- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-19
- Bylos Nr.
- eII-248-899/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00158-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Pažeidėjas
- D. D.
- Kategorijos
- 20.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 20.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam D. D., jo atstovui advokato padėjėjui N. U.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. V. 2024-07-12 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiasis postinis V. M. 2024-06-29 D. D. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 506 straipsnio 4 dalį, 508 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodė, kad D. D. 2024-06-28 22.45 val. (duomenys neskelbtini), būdamas girtas, nevykdė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų T. G., J. (turi būti K.) J., vykdančių policijos teisėtas pareigas, teisėto policijos pareigūnų nurodymo-reikalavimo: netriukšmauti ir nutraukti neleistiną elgesį, priešingą visuomenės interesams, bei vykti į policijos įstaigą, bei įžeidinėjo įvairiais necenzūriniais žodžiais Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūną T. G., vykdantį policijos teisėtas pareigas, pažemino jo garbę ir orumą.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. V. 2024-07-12 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) D. D. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 115 Eur bauda.
Šalies argumentai
2024-07-29 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas D. D. 2024-07-23 skundas dėl minėto nutarimo panaikinimo. Skunde nurodo, kad nusižengimų, už kuriuos yra nubaustas, nepadarė. Nutarime nurodytos įvykio aplinkybės yra melas, įvykio aplinkybės visiškai iškraipytos. Kadangi jam pritaikyta kardomoji priemonė - negyventi (duomenys neskelbtini) ir nesiartinti prie sutuoktinės A. D., todėl gyveno savo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinėse patalpose - angare, esančiame gretimame nuo namo sklype, (duomenys neskelbtini). Ten miegojo. Yra priverstas gyventi faktiškai garaže, į namus neįsileidžia. Tuo metu (duomenys neskelbtini) angare ir sklype buvo jo faktiškai gyvenamoji vieta. 2024-06-28 vakare išgėrė alkoholinių gėrimų ir nuėjo miegoti. Miegant staiga atsidarė garažo durys. Jis to nesitikėjo ir buvo pakeltas policininkų savo gulimoje vietoje. Labai išsigando, nes galvojo, kad yra saugus vietoje, kurioje miega. Išsigandęs pasikeikė, nes nesuvokė, kaip policininkai pateko į patalpos, kurioje miega, vidų. Policininkai į vidų nesibeldė, nereikalavo atidaryti angaro durų, juos įleido jo sutuoktinė, nes, pasirodo, ji turi atsarginį angaro automatinių durų pultelį. Turi teisę miegoti nekliudomas. Jei policininkai nori įeiti, jie turėjo kaip normalūs žmonės belstis, kad atsikeltų ir kad jiems būtų atidaryta. Todėl visi jo pasakyti žodžiai - tai žodžiai žmogaus, kuris pažadintas iš miegų staiga mato šalia savęs pašalinius asmenis, kai galvojo, kad miega saugiai užsidaręs. Jokio noro ką nors žeminti ar įžeidinėti neturėjo. Policininkai patys, įeidami be jokių sankcijų į vietą, kur miega žmogus, pažeidė bet kokį žmogiškumą. Policininkai turėjo belsti, kad atidarytų pats. Realiai policininkai eiti ten, kur guli, teisės neturėjo. Dėl policininkų reikalavimų nevykdymo nurodė, kad vykdyti reikia tik teisėtus policijos reikalavimus. Policininkai turi teisę vežtis žmogų tik tada, kai yra tikimybė, kad padarytas teisės pažeidimas. Jis jokių pažeidimų nepadarė, tai pripažino ir policija. Nesugalvodami, kam jį naktį miegantį pakėlė ir ištempė, skyrė smurto orderį Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)), kas buvo pagrindas naktį „supakuoti“ ir užsimiegojusį, neblaivų tempti į policiją. Tačiau 2024-07-05 Šiaulių apylinkės teismo teisėjas šį orderį panaikino kaip neteisėtą ir perteklinį. Taigi, jokio teisėto pagrindo tįsti į nuovadą policininkai neturėjo. Jokio pagrindo suimtą už rankų sodinti į automobilį, sukti rankas jie neturėjo. Jokiais teisės pažeidimais neapkaltintas. Atvirkščiai, policininkai įsiveržė be jo leidimo į patalpą, kur miegojo, prikėlė, klausinėjo nesąmonių, nepasakydami ko atvyko, suko rankas, aiškino, ką jam daryti, apribojo jo laisvę ir privatumą, pažemino jo garbę ir orumą.