- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-08
- Bylos Nr.
- A-822-494-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Irmantas Jarukaitis, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- V. P.
- Kategorijos
- 14.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pareiškėjo V. P. skundą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (Kauno apskrities viršininko administracijos ir Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento teisių perėmėjai) dėl savavališkos statybos akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2007-11-30 Savavališkos statybos aktą Nr. 6-NSS-8. Paaiškino, kad ginčijamu savavališkos statybos aktu buvo nustatyta, jog pareiškėjas savavališkai pastatė I ir II grupės nesudėtingus statinius, t. y. pavėsinę su židiniu ir tvorą. Pareiškėjo vertinimu, pastatyta tvora bei pavėsinė su židiniu negali būti traktuojama kaip savavališka statyba, kadangi jie pastatyti nepažeidžiant Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ reikalavimų. Tvora pastatyta ne ant sklypo ribos, o pareiškėjas ją patraukė apie 0,5 metro į savo žemės sklypo dalį. Be to, neatlikus žemės sklypo geodezinių matavimų, negalima tiksliai nustatyti sklypo ribų. Tvoros aukštis taip pat nepažeidžia insoliacijos reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsakovas su skundu nesutiko, nurodęs, kad V. P. 2003 m. pasistatė ištisinę banguotą medinių lentelių tvorą su betono stulpais 1,8 - 2,0 m aukščio, nors pagal tuo metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ priedo „Nesudėtingų statinių sąrašas“ 1.2.2 punktą, sklypo tvora gali būti ištisinė tvora iš medinių lentelių ar tašelių su mediniais, metaliniais ar betoniniais stulpais, ne aukštesnė kaip 1,8 m. Bet kokia tvora ant sklypo ribos gali būti statoma, tik turint rašytinį gretimo sklypo savininko sutikimą. Be gretimo sklypo savininko sutikimo prie sklypo ribos (tvoros konstrukcijoms neperžengiant sklypų ribos) tvoras galima statyti: statytojo sklypo šiaurinėje pusėje (tarp (>)315° ir (<)45°) – ažūrinę tvorą, kurios kiaurymių plotas didesnis už 50% bendro tvoros ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą). Pavėsinė taip pat pastatyta neišlaikant minimalių atstumų iki kaimyninio sklypo ribos (šiaurinėje sklypo pusėje stovintis statinys turi būti pastatytas ne arčiau kaip 3 m iki kaimyninio sklypo ribos). Šie atstumai gali būti sumažinti tik turint kaimyninio sklypo savininko sutikimą. Pažymėjo, kad V. P. kaimyninio sklypo savininkės N. K. sutikimo neturėjo ir neturi, todėl pareiškėjas, savavališkai pasistatęs tvorą ir pavėsinę, pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 3 punkto ir 6 straipsnio 4 punkto reikalavimus ir Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4.2 ir 21.1 punktų reikalavimus.
II.
Kauno apygardos administracinis tesimas 2009 m. kovo 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius pagal 2005 m. birželio 28 d. gautą N. K. pranešimą Nr. G-K42/2 „Dėl statybos normų pažeidimų“ atliko patikrinimą vietoje ir nustatė, kad V. P., namų valdos ir žemės sklypo (kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini) duomenys neskelbtini, Kaune, savininkas, aplink namų valdą duomenys neskelbtini, Kaune, pasistatė medinę akliną apie 2,00 m aukščio tvorą ir sklypo šiaurinėje pusėje pavėsinę su židiniu, nesilaikant nustatytų statybinių normatyvų ir pažeidžiant kaimyninio sklypo savininkų interesus (b. l. 26). Teismas nustatė, kad pareiškėjas V. P. 2003 m. pasistatė ištisinę banguotą medinių lentelių tvorą su betono stulpais (1,8 – 2,0 m aukščio), nors pagal tuo metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ priedo „Nesudėtingų statinių sąrašas“ 1.2.2 punktą, „sklypo (ar jo dalies) tvora – ... ištisinė tvora iš medinių lentelių ar tašelių su mediniais, metaliniais ar betoniniais stulpais, ne aukštesnė kaip 1,8 m“. STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ pirmame priede taip pat nurodyta, kad bet kokia tvora ant sklypo ribos gali būti statoma tik turint rašytinį gretimo sklypo savininko sutikimą. Be gretimo sklypo savininko sutikimo prie sklypo ribos (tvoros konstrukcijoms neperžengiant sklypų ribos) tvoras galima statyti: statytojo sklypo šiaurinėje pusėje (tarp (>)315° ir (<)45°) – ažūrinę tvorą, kurios kiaurymių plotas didesnis už 50% bendro tvoros ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą). Teismo vertinimu, pavėsinė taip pat pastatyta neišlaikant minimalių atstumų iki kaimyninio sklypo ribos (šiaurinėje sklypo pusėje stovintis statinys turi būti pastatytas ne arčiau kaip 3 m iki kaimyninio sklypo ribos) (b. l. 28 – 29). Šie atstumai gali būti sumažinti tik turint kaimyninio sklypo savininko sutikimą, o V. P. kaimyninio sklypo savininkės N. K. sutikimo neturėjo ir neturi. Teismas konstatavo, kad V. P., savavališkai pasistatęs tvorą ir pavėsinę, pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 3 punkto ir 6 straipsnio 4 punkto reikalavimus ir Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4.2 ir 21.1 punktų reikalavimus. Šią išvadą teismas grindė ir šiomis aplinkybėmis, jog Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius V. P. 2005 m. liepos 15 d. surašė reikalavimą, kuriuo įpareigojo iki 2005 m. rugsėjo 1 d. likviduoti savavališką statybą (b. l. 30). Iki nustatyto termino V. P. reikalavimo neįvykdė, savavališkos statybos nelikvidavo ir nepanaikino savavališkai pastatytos tvoros ir pavėsinės. Jam 2005 m. rugsėjo 2 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 6-SS-153 pagal ATPK 1894 straipsnį ir Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. spalio 5 d. nutarimu nubaudė V. P. vieno šimto litų bauda. V. P. baudos paskyrimo neskundė, baudą sumokėjo. Be to V. P., rašydamas paaiškinimą 2005 m. rugsėjo 2 d. administracinio teisės pažeidimo protokole, pripažino, kad žinojo, jog tuo metu galiojantis Statybų techninis reglamentas numatė, kad tvora galėjo būti statoma tik 1,80 m aukščio, tačiau, kaip jis pats teigia, „paaukštinimas išėjo per statybininkų klaidą“ (b. l. 31 – 32).
