- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-14
- Bylos Nr.
- e2YT-2779-543/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02113-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Suinteresuotas asmuo
- S. K., Ž. K., E. K.
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. K., Ž. K. ir E. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), į kurį Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), pretenduoja gauti paveldėjimo teisės liudijimą, buvo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė.
Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad mirus V. K. į notarų biurą nesikreipė nei vienas V. K. turto paveldėtojas, todėl VMI, atstovaudama Lietuvos Respublikos valstybę, pateikė notarui prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Po K. mirties liko žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (įgytas (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu). Palikėja V. K. turėjo du vaikus: dukrą Ž. K. ir sūnų E. K.. Šie įstatyminiai palikėjos pirmos eilės įpėdiniai į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, taip pat nesikreipė ir palikėjos sutuoktinis S. K.. Kadangi butas buvo įgytas V. K. ir S. K. santuokoje, todėl jis priklauso abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise lygiomis dalimis. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė mirus V. K. pasibaigė, todėl reikalinga nustatyti jos turto dalį. Pareiškėja nori gauti paveldėjimo teisės liudijimą, todėl reikalinga nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą.
Valstybinėje mokesčių inspekcijoje buvo gautas suinteresuoto asmens S. K. pareiškimas, kuriame jis nurodė, jog po žmonos V. K. mirties likusio žemės sklypo atsisako jis ir du jo vaikai, neprieštarauja, kad sklypą paveldėtų valstybė.
Suinteresuoti asmenys S. K., Ž. K. ir E. K. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai, apie neatvykimo priežastis suinteresuoti asmenys nepranešė, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad S. K. ir V. K. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Santuokoje susilaukė dukros Ž. K. ir sūnaus E. K.. V. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko santuokoje įgytas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nei sutuoktinis, nei vaikai į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. S. K. pareiškimu patvirtino, kad po žmonos V. K. mirties likusio žemės sklypo atsisako jis ir du jo vaikai, neprieštarauja, kad sklypą paveldėtų valstybė. Sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininkas 2016 m. spalio 3 d. pažyma patvirtino, kad sodininkų bendrijoje esantis, V. K. priklausęs žemės sklypas nuo 1996 m. neprižiūrimas, nedirbamas, mokesčiai nemokami, jame nėra jokių sodo pastatų, Sutuoktinis S. K. kategoriškai atsisako sklypo priežiūros ir su juo susijusių prievolių, jo abu vaikai taip pat atsisakė bet kokių pretenzijų į šį sklypą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. CK 3.87 straipsnio 2 dalios numato, kad santuokoje įgytas turtas išlieka jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol yra padalinamas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė baigiasi kitais pagrindais. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių. Tokiu atveju nustatoma mirusiojo sutuoktinio dalis, kuri paveldima pagal CK penktosios dalies normas. Iš byloje nustatytų aplinkybių konstatuotina, kad ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), buvo V. K., mirusios (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad turto dalis buvo mirusiosios asmeninė nuosavybė, todėl prašomas faktas nustatytomas teismine tvarka ir pareiškimas tenkinamas visiškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 1 d., 2 d. 8 p., 445 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad turtas - ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), buvo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.