Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Danutės Kutrienės ir Loretos Lipnickienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Exoro“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-30 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-391-861/2014 pagal ieškovo UAB „Exoro“ ieškinį atsakovui UAB „Reavita“ dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo ir nuostolių atlyginimo bei pagal atsakovo UAB „Reavita“ priešieškinį ieškovui UAB „Exoro“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas UAB „Exoro“ pareikštu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Reavita“ 11.012 Lt už suteiktas paslaugas, 4.800 Lt nuostolių, 7.598,28 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad su atsakovu 2012-05-07 sudarė Konsultacinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 228/2012-05-07, kuria ieškovas įsipareigojo atsakovui suteikti konsultacines paslaugas, o atsakovas už suteiktas paslaugas atsiskaityti. Ieškovas, vykdydamas sutartį, laiku ir kokybiškai teikė atsakovui konsultacines paslaugas, taip pat suteikė papildomas paslaugas, būtinas sutarčiai įvykdyti. Atsakovas jokių pretenzijų dėl ieškovo paslaugų kokybės neturėjo, jas priėmė ir jų rezultatais naudojosi, tačiau su ieškovu už suteiktas paslaugas atsiskaitė tik iš dalies. Ieškovas negalėjo baigti vykdyti sutarties, nes atsakovas apsunkino sutarties vykdymą, laiku neatlikdamas jam pavestų užduočių, o galiausiai vienašališkai nutraukė sutartį, dėl ko ieškovas patyrė nuostolių (t. I, b.l. 1-9, t. II, b.l. 15-20, t. V, b.l. 174-192).

Atsakovas UAB „Reavita“ su ieškovo UAB „Exoro“ ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriuo teismo prašė ieškovo ieškinį atmesti, taip pat priteisti atsakovui iš ieškovo 3.664,90 Lt sumokėtą avansą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad ieškovo pagal sutartį suteiktos paslaugos buvo nekokybiškos, neatitiko atsakovo lūkesčių ir veiklos pobūdžio. Dalis paslaugų buvo suteikta nesuderinus su atsakovu ir be jo sutikimo jau po sutarties vykdymo sustabdymo ir jos nutraukimo arba apskritai nesuteiktos. Dėl to atsakovas neturi pareigos sumokėti ieškovo reikalaujamą skolą. Už paslaugas, kurios ieškovo pagal sutartį buvo suteiktos iki sutarties nutraukimo ir atsakovo priimtos, buvo atsiskaityta. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovas neturi teisės reikalauti iš atsakovo neva patirtų netiesioginių nuostolių dėl sutarties nutraukimo, nes to nenumato įstatymas. Atsakovo teigimu, nutraukus sutartį ieškovas jam turi grąžinti sumokėtą 3.664,90 Lt avansą, už kurį jis jokių paslaugų nesuteikė (t. II, b.l. 1-5, t. V, b.l. 169-173).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškovo UAB „Exoro“ ieškinį atmetė, atsakovo UAB „Reavita“ priešieškinį tenkino. Priteisė iš ieškovo atsakovui 3.664,90 Lt avansinio mokesčio, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013-01-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2.610 Lt bylinėjimosi išlaidų (t. V, b.l. 194-206). Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas 2012-05-07 sudarė Konsultacinių paslaugų teikimo sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo atlikti sutartyje nustatytas konsultacines paslaugas, o atsakovas įsipareigojo už jas sumokėti. Iš sudarytos sutarties ir šalių elgesio matyti, kad atsakovo tikslas buvo ne gauti konsultacijas iš ieškovo ir formaliai laikytis sutarties sąlygų, bet išspręsti atsakovo darbo įmonėje gerinimo, tobulinimo klausimus, darbą įmonėje suformuoti taip, kad jis duotų naudos tiek įmonei, tiek jos darbuotojams. Atsakovo teigimu, jau pirmajame sutarties atlikimo etape jam kilo abejonių dėl teikiamų paslaugų naudingumo, darbų kokybės ir reikalingumo, tuo tarpu ieškovas atliko tik vadybos auditą ir pardavimų efektyvinimo žingsnius, už kuriuos atsakovas atsiskaitė. Minėtų darbų atlikimo fakto neginčija nė viena šalis, atlikti darbai buvo perduoti atsakovui pagal darbų perdavimo – priėmimo aktus, už juos išrašytos PVM sąskaitos – faktūros. Projekto vykdymo tęstinumo užtikrinimui ieškovas pradėjo vykdyti tolimesnius darbus pagal sutarties specifikacijoje numatytus darbų etapus bei žingsnius: marketingo procesus ir planą, klientų pasitenkinimo tyrimą, naujo darbuotojo bandomojo periodo pavertimą adaptaciniu laikotarpiu apmokymų proceso dėka procedūrą/planą, procesus tarp įmonės skyrių, nustatytų procesų ir funkcijų vykdymo monitoringą ir kontrolę. Tačiau, teismo vertinimu, vien darbų, numatytų pagal sutartį, ruošimas savaime nereiškia, jog ieškovas juos įvykdė tinkamai, pateikė atsakovui ir atsakovui buvo suteiktos tokios paslaugos, kokių jis tikėjosi. