Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje teisėja Asta Benetytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorės Deimantės Banaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nedeklaruota, anksčiau teistas:

1) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2002 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 47¹ straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams,

2) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 1 d nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 7 mėnesiams, pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams,

3) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį. Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nuosprendis pakeistas ir paskirta bausmė 108 valandos viešųjų darbų, įpareigojant dirbti ne mažiau kaip 18 valandų viešųjų darbų per mėnesį. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartimi neatlikta 72 valandų viešųjų darbų bausmė pakeista 12 MGL dydžio (1560 Lt) bauda, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. 2025 m. birželio 15 d. apie 6.25 val., (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, žodinio konflikto metu, tyčia delnu keturis kartus sudavė savo šeimos nariui – sugyventinei J. Š. į veido kairę ir dešinę puses, taip sukeldamas nukentėjusiajai J. Š. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, M. K. 2025 m. birželio 18 d. apie 19.40 val., (duomenys neskelbtini), virtuvėje, žodinio konflikto metu, tyčia tris kartus delnu sudavė savo šeimos nariui – sugyventinei J. Š. į veidą, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, viršutinės lūpos dešinėje, apatinės lūpos kairėje, muštinę žaizdą viršutinės lūpos dešinėje gleivinėje, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas sveikatą.

Šiais savo veiksmais M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 15 d. įtariamasis M. K. kaltu prisipažino visiškai ir gailėjosi. Parodė, kad J. Š. yra jo sugyventinė apie vienerius metus. Jie veda bendrą ūkį. 2025 m. birželio 15 d., kelinta valanda buvo tiksliai neprisimena, bet dar buvo rytas, jis buvo (duomenys neskelbtini) esančio pastato miegamajame kambaryje su savo sugyventine J. Š., kai tuo tarpu į telefoną jam parašė žinutę nepažįstama moteris. Tai pamačiusi jo sugyventinė labai supyko, dėl to kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu savo sugyventinei jis sudavė kumščiu į veidą, tačiau kiek tiksliai sudavė smūgių, neprisimena. Po smūgių sudavimo, jo sugyventinė neverkė, ji dar labiau susinervino ir pradėjo šaukti ant jo. Konfliktas įvyko miegamajame, būnant lovoje, tačiau tiksliai nurodyti negali, nes buvo stipriai neblaivus. Jų konflikto niekas nematė, jie buvo dviese. Labai gailisi, kad smurtavo prieš savo sugyventinę, abu buvo stipriai neblaivūs ir pikti. Tiki, kad jo sugyventinei skaudėjo, jeigu būtų buvęs blaivus, tikrai nebūtų su ja taip pasielgęs. Prisimena, kad po konflikto ir po jo suduotų smūgių jo sugyventinė iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę jį sulaikė ir išvežė į (duomenys neskelbtini). Daugiau nieko negalėjo paaiškinti, nes buvo neblaivus.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 19 d. įtariamasis M. K. kaltu neprisipažino. Parodė, kad jis su J. Š. yra pažįstamas apie vienerius metus, jie susipažino (duomenys neskelbtini). Po to abu grįžo į Lietuvą. Ji apsigyveno pas mamą, o jis pradėjo darbo reikalais važinėti į (duomenys neskelbtini), grįždavo į Lietuvą kas porą mėnesių. Su J. Š. palaikė ryšį, nusprendė kartu apsigyventi. J. Š. nuo 2025 m. birželio 20 d. išsinuomojo butą (duomenys neskelbtini), jame jie gyveno kartu. Nuo penktadienio iki sekmadienio visas dienas su J. Š. vartojo alkoholį. Trečią dieną, t. y. 2025 m. birželio 15 d. ryte tarp jo ir J. kilo žodinis konfliktas. Pripažįsta, kad jis tada prieš ją smurtavo, sudavė jai delnu į veidą. Dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jam buvo paskirta kardomoji priemonė nebendrauti su nukentėjusiąja J. Š., nesilankyti jos namuose. 