Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Aušros Rimkevičiūtės (toliau – prokurorė) skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria privačios kaltintojos D. B. skundas su bylos medžiaga persiųstas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir jo atlikimo bendra proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2015 m. birželio 25 d. buvo gautas nukentėjusiosios D. B. skundas privataus kaltinimo tvarka, kuriuo ji kaltina A. T. padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje ir paskirti sankcijose numatytas bausmes. Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi D. B. skundą su bylos medžiaga persiuntė Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir jo atlikimo bendra proceso tvarka. Prokurorė, nesutikdama su Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi, pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriame prašė skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – D. B. privataus kaltinimo skundą su baudžiamosios bylos medžiaga grąžinti nagrinėti Kauno apylinkės teismui.Prokurorė skunde nurodė, kad 2017 m. spalio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 3, 22, 57, 58, 256, 293, 312, 317, 320, 322 ir 324 straipsnių pakeitimo, 34 straipsnio ir XXX skyriaus pripažinimo netekusiais galios 2017 m. liepos 11 d. įsakymui Nr. XIII-626 pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) XXX skyrius, reglamentavęs privataus kaltinimo bylų procesą. Pakeitimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos nagrinėti privataus kaltinimo bylos baigiamos nagrinėti vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis tokių bylų nagrinėjimo nuostatomis, todėl ši teisės norma skirta tam, kad užtikrintų sklandų pereinamąjį laikotarpį ir teisinių santykių stabilumą.Skunde nurodoma, kad 2015 m. birželio 25 d. apylinkės teisme buvo gautas nukentėjusiosios D. B. skundas dėl privataus kaltinimo bylos iškėlimo prieš A. T.. 2015 m. rugsėjo 7 d. buvo surengtas taikinamasis posėdis, kuris, siekiant gauti reikalingus duomenis, buvo atidėtas 2015 m. spalio 2 d. Pastarasis posėdis buvo atidėtas be datos, kol bus atlikta ekspertizė. A. T. teismo psichiatrinės ekspertizės aktas teisme gautas 2016 m. vasario 1 d. ir jame konstatuota, kad A. T. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jai reikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones. Tačiau teismas rengęs dar tris taikinamuosius posėdžius, kurie neįvyko, 2016 m. balandžio 11 d. proceso dalyviams susirinkus į taikinamąjį posėdį, 2016 m. balandžio 18 d. nutartimi nutarė nutraukti privataus kaltinimo procesą ir bylą perduoti prokuratūrai ikiteisminio tyrimo organizavimui, konstatuodamas, kad yra BPK 409 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos. Tačiau 2016 m. gegužės 25 d. nutartimi (Nr. lS-663-327/2016) Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs prokuroro skundą dėl 2016 m. balandžio 18 d. Kauno apylinkės teismo nutarties, konstatavo, kad ši nutartis yra nepagrįsta, neteisėta, todėl naikintina. Kauno apygardos teismas nurodė, kad BPK 394 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad, nagrinėjant bylą teisme, nustačius BPK 393 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y., kad asmuo yra nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, bylos nagrinėjimo teisme metu teisėjas ar teismas priima nutartį pradėti procesą taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Remiantis šia norma, teismas, nustatęs, kad skundas pradėti privataus kaltinimo procesą yra paduotas prieš nepakaltinamą asmenį, turi pats savo iniciatyva pradėti procesą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.Kauno apygardos teismui panaikinus 2016 m. balandžio 18 d. apylinkės teismo nutartį, byla grąžinta nagrinėti tam pačiam teismui. Nuo 2016 m. birželio 21 d. iki 2017 m. birželio 16 d. buvo surengi dar šeši taikinamieji posėdžiai, kurie buvo atidedami, nes į posėdžius neatvykdavo nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo, o paskutinis posėdis atidėtas be datos. 