Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Elenos Vainienės ir Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. L. ir E. T. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. L. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 254 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas: pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams; pagal BK 254 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu bei 6 dalimi, galutinė subendrinta bausmė V. L. paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, ją atliekant pataisos namuose.

E. T. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 254 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas: pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams; pagal BK 254 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu bei 6 dalimi, subendrinta bausmė E. T. paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė E. T. paskirtas laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistųjų į valstybės biudžetą priteistos proceso išlaidos: iš V. L. – 40 Lt, iš E. T. – 40 Lt, iš D. M. – 28 Lt 37 ct.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas D. M., tačiau dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. ir E. T. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe su D. M., V. L. ir D. M. esant apsvaigusiems nuo alkoholio, 2013 m. kovo 7 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini) pagrobė lauke prie ūkinio pastato padėtus ir J. Z. priklausiusius 2 (du) 3 m ilgio ir 100 mm skersmens 1 000 Lt vertės nerūdijančio metalo vamzdžius.

V. L. ir E. T., veikdami bendrininkų grupe, 2013 m. kovo 8 d., apie 2 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), pro garažo duris įsibrovę į A. A. D. priklausantį gyvenamąjį namą, pagrobė šaunamųjų ginklų už 750 Lt ir kito turto už 5 315 Lt: iš miegamojo kambario pagrobė 970 Lt vertės televizorių „Grunding“ su valdymo pulteliu, 5 Lt vertės prožektorių, 600 Lt vertės navigacinę sistemą „Navigon“, 800 Lt vertės pneumatinį nešaunamąjį „D“ kategorijos ginklą „Comet Mod. 100“, Nr. 21-C1 10776-10, 700 Lt vertės revolverį „ME 38 Compact-G“, priskiriamą „C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, 50 Lt vertės dujinį revolverį „ME-86“, Nr. 0001211, priskiriamą „C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, 27 vnt. šovinių, skirtų „C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, iš prieškambario pagrobė 290 Lt vertės dulkių siurblį, 150 Lt vertės kampinį šlifuoklį „Bosch“, iš vonios pagrobė 200 Lt vertės elektrinį oblių, iš namo rūsio pagrobė 2 300 Lt vertės benzininį pjūklą „Husqvarna“.

Nuteistojo vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta per griežta bausmė, todėl turi būti pakeista. Nuteistasis pripažįsta, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje, anksčiau yra teistas, tačiau nusikalstamų veikų neinicijavo, iš anksto neplanavo ir neorganizavo. Paaiškina, jog jie buvo neblaivūs, todėl viskas įvyko spontaniškai. Taip pat nurodo, jog nusikalstamų veikų padarymo metu niekur nedirbo, buvo nusivylęs gyvenimu, nes trūko lėšų išlaikyti šeimą, kurioje auga trys mažamečiai vaikai.

Nuteistasis prašo apeliacinės instancijos teismą atsižvelgti į tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradžios jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi, išdėstė visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, įvardijo nusikalstamos veikos subjektus, tuo palengvindamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo darbą, į tai, jog suvokia savo įstatymui priešingo elgesio pavojingumą ir savo nusikalstamą elgesį vertina kritiškai, taip pat į jo jauną amžių, šeiminę padėtį (turi sugyventinę ir tris mažamečius vaikus), į tai, kad jis dirba, nevartoja alkoholio, turi tikslą išlaikyti šeimą, atlygino nusikaltimais padarytą žalą ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę.

Nuteistojo įsitikinimu, ja paskirta per griežta bausmė. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis yra neįgalus (II grupės neįgalumas) ir turi mažametį sūnų. Tvirtina, kad be jo, nėra kam išlaikyti sugyventinę ir mažametį sūnų. Paaiškina, jog iki sulaikymo oficialiai nedirbo, tačiau buvo registruotas darbo biržoje ir laukė darbo pasiūlymo, tuo metu dirbdamas atsitiktinius darbus, kad galėtų išlaikyti šeimą, be to padėjo bylos tyrimo metu nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes, pripažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą. Nuteistasis pažymi, jog skiriant bausmę taip pat nebuvo atsižvelgta į tai, kad šaunamieji ginklai buvo rasti pas V. L.. Tvirtina, jog šaunamųjų ginklų pagrobti neketino, sakė V. L. ginklų negrobti, tačiau jis nepaklausė. Pabrėžia, jog teisiamojo posėdžio metu V. L. prisipažino pagrobęs šaunamuosius ginklus bei nurodė, kad pagrobti ginklus buvo jo sumanymas, o jis (E. T.) ginklų negrobė, tačiau teismas į šiuos V. L. parodymus neatsižvelgė ir jį nepagrįstai nuteisė pagal BK 254 straipsnio 1 dalį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė jų apeliacinius skundus tenkinti juose išdėstytais motyvais, prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų V. L. ir E. T. apeliaciniai skundai atmetami.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis), kuriuos išsamiai išanalizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistųjų V. L. ir E. T. kaltė padarius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 254 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta bei paskyrė jiems teisingas bausmes.