2025 m. birželio 18 d., apie pietus, jis atvažiavo pas J. Š. pasiimti savo asmeninių daiktų. Prieš tai ją telefonu informavo, ji dėl to neprieštaravo. Jis atvažiavęs namuose J. Š. rado neblaivią, jis buvo blaivus. J. turėjo degtinės butelį, pasiūlė kartu išgerti, jis sutiko. Jiems kartu vartojant alkoholį, jokių konfliktų tarp jų nekilo, jie nieko nesiaiškino, bendravo draugiškai. Pasibaigus alkoholiui, panašiai įtarime nurodytu laiku, apie 19.40 val. jis nuėjo pas kaimyną A. išgerti alaus. A. pavardės nežino, jis taip pat gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, namo numerio nežino. Kaip suprato, tuomet J. iškvietė policijos pareigūnus ir melagingai pranešė apie jo panaudotą smurtą jos atžvilgiu. Jis J. Š. 2025 m. birželio 18 d. apie 19.40 val. nesudavė delnu į kairįjį ir dešinįjį skruostą penkis kartus, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. J. Š. meluoja. Jei ant jos veido buvo nustatyti sužalojimai, tie sužalojimai liko nuo sekmadienio, tai yra 2025 m. birželio 15 d., kai jis iš tikrųjų prieš ją smurtavo. Tada prisipažino smurtavęs, dabar kaltu neprisipažįsta, nes nepadarė veiksmų, kurie nurodyti pranešime apie įtarimą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 16 d. papildomai apklaustas įtariamasis M. K. kaltu prisipažino visiškai ir gailėjosi. Parodė, kad J. Š. yra jo sugyventinė apie vienerius metus. Jie veda bendrą ūkį. 2025 m. birželio 15 d., kelinta valanda buvo tiksliai neprisimena, bet dar buvo rytas, jis buvo (duomenys neskelbtini) esančio pastato miegamajame kambaryje su savo sugyventine J. Š., kai tuo tarpu į telefoną jam parašė žinutę nepažįstama moteris. Tai pamačiusi jo sugyventinė labai supyko, dėl to kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu savo sugyventinei jis sudavė delnu į veidą, tačiau kiek tiksliai sudavė smūgių, neprisimena. Po smūgių sudavimo, jo sugyventinė neverkė, ji dar labiau susinervino ir pradėjo šaukti ant jo. Konfliktas įvyko miegamajame, būnant lovoje, tačiau tiksliai nurodyti negali, nes buvo stipriai neblaivus. Jų konflikto niekas nematė, jie buvo dviese. Labai gailisi, kad smurtavo prieš savo sugyventinę, abu buvo stipriai neblaivūs ir pikti. Tiki, kad jo sugyventinei skaudėjo, jeigu būtų buvęs blaivus, tikrai nebūtų su ja taip pasielgęs. Prisimena, kad po konflikto ir po jo suduotų smūgių jo sugyventinė iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę jį sulaikė ir išvežė į (duomenys neskelbtini). J. Š. nuo 2025 m. birželio 20 d. išsinuomojo butą (duomenys neskelbtini), jame ir gyveno. Nuo penktadienio iki sekmadienio visas dienas su J. vartojo alkoholį. Trečia dieną, t. y. 2025 m. birželio 15 d. ryte tarp jų kilo žodinis konfliktas. Pripažįsta, kad jis tada prieš ją smurtavo, sudavė jai delnu į veidą. Dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jam buvo paskirta kardomoji priemonė nebendrauti su nukentėjusiąja J. Š., nesilankyti jos namuose. 2025 m. birželio 18 d., apie pietus, jis atvažiavo pas J. Š. pasiimti savo asmeninių daiktų. Prieš tai ją telefonu informavo, ji dėl to neprieštaravo. Jis atvažiavęs namuose J. Š. rado neblaivią, jis taip pat buvo neblaivus. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jis pyko dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, nesusivaldė ir tris kartus, kiek pamena, jai delnu trenkė į veidą. Supranta, kad J. Š. sukėlė fizinį skausmą. Po to, kiek pamena, nuėjo pas kaimyną A., pavardės nežino, jis taip pat gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, namo numerio nežino, atsigerti alaus. Kaip suprato, tuomet J. Š. iškvietė policijos pareigūnus. Tai įvyko vakare, tikslaus laiko nepamena. Pripažįsta, kaip yra nurodyta pranešime apie įtarimą, kad jis savo šeimos nariui – sugyventinei J. Š. 2025 m. birželio 18 d. apie 19.40 val. sudavė delnu tris kartus į veidą. Kokie buvo padaryti sužalojimai, jis nežino, tačiau pripažįsta, kad jis juos padarė. Jis, parodymų davimo metu 2025 m. birželio 19 d. nieko neprisiminė, nes buvo neblaivus, todėl ir nepripažino savo kaltės. Po kelių dienų viską prisiminė ir dabar viską pripažįsta. Blaivus taip nebūtų pasielgęs, kaltas išgertas alkoholis. Kai tik galės, atsiprašys sugyventinės J. Š., nori su ja taikytis.