Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. G., gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nesimokantis, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlininku, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaune, deklaruota gyvenamoji vieta Pramonės pr. (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas 2012-04-06 Kauno apygardos teismo pagal BK 178 str. 1 d., 302 str. 2 d. 30 MGL bauda (bauda nesumokėta),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. G. 2015-06-04 apie 17.10 val. ties Jonavos g. ir P. Kalpoko g. sankryža, Kaune, sustabdytas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyriausiojo patrulio V. K., vyriausiojo patrulio R. G. ir tyrėjo E. Š. įtartinai vairuojantis automobilį „Chrysler Voyager“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3.39 promilių girtumo laipsnis), policijos tarnybiniame automobilyje „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už padarytus Kelių eismo taisyklių 14 punkto pažeidimus, už kuriuos atsakomybė numatyta ATPK 126 str. 4 d. ir 128 str. 1 d., primygtinai prašė policijos pareigūnų Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyriausiojo patrulio V. K., vyriausiojo patrulio R. G. ir tyrėjo E. Š. nerašyti jam administracinio teisės pažeidimo protokolo, siekdamas papirkti valstybės tarnautojus, pasiūlė jiems 100 Eur kyšį, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, būdamas policijos pareigūnų įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse už valstybės tarnautojo papirkimą, į perspėjimus neragavo ir toliau primygtinai prašė nerašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir už tai toliau siūlė pareigūnams 150 Eur sumą, tokiu būdu siekė papirkti valstybės tarnautojus už pageidaujamą neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus.

Ž. G. teisme prisipažino visiškai padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir apklausiamas parodė, kad 2015-06-04 važiavo iš „Senukų“ su automobiliu. Pamatė iš galo atvažiuojantį policijos automobilį su švyturėliais. Jį sustabdė. Policijos automobilyje pasiūlė pinigų. Iš pradžių siūlė 100 Eur, vėliau dar 50 Eur, kad išvengtų atsakomybės, kad nebūtų surašytas protokolas. Tuo metu buvo neblaivus ir neturėjo teisės vairuoti. Pareigūnai paprašė dokumentų, tikrino neblaivumą. Pasakė pareigūnai, kokius pažeidimus jis padarė. Sakė, kad nutems automobilį ir surašys protokolą. Žino, kad negalima duoti pareigūnams kyšio, bet buvo neblaivus. Kai siūlė pinigus, pareigūnai tylėjo. Jis suprato, kad per mažai siūlė pareigūnams, todėl pasiūlė daugiau. Tada jį nuvežė į komisariatą ir ten pasakė, kad gresia atsakomybė. Dirbti pradėjo nuo šių metų rugsėjo mėnesį, dirba oficialiai. Ankstesnės baudos nesumokėjo, nes neturėjo pinigų. Turi ir kitų baudų nesumokėtų nuo seniau. Yra dar kažkada anksčiau vairavęs neblaivus.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ištirtais įrodymais:

Ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo V. K. parodymais, kuris parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2015-06-04 dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu R. G. ir tyrėju E. Š. Patruliavo tarnybiniu automobiliu „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apie 17 val. gavo pranešimą, kad prie prekybos centro „Senukai“, esančio Kaune, Jonavos g. 62, pranešėjas pastebėjo asmenį, kuris būdamas neblaivus vairavo automobilį „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nuvykę minėtu adresu pamatė minėtą automobilį, kurį sustabdė ties Jonavos ir Kalpoko gatvių sankryža. Nuo asmens, kuris vairavo automobilį, sklido stiprus alkoholio kvapas. Jis važiavo su kitu asmeniu, kurio duomenų nežino. Kaip vėliau paaiškėjo, automobilį vairavo Ž. G. Patikrinus Ž. G. girtumą, buvo nustatytas 3,39 promilių girtumas. Ž. G. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės. Už šiuos pažeidimus pradėjo rašyti protokolą. Tuo metu Ž. G. sėdėjo tarnybiniame automobilyje ant galinės sėdynės. Automobilyje buvo ir pareigūnai R. G. su E. Š. Ž. G., norėdamas išvengti administracinės atsakomybės, norėdamas, jog nebūtų surašytas protokolas, pasiūlė 100 Eur kyšį, sakydamas: „susitarkim“. Jį perspėjo keletą kartų, kad jam už bandymą papirkti pareigūnus gali kilti baudžiamoji atsakomybė, o jis vietoj to, kad nustotų siūlęs kyšį, pasiūlė didesnę sumą, t. y. 150 Eur. Pats nematė, ar Ž. G. su savimi turėjo pinigų, pastarasis jų nedemonstravo, kyšį siūlė žodžiu. Dar skambino kažkam ir telefonu sakė, jog pareigūnams siūlė pinigus, bet pareigūnai pinigų neėmė. Tarnybiniame automobilyje vaizdo ar garso aparatūra nenaudojama (b. l. 13).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų R. G. ir E. Š. parodymais, kurie iš esmės analogiški liudytojo V. K. parodymams (b. l. 11, 17).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos L. J. parodymais apie tai, kad 2015 m. birželio mėn. į mobiliojo ryšio telefoną paskambino Ž. G. ir pasakė, kad jį pagavo girtą ir automobilį tempia į aikštelę. Apie tai, kad policijos pareigūnams siūlė kyšį, nieko nesakė arba nespėjo pasakyti, nes ji pradėjo ant jo rėkti dėl tokio jo elgesio. Apie kyšio siūlymą papasakojo Ž. G. po poros dienų. Nepamena, kokią sumą Ž. G. sakė, kad siūlė policijos pareigūnams (b. l. 19).

