Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.7.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.15; 1.2.4.6.2.1; 1.2.25.6; 2.1.16.1.7; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4

2024 m. birželio 18 d.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) J. V. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. B. nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui: (duomenys neskelbtini) vakare namuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,29 promilės neblaivumas, rankoje laikytu metaliniu strypu tyčia sudavė ne mažiau kaip 16 smūgių į įvairias kūno vietas savo neblaiviai (nustatytas 2,26 promilių neblaivumas) (duomenys neskelbtini) J. B., taip jai padarydamas peties ir žasto sumušimą, riešo ir plaštakos dalių sumušimus, kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairėje krūtyje, krūtinėje, kairiame klube, kairiame kelyje ir kairėje pėdoje, kraujosruvas ir nubrozdinimus abiejose rankose bei nubrozdinimą dešiniame klube, tokiais veiksmais J. B. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą.

Be to, kaltinamasis A. B. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo A. P. priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. pagal (duomenys neskelbtini) specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija yra 1,57 promilės etilo alkoholio.

Kaltinamasis A. B. ikiteisminio tyrimo metu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, (duomenys neskelbtini) apklausos metu ir (duomenys neskelbtini) apklausos metu kaltu neprisipažino, tačiau (duomenys neskelbtini) apklausiamas papildomai prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, parodė, jog (duomenys neskelbtini) konflikto metu dėl (duomenys neskelbtini) netinkamo elgesio pasikarščiavo ir sudavė jai smūgius metaliniu strypu. Tikslaus smūgių skaičiaus įvardinti negali, kadangi buvo streso būsenoje. Neprisipažino, nes buvo supykęs ant (duomenys neskelbtini), tačiau apgalvojo visą situaciją ir, atsižvelgdamas į tai, kad su (duomenys neskelbtini) susitaikė, nusprendė pripažinti savo kaltę.

Kaltinamasis, (duomenys neskelbtini) apklausiamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, parodė, jog (duomenys neskelbtini) turėjo išvažiuoti į (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), todėl iš vakaro namuose su kaimynu išgėrė gal 3 – 4 stiklines naminio vyno. Labai stipriai apsvaigo ir nuėjo miegoti. (Duomenys neskelbtini) A. P. buvo paskolinęs savo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) kurio pavarų dėžė yra automatinė, nes po (duomenys neskelbtini) sunkiai valdė koją. (Duomenys neskelbtini) šiuo automobiliu vienas važiavo į (duomenys neskelbtini). Apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini), įjungę garso ir šviesos signalus, jį sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnai paklausė, ar yra vartojęs alkoholio, atsakius, jog iš vakaro gėrė, patikrino blaivumą. Tikrinosi 2 kartus, abu kartus nustatytas virš 1,6 promilių neblaivumas.

Pareiškus A. B. patikslintą įtarimą dėl abiejų nusikalstamų veikų, jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir parodė, jog (duomenys neskelbtini) sustabdžius policijos pareigūnams, jam abu kartus buvo nustatytas didesnis negu 1,5 promilių neblaivumas. Po to nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur paėmė kraują dėl alkoholio kiekio nustatymo. Gailisi, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Automobilis pagal jo techninę būklę yra vertas (duomenys neskelbtini) eurų, pagal rinkos kainą tokia automobilio vertė yra adekvati. Prisipažįsta, kad (duomenys neskelbtini) vakare namuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, smurtavo prieš šeimos narį – (duomenys neskelbtini) J. B., kuriai sudavė rankoje laikytu metaliniu strypu nemažiau kaip 16 smūgių į įvairias kūno vietas. (Duomenys neskelbtini) atsiprašė, ji jam atleido, pretenzijų neturėjo, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas jiems susitaikius. Su su (duomenys neskelbtini) J. gražiai bendrauja, sutaria ir kartu gyvena bendruose namuose, (duomenys neskelbtini). Gailisi, kad smurtavo prieš (duomenys neskelbtini).

Be paties kaltinamojo A. B. prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų patvirtina ir šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje

(Duomenys neskelbtini) R. Č. (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad apie įvykį pranešė nukentėjusioji J. B., kuriai nustatytas 2,26 promilių neblaivumo laipsnis. Fiksuojami akivaizdūs smurtą patyrusio asmens – J. B. sužalojimai: kraujuojanti žaizda, patinimas, nubrozdinimas, kraujosruva. Nurodomos sužalotos vietos ant kūno: dešinės akies sritis, abi rankos žasto srityje, dešinės rankos dilbio sritis, dešinė pėda. Smurtu įtariamas asmuo yra J. B. (duomenys neskelbtini) A. B., kuriam nustatytas 1,29 promilių neblaivumas. J. B. paaiškino, kad jos (duomenys neskelbtini) namo kieme, pavėsinėje vartojo alkoholį, o ji nuėjo miegoti. Atsigulus atėjo (duomenys neskelbtini) ir be jokios priežasties metaline lazda sudavė nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. J. B. pabėgo iš namų nuo smurtaujančio (duomenys neskelbtini) pas (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini), ir ten išsikvietė policiją. A. B. teigė, kad jokio smurto nenaudojo, (duomenys neskelbtini) keletą dienų jau vartoja alkoholinius gėrimus ir pati neaišku kur susižalojo.

Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Miegamojo kambario viduryje yra lova, dešinėje yra spinta. Dešinėje tarp spintos ir lovos yra minkštas pufas, ant kurio yra metalinis strypas.

? Daiktų apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota metalinio strypo apžiūra, nustatyta, kad tai vamzdžio dalis, 48 cm ilgio ir 2 cm skersmens. Viename gale yra metalinė, rudos spalvos, surūdijusi atplaiša, kitas galas lygiai nupjautas.

Alkoholio kiekio matuoklio ,, (duomenys neskelbtini)“, kurio patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojimo duomenyse užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini) J. B. nustatytas 2,26 promilės neblaivumas, (duomenys neskelbtini) val. A. B. nustatytas 1,28 promilių neblaivumas.

(Duomenys neskelbtini) Ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) J. B. suteikta būtinoji pagalba. Nustatytos diagnozės: S40.0 peties ir žasto sumušimas; S60.2 kitų riešo ir plaštakos dalių sumušimas; S40.0 peties ir žasto sumušimas; Y91.2 stipri intoksikacija alkoholiu; WSO Kito asmens užkliudymas, pastūmimas, spyris, sumušimas, apdraskymas, Y92.9 nepatikslinta įvykio vieta, U73.9 nepatikslinta veikla.

(Duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. B. klinikiniais duomenimis konstatuota peties ir žasto sumušimas, kitų riešo ir plaštakos dalių sumušimas, o taip pat kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairės krūties, krūtinės, kairio klubo, kairio kelio ir kairės pėdos srityse, kraujosruvos ir nubrozdinimai abiejose rankose, nubrozdinimas dešiniame klube. Nurodoma, kad J. B. konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriauniais daiktais ir tiek imant kiekvieną atskirai, tiek visus bendrai, nežymiai sutrikdė sveikatą, nes dėl jų nukentėjusios sveikata sutrikdyta ne ilgesniam kaip dešimties dienų laikotarpiui. Konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti (duomenys neskelbtini) galimai nurodytomis aplinkybėmis. Konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti šešiolika poveikių ir dėl šių sužalojimų J. B. galėjo jausti fizinį skausmą.

(Duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad J. B. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti tyrimui pateiktu metaliniu strypu.

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrimi vaizdo įrašas iš policijos pareigūnų, kurie reagavo į įvykį (duomenys neskelbtini), kūno kamerų. Apžiūrimas vaizdo įrašas, kurio laikmenos pavadinimas ,, (duomenys neskelbtini)“. Įrašo trukmė 23.45 min. Policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Įvykio vietoje pareigūnus pasitinka (duomenys neskelbtini). Iš ikiteisminio tyrimo žinoma, kad tai R. R. ir nukentėjusioji J. B. (toliau – J. B. ). Pareigūnas pasiteirauja, kas nutiko. J. B. atsako, kad (duomenys neskelbtini) ją su „brėžtange“ (nebaigia sakinio), J. B. paaiškina, kad su metaliniu strypu. Pareigūnas teiraujasi : ,,O koks vardas (duomenys neskelbtini)?“. J. B. atsako, kad A. B. Policijos pareigūnas pasitikslina: ,, (duomenys neskelbtini)?“ J. B. : ,,Taip“. Pareigūnas pasiteirauja ar ir koja sumušta, moters (duomenys neskelbtini), R. R. pradeda rodyti, kad sumuštos įvairios kūno vietos, rankos. Kairės kojos didysis pirštas akivaizdžiai sužalotas, matoma kraujo. Policijos pareigūnas pasiteirauja dėl ko įvyko konfliktas. J. B. atsako, kad dėl to, jog jis neblaivus. Pareigūnas klausia: ,,iš niekur nieko?“ J. B. paaiškina, kad: ,,Nu žinot, tu „kurva“, „kale“ visokia, tave visi...“ Laikas 1.52 min. J. B. paaiškina ir parodo pakeldama rankas, kad ji gynėsi rankomis. Dėl to jai dabar jas skauda. 2.20 min. J. B. alkoholio kiekio matuokliu nustatomas 2,26 promilių neblaivumas. Pareigūnai nukentėjusiai iškviečia medikus. J. B. aiškina, kad buvo svečiuose (duomenys neskelbtini), jie vartojo alkoholį, bet jo ((duomenys neskelbtini)) jau nebuvo konflikto metu. Tuomet, jai būnant lovoje, atėjo (duomenys neskelbtini) į kambarį, atsinešė metalinį strypą. Ji prašė, verkė, kad jis nemuštų. Po konflikto ištaikiusi progą pabėgo pas (duomenys neskelbtini). Moteris paaiškina, kad pati savęs taip tikrai nesumušė, nesužalojo. Policijos pareigūnas pasiteirauja kiek kartų (duomenys neskelbtini) sudavė, moteris atsako, kad daug. J. B. (duomenys neskelbtini) priduria, kad kai A. pasigeria, pasidaro neadekvatus, jam ,,susisuka“. Vaizdo įrašo 7.22 min. ant kairės rankos akivaizdžiai matoma kraujosruva. Vaizdo įrašo 12.01 min. policijos pareigūnai pasiteirauja ar anksčiau buvę smurto atvejų, ar buvo kviesta policija, J. B. paaiškina, kad buvę, bet labai seniai. Vaizdo įrašo 17.40 min. policijos pareigūnas pasiteirauja kur viskas vyko, ar miegamajam. J. B. patvirtina, kad taip. Vaizdo įrašo 19.30 min. atvyksta greitosios medicinos pagalbos (toliau ir – GMP) brigada. Vaizdo įrašo 21.00 min. GMP darbuotoja, apžiūrint J. B. kūną, ant šono (iš vaizdo įrašo galima teigti, kad ant dešinio) pamačiusi sužalojimą, pasiteirauja, ar jis yra ne nuo seniau, J. B. patvirtina, kad tai gali būti senesnis sužalojimas. Vaizdo įrašo 21.47 min. policijos pareigūnui pasiteiravus ar yra daugiau sužalojimų nei matomi akivaizdžiai, GMP darbuotoja priduria, kad yra ant dešinio šono, tačiau ko gero jau seniau kažkur yra susižeidusi, taip pat yra sužalojimas prie akies. Vaizdo įraše akivaizdžiai matoma ant dešinės rankos žasto didelė kraujosruva, nubrozdinimai ant kairės rankos žasto. Apžiūrint vaizdo įrašą, kurio laikmenos pavadinimas ,, (duomenys neskelbtini)“, nustatyta, kad jo trukmė 12.48 min. Policijos pareigūnai atvyksta pas A. B. (toliau – A. B.) į namus. Namų duris atidaro A. B., paklausiama, kas šiandien atsitiko su (duomenys neskelbtini), asmuo paaiškina, kad nežino, priduria, kad ji iš čia dingo. Niekas su niekuo nesipyko, ji tiesiog dingo ir tegul mažiau geria. Vaizdo įrašo laikas 1.47 min. A. B.: „Kurva tu kurva, lachudra jau dapiso, jau užpiso, kaip biuletenis, taip girta, kaip biuletenis, taip visą mėnesį geria“. Policijos pareigūnas: „sako, kad ji miegojo ir jūs ją nei iš šio nei iš to pradėjot mušti“. Pareigūnas priduria, kad moteris tikrai yra sužalota akivaizdžiai. A. B. : ,,jo jo jo, kas ją žino, kur ji buvo ir kur ji vertėsi, kur ji valkiojasi, niekas jos neliečia“. Vaizdo įrašo laikas 2.55 min. A. B. alkoholio kiekio matuokliu nustatomas 1,29 promilių neblaivumas. A. B. paaiškina, kad gėrė su (duomenys neskelbtini), išgėrė butelį. Vyriškiui paaiškinama, kad jis turės vykti iki (duomenys neskelbtini), tačiau asmuo nesutinka ir sako, kad niekur nevyks. Vaizdo įrašo laikas 4.45 min., pasirodo (duomenys neskelbtini) M. B., kuris paaiškina, kad nežino, kas namuose nutiko, nes į namus grįžo po 22.00 val. ir (duomenys neskelbtini) jau namuose nebuvo. Vaizdo įrašo laikas 7.20 min., iš miegamojo policijos pareigūnas išeina nešinas metaliniu strypu. Paklausia iš kur jis atsirado. A. B. paaiškina, kad nežino. Policijos pareigūnai asmenį išveža į policijos komisariatą. Apžiūrint vaizdo įrašą, kurio laikmenos pavadinimas ,, (duomenys neskelbtini)“ nustatyta, kad jo trukmė 13.05 min. Vaizdo įrašo 4.44 min. pasirodo (duomenys neskelbtini) M. B. A. B. pats paklausia (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) atsako, kad nežino. Policijos pareigūnas paklausia, ar (duomenys neskelbtini) buvo namuose, kai (duomenys neskelbtini) sukonfliktavo, (duomenys neskelbtini) atsako, kad nebuvo. Policijos pareigūnas pasiteirauja, kur yra miegamasis, ir paaiškina, kad pagal J. B. ji buvo sumušta miegamajame jai miegant. A. B. atsako, kad: ,,neklausyk, ji nemiegojo, nieko čia nebuvo“. Vaizdo įrašo 6.20 min. A. B. aiškina, kad jo (duomenys neskelbtini) J. B. vaikščioja girta, apsidaužo, jos net pirštu niekas neliečia, kad ji klozetus sudaužė. Vaizdo įrašo 6.54 min., policijos pareigūnams būnant miegamajame, prie lovos dešinėje pusėje ant mėlynos spalvos pufo randamas metalinis strypas. Apžiūrint vaizdo įrašą, kurio laikmenos pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, nustatyta, kad įrašo trukmė 7.38 min. Policijos pareigūnai sugrįžta į įvykio vietą, kur namuose yra likęs (duomenys neskelbtini) M. B. Vaiko teisių (toliau ir – VT) specialistai paaiškina, kad (duomenys neskelbtini) vienas likti negali. Vaizdo įrašo 6.05 min. VT specialistas paklausia, ar (duomenys neskelbtini) matė (duomenys neskelbtini) konfliktą, šis paaiškina, kad namuose nebuvo. VT specialistas paklausia ar dažnai (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) konfliktuoja, (duomenys neskelbtini) atsako, kad dažniausiai pati (duomenys neskelbtini) pradeda konfliktus ir kad (duomenys neskelbtini) dažniau nei (duomenys neskelbtini) vartoja alkoholį. VT specialistas pasiteirauja: ,,tai, kai vyksta šeimoj konfliktai, matai?“. (Duomenys neskelbtini) atsako: „tai ten labai nevyksta, ten tiesiog kalba daugiau“. VT specialistas: ,,o tai smurtauja (duomenys neskelbtini) dažnai?“. (Duomenys neskelbtini): ,,ne, tai (duomenys neskelbtini) pirma puola“. Tuomet policijos pareigūnas paklausia, ar (duomenys neskelbtini) „gauna“ nuo (duomenys neskelbtini) ir eina tuomet miegoti? (Duomenys neskelbtini) atsako: „kaip kada“.