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius su D. D. skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, jog byloje esantys duomenys (policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, kūno kameros vaizdo įrašai) neginčijamai patvirtina, kad D. D. padarė ANK 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus ir teigti kitaip nėra teisinio pagrindo, juolab, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą 2024-06-29 D. D. nurodė, jog su padarytais nusižengimais sutinka, tik jau skunde teikia kitokias įvykio aplinkybes ir prašo administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, jog policijos pareigūnai, vykdydami savo pareigas ir aiškindamiesi pranešimo aplinkybes, net kelis kartus pareikalavo D. D. netriukšmauti ir nesikeikti, nemojuoti rankomis, tačiau šis ir toliau garsiai šūkavo, vartojo necenzūrinius žodžius, elgėsi agresyviai tiek pareigūnų, tiek pranešėjos atžvilgiu. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad, siekiant jį sulaikyti, D. D. aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, t. y. davus nurodymą nestandinti rankų muistėsi ir standino rankas. Akivaizdu, kad tokiais veiksmais D. D. nevykdė statutinių valstybės tarnautojų teisėtų nurodymų, vengė sulaikymo. Be to, kaip matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo, D. D., pristatomas į policijos įstaigą elgėsi neadekvačiai, buvo agresyviai nusiteikęs ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūną T. G. įžeidinėjo įvairiais necenzūriniais žodžiais „s...., p....“, tuo pažemindamas statutinio valstybės tarnautojo garbę ir orumą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas D. D. palaikė pateiktą skundą ir papildomai paaiškino, jog gavo kardomąją priemonę nesiartinti į (duomenys neskelbtini) ir nesiartinti prie žmonos 10 metrų. Tame pačiame kieme yra kitas adresas ir tada akligatvis (duomenys neskelbtini). Jį parvežė draugai, įsivarė automobilį į garažą ir nuėjo į mašiną miegoti. Buvo pavargęs grįžęs po darbo, truputį išgėrė ir nuėjo miegoti. Buvo stipriai pavargęs ir miegojo. Per miegus išgirdo, kad keliasi garažo vartai, pagalvojo, kad pasispaudė, nes turėjo pultą rankoje. Įėjo pareigūnai, jis šoko būsenoje pradėjo keiktis, klausė, ką jie čia veikia, kaip čia atsirado. Išėjo į lauką. Pareigūnai sakė, kad juos iškvietė žmona. K. J. labai normaliai reagavo. Pradėjo jam aiškinti kažkokias padėtis, o jis iš miegų pakeltas keikėsi, nes buvo pavargęs, norėjo pailsėti. Išėjo ir perėjo į kitą garažą per kitas duris, nes jam pareigūnai liepė eiti miegoti ir nieko daugiau nebedaryti. Jie jam paaiškino, kad jis į (duomenys neskelbtini) įeiti negali. Išėjo per kitas duris, nes norėjo parūkyti lauke. Pareigūnai buvo dar neišvažiavę, jie kalbėjosi su jo žmona. Jie jį pamatė ir pradėjo sakyti, ką čia jis veikia, pasakė, kad išėjo parūkyti, prasidėjo apsižodžiavimas ir pareigūnai jį griebė, sakydami, kad yra pavojingas artimoje aplinkoje. Jie jį suėmė, paskui jis nusiramino, kai pradėjo antrankius dėti, sakė, kad pats gali įlipti į tarnybinį automobilį. Jį išsivežė į komisariatą. Nežino, dėl kokios priežasties atvyko pareigūnai. Nebuvo pagrindo. Juos iškvietė sutuoktinė, nes ji jį kaltina smurtu artimoje aplinkoje. Ji iškvietė, kad, atseit, jai trukdė išvažiuoti jo pastatytas automobilis. Pareigūnai pasakė, kad jis tyčia užstatė automobilį. Neužstatė, nes sutuoktinė galėjo išvažiuoti. Kitą dieną ji taip ir padarė, nes nebuvo patraukęs automobilio. Garažas yra adresu (duomenys neskelbtini). Nežino, ar dėl to, kad buvo garaže, ar dėl to, kad pastatė automobilį, buvo iškviesta policija. Gal T. G. atžvilgiu vartojo necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius. Žino, kad taip negalima. Vartojo necenzūrinius žodžius, nes, jo manymu, pareigūnai netinkamai elgėsi. Jie jam liepė nusiraminti, nusiramino, aiškinosi situaciją, mosikavosi. Jie jam davė reikalavimą netriukšmauti, bet jo nevykdė, nes atrodė, kad policijos reikalavimai buvo neteisėti, nes jis buvo pavargęs iš po darbo. Faktines aplinkybes pripažįsta. Kai jį išvežė į komisariatą, jį uždarė į kamerą ir pasakė, kad jeigu nori, jog būtų kuo greičiau paleistas, turi sutikti su pažeidimu. Sutiko su pažeidimu, kad tik greičiau jį paleistų. Pareigūnų, kurie buvo atvykę, nepažįsta. Nesutinka su tarnybiniu pranešimu. Kai buvo prikeltas iš miego, tai jo elgesys buvo isteriškas. Kilnojo rankas aiškindamas, kur kokie pastatai yra, pripažįsta, kad keikėsi, moters neįžeidinėjo. T. G. iškeikė, kai tik jis priėjo prie automobilio, nes miegojo ant galinės automobilio sėdynės, o jie be jokio pagrindo pateko į jo patalpas. Keikė necenzūriniais žodžiais.