2015-06-04 apžiūros protokolu apžiūrėtas policijos pareigūnų tarnybinis automobilis „Nissan NV200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame kaltinamasis siūlė kyšį. Apžiūros metu nieko nerasta ir nepaimta (b. l. 5-6).

2015-06-04 Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyriausiųjų patrulių V. K., R. G. ir tyrėjo E. Š. tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodyta, kad 2015-06-04 apie 17 val. gavo pranešimą, jog prie prekybos centro „Senukai“, esančio Kaune, Jonavos g. 62, pranešėjas pastebėjo asmenį, kuris būdamas neblaivus vairavo automobilį „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nuvykę minėtu adresu pamatė minėtą automobilį, kurį sustabdė ties Jonavos ir Kalpoko gatvių sankryža. Nuo asmens, kuris vairavo automobilį, sklido stiprus alkoholio kvapas. Jis važiavo su kitu asmeniu, kurio duomenų nežino. Kaip vėliau paaiškėjo, automobilį vairavo Ž. G.. Patikrinus Ž. G. girtumą, buvo nustatytas 3,39 promilių girtumas. Prieš pradedant rašyti protokolą minėtas vyras pasiūlė 100 Eur kyšį. Supratęs, kad tikrai bus rašomas protokolas, sumą padidino iki 150 Eur. Vyriškis buvo ne mažiau 5 kartus įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės dėl bandymo papirkti, tačiau vis tiek siūlė „susitarti“. Kalbėdamas telefonu su draugu guodėsi, kad pareigūnams siūlė 150 Eur kyšį, po 50 Eur kiekvienam, bet pareigūnai nesutiko. Minėtam piliečiui buvo surašytas ATPK protokolas dėl vairavimo neblaiviam be teisių (b. l. 7, 8, 9).

Alkotesterio „Drager“ parodymais, jog 2015-06-04 17.08 val. G. Ž. nustatytas 3,39 ‰ girtumas (b. l. 29).

2015-06-04 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 20P-31840030-15, iš kurio matyti, kad Ž. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už KET 14, 16 punktų pažeidimus, t. y. už transporto priemonės vairavimą neblaiviam (nustatytas sunkus 3,39 ‰ girtumo laipsnis), neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės, neturint automobilio dokumentų (b. l. 14-15).

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal BK 227 str. 2 d., kuri nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui siekdamas neteisėto paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus. Taigi, papirkimas objektyviai reiškiasi bent vieno iš alternatyvių veiksmų padarymu: kyšio pasiūlymu, pažadu jį duoti, susitarimu duoti kyšį ar jo davimu. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 str., esminę reikšmę turi ne tai, kieno naudai siūloma, žadama, susitariama duoti kyšį ar jis yra duodamas, o tai, ko siekiama tokiais veiksmais. Šiuo atveju kvalifikuojant kaltinamojo veiką pagal BK 227 str. 2 d. būtina nustatyti, kad siūlant, žadant, susitariant duoti ar duodant pinigus ar kitas turtines vertybes, valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) siekiama paveikti taip, kad jis, vykdydamas įgaliojimus, elgtųsi neteisėtai ir būtent taip, kaip to pageidauja papirkėjas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad kaltinamasis, siekdamas neteisėtos policijos pareigūnų veikos už pageidaujamą neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. kad policijos pareigūnai nesurašytų administracinės teisės pažeidimo protokolo už padarytus Kelių eismo taisyklių 14 punkto pažeidimus, už kuriuos atsakomybė numatyta ATPK 126 str. 4 d. ir 128 str. 1 d., pasiūlė jiems 150 Eur kyšį.

