- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-20
- Bylos Nr.
- N-575-130-10
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Virgilijus Valančius, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 41.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nutarimo panaikinimo administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
A. M. 2008 m. gruodžio 19 d. Kauno rajono apylinkės teismo nutarimu už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalies pažeidimą buvo paskirta 12000 Lt bauda (po 4000 Lt už kiekvieną dirbusį darbininką). Teismas nurodė, kad buvo nustatyta, jog R. S. buvo statybos darbų, kuriuos A. M. organizavo objekte, adresu Panerių g. 188, Kaunas, užsakovas. Darbininkams užmokestį grynais pinigais mokėjo A. M., darbo sutartys nebuvo sudarytos, darbo pažymėjimai nebuvo išduoti. Nors visos kaltės pažeidėjas A. M. nepripažino, tačiau ji įrodyta pasiremiant liudytojų parodymais ir kitais byloje surinktais įrodymais.
Šalies argumentai
A. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2008 m. gruodžio 19 d. Kauno rajono apylinkės teismo nutarimą ir nutraukti administracinę bylą jo atžvilgiu. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai nusprendė, kad jis yra trijų darbininkų darbdavys, nes minėti asmenys buvo tik rekomenduoti, pažeidėjas jų nesamdė ir neorganizavo statybos darbų, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Darbo kodekso 98 str. (2002 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. IX-926 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (dėl paminėtos redakcijos įstatymo) yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 230-235).
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į paminėtas normas patikrino byloje esančius įrodymus. Liudytojas Ž. P. teisme parodė, kad rado skelbimą dėl darbo, vėliau susitarė su A. M. dėl darbo užmokesčio, jis nurodė objektą, vežė medžiagas, žadėjo įdarbinti (b.l. 70). Tokie patys buvo ir pirmieji liudytojo parodymai duoti VMI. Iš esmės tokie pat parodymus davė ir liudytojai A. M. ir M. A.. Teismas vertina, kad nėra pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais. Juos patvirtina ir rašytiniai įrodymai ir liudytojo R. L. parodymai. Dėl to teismas atmeta asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn A. M. apeliacinio skundo argumentus.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pirmosios instancijos teismo argumentų nekartoja.
Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, pakeisti jį ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos vertinant įrodymus šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. M. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nutarimą A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.