Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovei V. L. dėl sutartinės baudos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatytos faktinės aplinkybės

Ieškovas ir atsakovė 2017-04-28 sudarė pirkimo - pardavimo sutartį, kurios pagrindu buvo parduotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo dalis. Minėto buto pardavėjai atstovavo atsakovė V. L.. Pagal sutarties 12. 5 p., atsakovė iki 2017-07-01 įsipareigojo savo lėšomis įvesti į butą reikalingas komunikacijas ( elektros įvadą, vandens įvadą, kanalizacijos įvadus), įrengti skaitiklius ir perduoti G. M. su tuo susijusius dokumentus. Pagal sutarties 12.5 p., atsakovė įsipareigojo sumokėti 1000 Eur baudą, jeigu iki 2017-07-01 nebus įvykdyti minėti darbai, jie priduoti reikiamoms institucijoms ir perduoti ieškovui. Ieškovas 2018-02-08 kreipėsi raštu į atsakovę informuodamas, jog iki 2017-07-01 ji neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, ji buvo paraginta perduoti dokumentus ieškovui. Tačiau dokumentų apie komunikacijų prijungimo, skaitiklių įvedimo, jų pridavimo reikiamoms institucijoms atsakovė ieškovui taip ir nepateikė. Todėl tik atsakymu į ieškovo 2018-02-20 raštą atsakovė leido ieškovui suprasti, kad nevykdys savo įsipareigojimų, numatytų sutarties 12. 5 p.

Teismo posėdyje ieškovas papildomai paaiškino, kad tik dujų tiekimas sutvarkytas, dokumentai priduoti, kitos sutarties sąlygos neįvykdytos.

Atsakovė V. L. apklausta teismo posėdyje parodė, kad ji iki 2017-07-01 sutartį įvykdė, perdavė ieškovui dokumentaciją – elektros knygutę, dujų įrengimo – pridavimo dokumentus, pridavė visus dokumentus reikiamom institucijom. Su ieškovu apie tai, kad nespėja įvykdyti sutarties ir dėl termino pratęsimo nekalbėjo, jokių raštų vienas kitam nerašė. Su ieškovu bendravo 2017 metų pradžioje tik dėl kanalizacijos užpylimo, gal 2018 metais - dėl vartų pultelio. Elektroniniu paštu rašė ieškovui, nes senyvo amžiaus kaimynė buvo pasipiktinusi, kad G. M. nemoka savo dalies mokesčio už elektrą. Yra pastatytas vienas bendras skaitiklis laiptinėje 4 butams, kiekvienam butui yra 4 skirtingi elektros skaitikliai. Visi kaimynai turi susidėti ir apmokėti skaitiklio parodymus bendrai. Vienas skaitiklis pastatytas žemės taupymo tikslu, nes lauke nėra vietos, reikia kaimynų sutikimo, todėl skaitiklį įrengė laiptinėje. Ieškovas tai matė, neprieštaravo, tai jį tenkino.

Šalis, būdama suinteresuota bylos baigtimi, siekdama sau naudingo teismo sprendimo, gali teikti aiškinimus ne visus, o dalį jų nutylint, palankiai jai vaizduodamas aplinkybes arba dar kitaip jas iškreipdama savo naudai. Jos parodymai gali būti nevisapusiški ir neobjektyvūs. Vertinant ieškovo paaiškinimus reikia kreipti dėmesį į priešingos šalies ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų aiškinimus ir kitus įrodymus, esančius byloje. Reikia įvertinti, ar neobjektyvumas ir neišsamumas yra žymus, ar susijęs su nagrinėjamos bylos esminėmis aplinkybėmis. Ieškovo paaiškinimų subjektyvus pobūdis nesudaro pagrindo vien dėl to juos vertinti kritiškai kaip nepatikimus ir juos atmesti, nes konkrečioje byloje reikia įvertinti ieškovo parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą. Šioje byloje sprendžiant apie įrodymų visumą, negalima konstatuoti, kad tarp ieškovo ir atsakovės nuo 2017-07-01 buvo žodinis ar rašytinis susitarimas, susitarimas( ar sutikimas) pratęsti sutarties 12.5 p. numatytų įsipareigojimų įvykdymo terminą. Atsakovė neigė tokio turinio susitarimą, paaiškino apie jos pokalbius su ieškovu apie nemokėjimą už elektrą, dėl vartų pultelio.

