Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) I. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išlaikymo sutuoktinei priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo bei atsakovo A. S. priešieškinį ieškovei I. S. dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, institucija byloje teikianti išvadą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (LR CPK 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – dalyje dėl nustatytos nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarkos su tėvu vietos, pagrįstumo ir teisėtumo.

Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 str. 1 d. 13 p. sakoma, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, gali būti taikomos ne tik tos, kurios numatytos CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnyje nustatytų priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko bendravimo su vienu iš tėvų tvarkos nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė, sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Pažymėtina, kad šeimos bylose, sprendžiant šalių ginčus dėl vaikų, vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str.).

LR CK 3.156 straipsnio 2 dalis numato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepriklausomai, ar tėvų santuoka yra nutraukta, ar pripažinta negaliojančia ar tėvai gyvena skyrium. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 1 ir 4 d). Pažymėtina, jog tarp tėvų susiklostę konfliktiški santykiai neturėtų įtakoti vaiko teisės bendrauti su abiem tėvais, tačiau skyrium gyvenančio tėvo ir motinos teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime nėra absoliuti, nes šia teise tėvai gali naudotis tiek, kiek tai nepažeidžia vaiko interesų (LR CK 3.170).

Kaip matyti iš apeliantės atskirojo skundo, apeliantė iš esmės prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-28 nutartimi nustatytą nepilnamečio sūnaus bendravimo su tėvu tvarką dalyje dėl nustatytos bendravimo vietos t.y. apeliantė prašo nustatyti, jog atsakovas A. S. turi teisę kas antrą mėnesio šeštadienį nuo 10.00 val. iki 17.00 val. aplankyti sūnų adresu E. g., Visaginas arba šeimos klubuose adresu „Džiaugsmadienis“, B. g., Vilnius; Vejos fėjos K. pr., Vilnius. Atskirąjį skundą grindžia vaiko prioritetiniais interesais, nurodydama, jog vaiko neturinčio nei vienų metukų vežiojimas iš Visagino m. (kur šiuo metu apeliantė su vaiku gyvena) į Vilnių, negali atitikti vaiko prioritetinių interesų.

Iš bylos medžiagos matyti, jog nepilnametis sūnus M. S. yra beveik devynių mėnesių amžiaus. Vaikas gyvena su motina ieškove I. S.. Pagal 2013-05-23 pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą vaiko motinos t.y. ieškovės ir vaiko deklaruota gyvenamoji vieta yra bute, adresu Ž. g., Vilniaus m. Tačiau bylos duomenis faktiškai vaiko motina su sūnumi gyvena pas savo tėvus bute, esančiame Energetikų g. 10-1, Visagine. Pažymėtina, jog teismas, nustatydamas bendravimo su vaiku tvarką negali riboti motinos laisvo gyvenamosios vietos pasirinkimo, kur jai gyventi su vaiku, nustatydamas konkretų adresą, kuriuo turi vykti bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu, nes vaiko gyvenamoji vieta taip pat nustatoma ne konkrečiu adresu, bet motinos gyvenamojoje vietoje neįvardijant adreso, kuris gali keistis. Ypač tai aktualu susidėjus byloje nurodytoms aplinkybėms kai motina yra likusi viena su nė vienerių metų neturinčiu kūdikiu ir jai be abejo reikalinga nuolatinė jos tėvų pagalba. Tėvo teisė matytis su vaiku gali būti įgyvendinama kitomis priemonėmis, įpareigojant motiną pranešti tėvui apie vaiko buvimo vietą, jo bendravimui su vaiku nustatytomis dienomis. Pats atsakovas nurodydamas, jog ieškovė su sūnumi labai retai būna Vilniuje, didelę laiko dalį praleidžia Visagino m. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė tėvo apsilankymo pas vaiką tvarką būtent bute, esančiame Ž. g., Vilniuje. Apeliacinės intancijos teismo vertinimu pagrįsti apeliantės argumentai, jog tokio amžiaus vaiko (kūdikio) nuolatinis vežiojimas iš Visagino į Vilnių neatitinka vaiko prioritetų ir interesų. Kaip jau minėta, vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus, todėl vaiko vežiojimas iš Visagino į Vilnių negali atitikti vaiko prioritetinių interesų, ypač atsižvelgiant į vaiko amžių. Tuo tarpu atsakovui matytis su sūnumi vaiko ir motinos gyvenamojoje vietoje nėra kliūčių. Kaip matyti iš bylos medžiagos vaiko motina sutinka, kad tėvas matytųsi su vaiku. Tai rodo, jog ieškovė nedaro jokių trukdžių tėvo bendravimui, tačiau siekia protingų ir adekvačių vaiko amžiui, sveikatai bendravimo priemonių. Kaip matyti iš bylos medžiagos atsakovas dirba pamaininį darbą, tačiau byloje nėra pateikta jokių pagrįstų įrodymų, jog atsakovas nedarbo dienomis negalėtų atvykti į Visaginą ir matytis su sūnumi. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas atsakovo teisės bendrauti su vaiku nesuvaržys, ieškovas turi teisę toliau bendrauti su savo sūnumi vaiko ir motinos gyvenamojoje vietoje.

Dėl paminėtų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovas A. S. turi teisę aplankyti sūnų M. S. tik jo ir motinos deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, adresu Ž. g., Vilniaus m., nes kaip minėta vaiko ir motinos faktinė gyvenamoji vieta yra kita (Visagino m.), todėl minėta skundžiamos nutarties dalis keistina, nustatant, jog atsakovas turi teisę aplankyti sūnų M. S. jo motinos gyvenamojoje vietoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutarė:

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalyje dėl atsakovo A. S. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. S. nustatyta tvarka ir nustatyti, jog atsakovas A. S. turi teisę kas antrą mėnesio šeštadienį (arba sekmadienį) nuo 10.00 val. iki 17.00 val. aplankyti sūnų M. S. jo faktinėje gyvenamojoje vietoje; ieškovė privalo netrukdyti atsakovui aplankyti sūnų M. S. jo faktinėje gyvenamojoje vietoje, bei iš anksto raštu informuoti atsakovą apie vaiko buvimo vietą tėvo bendravimo su vaiku dienomis. Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.