Liudytojas K. J. teisme parodė, kad asmeniškai pareiškėjo nepažįsta ir nebuvo jo matęs ankščiau. Buvo gautas iškvietimas iš moters, kad jos vyras ją terorizuoja, vyras skersai užstatė automobilį prieš jos automobilį ir ji negali išvažiuoti. Atvyko, pabendravo su moterimi, sužinojo, kad jis jam paskirta kardomoji priemonė, kad jis ją įžeidinėja. Vyrą rado garaže, buvo akivaizdžiai neblaivus, sklido alkoholio kvapas, elgėsi agresyviai, sakė, kad čia jo namai. Sakė jam nesiartinti prie žmonos ir nusiraminti. Jis atsakė, kad gerai ir nuėjo miegoti. Tada dar nebuvo išvykę, kai pamatė, kad jis atsidarė kitas duris, išėjo, pradėjo tą moterį įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, keiktis, šūkauti. Jį sulaikė ir pristatė už reikalavimų nevykdymą. Sulaikė už reikalavimų nevykdymą, nes jis keikėsi prie žmonos, elgėsi agresyviai, triukšmavo, nes vartojo necenzūrinius žodžius. Jis, kai išėjo pro garažo vartus, ėjo šaukdamas necenzūriniais žodžiais ant žmonos, nes galvojo, kad jie išvyko. Kokius keturis kartus liepė jam ramintis. Specialių priemonių iš pradžių nenaudojo, bet jis reikalavimų nevykdė. Kai T. G. atidarė automobilio duris, tai jis priešinosi, o jam atėjus, tai jis jau elgėsi ramiai, bet išsakė, kad jie nedirbs. Buvo surakintos rankos, buvo paaiškinta, kad bus uždėti antrankiai ir prašė sudėti rankas už nugaros, bet jis reikalavimo nevykdė, todėl jam buvo uždėti antrankiai. Prieš vykdant veiksmą visada du, tris kartus išsakomi reikalavimai ir tik po to daromas veiksmas, paprastai to neprireikia, bet šiuo atveju prireikė. Žodžiai, išsakyti moters atžvilgiu, buvo necenzūriniai, tokie kaip „k...“ ir kiti. Jo ir T. G. atžvilgiu buvo išsakyti žodžiai „p...“, „g...“, „d...“. Kaip suprato, jiems abiem skirti. Nesutinka su asmens pozicija, kad jie neteisėtai sutrikdė jo poilsį, nes buvo bendrauta su juo, prašė nebetriukšmauti, nusiraminti, buvo kalbėta pakankamai ilgai, niekas nesiėmė iš karto veiksmų. Garažą atidarė žmona. Kai įėjo, jis nemiegojo, o sėdėjo automobilyje. Klausė, ar jis vairavo, atsakė, kad ne. Nurodė, kad pateko į garažą pro duris, kurias atidarė žmona. Pateko į patalpas, nes reagavo į įvykį, kur buvo pranešta, kad užstatė automobilį. Pateko dėl to, kad išsiaiškintų, ar D. D. įžeidinėja, terorizuoja moterį. Pagal fiziologinius požymius nesimatė, kad moteris buvo išgėrusi. Moteris nurodė, kad vyras skambinėja jai, grasina, kad negaus turto, koliojasi.
