Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, išsiskyrusio, neteisto, administracine tvarka nebausto, administracinio nusižengimo bylą ir

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. B. 2017 m. lapkričio 4 d. apie 10 val. 09 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „F. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, ir manevruodamas jį atbulomis atsitrenkė į stovintį automobilį. Eimo įvykio metu apgadinti abu automobiliai, padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 127 punktų reikalavimus.

Administracinio nusižengimo protokolas I. B. taip pat buvo surašytas už tai, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimų 222 punktą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas I. B. nurodė, kad įvykio dieną važiavo R. T. pasiskolinta mašina ir iš įvykio vietos pasišalino, nes neišgirdo ir nepajuto, kad kliudė kitą mašiną. Galėjo nesuprasti dėl to, kad labai prastai girdi. Vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti.

Nukentėjusioji K. P. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną, būdama namie, išgirdo smūgio garsą kieme. Jos draugas, priėjęs prie lango, sušuko, kad į jos automobilį atsitrenkė kitas automobilis, kurio numerį įsidėmėjo. Suradusi automobilio savininką, nuvažiavo pas jį. Šis buvo labai nustebęs, apie įvykį nieko nežinojo ir nurodė, kad automobilį buvo paskolinęs kitam asmeniui. Gali patikėti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo negirdėti garso dėl savo prastos klausos ir galėjo nejusti, kad jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į jos automobilį. Pretenzijų administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neturi. Draudimas jos automobilio patirtą žalą įvertino 247 Eur.

Suinteresuotas asmuo R. T. teismo posėdžio metu parodė, kad I. B. buvo paskolinęs savo automobilį. Grąžindamas automobilį, I. B. jam nieko neminėjo apie įvykį. Vėliau atvykus K. P., apžiūrėjo automobilį ir pamatė, kad buferio dažai buvo nubraukti. Jam žala nepadaryta, neturi jokių pretenzijų I. B.. Mano, kad I. B. galėjo nepajusti, kad kliudė kitą automobilį.

L. T. D. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną, būdamas namuose, išgirdo smūgį ir per langą pamatė, kad į jo draugės K. P. automobilį, važiuodamas atbulomis, atsitrenkė kitas automobilis, ir nesustodamas išvažiavo iš įvykio vietos. Įsidėmėjo to automobilio spalvą, modelį, numerį ir apie įvykį informavo policiją. K. surado minėto automobilio savininką, kuris nurodė, kad įvykio metu savo automobilį buvo paskolinęs kitam žmogui.

L. M. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad I. B. surašė protokolą. Į bylos nagrinėjimą automobilio savininkas R. T. atvyko su I. B., pasakė, kad automobilį vairavo I. B., kadangi jam reikėjo pervežti daiktus. I. B. važiuodamas atsitrenkė į kitą automobilį, nurodė, kad to nejuto. Tvirtina savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. I. B. nepaliko saugaus tarpo manevruodamas automobiliu atbulomis. Buvo užfiksuotas automobilio „F. G.“ pažeidimas ant bamperio.

L. N. K. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo gautas pranešimas apie kieme apgadintą automobilį. Liudytojas per langą pamatė, kaip atbuline eiga manevruodamas automobilis atsitrenkė į jo draugės automobilį ir pasišalino ir eismo įvykio vietos. Abu žmonės (nukentėjusioji ir liudytojas) matė ir nurodė valstybinį numerį, prieš tai nurodė girdėję smūgio garsą. Iš pradžių konkrečiai žalos neįvardino. Automobilis buvo apžiūrėtas, matėsi apgadinimas kairės pusės automobilio šone, jis buvo įlenktas. Kitą automobilį („F. G.“) apžiūrėjo tolesnį tyrimą vykdę pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

ANK 426 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Nors iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad žala, padaryta jos automobiliui neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigia, kad kliudė kitą automobilį, ką patvirtino ir nukentėjusioji su liudytoju T. D., be to, ir eismo įvykio vietos schemoje ir fotonuotraukoje (b. l.9-12) fiksuotų kaltinime nurodytų automobilių apgadinimų pobūdis sutampa, kas leidžia teigti, kad I. B., vairuodamas automobilį „F. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir manevruodamas jį atbulomis atsitrenkė į stovintį nukentėjusiosios automobilį, tačiau nusižengimo sudėčiai pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį konstatuoti vien šių elementų nepakanka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analizuodamas minėto nusižengimo sudėties būtinus elementus yra ne kartą akcentavęs, jog pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr.N16-2330/2007, N-575-4060/2009, 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir t. t.).