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas pažeidė kliento interesų prioriteto principą bei kliento informavimo pareigą. Ieškovas turėjo pareigą informuoti atsakovą apie vykdomus ir iki sutarties nutraukimo pradėtus atlikti darbus bei pateikti sutarties perdavimo – priėmimo aktus ir išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, kaip tai buvo padaryta už atliktą vadybos auditą ir pardavimų efektyvinimo žingsnius, tačiau to neatliko. Atsakovui nebuvo suteikta informacija apie visas paslaugų teikimo sąlygas, paslaugų teikimo terminus, kainą ir kita. Vykdant sutartį ir atliekant papildomus darbus, ieškovas apie jų eigą, apie tai, kaip jie bus fiksuojami ir kokiu būdu reikės atsiskaityti, atsakovo neinformavo, taip pažeisdamas CK 6.718 ir 6.719 straipsnių nuostatas. Teismas taip pat nustatė, kad 2012-07-23 dėl atsakovo įmonėje susidariusios nepalankios vykdyti projektui padėties buvo sustabdytas sutarties vykdymas neapibrėžtam terminui, ką iniciavo ieškovas, o atsakovas su juo sutiko. Iniciavus sutarties sustabdymą, ieškovas nereikalavo atsakovo atsiskaityti už jokias iki sutarties sustabdymo suteiktas paslaugas. Nors sutartis neturėjo būti vykdoma nuo 2012-07-23, nes ieškovas pats iniciavo sutarties sustabdymą, tačiau jis toliau tęsė pradėtus darbus, kurių atlikti neturėjo nei teisės, nei pareigos ir veikė savo rizika. Teismas nesutiko su ieškovu, kad jis tinkamai vykdė sutarties sąlygas, kad visos paslaugos buvo suteiktos tinkamai ir laiku. Dalis darbų, už kuriuos ieškovas reikalauja atsakovo apmokėti, yra atlikta jau po sutarties vykdymo sustabdymo, dėl likusios dalies darbų apmokėjimo ieškovas nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Tam tikrų schemų, lentelių sudarymas, susirašinėjimai elektroniniu paštu, pavyzdinės mokomosios literatūros užsienio kalba pateikimas įmonės darbuotojams nereiškia paslaugos atlikimo ir jos pateikimo atsakovui (klientui) fakto. Be to, byloje nėra pateikta perdavimo – priėmimo aktų už atliktus darbus pagal sutartyje numatytus terminus, PVM sąskaitų – faktūrų, kaip tai buvo padaryta atliekant vadybos auditą ir pardavimų efektyvinimo žingsnius, taip pat nėra įrodymų, pagrindžiančių faktą, jog atsakovui buvo suteikta informacija apie atliekamus darbus, apie jų planuojamą pabaigimą. Teismas, remdamasis specialisto N. J., kuris yra UAB „TOC sprendimai“ direktorius, parodymais, nustatė, jog ieškovo atsakovui pateikta metodinė medžiaga buvo bendro pobūdžio papildoma teorinė medžiaga, daug darbų atlikta nebuvo. Specialisto teigimu, jei įmonėje vyko susirinkimai, jie turėjo būti protokoluojami, visa medžiaga turėjo būti pateikta klientui „suprantama kalba“, kadangi praktikoje pirkdami konsultacines paslaugas, daugelis užsakovų nežino, ko tikėtis, o kai paslaugas gauna, dažniausiai supranta, jog ne to tikėjosi ir tokios sutartys nutraukiamos. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas byloje nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo suteiktas paslaugas atsakovui, remdamasis byloje esančiais liudytojų parodymais, darė išvadą, jog ieškovas nepagrįstai reikalauja sumokėti jam 11.012 Lt sumą už atliktus pagal sutartį darbus – marketingo procesus ir planą, klientų pasitenkinimo tyrimą, naujo darbuotojo bandomojo periodo pavertimą adaptaciniu laikotarpiu apmokymų proceso dėka procedūrą/planą, procesus tarp įmonės skyrių, nustatytų procesų ir funkcijų vykdymo monitoringą ir kontrolę. Teismas taip pat nurodė, kad nepaisant to, jog liudytojai V. Z., J. V., taip pat K. G. ir R. M. neneigė, jog ieškovas atliko papildomus sutartyje nenumatytus darbus – laiko nuotrauka, pildomos lentelės, atlikta darbuotojų apklausa, jų nuomonės tyrimas, vyko bendravimas ir konsultavimas įvairiais klausimais, tačiau jokių apibendrinimų ir rezultatų ieškovas atsakovui pateikė. Be to, sudarant sutartį, šalys neaptarė sąlygų, kuriose būtų numatyti papildomi darbai, neaptarė ir jų kainos, buvo numatyta tik galutinė visų atliktų darbų kaina. Vykdant sutartį, šalys galėjo aptarti papildomus darbus, keisti sutarties sąlygas ir ją papildyti, tačiau ieškovas to neiniciavo ir nedarė. Teismas atkreipė dėmesį, kad viena vertus, ieškovas nurodo, jog sutarties terminuotas pobūdis, sutarties sąlygų konkretumas ir išbaigtumas jam leido pagrįstai tikėtis, kad jam bus sudarytos galimybės sutartais terminais atlygintinai suteikti atsakovui konkrečią paslaugą, kita vertus, prašo priteisti skolą už papildomai atliktus darbus, kurie nėra konkreti, išbaigta paslauga, numatyta sutartyje. Taigi, tikrasis ieškovo ketinimas buvo suteikti konkrečias sutartyje išvardintas paslaugas ir už jas gauti sutartyje nustatytą pinigų sumą, sutarties esmė ir tikslas buvo išbaigtų paslaugų suteikimas, o ieškovo elgesys nuo sutarties sudarymo iki jos sustabdymo rodo, jog jis atliko tik sutartyje numatytus darbus – vadybos auditą ir pardavimų efektyvinimo žingsnius. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas priteisti skolą už atliktus papildomus darbus yra nepagrįstas. Teismo vertinimu, ieškovas taip pat neįrodė, kad dėl atsakovo kaltės vienašališkai nutraukiant sutartį jis patyrė netiesioginius nuostolius. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog buvo sudarytas tam tikras laiko grafikas, rezervuotos ieškovo darbo valandos, už kurias jis pagrįstai tikėjosi gauti atlygį. Taip pat teismas pažymėjo, kad paslaugų teikėjui suteikiama teisė reikalauti tik tiesioginių nuostolių atlyginimo, galimybės reikalauti atlyginti negautas pajamas įstatymas nenumato. Atsižvelgiant į tai, kad žalos faktas nenustatytas, į tai, kad įstatymas nenumato galimybės atlyginti netiesioginius nuostolius – negautas pajamas, ieškovo prašomi priteisti netiesioginiai nuostoliai neatlygintini. Teismas sutiko su atsakovo priešieškinio reikalavimu priteisti iš ieškovo 3.664,90 Lt sumą, kurią jis sumokėjo ieškovui kaip avansinį mokestį pagal sutartį. Tiek sutarties sąlygos, tiek šalių elgesys sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovas 3.664,90 Lt sumą sumokėjo ieškovui kaip avansą. Kvalifikavus šią sumą kaip avansą, neatlikus sutartyje numatytų darbų ir sutartį nutraukus, ieškovas netenka teisinio pagrindo disponuoti šiais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami atsakovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas. Iki sutarties sustabdymo buvo pilnai užbaigtas tik vadybos auditas ir pardavimų efektyvinimo žingsniai, už kuriuos atsakovas atsiskaitė ir sumokėjo 10.103,50 Lt, todėl 3.664,90 Lt dydžio sumokėtas avansinis mokestis turi būti grąžintas atsakovui kaip be pagrindo įgytas turtas.

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Exoro“ teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Exoro“ ieškinį tenkinti, o atsakovo UAB „Reavita“ priešieškinį atmesti. Ieškovo teigimu, teismas, neneigdamas ieškovo paslaugų atsakovui suteikimo fakto ir pasisakydamas tik dėl jų tinkamumo, nepagrįstai neįvertino to, kad ieškovo teiktos paslaugos iki galo nebuvo suteiktos ir atsakovas galimai negavo to, ko jis tikėjosi iš ieškovo, ne dėl ieškovo, o dėl paties atsakovo kaltės. Kaip matyti iš šalių elektroninių susirašinėjimų ir liudytojų paaiškinimų, ieškovas paslaugas pagal sutartį suteikė tinkamai ir laiku, tačiau atsakovas jam pavestas užduotis, nuo kurių priklausė tolimesnis ieškovo paslaugų teikimas, atlikdavo netinkamai ir nesilaikant terminų. Dėl to ieškovas negalėjo užbaigti teikti paslaugas ir suteikti atsakovui rezultatą, kokio jis galimai tikėjosi. Paslaugos nebuvo baigtos teikti ir galimai atsakovas negavo to, ko tikėjosi, dar ir dėl to, kad tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta sutartis dėl atsakovo nevykdomų mokėjimų, atsakovo įmonėje susidariusios nepalankios vykdyti projektui padėties, buvo sustabdyta ir atsakovo iniciatyva, nesant ieškovo kaltės, nutraukta. Nurodytos aplinkybės, kurių atsakovas neneigė, kaip ir neneigė paslaugų suteikimo fakto, patvirtina, kad paslaugos, kiek tai priklausė nuo ieškovo, atsakovui buvo teikiamos tinkamai ir laiku. Dėl to ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti už faktiškai suteiktas paslaugas iki sutarties nutraukimo, tuo labiau, kad sutarties vykdymo laikotarpiu atsakovas ieškovui jokių pretenzijų dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo nereiškė, teise nutraukti sutartį iki prašomų apmokėti paslaugų suteikimo nepasinaudojo. Atsakovas buvo patenkintas ieškovo teikiamomis paslaugomis, dėkojo ieškovui už jų teikiamą naudą. Iki pat sutarties nutraukimo priimdavo ieškovo teikiamas paslaugas, planavo jų teikimą ateityje ir atsiprašinėjo dėl nuolatinių vėlavimų. Ieškovas pareigą informuoti atsakovą apie teikiamas ir iki sutarties nutraukimo pradėtas teikti paslaugas atliko tinkamai. Nežinoti to, dėl ko buvo sulygta sutartimi ir jos priedais, bei to, dėl ko vyko nuolatinis bendradarbiavimas, susitikimai, kurių atsakovas neneigė, ir kurie atitinka sutarties grafiką bei pagal jį sulygtas, atliktas ir reikalaujamas apmokėti paslaugas, nebuvo įmanoma. Ieškovas taip pat nurodė, kad PVM sąskaita – faktūra ir darbų priėmimo – perdavimo aktas turėjo būti išrašomi tik pasibaigus atitinkamam paslaugų teikimo etapui, kurių nei vienas dėl atsakovo savalaikio informacijos ir dokumentų ieškovui neteikimo, jam priskirtų darbų neatlikimo bei dėl sutarties sustabdymo, galiausiai jos nutraukimo baigtas nebuvo. Dėl to išrašyti atsakovui PVM sąskaitas – faktūras ir darbų perdavimo – priėmimo aktus už ieškovo pagal sutartį faktiškai suteiktas paslaugas, priešingai nei nurodo teismas, ieškovas neturėjo pagrindo. Po