Kitų objektų protokole užfiksuota, jog apžiūrima Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) informacinėje sistemoje užfiksuoto pranešimo garso įrašo kopija. Pokalbis vyksta tarp moters, kuri prisistatė J. B. (toliau – J.), ir Bendrojo pagalbos centro operatoriaus (toliau – O.), garso įrašo trukmė – 1.58 min., failo pavadinimas - ,, (duomenys neskelbtini)“. J. nurodo, jog norėtų ,,išsikviesti policiją, ba užtai, kad mane (duomenys neskelbtini) sumušė“. Nurodo, jog tai įvyko ,, (duomenys neskelbtini)...“ pranešėja prisistato B.

Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, jog (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini) gautas pranešimas, kad namuose, adresu (duomenys neskelbtini) , nenustatytu laiku tarp J. B., kuriai nustatytas 2,26 promilių neblaivumas, ir (duomenys neskelbtini) A. B., kuriam nustatytas 1,29 promilių neblaivumas, įvyko žodinis konfliktas, kurio metu A. B. su metaliniu strypu sudavė nenustatytą kiekį smūgių J. B. į įvairias kūno vietas, dėl to ji jautė fizinį skausmą. A. B. laikinai sulaikytas ir uždarytas į (duomenys neskelbtini) ilgalaikio sulaikymo patalpas. (Duomenys neskelbtini) val. iš (duomenys neskelbtini) gautas pranešimas, kad į ligoninę pristatyta sumušta J. B.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. P. nurodė, kad yra J. (duomenys neskelbtini) L. draugė. J. paskutinį kartą matė diena prieš įvykį, tai buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Buvo nuvykusi su savo draugu L. R. ir (duomenys neskelbtini) R. R. į J. namus pasiskolinti automobilio. J. tuomet atrodė sveika, jokių mėlynių ant jos kūno nepastebėjo, kiek pamena, ji buvo rūbu trumpomis rankovėmis. Atrodė įprastai, bet kažkiek vangi. Galbūt dėl sveikatos ji prasčiau jautėsi, nes žino, kad turėjo nedarbingumą ir buvo kažkas su šonkauliais. J. yra pasakojusi, kad yra buvę smurto atvejų iš (duomenys neskelbtini) pusės. Kiek žino, į policiją dėl to J. Nesikreipė. (Duomenys neskelbtini) jai paskambino J. draugė E. ir pasakė, kad J. yra pas ją ir kad J. sumušė (duomenys neskelbtini) A., taip pat pridūrė, kad J. pati nesugebėjo paskambinti, nes jai skauda rankas, viena plaštaka sutinusi. Ji su savo (duomenys neskelbtini) iškarto nuvyko pas E. į namus, kur buvo J. J. buvo apsivilkusi suknelę trumpomis rankovėmis. Pastebėjo, kad pas J. ant dešinės rankos buvo pati didžiausia mėlynė, taip pat ir ant kitos rankos buvo kraujosruva, prie dešinės akies kraujosruva, taip pat buvo daug mėlynių ant kojų. Negali pasakyti, kad visos naujos mėlynės, bet dauguma tikrai taip. Buvo kruvinas J. dešinės kojos didysis pirštas. Namuose ji taip pat parodė, kad mėlynių yra ir ant krūtinės, ant dešinio šono. Pati J. paaiškino, kad ją sumušė (duomenys neskelbtini), kai ji jau miegojo lovoje, mušė su metaliniu strypu, nuo senų radiatorių metaliniu vamzdžiu. Pas juos ant kiemo yra metalo krūva ir J. mano, kad (duomenys neskelbtini) iš ten tą strypą atsinešė. Pas juos svečiuose tą dieną buvo A. (duomenys neskelbtini) su drauge, tačiau, kai įvyko konfliktas, jų jau namuose nebebuvo. Joms sugrįžus į namus, J. išsikvietė policijos pareigūnus, atvyko greitoji, apžiūrėjo J. ir išsivežė. Tą vakarą J. buvo apgirtusi. Kiek ji žino, J. vartoja alkoholį, galbūt dėl gėrimo gali būti ir problema, nes, kai išgeria, neblaivi gali būti ir keletą dienų. A. sudėtingo charakterio vyras, todėl didelės nuostabos šis įvykis nesukėlė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. S. parodė, jog su J. B. ir A. B. yra (duomenys neskelbtini). Su J. buvo susitikusi (duomenys neskelbtini), tą dieną ant J. kūno nematė jokių sužalojimų. J. tuomet buvo apsivilkusi rūbu trumpomis rankovėmis. (Duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val., grįžusi į namus, pamatė, kad J. sėdi pas ją kieme ir verkia. Paklausė, kas atsitiko, atsakė, kad ją sumušė (duomenys neskelbtini). Pastebėjo mėlynę po dešine akimi, taip pat buvo patinę abi rankos, ant vienos rankos pastebėjo nubrozdinimą, ji jai parodė, kur jai skauda. Ant kairės kojos matė kraujo, nes ji buvo su šlepetėmis. J. pasakė, kad pabėgo nuo (duomenys neskelbtini), kai jis ją sumušė, ir atbėgo pas ją. Pastebėjo, kad J. yra neblaivi. J. paklausė, ar ji gėrė kartu su (duomenys neskelbtini), ji atsakė, kad gėrė abu su (duomenys neskelbtini), bet ji vėliau nuėjo miegoti, o atėjęs (duomenys neskelbtini) sumušė. J. bandė prisidegti cigaretę, tačiau pasakė, kad jai skauda rankas, negali jų pakelti, kadangi gynėsi su rankomis nuo (duomenys neskelbtini). Minėjo, kad ją mušė kažkokiu metaliniu daiktu. Paskambino J. (duomenys neskelbtini) L., pasakė, kad J. yra pas ją ir kad ji atvažiuotų. L. atvyko su J. (duomenys neskelbtini) R. ir J. išsivežė į (duomenys neskelbtini).