Pagrindo konstatuoti nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje I. B. veiksmuose nėra. Šio nusižengimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir panašiai, tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio mėn. 19 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-11-2012).

Šiuo atveju iš byloje surinktų įrodymų negalima daryti neginčijamos išvados, kad I. B. pasišalino iš eismo įvykio vietos, suprasdamas ir tikslingai siekdamas išvengti už tai atsakomybės. Teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas I. B. teigė, kad jis nejuto, kad atsitrenkė į kitą automobilį. Be to, teismo posėdžio metu teismas įsitikino, kad I. B. stipriai neprigirdi, tam kad asmuo bent ką nors išgirstų, tiek teismui, tiek ir proceso dalyviams proceso metu teko kalbėti ypatingai garsiai, todėl negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad asmuo girdėjo automobilio kontakto garsą ir juto smūgį. Iš byloje surinktų įrodymų taip pat negalima daryti išvados, jog automobilių kontaktas buvo stiprus (pvz., iš byloje esančių fotonuotraukų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuoto automobilio apgadinimai nėra žymūs; 11 b. l.). Minėtos aplinkybės nepaneigia to, jog I. B. galėjo negirdėti ir nepajusti, kad kliudė kitą automobilį ir jį apgadino, todėl iš įvykio vietos jis išvažiavo. Pačio pažeidėjo veiksmai po įvykio taip pat neduoda pagrindo daryti išvadą, kad I. B. iš eismo įvykio pasišalino tyčia, nes jis pripažino, jog buvo įvykio vietoje, nesislapstė nuo tyrimą atlikusių policijos pareigūnų, neslėpė savo vairuoto automobilio apgadinimų, ką patvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Įvertinus šias objektyvias aplinkybes, taip pat remiantis principu, kad visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (in dubio pro reo principas), pripažintina, kad I. B. šioje konkrečioje situacijoje neteisingai įvertino situaciją, nesuvokė apie padarytus autoįvykio metu transporto priemonių apgadinimus ir tokiu būdu nesuvokė pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje. Iš įvykio vietos ji pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdama dėl savo veiksmų teisėtumo. Taigi jo veiksmuose nebuvo tyčios ir tikslo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Esant šioms aplinkybėms I. B. administracinio nusižengimo byla dalyje pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį nutrauktina, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties.

Vis dėl to įvertinus paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, kad vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, bei kitas jo nurodytas aplinkybes (kad nors ir nejuto, bet kliudė automobilį), teisme apklaustų liudytojų, nukentėjusiosios parodymus, rašytinę bylos medžiagą, tarp jos eismo įvykio schemą, fotonuotraukas ir kt.), teismas laiko įrodyta, kad buvo padaryti administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir ANK 417 straipsnio 8 dalyje, todėl I. B. baustinas.

I. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą I. B., teismas atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei pavojingumą, į nusižengimų padarymo aplinkybes, į asmenybę. Atsižvelgiama į tai, kad nenustatyta I. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, į tai, kad nėra baustas administracine tvarka, jo materialinę padėtį. Įvertinęs visas aplinkybes teismas daro išvadą, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti minėtam asmeniui paskiriant ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje nustatytas minimalaus dydžio baudas. ANK 38 straipsnio pagrindu paskirtos administracinės nuobaudos subendrintinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

I. B. pripažinti kaltu dėl administracinių nusižengimų, numatytų 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje padarymo ir paskirti nuobaudas:

- už pažeidimą pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį paskirti administracinę nuobaudą – 10 Eur (dešimt eurų) baudą;

- už pažeidimą pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį paskirti administracinę nuobaudą – 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti ir I. B. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.

I. B. administracinio nusižengimo bylą dalyje pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele" bankas, (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB bankas, (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas, (duomenys neskelbtini), esančią N. B. AB Lietuvos skyrius, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank", (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos bankas (įmokos kodas 1001).

Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti administracinį nusižengimą identifikuojantį numerį ROIK: (duomenys neskelbtini), taip pat nurodyti įmokos kodą.

Nesumokėjus baudos ji išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis).

Nutarimas per 20 dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.