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 20 d. nukentėjusioji J. Š. paaiškino, kad ji gyvena nuomojamame būste (duomenys neskelbtini). Ji su M. K. kartu gyvena apie vienerius metus ir šešis mėnesius. Prieš tai kartu gyveno (duomenys neskelbtini), o po to abu grįžo į Lietuvą ir susirado gyvenamąją vietą. Apsigyveno kartu minėtu adresu. Veda bendrą ūkį, neturi bendrų vaikų. 2025 m. birželio 15 d., ryte, apie 6.25 val., jai būnant namuose kartu su sugyventiniu M. K., jis pradėjo jai priekaištauti dėl kito vyro. Prieš tai naktį ir dieną vartojo alkoholį. Abu ryte buvo neblaivūs. Kilo žodinis konfliktas ir miegamajame kambaryje, jis prieš ją pradėjo naudoti fizinį smurtą. Ji tuo metu sėdėjo ant sofos ir M. K. jai trenkė keturis kartus rankos delnu į veidą, pataikė į kairę ir dešinę veido pusę, į skruostus. Trenkė smarkiai, jai skaudėjo. Abi veido puses perštėjo, jos buvo paraudusios. Ji nuo sugyventinio bandė gintis, pradėjo garsiai šaukti, kad kaimynas per sieną išgirstų ir tuomet sugyventinis nustojo prieš ją smurtauti. Namuose daugiau nieko nebuvo, tik jie dviese. Tada sugyventinis išėjo į lauką, o ji tuo tarpu būdama kambaryje iš savo telefono paskambino numeriu 112 ir pranešė, kad ją ką tik mušė sugyventinis ir nori policijos pagalbos. Atvykus policijai, sugyventinį sulaikė ir uždarė į areštinę. Jai buvo iškviesti medikai, kurie ją apžiūrėjo, tačiau ji atsisakė vykti į gydymo įstaigą. Dėl sumušimų nesikreipė į šeimos gydytoją. Dabar ant skruostų dar yra likusios begyjančios mėlynės. 2025 m. birželio 18 d., po pietų, tikslaus laiko nepasakys, į jos namus (duomenys neskelbtini) atvyko sugyventinis M. K., kuris buvo neblaivus, o ji tą dieną taip pat buvo neblaivi, vartojo alkoholį būdama viena namuose. Tik jai atidarius namo duris, apie 17.00 val., jis iš karto pradėjo ant jos šaukti ir pradėjo prieš ją naudoti fizinį smurtą, ji to nesitikėjo. Jai trenkė rankos delnu ne mažiau tris smūgius į veidą, pataikė į veidą, kur papuolė. Gal tų smūgių buvo ir daugiau, neprisimena. Prakirsta viršutinė ir apatinė lūpa, buvo ištinusios lūpos, bei dešinys skruostas ištinęs, dabar šiek tiek atsileidę, bei kairė akis su mėlynėmis. Ji kartu su sugyventiniu M. K. namuose 2025 m. birželio 18 d. vakare ir po pietų nevartojo alkoholio. Sugyventinis atvyko pasiimti savo asmeninių daiktų ir juos pasiimdamas jai priekaištavo, kad iš jo paimtas pasas, kad jis negalės vykti į užsienį, kad dėl jos kaltės jis uždarytas į areštinę, kad dėl visko ji yra kalta. Kai jis prieš ją naudojo fizinį smurtą, to niekas nematė. Ji pradėjo šaukti, tada jis nustojo ją mušti ir išbėgo pro duris. Sugyventiniui, kiek žino, buvo uždrausta pas ją lankytis. Sugyventinis M. K. buvo pasislėpęs, kol atvyko policija. Ji iškvietė policiją iš savo telefono. Atvykus policijai, M. K. pasirodė ir jį sulaikė. Medikai nebuvo iškviesti. Abu kartus smurtavo ir jai buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį vertintų 9 balais, jaučiasi blogai, visas veidas sudaužytas. Jis išgėręs būdavo agresyvus, tačiau iki to, kad naudotų prieš ją fizinį smurtą, to dar nebuvo. Ji jam neatleis, nori, kad įstatymų nustatyta tvarka būtų nubaustas, kartu nebegyvens, nori ramaus gyvenimo. Civilinio ieškinio byloje neteiks, nori, kad ją paliktų ramybėje. Sutiko vykti pas teismo medicinos ekspertą nustatyti jos sužalojimus.