sutarties nutraukimo šie dokumentai atsakovui buvo išrašyti, tačiau jų įteikimas dėl atsakovo atsisakymo bendradarbiauti buvo neįmanomas. Kadangi ginčo dėl šių dokumentų išrašymo ir jų teikimo atsakovui bylos nagrinėjimo metu nekilo, tai patvirtinantys dokumentai į bylą teikti nebuvo. Tačiau teismui šiomis aplinkybėmis rėmusis sprendime, ieškovas šiuos dokumentus teikia kartu su apeliaciniu skundu. Kaip matyti iš sutarties, jos priedų bei faktinio šalių bendradarbiavimo, sutarties vykdymo, susirašinėjimo, liudytojų parodymų, priešingai nei darė išvadas teismas, atsakovui buvo suteikta informacija apie visas paslaugų teikimo sąlygas, paslaugų teikimo terminus, kainą, kokiu būdu reikės atsiskaityti ir kita. Jokių darbų po sutarties sustabdymo ieškovas neatliko. Siekdamas pagrįsti atsakovui faktiškai suteiktas paslaugas, kurias reikalaujama apmokėti, ieškovas pateikė į bylą eilę įrodymų. Tam tikrų schemų, lentelių sudarymas, susirašinėjimai elektroniniu paštu, pavyzdinės mokomosios literatūros užsienio kalba pateikimas įmonės darbuotojams, greta kitų į bylą pateiktų įrodymų, rodo, kad ieškovas atsakovui jo užsakytas paslaugas teikė, atsakovas šias paslaugas priėmė, jokių pretenzijų dėl jų ieškovui nereiškė, jomis naudojosi ir toliau sėkmingai naudojasi. Tuo tarpu dalis paslaugų, tame tarpe kai kurių išvadų, apibendrinimų teikimas bei kt., nebuvo baigtos teikti ne dėl nuo ieškovo, bet dėl nuo atsakovo priklausiusių aplinkybių, todėl teismas nepagrįstai reikalavo iš ieškovo pateikti dalies paslaugų pabaigimo įrodymus. Ieškovo teigimu, teismas nepagrįstai rėmėsi bylos nagrinėjimo metu apklausto liudytojo N. J., kuris nėra specialistas, parodymais. N. J. yra dalį paslaugų atsakovui suteikusio ieškovo darbuotojo A. Ž. konkurentas, o atsakovas yra N. J. klientas. Duodamas parodymus N. J. rėmėsi tik atsakovo pateikta medžiaga, su ieškiniu ir jo priedais, su kita bylos medžiaga, papildomais ieškovo pateiktais dokumentais nebuvo susipažinęs. Žodinis konsultavimas gali sudaryti 90 proc. visų paslaugų ir didžioji dalis darbų nebūtinai turi būti atliekama raštu. Tuo tarpu teismas konsultacinių paslaugų teikimą prilygino išimtinai rašytiniam šalių bendradarbiavimui. Nepaisant to, jog atsakovas ir jo darbuotojai patvirtino papildomų paslaugų iš ieškovo gavimo faktą, teismas nepagrįstai ieškovo reikalavimą dėl šių paslaugų apmokėjimo atmetė. Bylos duomenys patvirtina, kad papildomos paslaugos buvo teikiamos. Dalis jų pasireiškė nuomonės, patarimo teikimu, todėl tai patvirtinančių įrodymų pateikti nėra galimybės. Ieškovas taip pat nesutiko su teismo sprendimu atmesti jo reikalavimą priteisti iš atsakovo netiesioginius nuostolius, kuriuos ieškovas patyrė atsakovui vienašališkai nutraukus paslaugų sutartį. Nurodė, kad sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo nesąžiningumo, pasinaudojus ieškovo dėl didelės apimties darbų ir pagrįstais lūkesčiais gauti didelės vertės pajamas suteikta didele nuolaida, dėl to ieškovas turi teisę reikalauti netiesioginių nuostolių priteisimo. Be to, šalys sutartyje numatė, kad jeigu sutartis bus nutraukta prieš terminą, sutartį pažeidusi šalis kitai šaliai privalo sumokėti likusio rezervuoto darbų atlikimo etapo laiko kompensavimo mokestį, skaičiuojant valandinį įkainį 200 Lt/val., bei atlyginti visus dėl to patirtus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius. Ieškovo rezervuotas valandas patvirtina sutarties priede Nr. 2 numatyta susitikimų data ir trukmė. Teismas taip pat nepagrįstai tenkino priešieškinį. Remiantis sutartimi, 3.664,90 Lt suma buvo sumokėta ne kaip avansas, bet kaip fiksuotas, sutarties vykdymo laikotarpiu atsakovo ieškovui kas mėnesį mokamas mokestis. Tai patvirtina ir į bylą pateiktas ieškovo 2012-07-19 raštas „Dėl grėsmių konsultacinio projekto eigai ir rezultatams“. Ieškovas atliko darbus nurodytai 3.664,90 Lt sumai ir ši suma ieškovo iš atsakovo buvo gauta sutarties pagrindu. Teismas nevertino atsakovo tarpinių užduočių, nuo kurių priklausė tolimesnis ieškovo paslaugų teikimas, nevykdymo pasekmių. Sutarties tinkamas įvykdymas per joje nustatytus terminus priklausė ne tik nuo ieškovo, bet ir nuo atsakovo tinkamo sutartinių prievolių vykdymo, o jų nevykdant arba vykdant netinkamai, sutarties visiškas įvykdymas per nustatytus terminus tapo neįmanomas. Šalys susitarė dėl paslaugų teikimo, jų tikslo, tačiau ne dėl konkretaus rezultato, nuo kurio priklausytų ieškovo teiktų paslaugų atlygintinumas. Todėl teismas nepagrįstai sutartį vertino kaip rezultatinę, kurios tikslas ne gauti konsultacijas iš ieškovo, bet išspręsti atsakovo darbo įmonėje gerinimo, tobulinimo klausimus, darbą įmonėje suformuoti taip, kad jis duotų naudos tiek įmonei, tiek jos darbuotojams.

