dar 2008 m. įmonė buvo nemoki ir negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. VMI duomenimis, mokesčių nepriemoka valstybei nuo 4552 Lt 2011 m. gruodžio 27 d. išaugo iki 295 354,04 Lt bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas teigti, kad tokia veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, nes įmonė dar 2008 m. buvo faktiškai nemoki, o tolimesnė jos veikla tik dar labiau pablogino jos turtinę padėtį. Įmonės valdymo organai, sudarinėdami aiškiai nenaudingus ir neteisėtus sandorius, pažeidė savo fiduciarines pareigas, o savalaikiai nesikreipdami į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo – ir imperatyvius ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo ŽŪB „Nematekas“ prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą pripažinti BUAB „Gardi mėsa“ bankrotą tyčiniu atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:
1.Teismas nevertino BUAB „Gardi mėsa“ bankroto administratoriaus nurodytų tyčinio bankroto požymių, o tik formaliai atkartojo administratoriaus veiklos ataskaitoje ir VMI patikrinimo akte nurodytus duomenis, kas negali būti laikoma tinkamu teismo pareigos motyvuoti priimamą sprendimą įvykdymu. Skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta kokių konkrečiai pareigų bevykdė BUAB „Gardi mėsa“ vadovai.
2. Ekonomiškai nenaudingų ar nuostolingų sandorių konstatavimo nepakanka, kad šį požymį būtų galima laikyti pagrindu tyčiniam bankrotui pripažinti. Tokiu sandoriu turi būti siekiama privesti įmonę prie bankroto, išvengti prievolių kreditoriams. Tuo tarpu teismo nurodoma 2005 m. sausio 2 d. Verslo konsultavimo paslaugų teikimo sutartis Nr. 06/V/05 nebuvo ir negalėjo būti tuo veiksniu, kuris nulėmė BUAB „Gardi mėsa“ bankrotą. Be to šios sutarties teisėtumo klausimas dar nėra iki galo išspręstas, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra priėmęs ŽŪB „Nematekas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 6 d. nutarties peržiūrėjimo.
3. ĮBĮ nenumato, jog įmonių sąsajumas ūkine/ar administracine prasme yra tyčinio bankroto požymis. Teisės aktai nedraudžia vienai įmonei turėti vieną pagrindinį tiekėją, kurio santykis su užsakovu bus ypatingas, kitoks dėl savo specifikos, dėl tokio tiekėjo patiriamos didesnės rizikos.
4. VMI patikrinimo akte konstatuotos aplinkybės, t.y. jog BUAB „Gardi mėsa“ ir ŽŪB „Nematekas“ yra susijusios įmonės ir ŽŪB „Nematekas“ darė UAB „Gaardi mėsa“ reikšmingą įtaką vykdant ekonominę veiklą, jog ŽŪB „Nematekas“ buvo pagrindinis BUAB „Gardi mėsa“ tiekėjas, jog įmonės patirtos transporto remonto, kuro, nuomos sąnaudos neatitiko ekonominės logikos, jog 2005 m. sausio 2 d. bendrovių pasirašyta Verslo konsultavimo paslaugų teikimo sutartis Nr. 06/V/05 buvo ekonomiškai nenaudinga ir nuostolinga, neatitinka nė vienos iš ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių, kuriems egzistuojant BUAB „Gardi mėsa“ bankrotas galėjo būti pripažintas tyčiniu.