Kaip nustatyta, pats kaltinamasis tiesiogiai žodžiu siūlė pareigūnams kyšį, kad protokolas nebūtų rašomas ir jis nebūtų traukiamas administracinėn atsakomybėn. Taip jis veikė jau būdamas pareigūnų įspėtas, kad tokia jo veika yra neteisėta ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Tai rodo, kad kaltinamasis suprato savo veikos pavojingumą ir neteisėtumą, suprato, kad siekia papirkti savo pareigas vykdančius policijos pareigūnus ir paveikti juos tokiu būdu taip, kad šie savo pareigų neatliktų ir nesurašytų jam administracinės teisės pažeidimo protokolo. Todėl įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia tiesiogiai žodžiu pasiūlė 100 Eur, o po to ir 150 Eur kyšį savo įgaliojimus vykdžiusiems policijos pareigūnams. Tai reiškia, kad jis siekė paperkamų valstybės tarnautojų – policijos pareigūnų neteisėto neveikimo vykdant jiems priskirtus įgaliojimus, vienas kurių ir yra būtent sulaikyti įtariamus teisės pažeidėjus, kad jiems būtų surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas, nustačius tam faktinį bei teisinį pagrindą. Tokiu būdu jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 2 d., kuri yra teisingai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas.

Esant tokioms teismo nustatytoms bylos aplinkybėms, konstatuotina, jog kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 227 str. 2 d.

Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri yra pagrindas Ž. G. pripažinti kaltu padarius BK 227 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str. 1 d. 9 p.)

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

Ž. G. padarė vieną nusikalstamą veiką (apysunkį tyrinį nusikaltimą), jis veikė tiesiogine tyčia, šį nusikaltimą padarė būdamas jau anksčiau vieną kartą teistas ir neatlikęs jam ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės baudos, todėl teismas sprendžia, kad jau ne pirmą kartą teisiamas Ž. G. nėra linkęs kritiškai vertinti savo tokio elgesio ir taisytis, ką patvirtina ir tai, kad iki dabar net nėra pradėjęs vykdyti jam anksčiau paskirtos bausmės baudos. Iš 2015-09-08 antstolio Valdo Zubino rašto matyti, kad jo kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0137/14/01564 pagal Kauno apygardos teismo 2014-07-02 vykdomąjį raštą Nr. 1-124-348/2012 dėl 1129,52 Eur baudos (skolos) išieškojimo iš skolininko Ž. G. Vykdant minėtą sprendimą iš skolininko iki 2015-09-07 yra išieškota 0.00 Eur baudai ir antstolio vykdymo išlaidoms padengti (b. l. 46, 48).

Dėl to nėra pagrindo manyti, kad šioje byloje Ž. G. paskyrus tos pačios rūšies bausmę (baudą) kaip ir ankstesniu nuosprendžiu, ji bus vykdoma ir faktiškai įvykdyta. Tai reiškia, kad nėra pagrindo manyti, kad tokios rūšies bausme nagrinėjamu atveju būtų galima pasiekti bausmės tikslus, numatytus BK 41 str. 2 d., juolab, kad pats kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, kad 30 MGL bauda nesumokėta, nes jis neturi galimybės, o iš pažymos apie administracines nuobaudas matyti, kad dauguma paskirtų baudų taip pat nėra sumokėtos (b. l. 40).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina griežtesnė savo rūšimi ir BK 227 str. 2 d. sankcijoje numatyta arešto bausmė. Nustatant bausmės dydį atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat į tai, kad jis šiuo metu jau yra dirbantis. Dėl to nustatytinas minimalus bausmės dydis.

BK 49 str. 5 d. numatyta, kad jeigu paskirta iki 45 parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. Jeigu asmuo pažeidžia šią arešto atlikimo tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad Ž. G. yra dirbantis asmuo, teismas sprendžia, jog būtų teisinga, protinga ir sąžininga, vadovaujantis BK 49 str. 5 d., Ž. G. nustatyti atlikti jam paskirtą minimalią arešto bausmę poilsio dienomis.

Ž. G. paskyrus bausmę, ji turės būti sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ str.), nes tam yra visos reikalingos sąlygos (byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 31, 32), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti paskirtą bausmę, minėtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintinas.

Atsižvelgiant į tai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 5, d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ž. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 227 str. 2 d., ir skirti jam 15 (penkiolikos) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 10 (dešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 2 d., paskirtą arešto bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su 2012-04-06 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – nesumokėta 30 minimalių gyvenimo lygių (MGL), tai yra 1129,80 eurų bauda, ir skirti galutinę bausmę 10 (dešimties) parų areštą ir 30 MGL (1129,80 Eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 49 str. 5 d., nustatyti Ž. G. atlikti jam paskirtą arešto bausmę poilsio dienomis.

I. Ž. G., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Ž. G. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti paskirtą bausmę, minėtą rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.