- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-19
- Bylos Nr.
- 2A-171/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vincas Verseckas, Danutė Milašienė, Donatas Šernas
- Ieškovas
- Danijos įmonės Trident Marine ApS
- Atsakovas
- Lietuvos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Donato Šerno, Vinco Versecko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Danijos įmonės Trident Marine ApS apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-659-34/2006 pagal ieškovo Danijos įmonės Trident Marine ApS ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Valstybės įmonės „Valstybės turto fondas“ dėl žalos, padarytos nutraukus akcinės bendrovės „Lietuvos jūrų laivininkystė“ akcijų privatizavimo viešą konkursą, atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Danijos įmonė Trident Marine ApS (toliau - Trident Marine ApS) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vyriausybės ir VĮ ,,Valstybės turto fondas“, prašė priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 19 412 914,80 Danijos kronų žalos, padarytos nutraukus AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ akcijų privatizavimo viešą konkursą, atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2002 m. gruodžio 5 d. Privatizavimo komisija sprendimu patvirtino AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ privatizavimo programą, parduodant Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančių šios bendrovės akcijų paketą, viešo konkurso būdu. 2003 m. vasario 27 d. ieškovas pateikė VĮ „Valstybės turto fondas“ paraišką dalyvauti viešame privatizavimo konkurse. 2003 m. liepos 25 d. viešo konkurso komisija atmetė Trident Marine ApS pateiktą paraišką, Valstybės turto fondui gavus iš Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Valstybės saugumo departamento raštišką informaciją apie potencialaus pirkėjo nepatikimumą. Vilniaus apygardos teismas 2004 m. sausio 12 d. sprendimu tenkino Trident Marine ApS ieškinį - panaikino 2003 m. liepos 25 d. viešo konkurso komisijos nutarimą ir įpareigojo VĮ „Valstybės turto fondas“ tęsti AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ akcijų paketo privatizavimo viešą konkursą. Lietuvos apeliacinis teismas 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartimi atsakovo VĮ „Valstybės turto fondas“ apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos teismo 2004 m. sausio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą. 2004 m. lapkričio 29 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1510 „Dėl AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ privatizavimo programos įgyvendinimo nutraukimo“ nutraukė AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų paketo privatizavimo programos įgyvendinimą ir jų dalį skyrė atlyginti piliečiams už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą. Šis Vyriausybės nutarimas įsigaliojo 2004 m. gruodžio 3 d.. Vilniaus apygardos teismo 2004 m. sausio 12 d. sprendimas įsiteisėjo 2004 m. rugsėjo 20 d., tai yra prieš Vyriausybės nutarimą nutraukti privatizavimo programos įgyvendinimą priėmimą. Apelianto teigimu, minėto nutarimo metu Trident Marine ApS buvo teisėtas AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ akcijų privatizavimo viešo konkurso dalyvis. Ieškovas nurodė, jog valstybė įgyvendindama per VĮ „Valstybės turto fondas“ privatizuojamą jai nuosavybės teise priklausantį turtą, veikia kaip civilinių teisinių santykių dalyvis lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Privatizavimo metu valstybė jai nuosavybės teise priklausantį turtą siekia parduoti ir taip įgyvendinti savo civilinę subjektinę teisę disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiu turtu. Privatizuojant (parduodant) valstybės turtą viešo konkurso būdu tarp valstybės ir viešo privatizavimo konkurso dalyvių atsirandantys teisiniai santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai, todėl jiems taikomi bendrieji civilinės teisės principai ir specialios civilinės teisės normos, reguliuojančios viešo konkurso atlikimo tvarką. Viešo konkurso atlikimo tvarką, teisines pasekmes pakeitus konkurso sąlygas arba jį nutraukus reguliuoja CK 6.947-6.952 str. įtvirtintos teisės normos. Civilinių teisinių santykių reguliavimo srityje viešosios teisės aktai, įskaitant ir Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą, taikomi tiek, kiek neprieštarauja civiliniam kodeksui (LR CK 1.3 str.). Pasak ieškovo, Vyriausybei nusprendus nutraukti AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ privatizavimo programos įgyvendinimą, Lietuvos