Liudytoja A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog ji su (duomenys neskelbtini) V. B. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. atvyko pas (duomenys neskelbtini) A. į svečius. Namuose buvo ir A. (duomenys neskelbtini) J., kuri sėdėjo pavėsinėje ir gėrė alų. (Duomenys neskelbtini) išgėrė gal po porą stikliukų viskio. J. vilkėjo suknelę trumpomis rankovėmis. Pastebėjo, kad J. ant kairės rankos turėjo kraujosruvą, ji buvo gana didelė, paklausė, iš kur pas ją tokia mėlynė. J. atsakė, kad kažkur susimušė, nes jos labai jautri oda, greitai atsiranda mėlynės, kad ji dažnai būdama neblaivi krenta, susižaloja, galbūt dėl to atsirado ta mėlynė. Dar keletą neryškių mėlynių pastebėjo ant J. kojų. Prie jų J. ir A. nei tą dieną, nei kiek buvę susitikimų iki tos dienos, nesipyko, gražiai bendravo. V. yra sakęs, kad A. skundėsi, jog J. per daug geria ir tai A. nepatinka. Kiek ji žino, jie kartu gal ir pasipykdavo dėl jos išgėrinėjimo, bet tik žodžiais. A. yra geras, ramus ir darbštus žmogus. Nėra net pagalvojusi, kad keltų ranką prieš (duomenys neskelbtini). Po šios dienos įvykių (duomenys neskelbtini) paskambino A. ir pasakė, kad J. iškvietė policiją, kad jį buvo sulaikę, teigė, jog J. nemušė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. R. parodė, jog (duomenys neskelbtini) ji su (duomenys neskelbtini) L., jo (duomenys neskelbtini) L. nuvyko pas (duomenys neskelbtini) J. į namus. J. vilkėjo trumpomis rankovėmis drabužį ir jokių sužalojimų, mėlynių ir panašiai pas ją ant kūno nepastebėjo. Kitą kartą (duomenys neskelbtini) pamatė (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val., kai (duomenys neskelbtini) draugei L. paskambino (duomenys neskelbtini) E. ir pasakė, kad atvažiuotų pasiimti J., nes A. ją sumušė ir ji dabar yra pas ją. Nuvykus matė, kad J. yra neblaivi ir sumušta. J. skaudėjo pirštus, sunkiai pajudino rankas, ant rankų matėsi melsvos žymės, matėsi, kad ten yra smūgiuota. Prie akies, kiek pamena, dešinės, matėsi sumušimas. (Duomenys neskelbtini) paaiškino, kad ją mušė su kažkokiu metaliniu vamzdžiu, jis buvo šviesios, baltos spalvos, apsilupusiais dažais. J. paaiškino, kad ji jau gulėjo lovoje, kai atėjo (duomenys neskelbtini) ir pradėjo mušti. J. prašė nemušti, dengėsi veidą. Kai A. liovėsi ir nuėjo tualetą, (duomenys neskelbtini) nubėgo pas (duomenys neskelbtini) E. Jos su L. pasiėmė J. ir parsivežė į namus (duomenys neskelbtini), ir J. iškvietė policijos pareigūnus, atvyko greitoji, apžiūrėjo J. Tuomet sužalojimus pamatė ir ant krūtinės, kraujavo dešinės kojos pirštas. Tą dieną pas J. su A. svečiuose buvo A. (duomenys neskelbtini) V. su drauge A., kartu išgėrinėjo. Vėliau svečiai išvyko ir tuomet įvyko konfliktas. (Duomenys neskelbtini), kiek sakė, įlėkė su triukšmu į namus, pasakė J., kad ji ,,kūrva“, ,,sūka“, ,,kalė“ ir kad J. išgėrė jo alų, ir tuomet pradėjo mušti. Tai jai pasakojo (duomenys neskelbtini), kuri su (duomenys neskelbtini) yra ne kartą sukonfliktavę. Per jų bendro gyvenimo metus yra mačiusi nemažai atvejų, kai jie susipyksta, kai A. suduoda J. Jis yra gana karšto būdo, dažnai ją pažemina, vadina įvairiais žodžiais, tada (duomenys neskelbtini) netyli, atsikerta ir gaunasi konfliktai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. B. parodė, kad (duomenys neskelbtini) su drauge A. B. buvo pas (duomenys neskelbtini) A. svečiuose. Atvykus J. neblaivi sėdėjo pavėsinėje. (Duomenys neskelbtini) norėjo pavaišinti viskiu ir paklausė J., kur butelis su viskiu, ji atsakė, kad išgėrė. (Duomenys neskelbtini) jiems padarė kavos, alkoholio negėrė. J. buvo nedarbingumas, bet rytojaus dieną reikėjo į darbą, ji pati tai paminėjo, (duomenys neskelbtini) ragino ją eiti atsigulti, nes ji buvo stipriai neblaivi, o keltis į darbus reikia anksti. Pastebėjo, kad pas J. ant rankos buvo mėlynė, tačiau jos neklausė, iš kur ta mėlynė, nes kai J. išgėrusi, ji priekabi. J., eidama iš lauko pavėsinės į tualetą, į namo vidų, lipdama laiptais, krito, bet atsikėlė ir nuėjo toliau. Parėjusi iš tualeto, ji dar atsinešė alaus ir gėrė. Yra ne kartą matęs J. neblaivią, kai ji susižalojusi. Žino, kad J. turi problemų su alkoholiu. Po įvykio kitą dieną paskambino (duomenys neskelbtini) ir papasakojo, kad J. iškvietė policiją, jis buvo sulaikytas. Minėjo, kad jam besitvarkant, išėjo į lauką ir terasoje jos jau nerado. (Duomenys neskelbtini) pasakojo, kad dar anksčiau yra net keletą kartus išvažiavęs iš namų, nes J. neblaivi „durniuoja“ ir jis yra nakvojęs (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini). Kiek jis žino, (duomenys neskelbtini) J. nėra mušęs. (Duomenys neskelbtini) stengiasi su ja nekonfliktuoti, nekreipia dėmesio. Galbūt išvadina kokiais negražiais žodžiais, kai trūksta kantrybės.

