Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2021-05-20 · Byla Nr. TS-73-831/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-20
Bylos Nr.
TS-73-831/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vitalijus Krivičius
Nuteistasis
M. D.
Byla Nr. TS-73-831/2021
Proceso Nr. 1-01-1-23562-2018-2Procesinio sprendimo kategorija – 2.5.14 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. gegužės 20 d.Vilkaviškis
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Vitalijus Krivičius,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės G. M. skundą, dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam M. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu 2021-04-16 nutarimu Nr. LK-57, Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau, – komisija) nutarė taikyti lygtinį paleidimą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau, - BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygas, nuteistajam M. D., a.k. (duomenys neskelbtini) atliekančiam bausmę pagal 2019-12-09 Kauno apygardos teismo nuosprendį, kuriuo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 25 str. 3 d. (Bendrininkavimo formos) ir 260 str. 3 d. (Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu) 25 str. 3 d. (Bendrininkavimo formos) ir 199 str. 3 d. (Kontrabanda) (įsk. 2018-05-19 iki 2018-11-21 – 6 mėn. 2 d.). Galutinė bausmė – 4 metai laisvės atėmimo. (įsiteisėjo 2020-03-10).

Bausmės pradžia: 2020-04-22.

Bausmės pabaiga: 2023-10-20.

Lygtinio paleidimo terminas atlikus 1/3 bausmės suėjo 2021-02-20. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai 2 metai 6 mėnesiai 4 dienos.

Komisija nurodo, jog nuteistasis teistas ir laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Teigia, kad su policija susidūrė pirmą kartą ir šį nusikaltimą padarė pilnametis, būdamas 44 m. amžiaus. Asmens byloje yra duomenų, kad už pavojingą vairavimą yra baustas Vokietijoje.

Dėl padaryto nusikaltimo savo kaltę pripažino.

Nusikalstama veika padaryta su bendrininkais, tai laikytina sunkinančia aplinkybe. Kaltės pripažinimas laikytinas lengvinančia aplinkybe.

Apklausos metu nuteistasis pasakojo, kad su šeima gyveno nuosavame name adresu: Kairių g. 8, Kaspariškių k., Klaipėdos r. apie 13 m. Teigia, kad paleistas lygtinai taip pat vyks gyventi į savo namus, žmona priims jį gyventi. Anksčiau gyvenęs pas savo motiną Klaipėdoje. Teigia, kad gyvenamosios vietos nekeisdavo. Problemų dėl pastovios gyvenamosios vietos nėra, paleistas į laisvę turės kur gyventi. Vertinimo atlikimo metu gyvenamąją vietą patvirtinanti pažyma pateikta.

Apibendrinant galima teigti, kad gyvenamosios vietos pastovumas ir jos turėjimas išėjimo į laisvę atveju yra apsauginis veiksnys pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinime.

Iš Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus gautas raštas, kuriame informuojama, kad žmona priims jį gyventi nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini).

Nuteistasis teigia laisvėje baigęs vidurinę mokyklą Klaipėdos politechnikos mokykloje įgijo aukštesnįjį išsilavinimą ir autoremontininko specialybę. Vėliau dirbo pagal specialybę remontuodavo automobilius, vykdė individualią veiklą - transporto priemonių priežiūra ir remontas. Taip pat buvo išvykęs padirbėti į užsienį. Vėliau teikdavo pervežimo paslaugas - veždavo žmones siuntas į Angliją. Prieš suėmimą apie metus yra dirbęs vadybininku UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pokalbio metu pasakojo, kad yra dažniausiai dirbantis, nes reikia išlaikyti šeimą.

Marijampolės pataisos namuose nedirba, nesimoko, nes nėra poreikio. Teigia, kad dirbtų, kad greičiau laikas eitų, bet nėra laisvų darbo vietų. Kreipėsi į MPRC, nes ketino įgyti specialybę, tačiau dėl vietų stokos priimtas nebuvo.

Paleistas lygtinai ketina dirbti pas draugą autoservise remontuoti automobilius.

Galima teigti, kad nuteistajam yra būdingos teigiamos nuostatos savęs realizavimo darbinėje veikloje atžvilgiu, nuteistasis turi pakankamą darbinę patirtį bei turės galimybę įsidarbinti paleidimo iš pataisos įstaigos atveju.