Respublika pažeidė teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio apibrėžtumo principus. CK 6.948 str. 1 d. nustato, kad pakeisti konkurso sąlygas arba jį atšaukti leidžiama tiktai nustatyto darbams pateikti termino pirmoje pusėje. Potencialiam pirkėjui tinkamai atlikus darbus, nurodytus Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo konkurso būdu nuostatų 13 p., asmuo ar jų grupė yra laikoma teisėtu konkurso dalyviu ir įgyja visas konkurso dalyvio teises ir pareigas, gali tikėtis, kad bus pripažintas viešo konkurso nugalėtoju ir jam bus suteikta speciali teisė įsigyti valstybės privatizuojamą turtą. CK 6.948 str. prasme „terminas darbams pateikti“ yra terminas, per kurį turi būti pateikti viešo akcijų privatizavimo konkurso dalyvių dokumentai dalyvauti konkurse, todėl nutraukti valstybės turto privatizavimo viešą konkursą galima tik pirmoje pusėje termino, per kurį turi būti pateikti viešo konkurso dalyvių dokumentai dalyvauti konkurse. Vyriausybė, 2004 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 1510 nutraukdama AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ akcijų pardavimo viešą konkursą, pažeidė CK 6.948 str., todėl atsiranda civilinė atsakomybė, tai yra prievolė atlyginti viešo konkurso dalyviams padarytą žalą. Atšaukus konkursą, konkurso organizatorius privalo atlyginti kiekvienam asmeniui, įvykdžiusiam konkurso sąlygose numatytą darbą iki tol, kol jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo atšaukimą, padarytą žalą (CK 6.948 str. 3 d.). Trident Marine ApS, dalyvaudamas AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų paketo privatizavime, būdamas pripažintas atitinkančiu potencialiam akcijų pirkėjui keliamus kvalifikacinius reikalavimus, įgijo įstatymų nustatytas teises ir pareigas, kurios laikytinos jo nuosavybe. Konstitucijos 23 str. 1 d. numato, kad nuosavybė neliečiama, o nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama (Konstitucijos 23 str. 3 d.). Vyriausybei priėmus nutarimą nutraukti AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ privatizavimo programos įgyvendinimą, Trident Marine ApS prarado turtines ir neturtines teises ir pareigas, atsiradusias privatizavimo programos įgyvendinimo metu ir dėl valstybės veiksmų ieškovas neteko savo nuosavybės (teisių ir pareigų visumos). Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10 str. 6 d. nustatyti atsakomybės apribojimai negali būti taikomi, nes Konstitucija ir Civilinis kodeksas turi pirmenybę kitų įstatymų atžvilgiu civilinių teisinių santykių reguliavimo srityje. Nagrinėjamu atveju valstybė dalyvavo kaip civilinių teisinių santykių dalyvis ūkinėje - komercinėje veikloje. Dėl to ieškovas sprendė, jog Lietuvos Respublika, kaip AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ akcijų privatizavimo viešo konkurso organizatorė ir privatizuojamo turto savininkė, kurios vardu veikdama Vyriausybė nutarė nutraukti AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ akcijų privatizavimo viešą konkursą, privalo atlyginti konkurso dalyviams dėl viešo konkurso nutraukimo padarytą žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. spalio 17 d. sprendimu ieškovo Trident Marine ApS ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo Trident Marine ApS atsakovui 3 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 34 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas sprendimą grinė šiais argumentais:
1. Ieškovas nėra AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ privatizavimo teisinių santykių dalyvis ir neturi teisės reikalauti Vyriausybės 2004 m. lapkričio 29 d. nutarimu „Dėl akcinės bendrovės „Lietuvos jūrų laivininkystė“ privatizavimo programos įgyvendinimo nutraukimo“ jam padarytos žalos atlyginimo, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. vasario 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2001 m. sausio 12 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartį panaikino. Nutartyje konstatavo, jog Trident Marine ApS pateikta paraiška dalyvauti viešame privatizavimo konkurse atmesta pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog teismų praktika patvirtina, kad teismo nutartys (sprendimai) turi ne tik perspektyvinę (į ateitį), bet ir retroaktyvinę (į praeitį) galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-741/2002; 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2003).
2. Ginčams dėl valstybės turto pardavimo taikytinos specialaus Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo normos, o Civilinio kodekso normos taikomos subsidiariai.
3. Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei kaltei (LR CK 6.246 str. - 6.249 str.). Civilinė atsakomybė atsiranda tik jeigu privalančio atsakyti subjekto elgesys yra neteisėtas. Neteisėtumas nėra preziumuojamas, todėl jį privalo įrodyti ieškovas. Trident Marine ApS neįrodė Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir VĮ „Valstybės turto fondas“ neteisėtų veiksmų, nes Vyriausybė turėjo teisę priimti nutarimą nutraukti privatizavimo programos įgyvendinimą. Dėl to atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Pripažinus atsakovo veiksmus teisėtais, šiuo atveju, civilinė atsakomybė negalima.
4. Ieškovas neįrodė žalos (nuostolių), padarytos nutraukus AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ akcijų privatizavimo viešą konkursą, atsiradimo bei jos dydžio, nei pateiktuose teismui dokumentuose, nei teismo posėdyje nepagrindė patirtos žalos dydžio.
5. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovas neįrodė, kad Trident Marine ApS nuostoliai yra realiai patirti, kad išlaidos yra priverstinės, būtinos ir protingos bei kaip ieškovo išlaidos yra susiję priežastiniu ryšiu su atsakovo veiksmais.
6. Teismas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumą, advokatų darbo ir laiko sąnaudas, atsakovo prašomas 344 436,33 Lt išlaidas advokatų pagalbai apmokėti sumažino iki 3 000 Lt, jas priteisdamas iš ieškovo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas Trident Marine ApS prašo: 1) kreiptis į Lietuvos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 6 dalis bei ja remiantis priimtas 2004 m. lapkričio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1510 „Dėl akcinės bendrovės „Lietuvos jūrų laivininkystė“ privatizavimo programos įgyvendinimo nutraukimo“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės bei teisėtų lūkesčių apsaugos principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6, 7 ir 23 straipsnių nuostatoms bei Civilinio kodekso 1.5, 1.37 ir 6.948 straipsnių nuostatoms; 2) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:
Dėl teisės į ieškinio patenkinimą
Teismo išvada, jog Trident Marine ApS pareikšti reikalavimai negali būti tenkinami dėl to, kad ieškovas nėra AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ privatizavimo teisinių santykių dalyvis, todėl neturi teisės reikalauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 29 d. nutarimu „Dėl akcinės bendrovės „Lietuvos jūrų laivininkystė“ privatizavimo programos įgyvendinimo nutraukimo“ jam padarytos žalos atlyginimo, nepagrįsta, nes teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimamų procesinių sprendimų sukeliamas teisines pasekmes. Apeliantas teigia, jog 2004 m. lapkričio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1510 priėmimo metu Trident Marine ApS buvo teisėtas AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ akcijų privatizavimo viešo konkurso dalyvis, todėl turėjo ir turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos, padarytos nutraukiant atitinkamą privatizavimo konkursą, atlyginimo dėl šių aplinkybių: a) Vyriausybės 2004 m. lapkričio 29 nutarimo Nr. 1510 priėmimo metu galiojo ieškovui palankūs Vilniaus apygardos teismo 2004 m. sausio 12 sprendimas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis, kurie patvirtino, kad Trident Marine ApS paraiška AB ,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ privatizavime buvo atmesta neteisėtai; b) aplinkybė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. vasario 28 d. nutartimi panaikino ieškovui palankius pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai, nepaneigia fakto, jog priimant 2004 m. lapkričio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą nebuvo tinkamai atsižvelgta į Trident Marine ApS teisėtą interesą ir pagrįstą lūkestį, kad AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ privatizavimo konkursas, kuriame dalyvavo ieškovas, nebus nutrauktas, nesant tam teisėto ir teisinio pagrindo. Apelianto manymu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nustatytos aplinkybės nėra svarbios šiai bylai, nes ši teismo nutartis neturi retroaktyvios galios: a) galiojančiuose norminiuose teisės aktuose tiesiogiai nėra nurodyta, kad tokie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimai galioja atgal; b) pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys šioje byloje pritaikytos nepagrįstai, nes minėtos teismo nutartys buvo priimtos vertinant ne tokius teisinius santykius, kurie susiklosto valstybės turto privatizavimo metu ar vykdant viešą konkursą; c) Lietuvos teismų praktika, kurioje suformuotos teisės taikymo taisyklės, susijusios su kasacine tvarka priimtų procesinių sprendimų galiojimu atgal, nėra nuosekli ir vieninga; d) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimti procesiniai sprendimai neturi retroaktyvinės galios pagal analogiją su Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimais.