Atsakovas UAB „Reavita“ teismo prašė ieškovo UAB „Exoro“ apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-30 sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti atsakovui iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. VI, b.l. 34-40). Atsakovo teigimu, teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas pagal sutartį atliko vadybos auditą ir pardavimų efektyvinimo žingsnius, o atsakovas už šias paslaugas atsiskaitė. Sutarties vykdymo procese paaiškėjo, kad atsakovo tikrai netenkina ieškovo teikiamų paslaugų kokybė, todėl jis neprieštaravo sutarties vykdymo sustabdymui, o po to ir vienašališkai ją nutraukė. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis atsakovui suteikė ir kitas pagal sutartį numatytas paslaugas – marketingo procesus ir planą, klientų pasitenkinimo tyrimą, naujo darbuotojo bandomojo periodo pavertimą adaptaciniu laikotarpiu apmokymų proceso dėka procedūrą/planą, procesus tarp įmonės skyrių, nustatytų procesų ir funkcijų vykdymo monitoringą ir kontrolę, todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja iš atsakovo už šias paslaugas sumokėti. Teismas pagrįstai nurodė, kad nurodytas paslaugas ieškovas buvo pradėjęs teikti, tačiau vien ruošimasis teikti paslaugas, numatytas pagal sutartį, savaime nereiškia, jog ieškovas jas teikė tinkamai, pateikė atsakovui ir atsakovui buvo suteiktos tokios paslaugos, kokių jis tikėjosi. Ieškovas nurodo neva pradėtas teikti paslaugas, už kurias reikalauja apmokėjimo, tačiau pagal sutartį šios paslaugos turėjo būti suteiktos arba iki sutarties sustabdymo, tokiu atveju jos turėjo būti priduotos ir pateiktos apmokėjimui sąskaitos, kaip kad buvo padaryta su anksčiau suteiktomis paslaugomis, arba jau po sutarties sustabdymo ir netgi nutraukimo. Šių paslaugų atsakovas neprašė nei pradėti, nei jas užbaigti, jos atsakovui nebuvo pateiktos ir jis jų nepriėmė. Ieškovas suteiktas paslaugas įrodinėja vadovėliais, straipsniais įvairiomis kalbomis, kažkokiais grafikais, lentelėmis ir pan., kurios net formaliai skirtos ir pritaikytos ne atsakovui, o kažkokiems kitiems juridiniams asmenims. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis nurodomas paslaugas atliko iki sutarties sustabdymo ir nutraukimo, kad jis kokiu tai būdu tas paslaugas buvo pateikęs atsakovui. Atsakovas nesutiko su ieškovo teiginiais, kad sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo nevykdomų mokėjimų. Visos suteiktos paslaugos, kurios buvo priimtos ir kurioms buvo pateiktos sąskaitos, buvo apmokėtos laiku ir tinkamai. Kitų paslaugų atsakovas neprivalo apmokėti. Teismas teisingai nustatė, kad sutartis neturėjo būti vykdoma nuo jos sustabdymo, sutarties sustabdymą iniciavo pats ieškovas, tačiau kažkodėl toliau „tęsė“ paslaugų teikimą, kurių atlikti jis nebeturėjo nei teisės, nei pareigos, todėl veikė savo rizika. Be to, ieškovas nepateikė šių paslaugų suteikimą pagrindžiančių įrodymų. Teismas motyvuotai nurodė, kodėl ieškovo veiksmai (susirašinėjimas elektroniniu paštu, pavyzdinės mokomosios literatūros ne lietuvių kalba (visiems prieinamos internete) pateikimas ir pan.) negali būti traktuojami kaip paslaugų tinkamas suteikimas, už kurias turėtų būti apmokama. Ieškovas neargumentuoja, kuo konkrečiai pasireiškė atsakovo netinkamas sutarties vykdymas. Pagrindinė atsakovo pareiga pagal sutartį buvo priimti realiai suteiktas paslaugas ir už jas sumokėti sutartą atlyginimą. Šią pareigą atsakovas vykdė. Atsakovas prieštaravo, kad prie bylos būtų prijungti ieškovo su apeliaciniu skundu teikiami nauji įrodymai – PVM sąskaitos – faktūros ir paslaugų priėmimo – perdavimo aktai. Būtent dėl ieškovo nesuteiktų paslaugų apmokėjimo tarp šalių ir buvo kilęs pagrindinis ginčas, todėl ieškovas šiuos įrodymus turėjo teikti dar pirmosios instancijos teismui. Dabar dėl šių įrodymų atsiradimo atsakovas nieko negali pasisakyti. Atsakovas pažymėjo, kad teismas N. J. apklausė kaip liudytoją, kuris