Liudytojas T. G. teisme parodė, kad dirba Šiaulių apskrities vyriausiame policijos komisariate. D. D. nepažįsta. Žino dėl ko šaukiamas, nes teismo šaukime nurodytas ROIK numeris ir pasiaiškino situaciją. Gerai nepamena, bet įvykis gal prieš mėnesį, gal prieš du. Buvo gautas iškvietimas dėl smurto, dėl to, kad sutuoktinis užstatė piktybiškai mašiną, kad įžeidinėja, koliojasi, girtas vairavo, bet to fakto nematė. Buvo užsidaręs garaže, jį nuramino, jis nuėjo į garažą, po to dar sykį pradėjo įžeidinėti moterį, dar kartą įspėjo, o paskui buvo reikalavimų nevykdymas. Jam D. D. nebuvo pažįstamas. Jų reikalavimai buvo nusiraminti, nebeįžeidinėti moters ir eiti miegoti, nes buvo neblaivus. Po to, kai jis nenusiramino ir nevykdė reikalavimų padarydamas nusižengimą, teko naudoti fizinę prievartą. Nepamena jo veiksmų, bet teko uždėti antrankius už nugaros. Jis triukšmavo, reikalavo, kad nusiramintų, jis nenusiramino, susikalbėti nebuvo įmanoma, buvo neadekvatus, todėl vežė į komisariatą. Jam daug kartų buvo liepta nusiraminti, bet jis nereagavo, neadekvačiai elgėsi, todėl buvo nuspręsta vežti į komisariatą. Gali būti, kad jo paties atžvilgiu buvo panaudoti necenzūriniai, įžeidžiantys žodžiai. Kai atvyko, jis buvo garaže, o ką jis ten veikė, nežino. Į garažo vidų pateko, kai moteris su pulteliu atidarė garažą ir vyras iš karto atėjo. Nežino, kokio teisinio pagrindo reikia, kad būtų garaže. Pabendrauti su antra puse jie privalo dėl orderio pildymo, nes buvo gautas iškvietimas. Kratų nedaro. Moteris pradarė garažą ir įėjo pabendrauti. Jis buvo agresyvus, neadekvatus, labai puolė ant moters, toliau triukšmavo, nenusiramino, todėl nutarė jį išsivežti. Daug kartų jam leido nusiraminti. Iš pradžių nuėjo į garažą, jie palaukė, bet jis vėl išėjo, vėl pradėjo įžeidinėti, vėl nuramino, po kiek laiko jis vėl išėjo ir vėl tas pats, todėl priėmė sprendimą vežti į komisariatą. Nepamena, ar jį asmeniškai kieme įžeidinėjo. Moteris paspaudė pultelį, jie įėjo į garažą ir atėjo vyras. Tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės tikslios ir galima jomis remtis, nes posėdžio dieną daug ko nepamena, o tarnybinį pranešimą rašė iš karto po įvykio. Nepamena, kurioje vietoje jį įžeidinėjo, ar vežant į komisariatą, ar kieme, Sodo gatvėje. Jei tarnybiniame pranešime nurodyta, kad įsodintas į automobilį, tai kieme įžeidinėjo, nes jį į automobilį sodino kieme.
Liudytoja A. D. teisme parodė, kad D. D. yra uždėtas areštas nesiartinti prie jos 10 metrų. Jis grįžo girtas su automobiliu, užstatė jos automobilį. Matė, kad grįžo girtas. Jis kerštauja jai, siautėjo aplink langus šaukdamas, grasino. Paskambino policijai ir pranešė apie tai. Atvyko pareigūnai. Kai atvyko pareigūnai, galvojo, kad D. D. garaže, nors tiksliai nežinojo, turėjo garažo raktelius, atrakino, jis buvo garaže visas girtas. Jis puolė ant pareigūnų, ant jos. Jam pareigūnai liepė eiti nusiraminti, pareigūnai nuėjo, jis irgi, bet vėl išlindo ir vėl puolė. Pareigūnai jo keletą sykių prašė eiti į tą garažą ir nusiraminti. Pareigūnai paprašė, kad ji uždarytų garažo vartus. Uždarė, pareigūnai sakė, kad tokie žmonės išeis ir vėl triukšmaus. Taip ir buvo, išėjo pro kitas duris ir vėl tas pats. Kiek matė, jis nenorėjo vykti savarankiškai į komisariatą, jis priešinosi, todėl jį pervertė ant žemės. Žino, kad keikėsi, o ar keikėsi pareigūno atžvilgiu, nepamena ir nemeluos. Keiksmai buvo, bet nepasakys, kam jie buvo skirti. Garažas yra šeimos nuosavybė: ir jos, ir D. D.. Ji leido pareigūnams įeiti į garažą, kad pasižiūrėtų, ar jis yra namuose.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.
ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus.
ANK 508 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, kario ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu.
D. D., teikdamas skundą teismui, su jam inkriminuotais pažeidimais nesutiko, nurodydamas, kad įvykio aplinkybės visiškai iškraipytos. 2024-06-28 vakare išgėręs alkoholio nuėjo miegoti ir bemiegant staiga pro atsidariusias garažo duris įėjo policijos pareigūnai, jis to nesitikėjo, buvo pakeltas iš miego. Labai išsigando, todėl pasikeikė, nes nesuvokė, kaip policininkai pateko į patalpos, kurioje miega, vidų, nes policininkai nesibeldė, nereikalavo atidaryti angaro durų, o juos įleido jo sutuoktinė. Visi jo pasakyti žodžiai yra žmogaus, kuris pažadintas iš miegų staiga mato šalia savęs pašalinius asmenis, kai galvojo, kad miega saugiai užsidaręs. Jokio noro ką nors žeminti ar įžeidinėti neturėjo. Policijos pareigūnai eiti ten, kur jis guli, teisės neturėjo. Nurodė, kad jokio teisėto reikalavimo, kurį jis turėjo vykdyti, nebuvo. Jokių pažeidimų nepadarė. Jam skirtas smurto orderis Šiaulių apylinkės teismo teisėjo buvo panaikintas kaip neteisėtas ir perteklinis. Todėl jokio teisėto pagrindo vežti jį į nuovadą policijos pareigūnai neturėjo. Neturėjo jokio pagrindo suimtą už rankų sodinti į automobilį, sukti rankas. Policijos pareigūnai įsiveržė be jo leidimo į patalpą, kurioje miegojo, prikėlė, klausinėjo nesąmonių, nepaaiškindami atvykimo priežasties, suko rankas, aiškino, ką jam daryti, apribojo jo laisvę ir privatumą, pažemino jo garbę ir orumą. Teisminio nagrinėjimo metu D. D. paaiškino, jog grįžęs iš darbo buvo stipriai pavargęs, truputį išgėrė ir nuėjo miegoti. Per miegus išgirdo, kad keliasi garažo vartai ir įėjo policijos pareigūnai. Kadangi buvo šoko būsenoje, pradėjo keiktis, klausė pareigūnų, ką jie čia veikia, kaip čia atsirado, išėjo į lauką. Pareigūnai liepė eiti miegoti, nieko daugiau nebedaryti, jam paaiškino, kad jis į (duomenys neskelbtini) įeiti jis negali. Norėdamas parūkyti lauke, išėjo per kitas duris, pareigūnai buvo dar neišvažiavę ir kalbėjosi su jo žmona. Pamatę D. D., pradėjo sakyti, ką čia jis veikia, atsakė, kad išėjo parūkyti, tada prasidėjo apsižodžiavimas ir pareigūnai jį griebė, sakydami, kad yra pavojingas artimoje aplinkoje. Jį suėmė, uždėjo antrankius ir išsivežė į komisariatą. Dėl kokios priežasties atvyko pareigūnai, nežino. Pagrindo jokio nebuvo. Juos iškvietė sutuoktinė, nes yra kaltinamas smurtu artimoje aplinkoje. Sutuoktinė iškvietė, nes neva jai užstatė automobiliu pravažiavimą, bet jis jo nepadarė. Nežino, ar policija buvo iškviesta dėl to, kad buvo garaže, ar dėl to, kad pastatė automobilį. Necenzūrinius žodžius vartojo, nes, jo manymu, pareigūnai netinkamai elgėsi, jo elgesys buvo isteriškas, nes buvo prikeltas iš miego. Jam buvo duotas reikalavimas netriukšmauti, bet jo nevykdė, nes atrodė, kad policijos reikalavimai buvo neteisėti, pats buvo pavargęs iš po darbo. Faktines įvykio aplinkybes pripažįsta. Pristačius jį į komisariatą ir uždarius kameroje jam buvo pasakyta, kad jeigu nori būti kuo greičiau paleistas, turi sutikti su pažeidimu, todėl ir sutiko.