Dėl valstybės turto privatizavimo metu atsirandančių
Teismo išvada, kad ginčams dėl valstybės turto pardavimo taikytinos specialaus Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo normos, o Civilinio kodekso normos taikomos subsidiariai, nepagrįsta, nes teismas netinkamai įvertino teisinių santykių, susiklostančių privatizavimo procese prigimtį ir tai lėmė, kad sprendimas priimtas neatsižvelgus į norminiuose teisės aktuose tiesiogiai įtvirtintas, o taip pat Lietuvos teismų praktikoje patvirtintas teisės aktų konkurencijos privatizavimo teisiniuose santykiuose taisykles. Apeliantas nurodo, jog privatizavimo santykiai yra išimtinai civiliniai, o ne administraciniai, todėl jiems taikytinos Civilinio kodekso normos. Teigia, jog Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad valstybės veikla, susijusi su jai priklausančio turto perleidimu privatiems asmenims, yra ūkinė-komercinė, o ne viešojo administravimo veikla ir šios išvados pagrindimui apeliaciniame skunde pateikia nuorodas į teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-364-03; Specialiosios teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 18 d. nutartis, 2004 m. gegužės 31 d. nutartis, 2003 m. lapkričio 13 d. nutartis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-888/2003). Apelianto sprendimu, valstybė, privatizuodama (parduodama) jai nuosavybės teise priklausantį turtą, vykdydama ūkinę-komercinę veiklą, veikdama kaip civilinių santykių dalyvė, privalo laikytis ne tik tiesiogiai Privatizavimo įstatyme nustatytų, bet CK įtvirtintų civilinių teisinių santykių reguliavimo principų bei nuostatų. Civilinių teisinių santykių reguliavimo srityje viešosios teisės aktai, įskaitant ir Privatizavimo įstatymą, gali buri taikomi tiek, kiek tai neprieštarauja CK įtvirtintoms normoms (CK 1.1, 1.3 str.). Pažymi, jog Viešo konkurso atlikimo tvarką, teisines pasekmes pakeitus konkurso sąlygas arba jį nutraukus, reguliuoja CK 6.947-6.952 straipsniuose įtvirtintos teisės normos.
Dėl pareigos atlyginti žalą pažeidus valstybės turto
Ieškovo nuomone, priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 29 d. nutarimas Nr. 1510, kuriuo nutrauktas AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ privatizavimo programos įgyvendinimas dėl priežasčių, nesusijusių su potencialiais pirkėjais, jų pateiktais pasiūlymais, pažeidė teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio apibrėžtumo principus. Apeliantas nurodo, jog CK 6.948 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pakeisti konkurso sąlygas arba jį atšaukti leidžiama tiktai nustatyto darbams pateikti termino pirmoje pusėje. Pasak apelianto, „Darbo pateikimu“ CK 6.948 straipsnio prasme yra laikytinas Viešo konkurso nuostatų 13 punkte nurodytų dokumentų pateikimas atitinkamai institucijai. Pagal Viešo konkurso nuostatų 15 punktą vokai su viešo konkurso dalyvių dokumentais registruojami Informaciniame privatizavimo biuletenyje nurodytu dokumentų dalyvauti viešame konkurse priėmimo laiku. Atsižvelgdamas į CK 6.948 straipsnio 1 dalį ir Viešojo konkurso nuostatų 13 ir 15 punktus, apeliantas sprendžia, jog nutraukti valstybės turto privatizavimo viešą konkursą buvo galima tik pirmoje pusėje termino per kurį turėjo būti pateikti viešo konkurso dalyvių dokumentai dalyvauti konkurse. Nagrinėjamu atveju, viešo konkurso dalyviai privalėjo pateikti dokumentus dalyvauti AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ akcijų paketo viešo pardavimo konkurse iki 2003 m. vasario 27 d.- šią aplinkybę patvirtina kartu su ieškiniu pirmosios instancijos teismui pateiktos ištraukos iš AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ informacinio privatizavimo biuletenio. Apelianto teigimu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2004 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 1510 nutraukdama AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ akcijų pardavimo viešą konkursą pažeidė CK 6.948 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Valstybės veiksmai objektyviai darantys žalą kitam asmeniui yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę remiantis inter alia CK 1.137 straipsnio 3 dalimi, tai yra asmuo savo veiksmais padaręs žalos kitam asmeniu privalo pastarajam ją atlyginti. Todėl, ieškovo nuomone, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, byloje atstovaujančiai Lietuvos Respublikai, nutraukus AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ akcijų privatizavimo konkursą pažeidžiant CK 6.948 straipsnį, atsiranda valstybės civilinė atsakomybė, tai yra prievolė atlyginti viešo konkurso dalyviams padarytą žalą. Pažymi, jog CK 6.948 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta konkurso organizatoriaus pareiga kiekvienam asmeniui, įvykdžiusiam konkurso sąlygose numatytą darbą, atlyginti konkurso atšaukimu padarytą žalą, patirtą iki tol, kol suinteresuotas asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie atitinkamo konkurso atšaukimą.
Dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybės
Teismo išvada, jog ginčams dėl valstybės turto pardavimo taikytinos specialaus Privatizavimo įstatymo normos, o CK normos taikytinos subsidariai, nepagrįsta. Pasak apelianto, nors Privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad iki potencialaus pirkėjo pripažinimo ir paskelbimo laimėtoju, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę sustabdyti ar nutraukti objekto privatizavimo programos įgyvendinimą be jokių pasekmių Lietuvos Respublikai ir atlikdama tokius veiksmus Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi nurodyti tik objekto privatizavimo programos sustabdymo ar nutraukimo priežastį, nepatvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiksmų, susijusių su AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ privatizavimo programos įgyvendinimo nutraukimu, teisėtumo dėl šių argumentų:
1. Trident Marine ApS, dalyvaudama AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų paketo privatizavime, būdama pripažinta bendrove, atitinkančia potencialiam akcijų pirkėjui keliamus kvalifikacinius reikalavimus, įgijo įstatymų nustatytas teises ir pareigas, kurios laikytinos jos nuosavybe. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuosavybė neliečiama. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalis nustato, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija yra tiesiogiai taikomas aktas, o Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnis nustato, kad negalioja joks įstatymas ar kitas teisės aktas prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus nutarimą nutraukti AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ privatizavimo programos įgyvendinimą, Trident Marine ApS prarado turtines ir neturtines teises ir pareigas, atsiradusias privatizavimo programos įgyvendinimo metu. Taigi, dėl atsakovo veiksmų ieškovas neteko savo nuosavybės (teisių ir pareigų visumos). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ privatizavimo programos įgyvendinimo nutraukimo turinį, toks Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio kontekste laikytinas Trident Marine ApS nuosavybės paėmimu, už kurį turi būti teisingai atlyginama.
2. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnyje ir CK 1.3 straipsnyje yra įtvirtinta Konstitucijos ir CK viršenybė kitų norminių teisės aktų atžvilgiu civilinių teisinių santykių reguliavimo srityje. Teisės normos, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus atsakovui, yra imperatyvios ir konkurso organizatoriaus valia negali būti keičiamos, o kituose įstatymuose, įskaitant ir Privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 6 dalį, nustatyti civilinės atsakomybės apribojimai negali būti taikomi, nes būtų pažeistos teisės normų konkurencijos taisyklės.
3. Apelianto manymu, teisės normos, kuriomis jis grindžia nesutikimo su skundžiamu teismo sprendimu motyvai, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų reikalavimus. Pirma, minimi kriterijai yra sudėtinė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo dalis, antra, jais vadovautis privalo kiekvienas civiliniuose santykiuose dalyvaujantis asmuo, nes tokia pareiga tiesiogiai įtvirtinta CK 1.5 straipsnyje. Nutraukus jau pradėtą viešą konkursą po to, kai konkurso dalyviai įvykdė konkurso sąlygose nurodytą darbą, yra pažeidžiami konkurso dalyvių teisėti lūkesčiai bei reikalavimas užtikrinti teisinį apibrėžtumą. Dėl to, ieškovo manymu, teisingumo ir protingumo principai reikalauja, kad neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių, teisinio apibrėžtumo apsaugos tokiam asmeniui padaryta žala turi būti atlyginta.
Dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo
Apeliantas nesutinka su teismo teiginiu, jog Trident Marine ApS neįrodė Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir valstybės įmonės „Valstybės turto fondas“ neteisėtų veiksmų, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėjo teisę priimti nutarimą nutraukti privatizavimo programos įgyvendinimą, todėl neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Apeliantas nurodo, jog aukščiau išdėstytos apeliacinio skundo aplinkybės ir teisiniai argumentai tiesiogiai patvirtina tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 1510 svarbą bei šio nutarimo santykį su aukštesnės teisinės galios norminių teisės aktų nuostatomis. Teigia, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybei, priimant nutarimą nutraukti AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ privatizavimo programos įgyvendinimą, nebuvo atsižvelgta į Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintus teisinės valstybės bei teisėtų lūkesčių apsaugos principus, į Konstitucijos 6, 7 ir 23 straipsnio nuostatas bei CK 1.5, 137 ir 6.948 straipsnio nuostatas. Teismas išnagrinėjo bylą neatskleidęs ginčo esmės ir nenustatęs visų bylai reikšmingų aplinkybių. Apeliantas teigia, jog 2006 m. liepos 10 d. įvykusio parengiamojo teismo posėdžio metu ir 2006 m. spalio 3 d. įvykusio teismo posėdžio, kuriame byla buvo nagrinėjama iš esmės, atkreipė pirmosios instancijos teismo dėmesį į tai, kad pareikštame ieškinyje yra keliami tokie klausimai, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio 1 ir 3 dalimi bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktu, sudaro pagrindą, bylą nagrinėjančiam teismui kreiptis į Lietuvos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 6 dalis bei ja remiantis priimtas 2004 m. lapkričio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl akcinės bendrovės „Lietuvos jūrų laivininkystė“ privatizavimo programos įgyvendinimo nutraukimo“ neprieštarauja šiame skunde nurodytoms Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir CK nuostatoms. Apelianto teigimu, kai būtina nustatyti visas teisingam ginčo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, teismo pareiga yra aktyviai dalyvauti procese. Inter alia apima reikalavimą teismo iniciatyva spręsti byloje iškilusius klausimus, susijusius su teisės norminių aktų, kuriais grindžiami pareikšti reikalavimai ar atsikirtimai, atitikimu Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pirmosios instancijos teismas šios pareigos neįvykdė. Dėl to, Trident Marine ApS nuomone, siekiant tarp ieškovo ir atsakovo iškilusį teisinį ginčą išspręsti teisingai, šio skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl kreipimosi į Lietuvos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 6 dalis bei ja remiantis priimtas 2004 m. lapkričio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl akcinės bendrovės „Lietuvos jūrų laivininkystė“ privatizavimo programos įgyvendinimo nutraukimo“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės bei teisėtų lūkesčių apsaugos principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6, 7 ir 23 straipsnių nuostatoms bei CK 1.5, 1.37 ir 6.948 straipsnių nuostatoms. Pažymi, jog teismo teisė kreiptis į Lietuvos Konstitucinį Teismą su atitinkamu prašymu yra tiesiogiai įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio 1 ir 3 dalyje bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte.