būdamas sertifikuotas byloje nagrinėjamų vadybos paslaugų teikimo specialistas teismui tik paaiškino, kokia tvarka turi būti teikiamos tokio pobūdžio paslaugos. Tai, ką ieškovas, jo manymu, atliko tinkamai, jis taip ir įvertino, o dėl to, kas jo manymu buvo atlikta netinkamai arba iš viso neatlikta, jis irgi pateikė savo nuomonę. Teismas šio liudytojo parodymus vertino kartu su kitų liudytojų parodymais bei rašytiniais įrodymais, nei vieniems iš jų nesuteikdamas išskirtinės svarbos ar reikšmės. Atsakovas nesutiko su ieškovu, kad jis savo veiksmais akceptavo ieškovo pasiūlymą dėl papildomų paslaugų, jų kainos, nes nei konsultacijos suteikimo fakto, nei jos trukmės, nei paslaugų kainos neginčijo. Sutartyje nebuvo numatyta, kad jos vykdymo eigoje reikės atlikti kokias nors papildomas paslaugas ir už jas papildomai mokėti. Jeigu ieškovas pasirašydamas sutartį nenumatė, jog vykdant įsipareigojimus gali reikėti suteikti neaptartas paslaugas ir tokių paslaugų būtinybė tikrai iškyla, tai tokios paslaugos teikiamos paties ieškovo sąskaita, nes papildomas susitarimas dėl to nesudarytas. Kita vertus, jeigu papildomas paslaugas suteikti iš tiesų buvo būtina, tai jos turėtų būti traktuojamos kaip sudėtinė sutartyje aptartų paslaugų dalis, kurias ieškovas bet kuriuo atveju būtų privalėjęs suteikti, siekdamas tinkamai įvykdyti sutartį. Kadangi atsakovui jokios papildomos paslaugos nebuvo reikalingos, jos nebuvo suteiktos ir priduotos, todėl ir apmokėti jas nėra pagrindo. Atsakovo teigimu, ieškovas taip pat neturi pagrindo reikalauti iš atsakovo sumokėti netiesioginius nuostolius, kuriuos neva jis patyrė atsakovui nutraukus sutartį. Ieškovas pagal įstatymą turėtų teisę reikalauti iš atsakovo tik tiesioginių nuostolių atlyginimo, kurių jis neįrodė. Kitų nuostolių atsakovas ieškovui neprivalo atlyginti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas UAB „Exoro“ ir atsakovas UAB „Reavita“ 2012-05-07 sudarė Konsultacinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 228/2012-05-07, kuria ieškovas įsipareigojo atlikti konsultacines paslaugas, o atsakovas už suteiktas paslaugas sumokėti. Konsultacinės paslaugos buvo įvardintos kaip vadybos sistemos auditas ir pareigybių sistemos analizė, verslo procesų vadybos pagrindai ir programinė įranga, kompanijos mikroklimato/vadybos efektyvumo tyrimas, pareigybių procesai visoms pardavimo procese dalyvaujančioms pareigybėms, marketingo procesai ir planas, klientų pasitenkinimo tyrimas, procesai tarp įmonės skyrių (funkcijų, atsakomybių, įgaliojimų atskyrimas), nustatytų procesų ir funkcijų vykdymo monitoringas ir kontrolė, darbuotojų atrankos/priėmimo procesas, naujo darbuotojo bandomojo periodo pavertimas adaptaciniu laikotarpiu apmokymų proceso dėka, darbuotojų atlikto darbo vertinimo periodinis pokalbis. Ieškovo atsakovui teikiamų konsultacinių paslaugų sutartyje nustatyta galutinė kaina 33.192 Lt plius PVM. Kiekvienas paslaugų teikimo etapas šalių turėjo būti tvirtinamas paslaugų priėmimo – perdavimo aktu, kurio pagrindu išrašoma PVM sąskaita – faktūra to etapo suteiktų paslaugų sumai (t. I, b.l. 223-234). Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad sutarties vykdymo metu ieškovas suteikė, o atsakovas priėmė ir apmokėjo šias konsultacines paslaugas – kompanijos mikroklimato/vadybos efektyvumo tyrimas, pareigybių procesai vienai pardavimų procese dalyvaujančiai pareigybei, darbuotojų atrankos/priėmimo procesas, vadybos sistemos auditas ir pareigybių sistemos analizė, verslo procesų vadybos pagrindai (t. I, b.l. 235-238). Už šias konsultacines paslaugas atsakovas ieškovui sumokėjo 10.103 Lt. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2012-07-23 raštu atsakovas informavo ieškovą, jog stabdo ginčo šalių sudarytos sutarties vykdymą (t. I, b.l. 213), o 2012-07-26 raštu – kad nuo šio pranešimo įteikimo ieškovui dienos vienašališkai nutraukia su ieškovu sudarytą sutartį (t. I, b.l. 243).