Nuteistasis pokalbio metu pasakojo, kad dirbo ir uždirbtus pinigus leisdavo šeimos poreikiams. Įstaigoje iš antstolių vykdomųjų raštų negauta. Pats nuteistasis teigia, kad paėmęs paskolą būsto įsigijimui, kurią išmokėjo žmona, paskolos nėra. Pataisos namuose nuteistąjį taip pat remia žmona ir motina. Teisės pažeidimą įvykdė, nes neturėjo darbo.

Teigia, kad finansinių problemų ir sunkumų neturėjo, tačiau susigundė papildomų didesnių pajamų gavimui, todėl ir įvykdė pastarąjį nusikaltimą.

Apibendrinant ir atsižvelgiant į įvertinimo metu gautą informaciją matyti, jog nuteistasis šiuo metu neturi finansinių įsipareigojimų, tačiau išlieka svarbus nuteistojo teisėto pragyvenimo šaltinio užsitikrinimas, siekiant pakartotinio nusikalstamo elgesio prevencijos.

Nuteistojo tėvas ir brolis mirę. Artimus socialinius ryšius palaiko su savo motina, žmona ir sūnumi (12 metų). Nuteistasis su savo artimaisiais bendrauja laiškais, skambina iš taksofono, vaizdo skambučiais, yra lankomas pasimatymų metu. Teigia, kad žmona laukia jo sugrįžtančio į laisvę. Santykius apibūdina teigiamai, bendrauja atvirai. Santuokoje gyvena 22 metus.

Nuteistasis palaiko ryšius bei juos puoselėja, tai gali būti vertinamas, kaip apsauginis, nusikalstamo elgesio riziką mažinantis veiksnys.

Nuteistasis narkotinių medžiagų vartojimą griežtai neigia. Asmens nusikalstama veikla nėra susijusi su narkotinių medžiagų vartojimu. Įstaigoje nėra fiksuota faktų apie tai, jog nuteistasis vartoja narkotines medžiagas. Sveikatos istorijoje įrašo apie narkotikų vartojimą taip pat nėra. Nuteistasis alkoholio vartojimo problemas neigia. Jo teigimu, laisvėje alkoholį vartojo labai retai, dažniausiai švenčių proga. Nuo atvykimo į pataisos įstaigą, drausmine tvarka už alkoholio vartojimą nebaustas. Įstaigoje vartojimo nefiksuota.

Narkotikų nevartojimas vertinamas kaip apsauginis veiksnys nusikalstamo elgesio rizikos vertinime. Apibendrinant, galima teigti, jog žalingų įpročių nebuvimas veikia kaip apsauginis veiksnys.

Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas (žema (0-40 balų), vidutinė (41-99 balai), aukšta (100-168 balai) 2020-10-09 atliktas pirminis nusikalstamumo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką, kurio metu nustatyta – žema pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika – 18 balų, iš kurių:

- 5 balus sudaro statiniai duomenys, kurie nesikeis (informacija apie teisės pažeidimus);

- 13 balų sudaro dinaminiai veiksniai, kurie gali keistis.

2021-03-23 atliktas pakartotinis nusikalstamumo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką, kurio metu nustatyta – žema pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika – 15 balų, iš kurių:

- 5 balus sudaro statiniai duomenys, kurie nesikeis (informacija apie teisės pažeidimus);

- 10 balų sudaro dinaminiai veiksniai, kurie gali keistis.

Komisija konstatavo, kad nuteistajam nustatyta nusikalstamo elgesio rizika žema, pirmą kartą teistas. Turi teigiamą nuostatą į priežiūrą, socialinių ryšių palaikymas, turi aukštą motyvaciją daugiau nenusikalsti. Įvertinusi aukščiau išvardintas aplinkybes, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarė taikyti nuteistajam M. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 str. 1 d. 1 p.

2021-04-23 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės G. M. skundas, dėl Marijampolės pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam M. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, panaikinimo.

Šalies argumentai

Skunde prokurorė nurodo, kad Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - Komisija) duomenimis, nuteistasis yra atlikęs 1/3 paskirto bausmės laiko 2021-02-20. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai 2 metai 6 mėnesiai 4 dienos.

2021-04-16 Komisija priėmė nutarimą Nr. LK-57 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. D..

Komisija įvertino tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, jis teistas pirmą kartą, turi teigiamą nuostatą į priežiūrą, palaiko socialinius ryšius, turi aukštą motyvaciją nenusikalsti ateityje.