Be M. K. prisipažinimo jo kaltė, padarius dvi inkriminuojamas nusikalstamas veikas, įrodyta ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais – 2025 m. birželio 15 d. pranešimu prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-20832-25, 2025 m. birželio 19 d. pranešimu prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-21390-25, 2025 m. birželio 15 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, 2025 m. birželio 18 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, 2025 m. birželio 15 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, 2025 m. birželio 19 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, 2025 m. birželio 15 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolu, jo priedu fotolentele Nr. 1, 2025 m. birželio 19 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolu, jo priedu fotolentele Nr. 1, 2025 m. birželio 15 d. asmens apžiūros protokolu ir fotolentele Nr. 1, 2025 m. birželio 19 d. asmens apžiūros protokolu ir fotolentele Nr. 1, 2025 m. birželio 15 d., 2025 m. birželio 19 d. ir 2025 m. birželio 20 d. užduotimis atlikti objektų tyrimą, 2025 m. liepos 4 d. specialisto išvada Nr. G 1270/2025 (02), 2025 m. birželio 15 d. ir 2025 m. birželio 18 d. Policijos registruojamų įvykių registro išrašais, 2025 m. birželio 15 d. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2025 m. birželio 19 d. Greitosios medicinos pagalbos tarnybos kvietimo kortele.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsnį asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. K. 2025 m. birželio 15 d. apie 6.25 val., (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, žodinio konflikto metu, tyčia delnu keturis kartus sudavė savo šeimos nariui – sugyventinei J. Š. į veido kairę ir dešinę puses, taip sukeldamas nukentėjusiajai J. Š. fizinį skausmą ir M. K. 2025 m. birželio 18 d. apie 19.40 val., (duomenys neskelbtini), virtuvėje, žodinio konflikto metu, tyčia tris kartus delnu sudavė savo šeimos nariui – sugyventinei J. Š. į veidą, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, viršutinės lūpos dešinėje, apatinės lūpos kairėje, muštinę žaizdą viršutinės lūpos dešinėje gleivinėje, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas sveikatą.

Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais įrodymais: nukentėjusiosios J. Š. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kurie vieni kitus papildo ir iš esmės neprieštarauja tarpusavyje.

Taigi, visuma aptartų įrodymų patvirtina, jog M. K. savo tyčiniais veiksmais sukėlė savo sugyventinei J. Š. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą, todėl M. K. dvi nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. K. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas arba areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – M. K. padarė tyčines (tiesiogine tyčia) baigtas nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Savo veiksmais M. K. sugyventinei J. Š. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamojo atsakomybę dėl abiejų nusikalstamų veikų lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę dėl abiejų nusikalstamų veikų sunkinanti aplinkybė ta, kad veikų padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas, administracine tvarka nebaustas, nedirbantis. Duomenų apie jo psichiatrinį gydymą ar priklausomybės ligų gydymą, byloje nėra.

Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų dviejų nusikaltimų padarymą paskyrus arešto bausmes, t. y. M. K. skirtinos 60 ir 70 parų arešto bausmės.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, už atskiras nusikalstamas veikas skirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos dalinio sudėjimo būdu ir M. K. skirtina 90 parų arešto bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas, spręsdamas dėl BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų (ne)taikymo kaltinamajam, įvertina tai, kad dėl abiejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, jis kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, veikos buvo padarytos per trumpą laiko tarpą. Šių aplinkybių visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas suteikti jam galimybę pakeisti savo elgesį neizoliuotam nuo visuomenės, tačiau kontroliuojamam probacijos tarnybos. Taigi manytina, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Pažymėtina, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis yra ne vien nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip užtikrinant ir teisingumo principo įgyvendinimą. Teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo teigti, jog M. K. būtina izoliuoti nuo visuomenės tam, kad būtų įgyvendinta būtinybė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, ypač atsižvelgiant į jo galimybes dirbti ir būti pilnaverčiu visuomenės nariu. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir M. K. elgesys bus tinkamai koreguojamas taikant BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidedant kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymą 1 metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 6 dalies 8, 10 punktai).

Atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 9 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 75 straipsnio 1 dalis, 72² straipsnis, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

M. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios J. Š., įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja J. Š., nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 m. atstumu, taip pat nesilankyti (duomenys neskelbtini) nuo 2025 m. birželio 19 d. iki 2025 m. rugsėjo 19 d., dokumento – paso Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas. Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios J. Š. paliktinos galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, šiam baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, jos panaikintinos. Kardomoji priemonė dokumento – paso Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas paliktina galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, šiam baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, dokumentas (pasas) grąžintinas M. K..

M. K. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. birželio 15 d. 7.25 val. iki 2025 m. birželio 16 d. 11.34 val. ir 2025 m. birželio 18 d. 20.40 val. iki 2025 m. birželio 19 d. 15.52 val. Šis laikas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę.

Byloje nepareikštas civilinis ieškinys. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką (2025 m. birželio 15 d. veika), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką (2025 m. birželio 18 d. veika), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 70 (septyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, skirtas bausmes iš dalies sudėti ir M. K. skirti 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. K. paskirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į arešto bausmės laiką įskaityti M. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. birželio 15 d. 7.25 val. iki 2025 m. birželio 16 d. 11.34 val. (dvi dienas) ir nuo 2025 m. birželio 18 d. 20.40 val. iki 2025 m. birželio 19 d. 15.52 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 8, 10 punktais, M. K. paskirtos 60 parų arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, M. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

M. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios J. Š., įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja J. Š., nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 m. atstumu, taip pat nesilankyti (duomenys neskelbtini), nuo 2025 m. birželio 19 d. iki 2025 m. rugsėjo 19 d., palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – jas panaikinti.

M. K. paskirtą kardomąją priemonę dokumento – paso Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, šiam baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, dokumentą (pasą) grąžinti M. K..

M. K. išaiškinti, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistasis, kuriam paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Šiaulių apylinkės teismui Raseinių rūmams Kelmėje prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.