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame nurodė, kad atsakovas ne pilnai neatsiskaitė su ieškovu už jo pradėtas teikti konsultacines paslaugas iki ginčo šalių sudarytos sutarties sustabdymo ir nutraukimo bei liko skolingas ieškovui 11.012 Lt. Ieškovo teigimu, atsakovas turi apmokėti šias faktiškai pradėtas teikti konsultacines paslaugas – marketingo procesai ir planas, klientų pasitenkinimo tyrimas, naujo darbuotojo bandomojo periodo pavertimas adaptaciniu laikotarpiu apmokymų proceso dėka, procesai tarp įmonės skyrių, nustatytų procesų ir funkcijų vykdymo monitoringas ir kontrolė. Be to, ieškovas nurodė, kad vykdant sutartį paaiškėjo papildomos neefektyvios atsakovo veiklos priežastys ir vadovų bendrųjų kompetencijų trūkumas, todėl ieškovas turėjo suteikti atsakovui papildomas konsultacines paslaugas, kurios nebuvo įtrauktos į sutartį, bet buvo būtinos jos tinkamam vykdymui, t. y. konkurentų kainų tyrimas, laiko nuotrauka, darbuotojų nuomonės tyrimas, konsultacijos sukuriant ir dokumentuojant klientų lojalumo programą, papildomos konsultacijos darbo pasiūlymo pateikimo kandidatui klausimais, biudžeto planavimo klausimais, vadovo kompetencijų klausimais, IT kompetencijų klausimais. Pasak ieškovo, šių papildomų paslaugų vertė 4.800 Lt ir atsakovas turi jas apmokėti. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai vienašališkai nutraukdamas ginčo šalių sudarytą sutartį iki jos galutinio įvykdymo termino, dėl to ieškovas patyrė 3.800 Lt netiesioginių nuostolių (t. I, b.l. 1-9). Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atsakovui atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą (t. V, b.l. 194-206). Teisėjų kolegija sutinka su tokiu teismo sprendimu.

Atlygintinų paslaugų sutarties samprata įtvirtinta CK 6.716 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. CK 6.718 straipsnyje nustatyta, kad teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus, teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus. Paslaugų teikėjas, kurio interesai dėl jo turimų žinių ir patirties yra apsaugoti geriau nei kliento, visada turi teikti pirmumą kliento interesams, veikti jo naudai. Paslaugų teikėjas turi teisę reikalauti atlyginimo tik už suteiktas paslaugas, kurios patenkina kliento interesus. Būtent paslaugų teikėjui tenka tinkamo paslaugų suteikimo fakto įrodinėjimo našta. Jeigu paslauga lieka nesuteikta ar suteikta netinkamai, neatsiranda ir kliento pareigos ją apmokėti.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad ginčo šalims sudarant konsultacinių paslaugų teikimo sutartį atsakovo pagrindinis tikslas ir pagrįstas interesas buvo ne tik konsultacijų, veiklos įvertinimo, analizės ar patarimų iš ieškovo gavimas, bet atsakovo veiklos gerinimas ir efektyvumo didinimas, atitinkamai ir geresni atsakovo veiklos rezultatai. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad atsakovo tikslas buvo ne gauti konsultacijas iš ieškovo ir formaliai laikytis sutarties sąlygų, bet išspręsti atsakovo darbo įmonėje gerinimo, tobulinimo klausimus, darbą įmonėje suformuoti taip, kad jis duotų naudos tiek įmonei, tiek jos darbuotojams. Tai patvirtino tiek teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, atsakovo darbuotojai V. G., V. Z., J. V., tiek ir paties ieškovo atstovė K. G. savo rašytiniuose paaiškinimuose (t. V, b.l. 130-131, 151). Tačiau, kaip nurodė atsakovas, jau pirminiame sutarties vykdymo etape jam kilo abejonės dėl ieškovo teikiamų paslaugų naudingumo, tapo aišku, kad atsakovo lūkesčių ieškovas nepatenkins. Šiuos atsakovo paaiškinimus patvirtina ta aplinkybė, kad netrukus po sutarties sudarymo jos vykdymas buvo sustabdytas ir sutartis buvo nutraukta (t. I, b.l. 213, 243). Be to, teismo posėdžio metu apklausti atsakovo darbuotojai paaiškino, kad ieškovas jiems suteikė tik bendro pobūdžio viešai prieinamą metodinę medžiagą, ieškovo konsultacijos nebuvo naudingos, ieškovas liepdavo jiems atlikti įvairias užduotis, kurios tik apsunkino jų darbą ir jokios naudos nedavė, ieškovo teikiamos paslaugos atsakovo veiklos nepagerino. Iš ieškovo į bylą pateiktų įrodymų, susijusių su sutarties vykdymu, matyti, kad ieškovo veikla apsiribojo metodinės informacijos įvairiomis kalbomis atsakovui pateikimu, apklausų / tyrimų atlikimu, jų apibendrinimu (t. I, b.l. 10-212, t. II, b.l. 133-183, t. III, b.l. 1-75, 84-176, t. IV, b.l. 1-198, t. V, b.l. 1-124). Tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jo teiktos konsultacinės paslaugos davė kokių nors teigiamų rezultatų atsakovui.