2017 m. lapkričio 23 d., nerengdamas teismo posėdžio, teismas priėmė nutartį, konstatuodamas, kad nuo 2017 m. spalio 1 d. įsigaliojus Pakeitimo įstatymui, privataus kaltinimo institutas neteko galios ir nežiūrint į tai, kad skundas priimtas iki 2017 m. spalio 1 d. (2015 m. birželio 25 d.), tačiau byla nebuvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, nebuvo pradėta nagrinėti, nepradėtas įrodymų tyrimas, todėl byla perduotina prokurorui.Prokurorės nuomone, Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 25 d. nutartimi (Nr. l S-663-327/2016) konstatavo taikinamojo proceso pabaigą, ir nustatė kitą proceso kryptį - priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo etapą, todėl šis procesinis dokumentas pakankamas išvadai, jog Kauno apylinkės teismas, atitinkamai nurodytomis datomis, rengęs taikinamuosius posėdžius, netinkamai taikė baudžiamojo proceso normas, todėl 2017 m. lapkričio 23 d. teismo nutartis persiųsti skundą su baudžiamąja byla prokuratūrai ikiteisminio tyrimo organizavimui bendra proceso tvarka, motyvuojant tuo, kad privataus kaltinimo institutas neteko galios, nepagrįsta ir neteisėta, todėl turi būti panaikinta.Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės skundas tenkinamas.Kaip matyti iš skundžiamos 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties, apylinkės teismas, įvertinęs, kad nuo 2017 m. spalio 1 d. dėl privataus kaltinimo bylų proceso nuo 2017 m. spalio 1 d. pasikeitė įstatyminis reglamentavimas, t. y. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 3, 22, 57, 58, 256, 293, 312, 317, 320, 322 ir 324 pakeitimo, 34 straipsnio ir XXX skyriaus pripažinimo netekusiais galios 2017 m. liepos 11 įstatymu Nr. XIII-626 (toliau – Pakeitimo įstatymas) buvo pripažintos netekusiomis galios BPK XXX skyriaus nuostatos, kaltintojos D. B. privataus kaltinimo skundą nutarė persiųsti prokurorui nagrinėjimui bendra tvarka, kaip tai numatyta BPK 167 straipsnio 1 dalyje (redakcijoje įsigaliojusioje nuo 2017 m. spalio 1 d. ), kur numatyta, kad dėl nusikalstamų kai kurių veikų, tame tarpe ir numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šioje straipsnio dalyje taip pat nurodyta ir tai, kad šiais atvejais procesas vyksta bendra tvarka. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs skundo argumentus, skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas, sprendžia, kad prokurorės skundo argumentai dėl to, kad apylinkės teismas bylą turėjo išnagrinėti vadovaudamasis iki 2017 m. spalio 1 d. galiojusiomis privataus kaltinimo bylų nagrinėjimą reglamentuojančiomis nuostatomis bei priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo aspektu, yra pagrįsti.Pakeitimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos nagrinėti privataus kaltinimo bylos baigiamos nagrinėti vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis privataus kaltinimo bylų nagrinėjimą reglamentuojančiomis nuostatomis. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų D. B. privataus kaltinimo skundas Kauno apylinkės teisme buvo gautas 2015 m. birželio 25 d. Tų pačių metų rugsėjo 7 d. buvo surengtas taikinamasis posėdis, kuris, siekiant gauti reikalingus duomenis, buvo atidėtas 2015 m. spalio 2 d. Pastarasis teismo posėdis taip pat buvo atidėtas, tik šį kartą be datos, paaiškėjus, jog ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-11664-15 byloje ikiteisminio tyrimo teisėja 2015 m. liepos 3 d. nutartimi įtariamajai A. T. yra paskyrusi ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 31, 32). A. T. teismo psichiatrinės ekspertizės aktas šioje byloje teisme gautas 2016 m. vasario 1 d. Aktu nustatyta, kad A. T. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jai reikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones (b. l. 36-39). Po šio ekspertizės akto teisme gavimo buvo surengti dar trys taikinamieji posėdžiai (2016 m. vasario 17 d., 2016 m. kovo 1 d., 2016 m. kovo 29 d.), kurie neįvyko, nes į posėdžius nesusirinkdavo visi proceso dalyviai. 