Motyvuojamoji dalis

Komisijos nutarimas N r. LK-57 neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmės dalį. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t.y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, galima daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, įstatymas neįpareigoja taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, jei pagal byloje surinktus duomenis, negalima padaryti išvados, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos.

Priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą būtina atsižvelgti į tai, kad M. D. šiuo metu bausmę atlieka už sunkų ir labai sunkų nusikaltimus - kontrabandą ir neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, abu nusikaltimai įvykdyti veikiant organizuotoje grupėje, kas neabejotinai rodo dar didesnį nusikaltimų pavojingumą. Tokie nusikaltimai laikytini išskirtinai pavojingais, o jų pasekmės labai sunkios ir negrįžtamos, darančios ypatingai didelę žalą valstybės saugomiems interesams. Pažymėtina ir tai, kad šiuos nusikaltimus M. D. įvykdė būdamas pakankamai subrendęs - 44 m. amžiaus, o tai rodo, jog nuteistajam negalioja visuomenėje egzistuojančios moralės normos, jis yra pavojingas visuomenei, todėl jo pataisos procesas turi ir toliau būti tęsiamas pataisos namuose.

Atkreiptinas dėmesys, kad už labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą, sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo 10 iki 15 metų, kai tuo tarpu M. D. pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas buvo skirta ženkliai mažesnė bausmė - 3 metai 6 mėnesiai. Nuteistasis yra atlikęs maždaug 1 m. ir 6 mėn., jam skirtos 4 m. laisvės atėmimo bausmės, nors pagal BK 260 str. 3 d. sankciją jam galėjo būti skiriama ne mažiau kaip 10 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Ir nors nuteistasis yra atlikęs būtiną lygtiniam paleidimui paskirtos bausmės dalį, tačiau neatliktos bausmės dalis - 2 metai 6 mėnesiai ir 4 dienos (Komisijos nutarimo priėmimo dienai) vertinant su visa paskirta bausme, yra labai didelė. Pažymėtina, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už itin pavojingas visuomenei veikas ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Tuo labiau, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nors nuteistasis M. D. laisvėje finansinių problemų ir sunkumų neturėjo, tačiau susigundė papildomų didesnių pajamų gavimu, todėl ir įvykdė nusikaltimus. M. D. nusikaltimus padarė veikdamas organizuotoje grupėje, nusikaltimų padaryme dalyvavo kaip vykdytojas. Nusikaltimų padarymo motyvas - savanaudiškos paskatos. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis M. D. lengvai pasiduoda draugų ar pažįstamų įtakai, susigundo lengvais pinigais, stokoja atsakomybės jausmo. Todėl įvertinus padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, paskirtos ir atliktos bausmės balansą, vertintina, kad atlikta bausmės dalis dar nėra pakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, kurių siekė teismas, skirdamas nuteistajam tokios trukmės laisvės atėmimo bausmę.

Nors nuteistojo M. D. nusikalstamo elgesio rizika yra žema - 15 balų, nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką (2020-10-09 taikant OASys metodiką, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika - 18 balų, 2021-03-23 atliktas pakartotinis nusikalstamumo elgesio rizikos įvertinimas, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika - 15 balų), tačiau kriminogeniniai kintantys veiksniai išlieka finansinio stabilumo stoka ir netinkamas gyvenimo būdas, kas iš esmės ir sąlygojo nusikalstamų veikų įvykdymą. Manytina, kad daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra nepakankama, nuteistasis yra išbuvęs per mažą bausmės dalį, kad būtų įgyvendintas teisingumo principas.

Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Nors pagal socialinio tyrimo išvados duomenis galima teigti, jog nuteistasis M. D. keičia savo požiūrį, mąstymą ir elgesį teigiama linkme, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą negalima remtis tik tuo, kad egzistuoja lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos formalieji pagrindai ir sąlygos, teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, ir visiškai nekreipti dėmesio į nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumą, paskirtos ir atliktos bausmės balansą bei kitas nuteistąjį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, kas rodo, kad šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas, susijęs su piliečių saugumo užtikrinimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 360 str. 4 d. 3 p., BVK 164 str. 7 d., prašo Komisijos nutarimą Nr. LK-57 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam M. D., panaikinti ir priimti naują sprendimą: nuteistajam M. D. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nuteistojo M. D. gynėjas advokatas D. G. teismui pateiktame atsiliepime į prokuroro skundą nurodė, kad Marijampolės pataisos namų (Kybartai) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. LK-57 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarta nuteistajam M. D. gim. 1974-07-21 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str. 1 d.l p. Komisija savo nutarimą motyvavo tuo, kad nuteistasis įvykdė individualiame soc. Reabilitacijos plane numatytas priemones; lanko soc. Reabilitacijos pozityvaus užimtumo programą; įvykdė Komisijos ankstesnes rekomendacijas; žema pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika; laikosi nustatytų taisyklių; teigiama nuostata į priežiūrą, aukšta motyvacija daugiau nenusikalsti.