Kaip matyti, pareiškėjas D. D., nors teismui pateiktame skunde teigia, kad nurodytos įvykio aplinkybės visiškai neatitinka realybės, kad jis jokių jam inkriminuotų pažeidimų nepadarė, o teisme duodamas paaiškinimus nurodė, kad skundą palaiko, tačiau tiek iš skunde nurodytų aplinkybių, tiek iš teisme duotų paaiškinimų turinio matyti, jog faktines bylos aplinkybes asmuo iš esmės pripažįsta ir sutinka, kad pareigūno atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, taip pažemindamas pareigūno garbę ir orumą, bei tai, kad nevykdė pareigūnų jam duotų reikalavimų, paaiškindamas, kad tokių reikalavimų nevykdė, nes jam atrodė, jog policijos reikalavimai buvo neteisėti, be to, po darbo buvo pavargęs. Pareiškėjas iš esmės teigia, jog jam inkriminuotus pažeidimus įvykdė dėl to, kad policijos pareigūnai pateko į jo buvimo patalpą be jokio teisėto pagrindo, nesibeldę, taip jį išgąsdindami, dėl ko jis buvo prikeltas iš miego, patyrė šoką ir pasireiškė isteriškas elgesys. Taigi, nagrinėtinu atveju padarytus pažeidimus pareiškėjas padaręs pripažįsta ir sutinka, kad taip elgtis jam nederėjo, tačiau tokio elgesio priežastis nurodo kaip pareigūnų neteisėtą patekimą į jo asmeninę patalpą, dėl ko jis, nesuvaldęs emocijų, nevykdė pareigūnų duotų nurodymų ir išplūdo pareigūną necenzūriniais žodžiais. Visgi, nors toks pareiškėjo subjektyvus manymas ir aplinkybių vertinimas atsakomybės pagal jam inkriminuotus kaltinimus nešalina, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti ir tai, kad įvykio aplinkybės, neva lėmusios tokį neteisėtą pareiškėjo elgesį, objektyviai yra kiek kitokios nei nurodo pats pareiškėjas.
Antai, liudytojas K. J. teisme parodė, kad buvo gautas iškvietimas iš moters, jog vyras ją terorizuoja, užstatė jai automobilį ir ji negalinti išvažiuoti. Atvykus ir pabendravus su moterimi, paaiškėjo, jog sutuoktiniui yra taikoma kardomoji priemonė, bei nurodė, jog vyras ją įžeidinėja, skambinėja jai, grasina dėl turto, koliojasi. Vyras rastas garaže akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, elgėsi agresyviai. Jam buvo pasakyta nesiartinti prie žmonos ir nusiraminti. Nors asmuo sutiko ir nuėjo miegoti, tačiau netrukus pamatė, kad išėjo pro kitas duris ir pradėjo necenzūriniais žodžiais moterį įžeidinėti, keiktis, šūkauti. Į patalpą, kurioje buvo pareiškėjas, pateko, nes reagavo į įvykį, jog užstatytas automobilis. Reaguodami į įvykį ir atvykę į įvykio vietą turėjo išsiaiškinti, ar moteris yra įžeidinėjama, terorizuojama. Asmuo buvo sulaikytas už reikalavimų nevykdymą, kadangi keikėsi prie žmonos, elgėsi agresyviai, triukšmavo, vartojo necenzūrinius žodžius. Kokius keturis kartus buvo liepta jam ramintis ir specialios priemonės iš pradžių nebuvo naudotos. Su asmeniu buvo bendrauta pakankamai ilgai, jo buvo prašyta nebetriukšmauti, nusiraminti, veiksmų iš karto niekas nesiėmė. Tačiau prašymų, įspėjimų asmuo nepaisė, o pareigūnui T. G. atidarius automobilio duris, D. D. priešinosi, dedant antrankius nevykdė reikalavimų sudėti rankas už nugaros. Be to, kaip suprato, jo ir pareigūno T. G. atžvilgiu buvo išsakyti įvairūs necenzūriniai žodžiai. Liudytojas T. G. nurodė aplinkybes tapačiai, kad buvo gautas iškvietimas dėl smurto, kad sutuoktinis piktybiškai užstatė mašiną, įžeidinėja, koliojasi, girtas vairavo. Atvykus į įvykio vietą pagal gautą iškvietimą, pabendrauti su antra puse jie privalo dėl orderio pildymo. Vyrą rado užsidariusį garaže, jį nuramino. Po kiek laiko D. D. dar sykį pradėjo įžeidinėti moterį, dėl tokio elgesio dar kartą buvo įspėtas. Reikalavo nusiraminti, liautis įžeidinėti moterį ir eiti