- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-16
- Bylos Nr.
- 1A-768-238-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-64-1-00428-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Algerdas Urbšys, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- E. J.
- Advokatai
- Algis Girdutis Šalavka
Pranešėja D. Šiugždinytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-768-238/11;
Teisėja A. Šiupšinskaitė Teisminio proceso Nr. 1-64-1-00428-2011-0;
2011 m. gruodžio 16 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Algerdo Urbšio, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam E. J., jo gynėjui advokatui Algiui Girdučiui Šalavkai, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. J. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei pagal BK 260 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. J. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2010 m. gegužės 30 d., apie 19.30 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai įžūliais veiksmais, sudavė A. S. ne mažiau nei du smūgius kumščiu į veidą ir spyrė ne mažiau nei du kartus į krūtinės sritį, tuo padarydamas muštinę žaizdą ir kraujosruvą veide bei kraujosruvą kairiajame šone, o tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Be to, E. J. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2011 m. balandžio mėnesio pradžioje, dienos metu, įrodymų tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) neteisėtai įgijo – rado narkotinių medžiagų - kanapių dalių, kurių bendra masė yra 1,1260 g, jas neteisėtai parsigabeno ir laikė savo namuose adresu: (duomenys neskelbtini), iki 2011 m. balandžio 12 d. 13.00 val., po to šias narkotines medžiagas - kanapių dalis, kurių bendra masė yra 1,1260 g, turėdamas tikslą jas perduoti suimtajam A. B., buvusiam Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje adresu: (duomenys neskelbtini), supakavo į kramtomosios gumos „Orbit“ pakelį ir tą pačią dieną, apie 14.00 val., neteisėtai krepšyje su kitais perduodamais daiktais atgabeno į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę bei perdavė areštinės pareigūnams, kurie patikrinę siuntinį surado ir paėmė narkotines medžiagas - kanapių dalis, kurių bendra masė yra 1,1260 gramo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis E. J. prašo nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pakeisti, perkvalifikuojant padarytą veiką į BK 259 straipsnio 2 dalį. Nurodo, jog apkaltinamojo nuosprendžio dalis priimta neteisingai įvertinus įrodymus apie narkotinių medžiagų platinimą. Nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje. Teismas, aprašydamas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, privalo padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Skundžiama apkaltinamojo nuosprendžio dalis, patvirtinanti apelianto kaltę, iš esmės buvo grįsta tik apelianto parodymais ikiteisminio tyrimo metu, tyrėjo V. Šono ir policijos pareigūnės R. Budžiūtės parodymais. Tačiau ką įtariamojo apklausos metu protokole surašė tyrėjas, apeliantas nesuprato, nes negalėjo perskaityti tyrėjo V. Šono rašto. Protokolas yra sunkiai įskaitomas, nes garsindama parodymus bylą nagrinėjusi apylinkės teisėja jį taipogi vos įskaitė. Policijos pareigūnė R. Budžiūtė parodė, kad kramtomosios gumos paketėlis išsiskyrė iš kitų, nes buvo išsipūtęs. Apelianto nuomone, ši aplinkybė irgi parodo, kad jei apeliantas būtų turėjęs tikslą perduoti narkotines medžiagas kramtomos gumos pakelyje, jis būtų jį padaręs neišsiskiriantį iš kitų. Tai patvirtina, jog tikslo platinti narkotines medžiagas skundo autorius neturėjo. Be to, į maišelį, kur buvo sudėti maisto produktai, paketėlis su narkotinėmis medžiagomis buvo įdėtas atsitiktinai, dedant į maišelį ir kitus daiktus iš kišenės. Taigi, neįrodžius narkotinių medžiagų platinimo tikslo, apelianto padaryta veika turėjo būti perkvalifikuota į BK 259 straipsnio 2 dalį.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
E. J. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas neginčija kaltės ir jo nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. LR BK 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal Baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad įrodymus teisėjai vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolai ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų patikrinimo ir vertinimo taisyklių buvo laikomasi. Visos bylos aplinkybės ištirtos ir įvertintos.
Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Šių reikalavimų apylinkės teismas nepažeidė. Nuosprendyje motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė, apelianto manymu, jo nekaltumą patvirtinančius įrodymus, nurodyti. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas, nustatydamas apelianto kaltumą ir surašydamas nuosprendį, įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Kolegija konstatuoja, kad minėtus įstatymo reikalavimus teismas taikė tinkamai, pagrįstai E. J. pripažino kaltu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir skyrė jam bausmę.
LR BK 260 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Šioje dispozicijoje nustatyta keletas alternatyvių šio nusikaltimo sudėties objektyviųjų (veikos) požymių. Veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, jei nustatomas bent vienas dispozicijoje išvardytų alternatyvių objektyviųjų požymių ir tikslas jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas. Šiais veiksmais sukeliamos pasekmės straipsnio dispozicijoje nenurodytos, todėl baudžiamoji atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 1 dalį iškyla kiekvienu atveju, kai asmuo padaro nors vieną iš alternatyvių straipsnio dispozicijoje nurodytų veikų ir turi tikslą parduoti ar kitaip platinti. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 1 dalį galima tik esant tiesioginei tyčiai, tai yra kai asmuo suvokia, kad neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena ar siunčia narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba parduoda ar kitaip platina narkotines ar psichotropines medžiagas, ir nori taip veikti. Nusikalstama veika laikoma baigta nuo to momento, kai asmuo įgyja, laiko, gabena narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bylos aplinkybes, pagrįstai nustatė, kad E. J. neteisėtai disponavo narkotine medžiaga, turėdamas tikslą jas platinti. Byloje nustatyta, kad apeliantas neteisėtai įgijo, laikė narkotines medžiagas, turėdamas tikslą ją perduoti suimtajam A. B., buvusiam Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje, jas perdavė areštinėms pareigūnams, ir šis faktas byloje įrodytas.