Bylos medžiaga patvirtina, kad 2012-05-21 ir 2012-07-19 ieškovas pateikė atsakovui konsultacinių paslaugų priėmimo – perdavimo aktus ir PVM sąskaitas – faktūras 10.103 Lt sumai, kurias atsakovas apmokėjo (t. I, b.l. 235-238). Netrukus po to, 2012-07-23 raštu atsakovas informavo ieškovą, jog jis stabdo ginčo šalių sudarytos sutarties vykdymą (t. I, b.l. 213), o 2012-07-26 raštu – kad nuo šio pranešimo įteikimo ieškovui dienos vienašališkai nutraukia ginčo šalių sudarytą sutartį (t. I, b.l. 243). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad ieškovas nepateikė į bylą patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovas, gavęs iš atsakovo apmokėjimą už faktiškai suteiktas paslaugas, per 2012-07-19 – 2012-07-23 laikotarpį, t. y. iki ginčo šalių sudarytos sutarties vykdymo sustabdymo, būtų suteikęs atsakovui dar ir kitas paslaugas net už 15.812 Lt sumą. Kolegija negali remtis ieškovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktais įrodymais, 2012-10-12 konsultacinių paslaugų priėmimo – perdavimo aktais ir PVM sąskaitomis – faktūromis (t. VI, b.l. 2-9), kadangi šie dokumentai, kaip ir kiti ieškovo pateikti dokumentai, nepatvirtina, kad ieškovas būtų suteikęs atsakovui konsultacines paslaugas, kurių atsakovas būtų neapmokėjęs. Be to, šie dokumentai parengti po ginčo šalių sudarytos sutarties vykdymo sustabdymo ir nutraukimo, nors turėjo būti parengti anksčiau, atsakovas šių dokumentų nepriėmė ir su jais nesutinka. Kaip minėta, iš ieškovo į bylą pateiktų įrodymų, susijusių su sutarties vykdymu, matyti tik tai, kad ieškovo veikla apsiribojo metodinės informacijos įvairiomis kalbomis atsakovui pateikimu, apklausų / tyrimų atlikimu, jų apibendrinimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas už šias paslaugas pilnai atsiskaitė, sumokėdamas ieškovui 10.103 Lt sumą.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstytą, taip pat į tai, kad teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus, teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovas neturi teisės reikalauti iš atsakovo papildomų mokėjimų už jo suteiktas konsultacines paslaugas pagal ginčo šalių sudarytą sutartį, tuo labiau, jog šių paslaugų suteikimo fakto nepatvirtina byloje esanti medžiaga.

Nagrinėjamoje byloje taip pat neįrodyti ieškovo teiginiai, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai vienašališkai nutraukdamas ginčo šalių sudarytą sutartį iki jos galutinio įvykdymo termino, dėl ko ieškovas neva patyrė netiesioginių nuostolių. Ginčo šalių sudaryta sutartis buvo nutraukta atsakovo iniciatyva, o ieškovas šios sutarties nutraukimo neginčijo. Ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, kad atsakovas būtų padaręs kokį nors sutarties pažeidimą. Jeigu atsakovo darbuotojams iš tikrųjų nepavyko laiku įvykdyti ieškovo užduočių, visa su tuo susijusi rizika tenka ieškovui, kaip paslaugų teikėjui. CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, jog paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Nurodyto reikalavimo buvo laikytasi, nes, kaip minėta, atsakovas pilnai atsiskaitė su ieškovu iki ginčo šalių sudarytos sutarties vykdymo sustabdymo ir nutraukimo. Pagal šią sutartį reikalauti iš atsakovo tiesioginių ir netiesioginių nuostolių atlyginimo ieškovas galėtų tik tuo atveju, jeigu sutartis būtų nutraukta dėl atsakovo kaltės (sutarties VI dalis), kas šiuo atveju neįrodyta. Taigi, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo patirtus nuostolius dėl atsakovo atlikto vienašališko sutarties nutraukimo yra nepagrįstas.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pareiškė priešieškinį ieškovui, kuriuo teismo prašė priteisti atsakovui iš ieškovo 3.664,90 Lt sumokėtą avansą, nurodydamas, jog už šią sumą ieškovas jokių paslaugų atsakovui nesuteikė (t. II, b.l. 1-5). Pirmosios instancijos teismas šį atsakovo reikalavimą tenkino. Su tuo sutinka ir teisėjų kolegija. Kaip jau minėta, 2012-05-21 ir 2012-07-19 ieškovas pateikė atsakovui konsultacinių paslaugų priėmimo – perdavimo aktus ir PVM sąskaitas – faktūras 10.103 Lt sumai, kurias atsakovas apmokėjo, taip visiškai atsiskaitydamas už faktiškai ieškovo suteiktas paslaugas iki sutarties sustabdymo ir nutraukimo (t. I, b.l. 235-238). Įrodymų, kad ieškovas suteikė atsakovui konsultacinių paslaugų didesnei nei 10.103 Lt sumai, ieškovas nepateikė, todėl atsakovo reikalavimas grąžinti jam sumokėtą avansą pagrįstas ir teisėtas.

Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir papildomai jų nekartoja. Kiti ginčo šalių nurodyti argumentai neturi įtakos šio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui iš ieškovo priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis). Atsakovas pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatui jis sumokėjo 2.000 Lt (t. VI, b.l. 41-42), todėl ši suma priteistina iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-30 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui UAB „Reavita“, į. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo UAB „Exoro“, į. k. (duomenys neskelbtini), du tūkstančius litų bylinėjimosi išlaidų.