miegoti, nes buvo neblaivus, bet nenusiramino, reikalavimų nevykdė, todėl teko naudoti fizinę prievartą, teko uždėti antrankius už nugaros. Kadangi vyras triukšmavo, paprašytas nusiraminti nenusiramino, susikalbėti nebuvo įmanoma, buvo neadekvatus, todėl buvo priimtas sprendimas vežti į komisariatą. Nusiraminti buvo liepta daug kartų, tačiau jis nereagavo. Vyras buvo agresyvus, neadekvatus, labai puolė ant moters, toliau triukšmavo, nenusiramino, todėl nutarė jį išsivežti. Daug kartų jam buvo leista nusiraminti, tačiau nuėjus į garažą jis vėl išeidavo, vėl pradėdavo įžeidinėti, vėl tekdavo raminti, todėl priėmė sprendimą vežtis į komisariatą. Jei tarnybiniame pranešime nurodyta, kad įsodintas į automobilį jį įžeidinėjo, tai kieme įžeidinėjo, nes jį į automobilį sodino kieme. Liudytojos A. D. parodymai sutampa su aukščiau paminėtų liudytojų parodymais, kad vyras namo grįžo girtas automobiliu, užstatė jos automobilį, kad jis kerštauja, siautėjo aplink langus šaukdamas, grasino, todėl paskambino policijai ir pranešė. Atvykus pareigūnams D. D. rastas garaže neblaivus. Puolė ant pareigūnų, ant jos. Pareigūnų buvo lieptas nusiraminti, bet jis vis iš garažo išlįsdavo ir vėl puldavo. Kelis kartus pareigūnų buvo prašytas eiti į garažą nusiraminti, bet vis sugrįždavo. Kiek matė, vyras nenorėjo vykti savarankiškai į komisariatą, jis priešinosi, todėl jį pervertė ant žemės. Liudytojų nurodytos aplinkybės sutampa ir su pareigūno T. G. 2024-06-28 tarnybiniame pranešime išdėstytomis aplinkybėmis, kad atvykus pagal iškvietimą, pastebėtas neblaivus D. D., kuris elgėsi neadekvačiai (kilnojo rankas, šūkavo, keikėsi, įžeidinėjo moterį, buvusią kieme), asmens pareikalavus ne mažiau penkių kartų nusiraminti, asmuo to nepadarė, reikalavimo nevykdė. Asmuo ir toliau elgėsi neadekvačiai, agresyviai. Kadangi vietoje surašyti protokolo dėl policijos pareigūnų reikalavimo nevykdymo nebuvo galimybės, asmeniui buvo paaiškinta, jog jis bus sulaikytas, buvo paaiškinta, kad jam bus uždėti antrankiai, asmens buvo pareikalauta abi rankas laikyti už nugaros, tačiau asmuo šių reikalavimų nevykdė, tad buvo panaudota fizinė prievarta ir asmeniui buvo uždėti antrankiai už nugaros. Įsodintas į tarnybinį automobilį D. D. pradėjo pareigūną T. G. žeminti necenzūriniais žodžiais. Visas šias aptartas aplinkybes patvirtina ir vaizdinė prie bylos esanti medžiaga, iš kurios aiškiai matyti, kaip atvykę pagal iškvietimą pareigūnai bendrauja su pareiškėjo žmona, kuri nurodo, kad vyras užstatė jos automobilį, ją terorizuoja, siautėja aplink šaukdamas, grasina. Matyti, kaip pareigūnai patenka į garažą, kuriame randamas neblaivus D. D., kurio buvo teiraujamasi, kodėl jis užstatė žmonos automobilį, tačiau atsakymo asmuo nepateikia, nurodydamas, kad automobilio niekam neužstatė. Matyti, kaip žmonos atžvilgiu vartojami necenzūriniai žodžiai, ant jos šaukiama, kitaip nepagarbiai bendraujama jos atžvilgiu, kaip pareigūnai kelis kartus bando vyrą nuraminti, paaiškina, kad už reikalavimų nevykdymą (netriukšmauti, neįžeidinėti) gresia atsakomybė, tačiau vyras šių perspėjimų nepaiso, nuėjęs į garažą vėl iš jo išeina, šaukia, vartoja necenzūrinius žodžius. Todėl pareigūnai, matydami, kad asmuo į perspėjimus nereaguoja, galiausiai priima sprendimą vežti asmenį į komisariatą, apie tai asmenį informuoja, tačiau asmuo priešinasi, vengia sulaikymo, standina rankas, muistosi, atsikalbinėja, todėl tenka panaudoti fizinę prievartą dedant antrankius. Iš vaizdinės medžiagos matyti ir tai, kad D. D., pristatant jį į policijos įstaigą, vartoja pareigūno T. G. atžvilgiu įvairius necenzūrinius žodžius.