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini) R. Č. elektroninio ryšio priemonėmis pateikė fotonuotraukas, darytas (duomenys neskelbtini), kai buvo reaguota į tiriamą įvykį. Nuotraukose fiksuoti J. B. sužalojimai.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. B. parodė, jog (duomenys neskelbtini) namuose, pavėsinėje buvo su (duomenys neskelbtini) A. Ji gėrė alų, o jis viskį. Ji per dieną išgėrė maždaug aštuonias 0,5 litro talpos skardines alaus, o (duomenys neskelbtini) gėrė viskį. Sėdint A. pradėjo ją įžeidinėti, vadinti ,,kale“, ,,sūka“. Jis išgėręs dažnai jos atžvilgiu naudoja šiuos žodžius. Nenorėdama su juo konfliktuoti, atsistojo ir nuėjo į kambarį miegoti. Atsigulus atėjo A., dešinėje rankoje laikydamas metalinį strypą, galimai paimtą iš jų kiemo, pasakė: ,,Aš tave užmušiu“, ,,Pisi iš čia, nachui tu čia reikalinga“, vadino ją visokiais necenzūriniais žodžiais, nuo jos atklojo antklodę ir užsimojęs dešine ranka pradėjo jai smūgiuoti. Ji, bandydama užsiblokuoti smūgius, rankomis dengėsi veidą. Jis jai smūgiavo daug kartų. Pas ją šiuo metu yra kraujosruvos ant dešinės, kairės rankų, ant abiejų kojų, kairės pusės šone, po pažastimi, ant klubo. Kraujosruvų yra nemažai. Baigęs mušti, kažkur nuėjo, o ji pabėgo ir namų pas (duomenys neskelbtini) E. S. ir skambino (duomenys neskelbtini). Pasakė, kad atvažiuotų jos pasiimti (duomenys neskelbtini) L. P. Atvykusi L. su (duomenys neskelbtini) R. R. ją parsivežė į (duomenys neskelbtini) ir tuomet paskambino policijai. Po maždaug 15 min. atvyko policijos pareigūnai. Pareigūnai nustatė jai neblaivumą, pasiaiškino įvykio aplinkybes, vėliau atvyko greitoji medicinos pagalba ir ją išsivežė į (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) išgėręs dažniausiai yra agresyvus, ją įžeidinėja, prieš keletą metų buvo kvietusi policiją dėl to, kad (duomenys neskelbtini) buvo pakėlęs prieš ją ranką. (Duomenys neskelbtini) manipuliuodavo jų (duomenys neskelbtini) ir ji jam atleisdavo. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) pretenzijų turi, pyksta ant jo ir nenori su juo bendrauti. (Duomenys neskelbtini) ji buvo apžiūrėta, buvo įtariamas skilimas šonkaulių srityje, tačiau diagnozavo sutrenkimą. Mėlynių po to įvykio neturėjo. Iki įvykio ją matė (duomenys neskelbtini) E. S., kuri dažnai pas ją ateina. E. galėjo matyti, kad iki įvykio ji neturėjo jokių mėlynių ant rankų, veido, kojų. Įvykio dieną pas juos svečiuose buvo (duomenys neskelbtini) V. B. su (duomenys neskelbtini) A. B. Jie taip pat galėjo matyti, kad iki konflikto ji ant kūno mėlynių neturėjo. (Duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) L. ir (duomenys neskelbtini) L. buvo atvykę pas juos į namus (duomenys neskelbtini), taip pat galėjo matyti, kad ji buvo be sužalojimų. Šeimos gydytoja išdavė nedarbingumą dėl sužalojimų iki (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną greitosios darbuotoja pastebėjo jai ant dešinio šono kažkokį sužalojimą ar žymę, to momento ji neužfiksavo ir nepamena, kad būtų turėjusi ten kraujosruvą. Konflikto dieną ji pamena, kai nuėjo atsigulti. Gulėjo ant kairio šono, kai (duomenys neskelbtini) atėjo rankose laikydamas metalinį strypą. Jis buvo rudos spalvos, ant galo tarsi sujungimas, kai galima dar prijungti kažkokį vamzdį. Jai smūgiavo į įvairias kūno vietas. Kadangi dengėsi veidą, gavo į abi rankas. Bandė išspirti iš jo rankų strypą, todėl jai apdaužė ir kojas. Pamena, kai smūgiavo į kairę pusę, buvo mėlynės ant klubo, prie krūties kairėje pusėje, smūgių buvo nemažai todėl viską suskaičiuoti ir atsiminti negali, tačiau pačias skaudžiausias, didžiausias kraujosruvas pati yra sau nusifotografavus po įvykio. Labiausiai skaudėjo rankas, kadangi jomis dengėsi. Įvykio dieną ji niekur nekrito ir nesusižeidė. Po įvykio (duomenys neskelbtini) jai paskambino ir pasakė, kad ateitų pas jį į darbovietę pasikalbėti. Ten (duomenys neskelbtini) jos prašė nesipykti, prašė nueiti pas tyrėją ir pasakyti, kad neturi pretenzijų, tačiau tai daryti atsisakė. Pokalbio metu jis jos atsiprašė dėl įvykio, pripažino savo kaltę. Yra siuntusi savo (duomenys neskelbtini) R. savo sužalojimų nuotraukas. Tos nuotraukos, kurios yra jai pateiktos apklausos metu, beveik visos darytos pas (duomenys neskelbtini) bute (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) dienomis, prieš vykstant pas medicinos ekspertą. Nuotrauka pavadinimu (duomenys neskelbtini), kurioje matosi ant rankos mėlynė, kuri yra blyški, palyginus su šalia esančiu nubrozdinimu ir mėlyne, turbūt galėjo būti nuo anksčiau, kadangi bet kur buityje galėjo užsigauti, galimai šią mėlynę matė (duomenys neskelbtini) V. ar (duomenys neskelbtini) A. Pamena, kad jai ginantis nuo (duomenys neskelbtini), ji kojomis ir rankomis gynėsi gulėdama lovoje ir jai su strypu sužalojo kojos pirštą. Kai pareigūnai atvyko, ji buvo dideliame šoke, jai visur skaudėjo, tačiau ji jiems parodė tuo metu, kur akivaizdūs ir labai skaudūs sužalojimai buvo, suknelės, kurią vilkėjo, nesugalvojo pakelti ir parodyti, buvo nedrąsu. Kai atvyko medikai, tada medikė apžiūrėjo ir pakėlusi jai suknelę. Galimai ji apžiūrėdama tą senesnę rankos mėlynę ir matė. Mėlynė po akimi taip pat atsirado po konflikto su (duomenys neskelbtini), tačiau ji nežino, kuriuo momentu jis jai galėjo suduoti, nes ji gynėsi ir rankomis, ir kojomis, vyko pasipriešinimas, saugojo galvą. Visi šie sužalojimai, kuriuos jai apžiūrėjo ekspertas ir dėl kurių ji kreipėsi, jai buvo padaryti (duomenys neskelbtini). Jokio alaus nesinešė į kambarį, nuėjo atsigulti, o paskui ją (duomenys neskelbtini) nėjo, atėjo vėliau, jau su strypu, kurio iki tol pas juos kambaryje nebuvo. Prie apklausos protokolo pateikė savo sužalojimų nuotraukas darytas po (duomenys neskelbtini) įvykio. Šias nuotraukas pasidarė pati. Yra šias nuotraukas siuntusi (duomenys neskelbtini) R. Dvi nuotraukos pavadinimu: ,, (duomenys neskelbtini)“, ,, (duomenys neskelbtini)“ yra darytos (duomenys neskelbtini) priėmimo skyriuje (duomenys neskelbtini). Kitos dvi nuotraukos, kur yra su juodos spalvos palaidine ,, (duomenys neskelbtini)“ ir ,, (duomenys neskelbtini)“ yra darytos po to, kai apsilankė pas teismo medicinos ekspertą. Kiek pamena, ryški mėlynė ant rankos ir mėlynė prie akies, buvo fiksuota (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) R. buvo siuntusi šias nuotraukas. Šiose nuotraukose puikiai matosi, kad sužalojimai nėra seni ir, kad krisdama ji jų nepasidarė.

Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu J. B. pateikė 4 fotonuotraukas.

?Kaltinamasis ir nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) pateikė susitarimą dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo. Kaltinamasis patvirtino, kad pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Nukentėjusioji pareiškė, kad byloje nereikš civilinio ieškinio, ir patvirtino, kad jai kaltinamojo veiksmais nebuvo padaryta turtinė ar neturtinė žala, taip pat patvirtina, kad ji neturės ir nereikš jokių pretenzijų susijusių su šia nusikalstama veika. Šalys pareiškia, kad ši sutartis sudaryta nenaudojant apgaulės, spaudimo, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais. (Duomenys neskelbtini) asmenys pasirašė įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolą. Susitaikymo pagrindu laikoma (duomenys neskelbtini) gautas nukentėjusios J. B. ir kaltinamojo A. B. prašymai susitaikyti ikiteisminiame tyrime. J. B. pretenzijų asmeniui neturi, patvirtino, kad turtinė ar neturtinė žala nebuvo padaryta, civilinio ieškinio neteikė.

(Duomenys neskelbtini) B. Č. (duomenys neskelbtini) nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. B. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. A. B. išaiškinta, kad jei jis per vienus metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių neįvykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės per vienus metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

(Duomenys neskelbtini) J. V. (duomenys neskelbtini) nutarimu atnaujintas nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), nes ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) A. B. įteiktas pranešimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Šios prokurorės (duomenys neskelbtini) nutarimu sujungti ikiteisminiai tyrimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), tyrimui suteikiant Nr. (duomenys neskelbtini).

BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Byloje surinktų ir anksčiau aptartų įrodymų visuma, t. y. paties kaltinamojo A. B. parodymai, nukentėjusiosios J. B., liudytojų parodymai, apžiūrų protokoluose užfiksuoti duomenys, fotonuotraukos bei pateiktos specialistų išvados neginčijamai įrodo, jog kaltinamasis A. B. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis tyčia smurtavo prieš (duomenys neskelbtini) J. B., kuriai, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,29 promilių neblaivumas, rankoje laikytu metaliniu strypu, tyčia sudavė ne mažiau kaip 16 smūgių į įvairias kūno vietas savo neblaiviai (kai jai nustatytas 2,26 promilių neblaivumas) (duomenys neskelbtini) J. B., taip jai padarydamas peties ir žasto sumušimą, riešo ir plaštakos dalių sumušimus, kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairės krūties, krūtinės, kairio klubo, kairio kelio ir kairės pėdos srityse, kraujosruvas ir nubrozdinimus abiejose rankose bei nubrozdinimą dešiniame klube, tokiais veiksmais J. B. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą.

Teismo medicinos specialistų išvadose konstatuota, jog nukentėjusiajai padaryti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusios sveikata sutrikdyta ne ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui. Konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti (duomenys neskelbtini) galimai nurodytomis aplinkybėmis. Konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti šešiolika poveikių ir dėl šių sužalojimų J. B. galėjo jausti fizinį skausmą, konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti tyrimui pateiktu metaliniu strypu. Tarp kaltinamojo A. B. neteisėtų veiksmų – fizinio smurto panaudojimo ir dėl to kilusių padarinių – nukentėjusiosios J. B. nežymaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl kaltinamojo A. B. nusikalstami veiksmai visiškai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius. Veika padaryta tyčia ir yra baigta.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

(Duomenys neskelbtini) (toliau ir – (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) T. B. (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. buvo gautas pranešimas, kad kelyje (duomenys neskelbtini) pranešėjas pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini). Vykstant minėtu keliu, link (duomenys neskelbtini), priešpriešais, ties (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) kuris, įjungus mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius, buvo sustabdytas. Priėjus prie vairuotojo ir paprašius pateikti dokumentus, vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą iš kurio nustatyta, kad automobilį vairavo A. B. Bendraujant su vairuotoju nuo jo sklido alkoholio kvapas, paklausus ar jis vartojo alkoholinių gėrimų, vairuotojas atsakė, kad vakar vakare gėrė vyno. A. B. alkoholio kiekio matuokliu apie (duomenys neskelbtini) val. pirmojo tikrinimo metu nustatytas 1,69 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu (duomenys neskelbtini) val. nustatytas 1,61 promilių neblaivumas. A. B. su padarytu pažeidimu sutiko. Automobilis autovežiu nuvežtas į saugomą transporto priemonių aikštelę adresu (duomenys neskelbtini).

Įvykio vietos bei automobilio apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, jog apžiūrimas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) stovintis (duomenys neskelbtini). Automobilio buvimo vietos koordinatės yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Automobilio priekis yra nukreiptas (duomenys neskelbtini) kryptimi. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas A. B. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis bei jo užvedimo raktelis su dviem pakabukais, kuris paliktas saugoti prie automobilio. Automobilis buvo užplombuotas plombomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nugabentas į saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini).

(Duomenys neskelbtini) pažymoje nurodyta, jog automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra A. P. Analogiški duomenys pateikti ir Polis registro išraše apie transporto priemones bei automobilio registracijos liudijime Nr. (duomenys neskelbtini).