Visiškai sutinka su šiuo nutarimu, nes jis iš esmės motyvuotas, be to, motyvai, kuriuos nurodė komisija, pilnai atitinka socialinio tyrimo išvadai.

Visiškai nesutinka su prokuroro skundu. Prokuroras savo skunde teigdamas, kad Komisijos nutarimas neteisėtas ir turi būti panaikintas, iš esmės nurodo vienintelę priežastį - M. D. nuteistas už sunkų nusikaltimą, už kurį jam galėjo būti paskirta laisvės atėmimo bausmė nuo 10 m. iki 15 m., kai tuo tarpu jis nuteistas taikant BK 54 str. 3 d. tik 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo.

Šis prokuroro motyvas yra neteisėtas, niekinis ir teismo turi būti atitinkamai įvertintas. Gynėjas įsitikinęs, kad prokuroras neturi teisės šiuo metu vertinti įsiteisėjusio teismo sprendimo. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimus yra atsižvelgiama į tai, kaip nuteistasis atlieka jau paskirtą laisvės atėmimo bausmę, laikosi taisyklių, vykdo administracijos nurodymus ir kt.

Tačiau atkreipia dėmesį, kad teismas, taikydamas nuteistojo atžvilgiu BK 54 str. 3 atsižvelgė ne tik į nuteistojo asmenybę - pirmą kartą teisiamas ir pan., tačiau ir į tai, kad nuteistojo vaidmuo šiame nusikaltime buvo visiškai antraeilis, epizodiškas. Būtent dėl šios priežasties nuteistajam buvo paskirta tokia bausmė, kokia paskirta. Iš prokuroro pasisakymo skunde akivaizdu kad prokuroras pageidautų, kad M. D. būtų paskirta kur kas griežtesnė bausmė.

Atleidimas nuo bausmės (lygtinės pataisos (probacijos) forma Lietuvoje) - tai asmens teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažinto kaltu nusikaltimo padarymu, sąlyginis arba besąlyginis atleidimas nuo visos ar dalies paskirtos bausmės atlikimo. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos - tai sąlyginio atleidimo nuo bausmės rūšis, kai nuteistasis lygtinai atleidžiamas nuo tam tikros laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo nustatant bandomąjį laikotarpį bei tam tikrus elgesio apribojimus.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo pagrindų įtvirtintas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse yra griežtai apibrėžtas ir baigtinis. Tuo tarpu laisvės atėmimo bausmės taikymo praktika ir atlikti kriminologiniai tyrimai paneigė vyravusį tikėjimą laisvės atėmimo bausmės efektyvumu, taip pat įrodė, kad alternatyvios priemonės yra efektyvesnės nei laisvės atėmimas . Nusikalstamą veiką padaręs asmuo, ilgą laiką izoliuotas nuo visuomenės, ne tik negali susiformuoti teigiamų nuostatų gyventi bendruomenėje, o dargi atvirkščiai įgyja daugiau nusikalstamos patirties ir su nusikalstama veika susijusių žinių. O buvimo laisvės atėmimo vietoje trukmė atvirkščiai proporcinga pozityvių socialinių nuostatų formavimosi laipsniui.

Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje Rec (2003) 22 valstybėms narėms „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ antrajame skirsnyje „Bendrieji principai“ rekomenduojama, kad minimalus arba nustatytas lygtinio paleidimo taikymo terminas neturi būti toks ilgas, jog nebūtų galima pasiekti lygtinio paleidimo tikslo - padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo kalėjime prie gyvenimo, laikantis įstatymų visuomenėje, tai skatinančių sąlygų ir priežiūros po paleidimo dėka bei prisidėti prie visuomenės apsaugos ir nusikalstamumo visuomenėje mažinimo.

Lygtinio paleidimo institutu laikoma, kad ši priemonė padeda nuteistiesiems integruotis visuomenę. Kuo ilgesnis įkalinimo laikas ne tik nelemia efektyvios nuteistojo resocializacijos, o netgi priešingai - skatina nuteistojo žalingų įgūdžių formavimąsi.

