Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-272-185-2009-59

Procesinio dokumento kategorija 1.1.8.1; 2.4.

NUTARTIS

2009 m. gegužės 11 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi nuteistojo E. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šios bausmės pridėta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir nustatyta galutinė subendrinta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

E. J. nuteistas už tai, kad 2008 m. kovo 9 d., apie 23.50 val., Panevėžio r., Miežiškių sen., Trakiškio k., iš UAB „Habilitas" sargų namelio pagrobė L. V. priklausantį turtą bendros 898 litų vertės: mobiliojo ryšio telefoną SONY ERICSSON W580 su SIM kortele.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas paskyrė E. J. bausmę Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, ribose, laikydamasis bendrosios dalies nuostatų.

Bausmės rūšis nustatyta tinkamai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 178 straipsnio 1 dalies sankcija numato šias alternatyvias bausmes: viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. J. nusikaltimą padarė, esant neišnykusiems teistumams už tyčines nusikalstamas veikas, todėl apylinkės teismas, pagrįstai, laikydamas jį recidyvistu (BK 27 str.), paskyrė laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str.).

Bausmės dydis nustatytas taip pat tinkamai. Nusikaltimą nuosavybei, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), padarė tiesiogine apibrėžta tyčia, būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos (BVK 157 str.). Yra teistas už keturias analogiškas veikas nuosavybei, baustas administracine tvarka (b. l. 69-73). Seka, kad nuteistasis nelinkęs taisytis, keisti gyvenimo būdą. Įvertinus paminėtas bei pirmos instancijos teismo nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi), paskirta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, negali būti laikoma aiškiai per griežta.

E. J. naują nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu, t.y. neatlikęs paskirtos bausmės, todėl galutinė bausmė nustatyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. 3 d., - šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, taikant E. J. palankesnį - dalinį bausmių subendrinimo būdą. Taigi, subendrinta galutinė 1 (vienerių) metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė taip pat negali būti laikoma per griežta.

Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad nusikalto tik todėl, kad neturėjo pragyvenimui lėšų. Sistemingą nusikaltimų darymą negalima pateisinti sunkia materialine padėtimi.

Skirdamas bausmę, teismas įvertino apeliaciniame skunde paminėtą aplinkybę (prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi) kaip atsakomybę lengvinančią ir atsižvelgė į ją skirdamas bausmę, todėl dar kartą vertinti tą pačią aplinkybę nėra pagrindo.

Dėl paminėto, nuosprendis nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Nuteistojo E. J. apeliacinį skundą atmesti.