CK 6.256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai jos patirtus nuostolius, sumokėti netesybas. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje pateikta netesybų apibrėžtis – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.75 straipsnio nuostatas, jeigu skolininkas ginčija savo pareigą mokėti netesybas motyvuodamas tuo, kad prievolę įvykdė, tai jis privalo įrodyti, kad ją įvykdė tinkamai.

Ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui.

CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, pagal kurią teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek objektyvųjį kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes.

2018-05-16 teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad apie tai, jog atsakovė neįvykdė sutarties 12.5 p. jis žinojo 2017-07-01, tačiau jis bendravo su atsakove, jos prašymu sutarties įvykdymo terminas buvo pratęstas. Kai sutartis vis tiek nebuvo vykdoma, jis 2018-02-08 kreipėsi į atsakovę ir 2018-02-20 gavo atsakymą, iš kurio suprato, jog sutarties sąlygų ji nevykdys. Todėl mano, kad apie savo teisės pažeidimą jis sužinojo 2018-02-20, todėl ieškinio senaties termino nepraleido, kreipėsi į teismą 2018 m. kovo mėn.

Ieškovui galimai atsakovės parašytas raštelis dėl to, kad jis nesumoka už elektrą ar vandenį negali būti laikomas rašytiniu įrodymu apie šalių derybas dėl sutarties 12.5 p. įvykdymo termino pratęsimo. Laikytina, kad atsakovė ne tik kad iki 2017-07-01, bet ir iki šio laiko pilnai neįvykdė sutarties 12.5 p., kuriame nurodyta, kad turėjo būti įrengti skaitikliai ( o ne skaitiklis). Todėl laikytina, kad kiekvienam butui elektros skaitikliai neįvesti, taip, kad fiksuoti elektros energijos sunaudojimą kiekviename bute. Už elektros energijos sunaudojimą mokama pagal bendro skaitiklio 4 butams parodymus, dėl to kyla nesutarimai tarp kaimynų, pretenzijos, kad ne visi butų savininkai sumoka už savo bute sunaudotos elektros energijos dalį. Be to, matyti, kad atsakovė negali nurodyti, kokia dokumentacija, kada ir kokioms institucijoms perduota ir kokia dokumentacija ir kada perduota ieškovui.

Nagrinėjamoje byloje teismas konstatuoja, kad ieškinio senaties terminas pareikšti ieškovo reikalavimui priteisti netesybas praleistas. Teismas tokią išvadą priėjo vadovaudamasis CK 1.127 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nustatęs, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo 2017 m. liepos 1 d. – kai ieškovas sužinojo, jog sutartis neįvykdyta. Nesant įrodymų apie šalių rašytinius susitarimus nuo 2017-07-01 dėl sutarties įvykdymo termino pratęsimo, o žodinius susitarimus atsakovei nepripažinus, laikytina, kad ieškovas kreipėsi į teismą 2018 m. kovo mėn. – t.y. praleidęs 6 mėnesių ieškinio senaties terminą ir šio termino atnaujinti neprašo. Atsakovei reikalaujant taikyti senatį, ieškinio senatis taikoma ir ieškinys atmestinas ( CK 1.126 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 str. 1 d. ir 98 str. 1 d. nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra 350,00 Eur advokato pagalbai apmokėti ir 23,00 Eur žyminis mokestis bei 1,66 Eur pašto išlaidos. Atsakovė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės teismui nepateikė.

Šioje byloje procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesiekia 3,00 Eur, todėl jos nepriteistinos valstybei iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.