Neblaivumo nustatymo akte (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val. užfiksuoti A. B. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad jis negali eiti tiesia linija - pėda, po pėdos, negali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galvą (atsimerkęs ar užsimerkęs). A. B. nurodė, jog alkoholį vartojo vakar. Jam alkoholio kiekio matuokliu ,, (duomenys neskelbtini)“, metrologinės patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), pirmuoju tikrinimu (duomenys neskelbtini) val. jam nustatytas 1,69 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu (duomenys neskelbtini) val. nustatytas 1,61 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais A. B. sutiko, akte pasirašė. Analogiški duomenys, dėl neblaivumo nustatymo, nurodyti ir alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale.

(Duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,57 promilės etilo alkoholio ((duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val. A. B. savanoriškai kreipėsi į (duomenys neskelbtini), siekiant atlikti kraujo tyrimą dėl etilo alkoholio koncentracijos nustatymo jo kraujyje).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas (duomenys neskelbtini) T. B. parodė, jog (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. iš (duomenys neskelbtini) gavo pranešimą, kad kelyje (duomenys neskelbtini) važiuoja įtartinai manevruojantis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini). Vykdami link (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) pastebėjo minėtą automobilį, kuris, įjungus mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius, buvo sustabdytas. Nustatyta, kad automobilį vairuoja A. B. Matėsi, kad vairuotojas buvo pasimetęs, judesiai nekoordinuoti, bendraujant nuo jo sklido alkoholio kvapas. Paklaustas sakė, kad vakar vakare gėrė vyno, tikslios valandos nenurodė. Automobilio vairuotojui alkoholio kiekio matuokliu pirmojo tikrinimo metu nustatytas 1,69 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu – 1,61 promilių neblaivumas. A. B. sutiko su padarytu pažeidimu, teigė, kad važiuoja iš namų (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) esančią (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. P. parodė, jog (duomenys neskelbtini) savo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), paskolino (duomenys neskelbtini) A. B., nes automobilis yra automatinės pavarų dėžės, o (duomenys neskelbtini) po (duomenys neskelbtini) buvo nutirpusi kairė koja, todėl negalėjo kaire koja paspausti sankabos. Automobiliu (duomenys neskelbtini) naudojosi nuo (duomenys neskelbtini). Jam (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. paskambino (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad (duomenys neskelbtini) A. vairavo minėtą automobilį būdamas neblaivus ir jį sustabdė policijos pareigūnai. Kiek suprato, (duomenys neskelbtini) paskambino A., kuris paaiškino visas įvykio aplinkybes. Sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) jo (duomenys neskelbtini) turėjo vykti į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) su juo iš vakaro šnekėjo telefonu, tačiau iš ryto jis jai pasakė, kad į (duomenys neskelbtini) važiuos pats. Kai (duomenys neskelbtini) bendravo telefonu su (duomenys neskelbtini), jis alkoholio vartojęs nebuvo. Kad jis yra vartojęs alkoholio nežinojo, kadangi jiems nieko nesakė. Vėliau (duomenys neskelbtini) teigė, kad alkoholį vartojo iš vakaro, gėrė vyną. Nesitikėjo, kad jo (duomenys neskelbtini) ketina vairuoti automobilį būdamas neblaivus, kadangi niekada tokių dalykų nėra buvę. Kai policijos pareigūnai surašė visus reikiamus dokumentus, jis (duomenys neskelbtini) įsisodino į savo automobilį ir jie iškart išvažiavo (duomenys neskelbtini), kadangi manė, kad kraujyje gali būti mažesnis alkoholio kiekis. Automobilis (duomenys neskelbtini), kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), automobilį yra įsigijęs maždaug prieš 5 metus, mano, šiuo metu automobilis vertas ne daugiau (duomenys neskelbtini) eurų.

(Duomenys neskelbtini) duomenimis, vidutinė automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), techninius duomenis atitinkančios transporto priemonės kaina (su PVM) Lietuvoje (duomenys neskelbtini) mėnesį buvo (duomenys neskelbtini) eurų.

Iš Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, jog (duomenys neskelbtini) automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) įtariant, kad jį vairavo neblaivus, apsvaigęs asmuo ar padarytas kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo priverstinai nuvežtas iš (duomenys neskelbtini) į transporto priemonių saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini).

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu (KET, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija).

Vadovaujantis bylos duomenimis – paties kaltinamojo parodymais, liudytojo (policijos pareigūno) parodymais, įvykio vietos ir automobilio apžiūros protokolu, neblaivumo nustatymo akte užfiksuotais duomenimis, specialisto išvada, kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, nustatyta, jog A. B. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo A. P. priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. pagal (duomenys neskelbtini) specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija yra 1,57 promilės etilo alkoholio. Kaltinamasis parodė, jog iš vakaro buvo vartojęs alkoholį, jautėsi labai apsvaigęs, o ryte vairavo automobilį. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog A. B. žinojo, jog vairuoja neblaivus, taigi veika padaryta tyčia. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius ir yra kvalifikuoti tinkamai.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

BK 140 straipsnio 2 dalis numato, kad joje numatytą nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato, kad joje numatytą nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Tai įvertinus, pripažintina, jog nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, t. y. procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnis). Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jam BPK 418–425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamasis tam neprieštaravo, sutiko su prokurorės siūloma bausme ir jos dydžiu.

Skiriant bausmes, atsižvelgiama į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus. Duomenų, jog kaltinamajam būtų taikytas psichiatrinis ar priklausomybės ligų gydymas ar kad jis būtų įrašytas į šio pobūdžio ligų pacientų įskaitą, byloje nėra, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. Kaltinamasis per paskutinius 3 metus administracine tvarka nebaustas, dirba (duomenys neskelbtini). Teistas Marijampolės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 201 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) 22 MGL dydžio (828,52 eurų) bauda, kuri sumokėta (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs. A. B. atsakomybę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, sunkinta tai, kad nusikalstamą veiką jis apdarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas pažymi ir tai, jog nors kaltinamasis A. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, tačiau bylos medžiaga pagrindo tuo tikėti nesuteikia – galimai stengėsi surinkti prieštaringus įrodymus (liudytojo (duomenys neskelbtini) V. B. ir (duomenys neskelbtini) liudytojos A. B. parodymai), kaltę pirminių apklausų metu išvis neigė. Akivaizdu, jog esant tokioms faktinėms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, todėl A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, šioje byloje nėra. A. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nenustatyta. Jo atsakomybę dėl šios nusikalstamos veikos lengvina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas šios bylos aplinkybes bei kaltinamojo A. B. asmenybę, taip pat į tai, jog padaryti du nesunkūs nusikaltimai, anksčiau kaltinamasis už analogiškas veikas nėra teistas, per paskutinius 3 metus nebaustas administracine tvarka, dirba, sprendžia, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus įgyvendinta, paskyrus kaltinamajam prokurorės pasiūlytą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytas bausmės rūšis, tai yra už veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje – laisvės apribojimą, uždraudžiant bausmės vykdymo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas – alkoholį. Tų pačių motyvų pagrindu, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jam skiriama mažesnė nei šios bausmės dydžio vidurkis laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 2 dalis). Skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis (BK 48 straipsnio 3 dalis), tačiau šiuo atveju sprendžiama, jog nėra tikslinga taikyti šiam kaltinamajam intensyvią priežiūrą. Atsižvelgiant į visas kaltinamąjį A. B. charakterizuojančias aplinkybes, siekiant kuo labiau individualizuoti jam skiriamą laisvės apribojimo bausmę, per visą šios bausmės vykdymo laiką jam skiriami įpareigojimai – draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas – alkoholį. Taip pat, atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 72² straipsniu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Atitinkamai už veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jam skirtina 60 MGL dydžio (3 000 eurų) baudą.

Kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, todėl jam paskiriama bausmė už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, o po to paskiriama galutinė subendrinta bausmė. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas, įvertinęs A. B. asmenybę charakterizuojančių duomenų visumą, jam paskirtas bausmes subendrina, visiškai jas sudedant (BK 63 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

Kaltinamojo A. B. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis, ir jam skiriama subendrinta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo kartu su bausme už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką

BK 42 straipsnio 6 dalyje, 67 straipsnio 1 – 3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – uždraudimas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis bei turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, tai yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, siekdamas baudžiamosios teisės priemonėmis apginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis) bei įvertinęs A. B. padaryto nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, tai, kad jam nustatytas neblaivumo laipsnis artimas lengvam neblaivumo laipsniui, sprendžia, jog tikslinga skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones prokurorės siūlomam terminui – 2 metams, siekiant taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Šis terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės (specialiosios teisės sustabdymo) paskyrimo dienos – (duomenys neskelbtini).

Nusikaltimą A. B. padarė, vairuodamas (duomenys neskelbtini) A. P. vardu registruotą automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) Baudžiamasis įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir pagal formuojamą teismų praktiką panašiose bylose, jo vairuotas automobilis baudžiamojo įstatymo prasme laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis), tačiau kitam asmeniui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas, tik tuomet, jeigu nustatoma, kad asmuo, perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Byloje nėra duomenų, kad A. P. turėjo ir galėjo žinoti, jog automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, todėl konfiskuoti šią transporto priemonę nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad A. B. patikėtas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) yra ne jo asmeninis turtas, bet priklauso trečiajam asmeniui ((duomenys neskelbtini)), tačiau jį A. B. vairavo būdamas neblaivus, tokiu būdu privalo prisiimti ir atsakomybę už visus galimus šio neteisėto automobilio panaudojimo teisinius padarinius, tarp jų ir šios transporto priemonės (ar jos vertės) konfiskavimo/išieškojimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš A. B. išieškotina nusikaltimo padarymo priemonės vertę atitinkanti pinigų suma.

Pažymėtina, jog prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, nurodydama konfiskuotinos transporto priemonės vertę, vadovaujasi paties kaltinamojo A. B. apklausoje nurodyta automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) verte ir prašo konfiskuoti iš kaltinamojo A. B. nusikaltimo padarymo priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – (duomenys neskelbtini) Eur.

Pažymėtina, jog daikto kaina, kuri nustatoma sutartiniais pagrindais tarp pardavėjo ir pirkėjo, sutarties sudarymo momentu tenkina abi sutarties šalis, tačiau dažnai neatitinka tikrosios daikto vertės, nes ją gali lemti įvairūs veiksniai – tiek objektyvūs, sietini su perkamo ir parduodamo daikto savybėmis, konkrečia technine būkle ir pan., tiek ir subjektyvūs, sietini su pirkėjo ir pardavėjo subjektyviais norais, finansine padėtimi, siekiu greitai nusipirkti ar parduoti, ryšiais su pardavėju ir pan. Atitinkamai teismų praktikoje yra išaiškinta, kad turto tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dieną. Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Turto rinkos vertės išaiškinimas numatytas Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 punkte, kuriame teigiama, jog turto arba verslo rinkos vertė tai apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. To paties įstatymo 2 straipsnio 11 punktas numato, jog turto arba verslo vertė – turto arba verslo naudingumo tam tikru metu matas, nustatytas pagal atitinkamą turto arba verslo vertinimo metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje. Svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų. Kaip matyti iš bylos duomenų, be (duomenys neskelbtini) pateikto konfiskuotino automobilio vertės įvertinimo, jokių kitų dokumentų, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai mažinti konfiskuotino turto vertę, byloje nėra. Tai yra, byloje nėra kompetentingo specialisto atlikto individualaus transporto priemonės vertinimo, o apklausose nurodyta turto vertė (kaltinamasis A. B. nurodo, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) vertė (duomenys neskelbtini) eurų; automobilio savininkas – A. P. apklausos metu nurodė, jog automobilio vertė ne daugiau kaip (duomenys neskelbtini) eurų) pagal aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų formuojamą praktiką nustatant konfiskuotino turto rinkos vertę, nelaikytina konfiskuotino turto vertę atitinkančia pinigų suma. Todėl, konfiskuotino turto rinkos vertė nustatytina, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje išraše nurodyta automobilio vidutine kaina – (duomenys neskelbtini) eurų, tai yra verte, buvusia nagrinėjamai bylai reikšmingu laikotarpiu – nusikalstamos veikos darymo metu.

Dėl procesinių prievartos priemonių taikymo ir kitų klausimų

Kaltinamasis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo laikinai sulaikytas, todėl, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, šis laikas (viena diena) įskaitytinas į paskirtą laisvės apribojimo bausmę.

Bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. B. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios panaikinamos tik pradėjus vykdyti laisvės apribojimo bausmę (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) (su užvedimo rakteliu ir transporto priemonės registracijos liudijimu) grąžintas saugojimui savininkui A. P.

(Duomenys neskelbtini) B. Č. (duomenys neskelbtini) nutarimu, patvirtintu teisėjo, buvo priimtas sprendimas metalinį strypą sunaikinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

- padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, uždraudžiant laisvės apribojimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas – alkoholį,

- padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 60 MGL dydžio (3 000 eurų) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, skirtas bausmes subendrinti visiškai sudedant ir skirti A. B. subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 6 mėnesiams, uždraudžiant laisvės apribojimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas – alkoholį, ir 60 MGL dydžio (3 000 eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. B. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 mėnesiams, uždraudžiant laisvės apribojimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas – alkoholį, ir 40 MGL dydžio (2 000 eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti A. B. laikino sulaikymo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) laiką (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, kad A. B. privalo paskirtą baudą sumokėti per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 ir 9 punktais, 3 dalimi, 68, 72, 72² straipsniais, skirti A. B. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini);

2) transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – (duomenys neskelbtini) eurų konfiskavimą;

3) įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurį nustatyti įvykdyti per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Pradėjus paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymą, panaikinti A. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, A. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam A. B.