- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-09
- Bylos Nr.
- 1A-119-491/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Nuteistasis
- A. D.
- Advokatai
- Valentinas Giriūnas
- Kategorijos
- 1.1.8.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.23.1.2Privilegijuotas neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 2 d.)
- 1.2.23.2.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba jų platinimas (BK 260 str. 1 d.)
- 2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Kristinos Latožienės ir Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. gynėjo advokato Valentino Giriūno apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2024 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. buvo nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį 20 MGL (1000 Eur) dydžio bauda;
- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – areštu 90 parų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir jam paskirta subendrinta bausmė – areštas 90 parų.
Pagal BK 64¹ straipsnį ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki arešto 60 parų.
Į paskirtą bausmę įskaityta viena jo laikino sulaikymo para.
Tuo pačiu nuosprendžiu P. B., K. D. ir T. E. baudžiamoji byla buvo nutraukta juos atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šioje dalyje nuosprendis nėra skundžiamas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1.1. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, disponavo narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), o būtent: 2023 m. gegužės 10 d. apie 19 val. tiksliai nenustatytoje vietoje (duomenys neskelbtini) už 37,50 Eur jis pardavė tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau nei 1,895 g, narkotinių medžiagų – kanapių ( antžeminių dalių), kuriose delta-9-terahidrokanabinolio kiekis yra 16,4 proc., T. E., K. D. ir P. B., kurių dalį šie asmenys surūkė vietoje, o likusią dalį jie laikė automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinėje prie atsarginio rato, cigarečių pakelyje „Camel“ bei gabeno (duomenys neskelbtini) rajono ribose, kol tą pačią dieną apie 19.50 val., (duomenys neskelbtini) visi trys buvo sulaikyti, o jų slėptas narkotines medžiagas kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai;
1.2. Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nuo tiksliai nenustatyto laiko savo ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengtose garažo patalpose, prie šiaurinės pastato sienos, lentynoje laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kurių masė 3,211 g, delta-9-terahidrokanabinolio kiekis jose yra 14,9 proc., iki 2023 m. gegužės 11 d. 13.30 val., kol jas kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. D. gynėjas advokatas V. Giriūnas prašo A. D. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirti laisvės apribojimą. Apeliaciniame skunde nurodo, kad nuo pat baudžiamojo proceso pradžios A. D. savo kaltę pripažino, gailisi, davė išsamius ir nuoseklius parodymus, padėjusius atskleisti bylos aplinkybes. A. D. dirba, turi gyvenamąją vietą, jo teistumas yra išnykęs, jis yra gana jauno amžiaus. Todėl, apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas A. D. galėjo paskirti dar švelnesnę – laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra ir įpareigojimais bei draudimais.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Mantas Jurkėnas prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. D. bausmę, laikėsi BK 41 ir 54 straipsniuose numatytų bausmės skyrimo taisyklių ir pagrįstai bei motyvuotai pritaikė jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Prokuroro vertinimu, dar labiau švelninti nuteistajam paskirtą bausmę pagrindo nėra.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas atmetamas.
6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. D. paskirtos bausmės rūšimi – prašoma paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą, todėl šiuo klausimu teisėjų kolegija ir pasisako.
7. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. D. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – areštą 90 parų, kurį pagal BK 64¹ straipsnį sumažino vienu trečdaliu iki 60 parų. Tokia bausmė A. D. buvo paskirta už sunkesnę nusikalstamą veiką (BK 260 straipsnio 1 dalį). Pažymėtina, kad teismas, skirdamas jam bausmę už šią veiką, taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrė jam švelnesnę bausmę, negu numatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje (kai numatytas tik laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų). Apeliaciniame skunde nurodomi iš esmės tik teigiamai nuteistąjį apibūdinantys bylos duomenys ir teigiama, kad pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, A. D. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį galėjo būti nubaustas ir dar švelnesne laisvės apribojimo bausme. Su tuo teisėjų kolegija nesutinka.
8. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą A. D. paskirti švelnesnę negu sankcijoje numatytą bausmę – areštą, grindė ne tik su jo padaryta nusikalstama veika susijusiomis, bet ir su jį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, jas nuosprendyje pakankamai išsamiai aptarė ir teisingai įvertino. Ši nuteistojo padaryta nusikalstama veiką priskiriama prie sunkių nusikaltimų. Yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino kaltu, nuoširdžiai gailėjosi bei padėjo atskleisti nusikalstamą veiką ir jos aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Nors A. D. praeityje teistas (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka, kas jį apibūdina labiau neigiamai, tačiau, kaip pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė skundžiamame nuosprendyje, paskutinę veiką, už kurią buvo nuteistas, A. D. padarė prieš 6 metus. Jis dirba, teikia išlaikymą nepilnamečiams savo vaikams. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad A. D. platintos kanapės parastai laikomos kiek mažiau pavojingomis narkotinėmis medžiagomis priklausomybės atsiradimo prasme, kad praeityje jis nebuvo teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, kad kanapių įgijimą iš jo iniciavo kiti kaltininkai ir byloje nėra duomenų, jog prekyba narkotinėmis medžiagomis buvo jo pragyvenimo šaltinis. Tokiu būdu, visi šie duomenys leido pirmosios instancijos teismui spręsti, kad dabartinis A. D. nusikaltimas nebuvo nulemtas susiformavusių neigiamų jo vertybinių nuostatų ir ankstesnio jo elgesio. Tai nulėmė A. D. švelnesnės negu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimą vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi.
9. Tai, jog apeliantas vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta dar švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta, bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nesudaro pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės rūšies. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, visi nuteistojo apeliaciniame skunde dėstomi jį teigiamai apibūdinantys bylos duomenys (kaltės pripažinimas, gailestis, darbo ir išlaikytinių turėjimas bei visi kiti) pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos nuteistajam parenkant, nors ir maksimalaus termino, bet švelnesnę negu laisvės atėmimas 2 metams bausmę – areštą 90 parų. Dar kartą vertinti tas pačias apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad bausmė neišvengiamai yra susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam su laisvės atėmimu susijusia bausme. Vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.
10. Padarius išvadą, kad nėra pagrindo dar labiau švelninti nuteistajam A. D. paskirtą ir taip švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, ir visiškai pritariant pirmosios instancijos teismo vertinimui ir motyvams, teisėjų kolegija savarankiškų motyvų nepateikia ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, tinkamai įvertino visas aplinkybes, tiek susijusias su jo padaryta nusikalstama veika, tiek su asmenybe, ir paskyrė ne per griežtą bausmę. Skirti nuteistajam dar švelnesnę bausmę apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo A. D. gynėjo advokato Valentino Giriūno apeliacinį skundą.