E. J. neginčija kanapių dalių neteisėto įsigijimo, laikymo, gabenimo, ir perdavimo areštinės pareigūnams faktų, tačiau nesutinka su tuo, kad jas perdavė turėdamas tikslą jas platinti. Skundo autorius teigia, jog suimtajam A. B. skirtus daiktus kartu su kanapių dalimis jis perdavė areštinės pareigūnams, atsitiktinai tarp kitų daiktų iš kišenės įdėjęs ir kramtomosios gumos paketėlį, kuriame buvo minėtos medžiagos.
Apelianto nuomone, aplinkybes, jog jis neturėjo tikslo perduoti kanapių dalis, patvirtina policijos pareigūnės R. Budžiūtės parodymai apie tai, jog kramtomosios gumos paketėlis išsiskyrė iš kitų, nes buvo išsipūtęs. Ši aplinkybė, nuteistojo nuomone, kaip tik ir parodo, kad jei jis būtų turėjęs tikslą perduoti (platinti) narkotines medžiagas, jas kramtosios gumos paketėlyje būtų paslėpęs taip, kad pastarasis nebūtų išsiskyręs iš kitų. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka ir juos vertina kaip nuteistojo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju E. J. pripažino, jog narkotines medžiagas sudėjo į kramtomosios gumos paketėlį, jį įdėjo į siuntinį, skirtą A. B., norėdamas, kad pastarasis atsipalaiduotų (b. l. 50-51). Vėliau šiuos parodymus apeliantas paneigė, teigdamas, kad kišenėje turėtą kramtomosios gumos paketėlį su jame buvusiomis kanapėmis į siuntinį įmetė netyčia, imdamas iš kišenės daiktus. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas minimus parodymų pakeitimus ir parodymų keitimo priežastį įvertino teisingai, tai yra kaip bandymą išvengti atsakomybės. Nors nuteistasis nurodė, kad jo pirminius parodymus suformulavo tyrėjas V. Šonas, pateikdamas atitinkamus klausimus, tačiau 2011 m. gegužės 5 d. įtariamojo apklausos metu dalyvavusi advokatė A. Neniškienė ar pats nuteistasis pastabų dėl protokolo turinio nepareiškė. Be to, liudytojas V. Šonas patvirtino, kad E. J. iš pradžių laisvai pasakojo apie kanapių perdavimo aplinkybes, o jo elgesys pasikeitė tik tada, kai jis sužinojo, kokia atsakomybė gresia už šiuos veiksmus. Šios aplinkybės, kolegijos nuomone, pagrindžia, kad parodymų keitimo priežastys nėra įtikinamos, o tikslą platinti (perduoti nuteistajam) narkotines medžiagas pagrindžia ir kiti byloje esantys įrodymai. Liudytoja R. Budžiūtė paaiškino, jog paketėlis, kuriame buvo rasta narkotinė medžiaga, iš kitų išsiskyrė tik tuo, kad buvo „išsipūtęs“, nelygus, tačiau jo uždarymas atrodė tvarkingai, atidarymo juostelė nepažeista, tai yra atrodė ne taip, kaip nurodė apeliantas (kad sudėjęs kanapes, jis paketėlį užlenkė rankomis). Be to, paketėlis buvo nežymiai pažymėtas, narkotinė medžiaga buvo sudėta tarp kitų dviejų kramtomosios gumos juostelių. Visos šios aplinkybės rodo, kad narkotinė medžiaga į paketėlį supakuota stengiantis ją užmaskuoti, apsunkinti jos aptikimą, o ne tam, kaip nurodo nuteistasis, kad nerastų jo mažametė dukra. Toks pakavimo būdas patvirtina apelianto ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jis narkotinę medžiagą taip supakavo norėdamas slaptai perduoti ją A. B. ir kad ji nebūtų rasta tarp kitų perduodamų daiktų. Įvertinusi tai, kolegija konstatuoja, kad tikslas neteisėtai platinti narkotines medžiagas buvo nustatytas pagrįstai, todėl perkvalifikuoti apelianto veiką į BK 259 straipsnio 2 dalį teisinio pagrindo nėra.
Kolegija pažymi, kad teismas išsamiai nuosprendyje pasisakė dėl apelianto kaltės, nurodė įrodymus ir išvadas, kodėl E. J. kaltas aptariamo nusikaltimo padarymu. Įvertinusi tai, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė esmines bylos aplinkybes, išanalizavo byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu padarė pagrįstas bei teisingas išvadas dėl E. J. kaltės. Konstatuodama, kad skundžiamo nuosprendžio dalis priimta nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso normų reikalavimų, kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Todėl nuteistojo E. J. apeliacinis skundas atmetamas, nuosprendis paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistojo E. J. apeliacinį skundą atmesti.