Žemesnės instancijos teismas
5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog įmonė dar 2008 metais buvo faktiškai nemoki. Tačiau, net ir esant pagrindui teigti jog, įmonė 2008 metais buvo faktiškai nemoki, ši aplinkybė negali reikšti tyčinio bankroto buvimo fakto. Tokiu atveju būtų pagrindas taikyti kitą ĮBĮ institutą, t.y. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį, numatančią, jog įmonės vadovas ar kitas asmuo, įmonėje turintys teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Atsiliepimas
BUAB „Gardi mėsa“ bankroto administratorius pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašė skundą tenkinti. Nurodė, jog UAB „Gardi mėsa“ bankroto atveju nei materialinės, nei nematerialinės naudos negavo nei vienas procese dalyvaujantis subjektas, todėl kreditorių argumentus apie tikslingą ir nuoseklų įmonės vedimą prie bankroto vertina kritiškai.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ir UAB „Galinta“ atsiliepimuose į atskirąjį skundą nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašė skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl BUAB „Gardi mėsa“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Apeliantas atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškimo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, nevertino BUAB „Gardi mėsa“ bankroto administratoriaus nurodytų tyčinio bankroto požymių, o tik formaliai atkartojo administratoriaus veiklos ataskaitoje ir VMI patikrinimo akte nurodytus duomenis.
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau taip pat vadinama – ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 straipsnyje yra išvardyti konkretūs tyčinio bankroto požymiai. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalį, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš šių tyčinio bankroto požymių.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl UAB „Gardi mėsa“ bankroto pripažinimo tyčiniu, rėmėsi Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akte nustatytomis aplinkybėmis, jog UAB „Gardi mėsa“ 2005 m. sausio 2 d. su ŽŪB „Nematekas“ buvo sudariusi žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 247, kuri buvo pagrindine Įmonės tiekėja (tiekė daugiau kaip 90 proc. įsigyjamos produkcijos). Be nuomojamų 10 parduotuvių ŽŪB „Nematekas“ nuomojo įmonei automobilius ir kitą įrangą. UAB „Gardi mėsa“ yra glaudžiai susijusi su ŽŪB „Nematekas“, kadangi pastaroji bendrovė darė jai reikšmingą įtaką vykdant ekonominę veiklą. Patalpų nuomos kaina priklausė nuo ŽŪB „Nematekas“ ar su ja susijusių asmenų valios. Vienintelė UAB „Gardi mėsa“ akcininkė buvo V. G., kuri minėtos įmonės steigimo metu buvo ŽŪB „Nematekas“ prekybos vadovė; nuo 2008 m. liepos 30 d. iki 2011 m. rugsėjo 8 d. UAB „Gardi mėsa“ direktoriumi buvęs A. P. anksčiau taip pat dirbo UAB „Nematekas“; nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio UAB „Gardi mėsa“ akcininkė ir direktorė yra D. Š., kuri nuo 2000 metų dirba ir ŽŪB „Nematekas“ direktorės pavaduotoja; buhalterė D. K. vienu laikotarpiu dirbo abiejose įmonėse. ŽŪB „Nematekas“ nuolat reguliavo bendrovės vykdomą veiklą, koregavo kainas, kiekius, abi bendrovės naudojosi ta pačia bendra buhalterine programa; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimu, kuriuo buvo pripažinta negaliojančia 2005 m. sausio 2 d. Verslo konsultavimo paslaugų teikimo sutartis Nr. 06/V/05, sudaryta tarp ŽŪB „Nematekas“ ir UAB „Gardi mėsa“; 2008-2012 metų UAB „Gardi mėsa“ balanso duomenimis.
Pažymėtina, kad įmonę prie tyčinio bankroto paprastai priveda tam tikra veiksmų (ar neveikimo) seka: įmonės vadovo blogai organizuotas darbas, blogas vadovavimas komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, žinomai nuostolingų sandorių sudarymas, sąmoningai vykdoma neteisinga investicijų politika, turto išvaistymas ar perleidimas kitiems asmenims, kai galėjo būti dengiamos įmonės skolos kreditoriams ir kt. Pirmosios instancijos teismas 2014 m. spalio 17 d. nutartyje nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis ir jose išdėstytus motyvus, kokias aplinkybes teismas turi nustatyti ir kokiais kriterijais vadovautis pripažindamas bankrotą tyčiniu. Teismas, remdamasis Kauno apskrities mokesčių inspekcijos aktu, konstatavo, kad UAB „Gardi mėsa“ valdymo organai sudarinėjo nenaudingus ir neteisėtus sandorius, tačiau teismas netyrė ir nenustatė, kokius konkrečius nenaudingus sandorius (išskyrus Lietuvos apeliacinio teismo pripažintą negaliojančia 2005 m. sausio 2 d. Verslo konsultavimo paslaugų sutartį) valdymo organai (organas) sudarė ir šių sandorių įtaką nemokumui, netyrė ir nenustatė, kokius konkrečius tyčinius veiksmus (neveikimą), kurie blogino bendrovės turtinę padėtį, atliko bendrovės valdymo organai (organas).