Dėl ieškovui padarytos žalos
Teismo teiginys, jog ieškovas neįrodė žalos (nuostolių), padarytos nutraukus AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ akcijų privatizavimo viešą konkursą, atsiradimo bei jos dydžio, nepagrįstas, nes neatitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių bei šis argumentas nesuderinamas su CK įtvirtintais padarytos žalos atlyginimo principais. Apeliantas teigia, jog su ieškiniu teismui pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius faktą, kad dėl AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ akcijų privatizavimo viešo konkurso nutraukimo patyrė 19 412 914,80 Danijos kronų, kas atitinka 9 010 892 Lt dydžio nuostolius, kurie yra piniginė ieškovui padarytos žalos (turto, turtinių teisių netekimo, turėtų išlaidų) išraiška. Teismo argumentacija apie tai, kad Trident Marine ApS prašoma priteisti žala (nuostoliai) nebuvo priverstinė, būtina ir/arba protinga, apelianto manymu, neatitinka CK 6.251 straipsnio 1 dalyje reglamentuoto visiško nuostolių atlyginimo principo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas VĮ ,,Valstybės turto fondas“ ginčija apeliacinio skundo argumentus, prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Privatizavimo komisija 2002 m. gruodžio 5 d. sprendimu patvirtino AB ,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ privatizavimo programą, parduodant viešo konkurso būdu Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančių šios bendrovės 133 934 198 akcijų paketą. Danijos Karalystės įmonė Trident Marine ApS 2003 m. vasario 27 d. pateikė paraišką dalyvauti šiame konkurse. AB ,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ viešojo konkurso komisija 2003 m. liepos 25 d. posėdžio protokolo nutarimu atmetė įmonės Trident Marine ApS paraišką dalyvauti minėtame viešame konkurse. Įmonė Trident Marine ApS kreipėsi į teismą dėl viešojo konkurso komisijos nutarimo pripažinimo negaliojančiu bei įpareigojimo tęsti viešąjį konkursą ir Vilniaus apygardos teismas 2004 m. sausio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino. Lietuvos apeliacinis teismas 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartimi paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. vasario 28 d. nutartimi pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinius sprendimus panaikino ir ieškinį atmetė. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. lapkričio 29 d. nutarimu nutraukė AB ,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų paketo privatizavimo programą.
Ieškovas įmonė Trident Marine ApS pareiškė Lietuvos valstybei ieškinį, kuriuo prašė priteisti žalą, kurią patyrė dėl to, kad Vyriausybė nutraukė AB ,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ akcijų privatizavimo viešąjį konkursą.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pareikštam ieškiniui pagrįsti turi būti įrodytos keturios būtinos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti, būtent: neteisėta veika, žala, priežastinis ryšys ir kaltė (CK 6.246-6.249 str.). Kolegijos nuomone, ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp Vyriausybės veiksmų ir jo įvardintos žalos, kitaip tariant ieškovas neįrodė, kad Vyriausybė, 2004 m. lapkričio 24 d. nutraukdama AB ,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ programą, pažeidė jo teises ir privalo atlyginti jo įvardintą žalą. Kadangi ieškovas neįrodė būtinos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti, kolegija kitų paminėtų sąlygų (žalos, neteisėtų veiksmų ir kaltės) plačiau neaiškina ir dėl jų nepasisako.
Kaip minėta, AB ,,Lietuvos jūrų laivininkystė“, viešo konkurso komisija 2003 m. liepos 25 d. nutarimu atmetė ieškovo Trident Marine ApS paraišką dėl dalyvavimo viešame AB ,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ privatizavimo konkurse. Tai reiškia, kad ieškovas 2003 m. liepos 25 d. buvo pašalintas iš valstybės parduodamo viešo konkurso būdu turto potencialių pirkėjų sąrašo ir nuo tos dienos ieškovo ir valstybės nesiejo AB ,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ akcijų privatizavimo teisiniai santykiai, todėl tolesni valstybės veiksmai dėl minėtos privatizavimo programos vykdymo (nutraukimo) negalėjo ieškovui sukelti teisinių pasekmių, savo ruožtu valstybė neturėjo pareigos tolesnių privatizavimo programos veiksmų derinti su ieškovu, tai yra valstybė po 2003 m. liepos 25 d. savo veiksmais negalėjo pažeisti ar kitaip įtakoti ieškovo teisių, o ieškovas negalėjo turėti teisėtų lūkesčių dėl privatizavimo rezultato.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. vasario 28 d. nutartimi, atmesdamas ieškovo Trident Marine AsP ieškinį dėl viešo konkurso komisijos nutarimo, kuriuo buvo atmesta ieškovo paraiška, pripažinimo negaliojančiu, konstatavo, kad viešo konkurso komisija pagrįstai atmetė ieškovo paraišką dalyvauti privatizavimo konkurse, kadangi ieškovas nepateikė patikimų duomenų apie gebėjimus įvykdyti pagal privatizavimo programą būsimus įsipareigojimus. Taigi ieškovas dėl savo kaltės neteko teisės dalyvauti privatizavimo konkurse ir po jo paraiškos atmetimo negalėjo turėti teisėtų ir pagrįstų lūkesčių iš vykdomos privatizavimo programos, todėl Vyriausybės 2004 m. lapkričio 29 d. nutarimas dėl privatizavimo programos nutraukimo ieškovo teisių nepažeidė.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai buvo patenkinę jo ieškinio reikalavimą dėl pašalinimo iš viešo konkurso dalyvių ir įsipareigoję privatizavimo komisiją nagrinėti jo paraišką. Vyriausybė nutraukė privatizavimo programą galiojant minėtiems teismų sprendimams, todėl privatizavimo programos nutraukimo metu ieškovas turėjo pagrįstų ir teisėtų lūkesčių dėl privatizavimo rezultatų, o Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuria žemesnių instancijų teismų sprendimai buvo panaikinti, atgal negalioja, todėl šioje byloje pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė nepagrįstai.