Todėl nurodytų duomenų visuma rodo, kad D. D. padaryti pažeidimai inkriminuoti pagrįstai, o pagrindo išvadai, kad neteisėtas asmens elgesys kilo iš neteisėtų pareigūnų veiksmų, byloje nėra, kadangi pareigūnai atvyko į įvykio vietą pagal iškvietimą, t. y. turėdami teisėtą pagrindą. Tikrindami įvykio aplinkybes bendravo ir su pareiškėju, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, buvo agresyviai nusiteikęs, matyti, kad asmens buvo ne kartą prašyta nusiraminti, ne kartą buvo įspėtas dėl gresiančios atsakomybės už reikalavimų nevykdymą - triukšmavimą, nepagarbų elgesį su sutuoktine. Bendrauta su pareiškėju buvo gana ilgą laiko tarpą, specialios priemonės panaudotos buvo ne iš karto, tik po eilės prašymų ir perspėjimų liautis. Visgi, matant, kad pareiškėjas nesivaldo, perspėjimų ir prašymų nusiraminti nepaiso, buvo priimtas sprendimas gabenti asmenį į komisariatą protokolo surašymui dėl teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymo, toliau asmuo nevykdė reikalavimų rankas laikyti už nugaros ir vykti į policijos įstaigą, o įsodintas į automobilį, kaip paminėta ir tarnybiniame pranešime, D. D. pareigūno T. G. atžvilgiu išsakė necenzūrinius žodžius, kuriais buvo pažeminta pareigūno garbė ir orumas. Tai, kad įvykio vietoje – Sodo gatvėje, iškeikė policijos pareigūną T. G., D. D. pripažino ir teisminio nagrinėjimo metu. Pareiškėjo argumentas, kad jo atžvilgiu 2024-06-28 priimtas sprendimas paskirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį teismo 2024-07-05 nutartimi buvo panaikintas, rodo, jog tokia priemonė buvo neteisėta ir įrodo, kad jis jokių neteisėtų veiksmų neatliko, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-07-05 nutarties matyti, jog sprendimas paskirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį buvo panaikintas ne dėl to, kad orderis buvo neteisėtai paskirtas, o dėl to, kad jis buvo pripažintas pertekline priemone, nes D. D. atžvilgiu jau taikoma Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatyta kardomoji priemonė. Todėl šis faktas visų aplinkybių kontekste atsakomybės nei mažina, nei juo labiau šalina.
Aptartų aplinkybių visuma teismui leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad D. D. veikos kvalifikuotos teisingai ir jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnyje padarymą. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad D. D. padaryta veika dėl policijos pareigūno garbės ir orumo pažeminimo kvalifikuotina ne pagal ANK 508 straipsnio 1 dalį, o pagal ANK 508 straipsnį, kadangi minėtas straipsnis atskirų dalių neturi, šioje dalyje skundžiamas nutarimas patikslintinas. Nuobauda paskirta atsižvelgiant, kad nenustatyta D. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (ANK 35 str.) ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ANK 36 str.), galutinė nuobauda paskirta laikantis ANK 38 straipsnyje numatytų taisyklių bei atitinka sankcijos vidurkį. Be to, iš administracinių baustumų pažymos per 5 metus matyti, kad asmuo yra baustas tiek už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tiek ir už pasirodymą esant girtam viešoje vietoje, dėl ko teismas negali daryti išvados, jog teisės normų laikymasis pareiškėjui yra itin paisomas dalykas.
Konstatuotina, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. V. 2024-07-12 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi, teismas
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto D. D. skundo netenkinti.
Patikslinti, kad D. D. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. V. 2024-07-12 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį, 508 straipsnį.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.