2016 m. balandžio 11 d. proceso dalyviams susirinkus į taikinamąjį posėdį, 2016 m. balandžio 18 d. nutartimi teismas nutarė nutraukti privataus kaltinimo procesą ir bylą perduoti prokuratūrai ikiteisminio tyrimo organizavimui, konstatuodamas, kad BPK 409 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tokiu atveju, kai BPK 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaroma žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, baudžiamąjį procesą dėl šių veikų turi pradėti prokuroras (b. l. 59, 60). Tačiau 2016 m. gegužės 25 d. nutartimi (Nr. lS-663-327/2016) Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs prokuroro skundą dėl 2016 m. balandžio 18 d. Kauno apylinkės teismo nutarties, ją panaikino ir bylą grąžino apylinkės teismui pradėti procesui dėl priverčiamojo medicininio poveikio priemonių taikymo (b. l. 69, 70). Apylinkės teismas po minėtos nutarties priėmimo nuo 2016 m. birželio 21 d. iki 2017 m. birželio 16 d. surengė dar 6 taikinamuosius posėdžius ir 2017 m. lapkričio 23 d., nerengdamas teismo posėdžio, priėmė skundžiamą nutartį dėl bylos perdavimo prokurorui, panaikinus privataus kaltinimo institutą. Iki 2017 m. spalio 1 d. galiojusio BPK 413 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, nesant pagrindų atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, nukentėjusysis ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo šaukiami pas teisėją sutaikinti, tačiau nustačius BPK 393 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, kai asmuo, kuriam reiškiamas kaltinimas, yra nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, bylos nagrinėjimo teisme metu teismas priima nutartį taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, t. y. teismas savo iniciatyva turi pradėti procesą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, dalyvaujant asmenims, nurodytiems BPK 399 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad byloje yra pateiktas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-1541-374/2017 dėl A. T. neveiksnumo (b. l. 121, 122) bei nutartis iškelti civilinę bylą dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo A. T. teismo pripažintai neveiksnia, teismo iniciatyva (b. l. 123). Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-4494-374/2017 A. T. nustatyta nuolatinė globa, globėju ir turto administratoriumi skirta jos dukra R. K.. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas po nuolatinės globėjos paskyrimo 2017 m. liepos 25 d. šioje privataus kaltinimo byloje daugiau posėdžių nerengė ir jokių procesinių klausimų, susijusių su priverčiamųjų medicinos priemonių taikymu nesprendė. Atsižvelgiant į tai, kad privataus kaltinimo bylos taikinamuosiuose posėdžiuose dalyvaudavo A. T. interesus atstovaujantis gynėjas (advokatas), galima vertinti, kad jos (A. T.) interesai buvo tinkamai atstovaujami, be to, vėliau buvo paskirta A. T. globėja, tačiau teismas nesiėmė jokių veiksmų dėl šios bylos procesinės baigties, t. y. teismo sprendimas savalaikiai nebuvo priimtas, kas įtakojo ir nepagrįstą 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties priėmimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, tai, kad teismo posėdžiai buvo atidėti ir dėl nežinomų priežasčių byloje nebuvo pradėtas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas, tačiau buvo vykdomos užklausos, gaunami ir prie bylos prijungiami dokumentai, priimami teismo procesiniai dokumentai, susiję su proceso organizavimu ir eiga, priimta Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutartis savo esme konstatavusi taikinamojo proceso pabaigą, jokiu aspektu nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog bylos nagrinėjimas teisme nebuvo pradėtas.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismas, skundžiama nutartimi, nepagrįstai privačios kaltintojos D. B. skundą su bylos medžiaga persiuntė prokuratūrai, motyvuojant, tuo, jog privataus kaltinimo byla posėdyje nepradėta nagrinėti, siejant bylos nagrinėjimą su bylos perdavimu teisiamajam posėdžiui ir įrodymų tyrimo pradžia, tačiau visiškai ignoruojant Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutartį dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, nesudaro pagrindo taikyti Pakeitimo įstatymo nuostatas, todėl apylinkės teismas bylą turėjo išnagrinėti vadovaudamasis iki 2017 m. spalio 1 d. galiojusiomis privataus kaltinimo bylų nagrinėjimą reglamentuojančiomis nuostatomis. Esant šioms aplinkybėms prokurorės skundas tenkinamas ir Kauno apylinkės teismo skundžiama nutartis naikinama.