Kolegija nesutinka su šiais argumentais. Pirma, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, pagrįstai nurodė, kad teismo sprendimai turi ne tik perspektyvinę (į ateitį), bet ir retroaktyvinę (į praeitį) galią, ir tai pagrindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtomis kitose bylose nutartimis. Antra, vien pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų palankūs sprendimai negalėjo suteikti ieškovui pagrįstų lūkesčių dėl vykdomo privatizavimo, kadangi bylose, kuriose galima kasacija, kasacinė nutartis galutinė ir neskundžiama (CPK 3.62 str. 1 d.). Tai reiškia, kad tik kasacija proceso šalių ginčą išsprendžia galutinai, nenuginčijamai ir negrįžtamai. Aukščiausiasis Teismas priėjo išvados, kad viešo konkurso privatizavimo komisija pagrįstai atmetė ieškovo paraišką dalyvauti konkurse, kitaip tariant pripažino konkurso komisijos nutarimą teisėtu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nuo šio nutarimo priėmimo ieškovas neteko teisės dalyvauti konkurse ir reikšti pretenzijų dėl tolimesnės konkurso eigos. Trečia, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. lapkričio 15 d. nutartimi buvo sustabdęs pirmosios instancijos teismo sprendimo , kuriuo buvo patenkintas ieškinys, ir apeliacinės instancijos teismo nutarties vykdymą kol byla bus išnagrinėta kasacinėje instancijoje, tai yra Vyriausybei 2004 m. lapkričio 29 d. priimant nutarimą dėl AB ,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ privatizavimo programos nutraukimo galiojo viešo konkurso privatizavimo komisijos nutarimas, kuriuo buvo atmesta ieškovo paraiška, todėl apelianto teiginys, kad privatizavimo programos nutraukimo metu veikė jam palankus teismo sprendimas, nepagrįstas.
Apeliantas tarpe kitų argumentų kelia klausimus dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybės turto privatizavimą, konkurencijos, Vyriausybės nutarimo ,,Dėl AB ,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ privatizavimo programos įgyvendinimo nutraukimo“ atitikimo Konstitucijai bei kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Kolegija mano, kad ieškovui neįrodžius minėtų būtinų civilinei atsakomybei atsirasti sąlygų ir dėl to nesant pagrindo tenkinti ieškinį, apelianto nurodytų teisės normų aiškinimo klausimas šioje byloje nėra reikšmingas, todėl kolegija dėl šių apeliacinio skundo argumentų plačiau nepasisako.
Remdamasi tuo, kas pasakyta, kolegija priėjo išvados, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą keisti ar naikinti.
Atsakovo atstovai už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme prašo priteisti 220 398 Lt. Kolegijos nuomone, atsakovo nurodytos išlaidos advokatų pagalbai apmokėti neatitinka Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato pagalbą maksimalaus dydžio ir protingumo, teisingumo principų. Atsižvelgiant į atsakovo advokatų darbo bei laiko sąnaudas (atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą, dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje) apeliacinėje instancijoje, atsakovui iš ieškovo priteistinos 3000 Lt dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.). Iš ieškovo taip pat priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
n utaria:
Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo Danijos Karalystės įmonės Trident Marine ApS valstybės įmonei ,,Valstybės turto fondas“ (įmonės kodas xxxxxxxxxx 3 000 Lt (tris tūkstančius litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 9 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.