Nuteistajam M. D. buvo atliktas pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimas 15 balų, iš kurių 5 yra statiniai. Nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę kreipėsi į administraciją su prašymu suteikti darbą, tačiau nesant darbo, nebuvo įdarbintas. Taip pat nuteistasis kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl kitos specialybės įgijimo, tačiau dėl vietų stokos priimtas nebuvo. Žalingų įpročių neturi, buvo skatintas. Baustas niekada nebuvo. Palaiko artimus ryšius su šeima bei juos puoselėja, nuteistajam būdingos teigiamos nuostatos savęs realizavimo darbinėje veikloje atžvilgiu. Tai pažymėta ir skundžiamame komisijos nutarime. Akivaizdu, kad nuteistasis daro ryškią pažangą. Šis ryškus pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimas ir kiti paminėti veiksniai akivaizdžiai prieštarauja komisijos nutarime paminėtiems trims motyvams, dėl ko buvo atsisakyta lygtinai paleisti nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos su intensyvia priežiūra.

Pažymėtina, kad neatliktos bausmės dalis yra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį nebūtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.

Nuteistasis savo praeities klaidas pilnai suprato, padarė išvadas, pasižada daugiau nenusikalsti. Pažymėtina, kad nuteistasis teistas tik vieną kartą, kaltę pilnai pripažinęs vykdomųjų raštų jo atžvilgiu nėra gauta. Apie tai taip pat akcentavo nutarime Komisija.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą prašo Prokuroro skundą dėl Marijampolės pataisos namų taikymo nutarimo Nr.LK-57 panaikinimo, atmesti.

Skundas tenkintinas.

2021-04-16 nutarimu Nr. LK-16, Marijampolės pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygas nuteistajam M. D..

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Nuteistasis M. D. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (1/3 jam paskirtos bausmės nuteistasis atlikęs 2021 m. vasario 20 d.). Kaip teisingai nurodyta nuteistojo gynėjo atsiliepime į skundą, likusios neatliktos bausmės dalis negali būti pagrindu netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo instituto. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam M. D. nustatoma žema – 15 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Visgi, pažymėtina, kad iš 15 nustatytų svertinių balų 5 yra statiniai, o 10 balų dinaminiai, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme vis dar galima. Juolab, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Nors Komisijos nutarime nurodoma, kad M. D. bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau pažymėtina, kad tai negali savaime teigiamai charakterizuoti nuteistojo, ar būti lemiama aplinkybe taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teigiamai M. D. elgesį apibūdina tai, kad jis šiuo metu laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir drausmine tvarka nebaustas, buvo paskatintas vieną kartą - 2020-09-01 dalyvavo socialinės reabilitacijos programoje – skirta padėka, laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, laisvėje turės nuolatinę gyvenamą vietą, turi teigiamas nuostatas į savęs realizavimą darbinėje veikloje. Taigi, minėtas nuteistojo elgesys yra tiek toleruotinas, tiek formuojantis manymą, kad jis savo elgesį koreguoja reikiama linkme. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę M. D. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Pažymėtina, kad šiuo metu laisvės atėmimo bausmę M. D. atlieka už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą – kontrabandą ir neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, abu nusikaltimai įvykdyti veikiant organizuotoje grupėje. Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o nusikalstama veika buvo planuojama. Tokie nusikaltimai laikytini išskirtinai pavojingais, o jų pasekmės labai sunkios, darančios ypatingai didelę žalą valstybės saugomiems interesams. Įvertinus nurodytas aplinkybes, abejotina, kad šiuo atveju paleidus nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu. Juo labiau, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, M. D. padarytas nusikaltimas yra vienas iš kriminogeninių veiksnių, galintis paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumą.

