Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Sodininkų bendrija „Pramonės darbuotojų“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovui V. B., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad atsakovui V. B. nuosavybės teise priklauso 6 arų žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, todėl atsakovas privalo mokėti bendrijoje nustatytus mokesčius. Šiuo atveju atsakovas nuo 2008 m. nevykdo pareigos mokėti bendrijos narių visuotinio susirinkimo metu nustatyto bendrijos tikslinio žemės mokesčio, kurio dydis priklauso nuo bendrijos teritorijoje nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dydžio. Šis mokestis privalo būti sumokėtas iki einamųjų metų liepos mėn. 1 dienos. Bendra atsakovo skola per laikotarpį nuo 2007 m. iki 2016 m. yra 532,77 Eur. Taip pat yra susidariusi 186,48 Eur skola už žiemos laikotarpiu tiekiamą vandenį, šis įsiskolinimas susidaręs už laikotarpį nuo 2008 m. iki 2016 m. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovas prašo ieškinį tenkinti.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, kas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 str., yra pripažįstama tinkamu procesinių dokumentų įteikimu. Per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių įrodymų ir ieškovo nurodytų aplinkybių nustatyta, kad atsakovui V. B. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovui priklausantis žemės sklypas yra ieškovo teritorijoje, todėl atsakovas privalo mokėti bendrijoje nustatytus mokesčius. Atsakovas nuo 2007 m. nemoka bendrijos narių visuotinio susirinkimo metu nustatyto bendrijos tikslinio žemės mokesčio. Bendra atsakovo skola per laikotarpį nuo 2008 m. iki 2016 m. yra 532,77 Eur. Taip pat yra atsakovas yra nesumokėjęs 186,48 Eur už žiemos laikotarpiu tiekiamą vandenį, šis įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2008 m. iki 2016 m. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas šį įsiskolinimą ieškovui būtų padengęs, atsakovas neginčijo ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių, nepateikė per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį (LR CPK 178 str.).

Sodininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Bendrija savo veikloje vadovaujasi Civiliniu kodeksu, Sodininkų bendrijų įstatymu bei kitais įstatymais ir teisės aktais, bendrijos įstatais ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis (Įstatymo 3 straipsnio 1, 3 dalys). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ir tie sodininkai, kurie nėra sodininkų bendrijos nariai, turi mokėti sodininkų bendrijai tam tikras įmokas. Tokia sodininko, ne bendrijos nario, pareiga gali atsirasti dviem pagrindais. Pirma, kiekvienas sodininkas, nepaisant to, yra jis sodininkų bendrijos narys ar ne, yra tų bendrojo naudojimo objektų, kuriems pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti buvo panaudotos ir jo lėšos ar darbas, bendraturtis. Taigi sodininkas, kuris yra tam tikrų bendrojo naudojimo objektų bendraturtis, privalo mokėti įmokas, reikalingas šių objektų eksploatavimo išlaidoms padengti. Nurodytą pareigą sodininkas, ne bendrijos narys, turi nepaisant to, yra jis sudaręs rašytinę sutartį su sodininkų bendrija ar ne, nes bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.76 straipsnis) (LAT 2008-11-12 nutartis Nr. 3K-3-460/2008).

Pagal Civilinio kodekso 4.76, 4.86 straipsnio 1 d. kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidas, sumokėti mokesčius, rinkliavas ir kitokias įmokas. Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sodininkų bendrijos tikslas- įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir naudojimu, 15 straipsnis numato išimtines bendrijos narių susirinkimo teises, tarp jų nustatyti bendrijos ūkinės veiklos organizavimo ir valdymo tvarką ir su tuo susijusius įgaliojimus valdymo organui, taip pat jų darbo apmokėjimo sąlygas, samdomų darbuotojų skaičių ir jų darbo apmokėjimo tvarką, tvirtinti bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą. Taigi pagal įstatymą mokesčių, rinkliavų ir kitokių mokėjimų dydį nustato bendrijos narių susirinkimas. Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atsakovas savo prievolių tinkamai nevykdė, skolos dydžio neginčijo, todėl yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovo 532,77 Eur įsiskolinimo dėl nemokamo tikslinio žemės mokesčio ir 186,48 Eur įsiskolinimo dėl nemokamų mokėjimų už tiekiamą žiemos vandenį, iš viso 710,25 Eur skolos.

Ieškovas taip pat prašo jo naudai iš atsakovo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Remiantis CPK 93 str. 1 d. – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 16,00 Eur žyminio mokesčio ir 300,00 Eur advokato išlaidų, iš viso – 316,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 98 str., 425 str. 3 d.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3,00 eurų dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011‑11‑07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str., 96 str., 142 str. 4 d., 279 str. 2 d., 285 str., 286 str., 287 str. teismas,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo Sodininkų bendrija „Pramonės darbuotojų“, j.a.k. 193151168, naudai 710,25 Eur (septynis šimtus dešimt eurų 25 ct) skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą 710,25 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-12-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 316,00 Eur (tris šimtus šešiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti atsakovui, kad jis per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.