III.
Pareiškėjas V. P. apeliaciniu skundu (b. l. 91 – 92) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjo atstovės prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nes pareiškėjas negalėjo ir išsamiau paaiškinti apie savo sveikatos būklę ir visas aplinkybes, susijusias su tvoros bei pavėsinės pastatymu. Be to, teismas išnagrinėjo bylą ir nedalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui N. K., kurios skundų pagrindu atsirado ginčijamas savavališkos statybos aktas. Mano, kad teismas, nusprendęs nagrinėti bylą pareiškėjui ir trečiajam asmeniui nedalyvaujant, nepateikus žemės sklypų geodezinių matavimų, pažeidė procesinės teisės normas. Be to, nesant atliktų V. P. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo geodezinių matavimų, negalima nustatyti tiksliai pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens N. K. žemės sklypų ribų, todėl negalima ir įrodyti, kad pavėsinė, pastatyta pareiškėjo žemės sklype, neišlaikė 3 m. atstumo iki kaimyninio N. K. sklypo ribos, ir taip jis padarė pažeidimą.
2. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad pareiškėjas yra neįgalus, 2-os grupės invalidas, serga plaučių liga, ir saugodamas savo sveikatą, norėdamas atsitverti nuo Technikumo g., kuri yra žvyrkelis, nuo jo keliamų dulkių taršos, privalėjo statyti ne ažūrinę, o ištisinę tvorą. Teismas, neapklausė trečiojo asmens N. K., neišsiaiškino, kad nėra atlikti žemės sklypų geodeziniai matavimai, nesiaiškino aplinkybių, kodėl tretysis asmuo pažeisdama reikalavimus, nesilaikydama reikalaujamo atstumo nuo mano žemės sklypo ribos, pastatė ūkinį pastatą žymiai aukštesnį už mano banguotą tvorą.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija atsiliepimu (b. l. 102 – 104) V. P. apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Mano, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimas priimtas motyvuotai, išanalizavus visas su byla susijusias aplinkybes, todėl yra pagrįstas, teisėtas ir nenaikintinas. Atsiliepime dėsto argumentus, jau pateiktus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Ginčas kilęs dėl 2007 m. lapkričio 30 d. savavališkos statybos akto Nr. 6-NSS-8 teisėtumo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad V. P. yra pastatęs ištisinę banguotą medinių lentelių tvorą su betono stulpais 1,8 - 2,0 m aukščio. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr.184, 1 priedo 2 lentelės „Inžinieriniai statiniai“ 12 punktą tvoros nuo 1,8 iki 2 metrų priskiriamos II nesudėtingų statinių grupei. Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4.2 punkte nustatyta, kad II grupės nesudėtingiems statiniams rengiamas supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad minėtai tvorai buvo parengtas supaprastintas statinio projektas bei kad jis buvo minėta tvarka patikrintas. Taip pat nėra ginčo, kad V. P. yra pastatęs pavėsinę, kuri, net ir laikant, kad tvora yra pastatyta, ją atitraukus nuo sklypo ribos pusę metro, neatitinka Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 1 priedo 1 lentelės „Pastatai“ pastabose nustatytų reikalavimų dėl minimalių atstumų iki kaimyninio sklypo.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas V. P., savavališkai pasistatęs tvorą ir pavėsinę, pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 3 punkto ir 6 straipsnio 4 punkto reikalavimus ir Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4.2 ir 21.1 punktų reikalavimus. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad nesant atliktų V. P. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo geodezinių matavimų, negalima tiksliai nustatyti pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens N. K. žemės sklypų ribų, tačiau tai atsižvelgiant į aukščiau minėtus argumentus dėl savavališkos statybos nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo ir ginčijamo savavališkos statybos akto.
Apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjo atstovės parašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl pareiškėjo negalėjimo dalyvauti, yra nepagrįsti, nes iš pirmosios instancijos teismo 2009 m. kovo 17 d. posėdžio protokolo (b. l. 74-78) matyti, kad posėdyje dalyvavo pareiškėjo atstovė advokatė V. K., kuri posėdyje yra pareiškusi, kad neatvykus pareiškėjui administracinę bylą nagrinėti galima ir paliko klausimą dėl bylos nagrinėjimo teismui spręsti savo nuožiūra.
Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė teisės aktus, teisingai įvertino nurodytas aplinkybes, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.