Kauno apskrities mokesčių inspekcija nustatė, kad UAB „Gardi mėsa“ ir ŽŪB „Nematekas“ yra glaudžiai tarpusavyje susijusios bendrovės: ŽŪB „Nematekas“ buvo pagrindinis UAB „Gardi mėsa“ tiekėjas (tiekė 90 proc. maisto produktų). Ar 2005 m. sausio 2 d. sutartis buvo UAB „Gardi mėsa“ nuostolinga, t.y. produkcijos pirkimo kaina buvo neadekvačiai didesnė už tą, kuria UAB „Gardi mėsa“ būtų pirkusi iš kitų tiekėjų, pirmosios instancijos teismas netyrė ir nenustatė. Taip pat pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad bendrovės valdymo organai sudarė nenaudingus sandorius, netyrė, ar sudarytos su ŽŪB „Nematekas“ patalpų (parduotuvių), įrangos , transporto nuomos sutartys buvo nenaudingos, t.y. nuomos mokestis buvo didesnis nei UAB „Gardi mėsa“ būtų išsinuomojusi patalpas, įrangą, transporto priemones iš kitų nuomininkų.
Kauno apskrities mokesčių inspekcija nustatė asmenis, kurie tuo pačiu metu dirbo ar dirba ir ŽŪB „Nematekas“ ir UAB „Gardi mėsa“, ir kad UAB „Nematekas“ nuolat reguliavo UAB „Gardi mėsa“ vykdomą veiklą, koregavo kainas, kiekius. Pirmosios instancijos teismas nutarties motyvuojamoje dalyje formaliai atkartotos mokesčių inspekcijos akte nurodytos aplinkybės, tačiau pirmosios instancijos teismas neištyrė, kokius veiksmus, mažinančius bendrovės mokumą, turtinę padėtį ir privedusius prie tyčinio bankroto, atliko (turėjo neatlikti, bet atliko) UAB „Gardi mėsa“ akcininkai, vadovai, kurie tuo pačiu metu dirbo ŽŪB „Nematekas“ (pvz. koregavo kainas, parduodamos produkcijos kiekius) nenaudinga UAB „Gardi mėsa“ linkme ir kt.
Vienu iš tyčinio bankroto požymių pirmosios instancijos teismas pripažino bendrovės vadovų nesavalaikį kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atkreiptinas dėmesys, kad nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo sudaro pagrindą reikalauti atlyginti žalą, tačiau sprendžiant bankroto pripažinimą tyčiniu pavėluotas kreipimasis turi būti vertinamas sistemiškai su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir sudaryti pagrindą konstatuoti, kad įmonės valdymo organas (organai) netinkamai vykdė pareigas, susijusias su įmonės valdymu, tyčia siekdami bankroto.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bankroto pripažinimo tyčiniu institutas yra sukurtas siekiant išsiaiškinti bei užkirsti kelią sąmoningiems įmonių valdymo organų veiksmams, kurie įmonę priveda prie bankroto ir daro žalą ne tik šios įmonės kreditoriams bei ir visai valstybės ekonomikai. Sprendimas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu gali būti priimamas tik išsiaiškinus visas šio klausimo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes bei nustačius ĮBĮ 20 straipsnyje numatytus tyčinio bankroto požymius, t.y. kokiais konkrečiais veiksmais ar jų visuma įmonė sąmoningai buvo privesta prie bankroto.
Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą dėl BUAB „Gardi mėsa“ bankroto pripažinimo tyčiniu perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl BUAB „Gardi mėsa“ bankroto pripažinimo tyčiniu perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.