M. D. gynėjo atsiliepimo į skundą argumentai, jog prokuroras teigdamas, kad Komisijos nutarimas neteisėtas ir turi būti panaikintas, iš esmės nurodo vienintelę priežastį- M. D. nuteistas už sunkų nusikaltimą, už kurį jam galėjo būti paskirta laisvės atėmimo bausmė nuo 10 m. iki 15 m., kai tuo tarpu jis nuteistas taikant BK 54 str. 3 d. tik 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bei, kad šis prokuroro motyvas yra neteisėtas, niekinis ir teismo turi būti atitinkamai įvertintas, nesudaro pagrindo netenkinti prokuroro skundo. Juo labiau, kad prokurore Skunde akcentuoja, kad nors nuteistasis yra atlikęs būtiną lygtiniam paleidimui paskirtos bausmės dalį, tačiau neatliktos bausmės dalis - 2 metai 6 mėnesiai ir 4 dienos (Komisijos nutarimo priėmimo dienai) vertinant su visa paskirta bausme, yra labai didelė. Pažymėjo, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už itin pavojingas visuomenei veikas ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, tuo labiau, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nors nuteistasis M. D. laisvėje finansinių problemų ir sunkumų neturėjo, tačiau susigundė papildomų didesnių pajamų gavimu, todėl ir įvykdė nusikaltimus. M. D. nusikaltimus padarė veikdamas organizuotoje grupėje, nusikaltimų padaryme dalyvavo kaip vykdytojas. Nusikaltimų padarymo motyvas - savanaudiškos paskatos. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis M. D. lengvai pasiduoda draugų ar pažįstamų įtakai, susigundo lengvais pinigais, stokoja atsakomybės jausmo. Todėl įvertinus padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, paskirtos ir atliktos bausmės balansą, vertintina, kad atlikta bausmės dalis dar nėra pakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, kurių siekė teismas, skirdamas nuteistajam tokios trukmės laisvės atėmimo bausmę.

Nors tiek padarytos nusikalstamos veikos, jų pavojingumas ir įvykdymo aplinkybės, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, ir nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą taikyti / netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą į nuteistojo padarytus teisės pažeidimus ir neatliktos bausmės dydį atsižvelgiama tik tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį ir įvertinti jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Visa tai nesudaro jokio teisėto pagrindo teigti, jog vertindami nuteistojo asmenybę, jo padarytus nusikaltimus, jų pobūdį ir pavojingumą, atliktos bausmės dalį, ir šių duomenų visumoje prašant netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Prokurorė teismas netinkamais motyvais grindė skundą. Kaip matyti iš Prokurorės Skundo turinio, aplinkybės apie likusią atlikti bausmės dalį, buvo įvertintos kitų duomenų kontekste, kas neprieštarauja BVK 157 straipsnio nuostatoms ir formuojamai teismų praktikai. Nagrinėjamu atveju, Prokurorė įvertino M. D. elgesį per visą pataisos proceso laikotarpį, bei padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad jo pažanga šiuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismui abejonių dėl to, kad M. D. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, kelia ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti kriminogeniniai rizikos veiksniai: dabartinis nusikaltimas ir ankstesnė neigiama draugų įtaka. Nors nuteistasis turi pakankamą darbinę patirtį, teigia, kad finansinių problemų ir sunkumų neturėjo, tačiau susigundė papildomų didesnių pajamų gavimu, todėl įvykdė nusikaltimus. Pažymėtina ir tai, kad šiuos nusikaltimus įvykdė būdamas subrendęs, veikdamas organizuotoje grupėje, dalyvavo kaip vykdytojas, nusikaltimų padarymo motyvas – savanaudiškos paskatos. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis M. D. lengvai pasiduoda draugų įtakai.

Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Tačiau, įvertinus Prokurorės skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

Taigi, įvertinus Prokurorės skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teigti, jog, nuteistasis, jam taikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals, teisinio pagrindo vis tik nėra. Priešingos išvados teismui neleidžia daryti ir Komisijos nutarimo bei nuteistojo gynėjo teiginiai dėl artimų jo socialinių ryšių su savo artimaisiais, teigiamo požiūrio į darbą. Neabejotina, jog šie faktoriai gali veikti kaip apsauginiai nuo galimo pakartotinio nuteistųjų nusikalstamo elgesio, tačiau, įvertinus tai, kad šioms aplinkybės, t.y. šeimos buvimas ir darbiniai santykiai, egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog M. D. būnant laisvėje, jie nebuvo pakankama siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio.

Atsižvelgiant į tai, kad teismui pateikti duomenys neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. D. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenė, jo atžvilgiu negali būti taikomos BVK 157 str. 1 d. 1 p. nuostatos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu,

nutarė:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės G. M. skundą tenkinti.

2021 m. balandžio 16 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. LK-57 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam M. D., panaikinti.

Priimti naują sprendimą: nuteistajam M. D. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašų įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Vitalijus Krivičius