Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, nukentėjusiajam A. L., kaltinamosios gynėjui advokatui A. G. Šalavkai, viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirba (duomenys neskelbtini) gyv. Kaune, (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK ) 281 str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K., vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

2014-09-06 apie 18.00 val. Kaune, R. Kalantos g. nuo Bituko link Ūkio g. vairuodama automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sankryžoje su Jėgainės g. pažeidė Kelių eismo taisyklių 162 punkto reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sankryžoje sukdama į kairę nedavė kelio kitam eismo dalyviui-motociklui „Honda (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam A. L., kuris važiavo R. Kalantos g. priešingos krypties eismo puse tiesiai, su juo susidūrė, padarydama A. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. šiais veiksmais G. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1 d.

Kaltinamoji G. K. teisme kalta prisipažino ir parodė, kad važiuodama nepastebėjo atvažiuojančio nukentėjusiojo ir jam „užkišo“ Gailisi padariusi nusikaltimą. Nukentėjusysis jai atleido. Prašo bylą nutraukti susitaikius.

Nukentėjusysis A. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad važiuodamas Kauno marių link atsitrenkė į jam netikėtai sudarytą kliūtį, jis važiavo pagrindiniu keliu. Kaltinamajai civilinio ieškinio nereiškia, sutinka susitaikyti su kaltinamąja.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios G. K. padaryta nusikalstama veika be jos visiško prisipažinimo taip pat įrodyta BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais:

- G. K., 2014-12-10 apklausiant ją įtariamąja, prisipažino padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, parodė, kad 2014-09-06 apie 18.00 val. vairavo savo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaune, R. Kalantos g. nuo Kauno HES link K. Baršausko g. maždaug 40 km/h greičiu. Privažiavusi sankryžą su Jėgainės g. lėtai suko kairėn į šią gatvę ir pajuto smūgį į automobilio dešinės pusės galinį ratą ir galines dureles. Pamatė, kad į jos vairuojamą automobilį atsitrenkė motociklininkas. Jis savarankiškai atsikėlė ir priėjęs piktai priekaištavo dėl neatidaus vairavimo. Motociklininkas skundėsi skaudančia dešine ranka, todėl ji paskambino savo mobiliuoju telefonu į bendrosios pagalbos centrą, pranešė apie eismo įvykį ir kad nukentėjusiam motociklininkui reikalingi medikai. Vėliau atvyko policijos patruliai ir greitosios med. pagalbos ekipažas. Sužeistas motociklininkas buvo nuvežtas į gydymo įstaigą. Po įvykusio eismo įvykio iki atskiro policijos pareigūnų sutikimo jos „VW Passat“ automobilis ir motociklas, kuris atsitrenkė į jos vairuojamą automobilį, patraukti iš vietos nebuvo. Pripažįsta, kad yra kalta dėl šio eismo įvykio kilimo, nes sukdama sankryžoje į kairę neįsitikino, kad lygiareikšmiu keliu priešingos krypties eismo pusėje artėja motociklas, kurio nepraleido, su juo susidūrė. Dėl to nuoširdžiai gailisi (b. l. 48, 49).

- Nukentėjusysis A. L., parodė, kad 2014-09-06 apie 18.00 val. Kaune, R. Kalantos g. nuo K. Baršausko g. link T. Masiulio g. važiavo motociklu „Honda (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), maždaug 40-50 km/h greičiu. Priešingos krypties eismo puse važiavo baltos spalvos „VW Passat“ automobilis. Priartėjęs minėtas „VW Passat“ automobilis netikėtai suko kairėn į kitą gatvę, užtvėrė jam kelią ir jis trenkėsi į automobilio dešinės pusės šoną. Eismo įvykio metu stipriai susižalojo dešinę ranką, „VW Passat“ automobilio vairuotoja iškvietė medikus. Atvykę greitosios med. pagalbos medikai jį nuvežė į Kauno klinikas. Dėl eismo įvykio kalta „VW Passat“ vairuotoja, nes sukdama kairėn nepraleido lygiareikšmiu keliu priešpriešais tiesiai jo vairuojamo motociklo, su juo susidūrė (b. l . 39, 40).

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2923/14(02) nurodyta, kad A. L. dėl dešinio stipinkaulio galvos intrasąnarinio lūžio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 38).

- Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2014-09-06, Kaune, R. Kalantos-Jėgainės g. sankryžoje (b. l. 9).

- Transporto priemonės techninės apžiūros akte ir nuotraukose užfiksuota automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei motociklo „Honda (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninė būklė po eismo įvykio (b. l. 10-21).

G. K. kardomųjų priemonių neskirta.

BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nurodant konkretų KET punktą, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių.

Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta tiek G. K. padarytas KET 162 punkto pažeidimas, kurio padariniai – nukentėjusiojo nesunkaus sveikatos sutrikdymas, patvirtintas specialisto išvada, tiek ir priežastinis ryšys tarp G. K. KET 162 punkto pažeidimo ir kilusių pasekmių. Kaltinamosios neteisėti veiksmai buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms atsirasti, taigi tarp kaltinamosios veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. G. K. kaltė dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir kvalifikuota tinkamai.

BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis atleido ir sutiko susitaikyti su kaltinamąja, pateikė žodžiu prašymą baudžiamąją bylą nutraukti, tam prokurorė neprieštaravo.

Kaltinamoji G. K. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, su nukentėjusiuoju susitaikė, žalos nėra, jis jai jokių pretenzijų nereiškia. Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamosios padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), ji nebausta administracinėmis nuobaudomis (b.l. 53), neteista (b.l. 50), VšĮ Dainavos poliklinikos psichikos sveikatos centre neregistruota (b.l. 54), dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiuoju susitaikė, jis pretenzijų neturi. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Anksčiau ji nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikiusi su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamoji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 1 d. jai susitaikius su nukentėjusiuoju A. L., baudžiamąją bylą nutraukiant.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Byloje 2014-12-16 dieną buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-4737, kurioje nurodyta, kad Algis Girdutis Šalavka teikia antrinę teisinę pagalbą G. K. baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00798-14, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iki 2014-12-16 sudaro 80 Lt, kurias prašo priteisti valstybės naudai.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kadangi šioje byloje kaltinamajai gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš principo galėtų būti priteisiamos iš kaltu pripažintos G. K. vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis.

Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos rašte (pažymoje) nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 272 str., 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

G. K., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiuoju A. L. ir baudžiamąją bylą Nr. 1-3480-919/2014 nutraukti.

Išaiškinti G. K., jog jeigu ji per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš G. K. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.