Dėl kai kurių su veikos aplinkybių nustatymu ir kvalifikavimu susijusių klausimų

Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems V. L. ir E. T. inkriminuotus bendrais veiksmais padarytus svetimo turto pagrobimus iniciavo būtent V. L..

Apklausiamas teisiamajame posėdyje V. L. iš esmės patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog 2013 m. kovo 7 d. vakare jam reikėjo pagalbos vamzdžiams iki namų parvežti, todėl jis paskambino draugui E. T. ir paprašė jį atvažiuoti. Paaiškino žinojęs, jog prie J. Z. sandėlio yra metalinių vamzdžių, už vieną vamzdį galima gauti apie 260 Lt. Vieną vamzdį jie su E. T. nunešė į automobilį, tačiau antro vamzdžio nepakėlė, todėl jis paskambino D. M. ir paprašė jo pagalbos. Dėl 2013 m. kovo 8 d. turto pagrobimo iš A. D. gyvenamojo namo, be kita ko, V. L. parodė, jog būtent jam kilo mintis dar kartą nuvažiuoti iki A. D. ir tuo atveju, jei jo ir vėl nebus namuose, įlįsti į namo vidų. Tuo tikslu jis paskambino E. T., ir jie kartu nuvažiavo prie D. namų (t. 1, b.l. 78-79). Nuteistojo V. L. duotus parodymus dėl turto pagrobimo iniciavimo, teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnio tvarka išklausę perkaitytų jų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, visiškai patvirtino nuteistieji E. T. ir D. M..

Iš nuteistojo E. T. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad V. L. kvietimu, kuris paprašė už 200 Lt „kai ką“ parvežti, jis automobiliu Honda Acord atvažiavo į Kentrių kaimą Pagėgių savivaldybėje, kur prie autobusų stotelės susitiko su V. L. ir nuvažiavo į jo nurodytą vietą prie J. Z. sandėlio. Dėl turto pagrobimo iš A. D. namo E. T., be kitų aplinkybių, nurodė, kad po vamzdžių pargabenimo jiems išsiskyrus, V. L. ir vėl paskambino bei paprašė grįžti atgal. V. L. pasakė, kad reikia nuvažiuoti iki A. D., paaiškino jam, jog jau buvo anksčiau ir jo nuvažiavęs ir jo nerado, todėl tuo atveju, jeigu ir dabar jo nebus, įlįs į namo vidų. Tokiam V. L. pasiūlymui jis neprieštaravo (t. 1, b.l. 130-131). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nuteistasis D. M. parodė, kad jam paskambino V. L., paprašė pagalbos, nurodė ateiti prie K. fermos. Prie šalia fermos esančio J. Z. sandėlio stovinčiame E. T. priklausančiame Honda automobilio bagažinėje jis pamatė įdėtą vieną vamzdį, iškart suprato, kad jie vamzdžius vagia. V. L. paprašė iki automobilio parnešti dar vieną vamzdį (t. 2, b.l. 4).

Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad bendrininkų grupėje V. L., E. T. ir D. M. padarytas svetimo turto pagrobimas bei V. L. ir E. T. bendrininkaujant padarytas šaunamųjų ginklų bei kito turto pagrobimas buvo inicijuotas nuteistojo V. L., ir neabejotinai liudija apie didesnį jo asmenybės pavojingumą.

Nuteistasis E. T. apeliaciniame skunde ginčija savo kaltę dėl jam inkriminuoto BK 254 straipsnio 1 dalyje šaunamųjų ginklų pagrobimo, tvirtindamas, jog ginklų grobti neketino ir jų negrobė, tai yra kad jo tyčia jam inkriminuotoje bendrais veiksmais su V. L. svetimo turto iš A. A. D. priklausančio gyvenamojo namo pagrobimo veikoje šaunamųjų ginklų pagrobimo neapėmė. Su tokia apelianto E. T. pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, be nusikalstamos veikos, kuriai padaryti sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, turi būti konstatuota bendrininkavimo objektyviųjų (kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas) ir subjektyviųjų (tyčia ir susitarimas padaryti nusikalstamą veiką) požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Pažymėtina, jog susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas. Konstatuojant susitarimo buvimą, nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales.

Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis V. L. iš esmės patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog įsibrovę su E. T. į A.A. D. namus, nesitardami ėmė juos dominančius daiktus, nešė į mašiną ir dėjo į bagažinę, o vėliau prie jo namų kiekvienas pasiėmė tuos daiktus, kuriuos pagrobė. Iš nuteistojo E. T. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kuriuos jis patvirtino teisiamajame posėdyje (BPK 276 straipsnis), taip pat matyti, jog daiktai iš A.A. D. namų buvo imami spontaniškai – kiekvienas ėmė tai, ką sugalvojo. Apklausiamas E. T. aiškino, jog V. L. paėmus kambaryje rastus ginklus, jis taip pat nusprendė ką nors paimti. Kitaip tariant, šie V. L. veiksmai paskatino E. T. bendrininkauti grobiant turtą iš A.A. D. namų. Tuo tarpu apeliaciniame skunde E. T. teigia, jog sakė V. L. ginklų negrobti, nors teisiamojo posėdžio metu V. L. aiškiai nurodė, jog E. T. dėl ginklų jam nieko nesakė, juo labiau ir pats E. T., kuris ikiteisminio tyrimo metu išsamiai ir nuosekliai išdėstė visas turto grobimo iš A. A. D. namų aplinkybes, apie tai, jog būtų protinęs V. L. negrobti šaunamųjų ginklų, nenurodė. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis E. T. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 254 straipsnio 1 dalyje, pagrįstumo klausimo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nekėlė, todėl apeliaciniame skunde jo iškelta versija, jog šaunamųjų ginklų jis negrobė ir siekė perkalbėti V. L. tai daryti, teisėjų kolegijos pripažįstama jo siekiu tokiu būdu sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Teisėjų kolegija daro išvadą, jog esant V. L. ir E. T. susitarimui ir bendrai tyčiai pagrobti iš A.A. D. namų vertingų daiktų (turto), kurio beje apeliantai neginčija, bendrininkai V. L. ir E. T., nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą pagrobti šį turtą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-114/2012, 2K-295/2012). Šiuo bendrininkavimo atveju buvo dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, ir V. L., ir E. T. kaip bendrininkai suvokė, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat suprato ir kitus bendrai daromų veikų sudėčių, numatytų BK specialiojoje dalyje, požymius, todėl pagal BK 254 straipsnio 1 dalį E. T. nuteistas pagrįstai.

Dėl paskirtų bausmių

Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse įtvirtintas bausmės teisingumo principas suponuoja teismo pareigą paskirti nuteistajam teisingą bausmę, kuri atitiktų (būtų proporcinga) padarytos nusikalstamos veikos ir jį padariusio asmens – kaltininko asmenybės pavojingumą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistiesiems V. L. ir E. T. už BK 178 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 254 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos, jos paskirtos pirmosios instancijos teismui išsamiai išanalizavus visas bylai reikšmingas, taip pat ir bausmę švelninančias aplinkybes, todėl švelninti jas nėra pagrindo: nuteistiesiems V. L. ir E. T. paskirtų bausmių dydis atitinka BK 41 straipsnyje nustatytą bausmės paskirtį, bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys) ir neprieštarauja teisingumo principui. Byloje taip pat nėra aplinkybių visumos, kurios sudarytų pagrindą svarstyti galimybę nuteistiesiems skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę (BK 62 straipsnis) ar išimtinių aplinkybių, kurioms esant teismas galėtų paskirti švelnesnes bausmes (BK 54 straipsnio 3 dalį). Nuteistųjų V. L. ir E. T. apeliaciniuose skunduose akcentuojamos aplinkybės, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi, padėjo jas išaiškinti, juos kaip asmenybes ir jų aplinką charakterizuojanti medžiaga, buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo skiriant jiems bausmes. Kitaip vertinti šias aplinkybes teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Skundžiamo nuosprendžio V. L. bausmės skyrimo motyvų analizė parodo, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, įvertino bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, atsižvelgęs į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad V. L. bendrininkų grupėje padarė vieną nesunkų, vieną apysunkį ir vieną sunkų savanaudiškus nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys), J. Z. turtą pagrobė (BK 178 straipsnio 1 dalis) apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai neabejotinai turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai), pripažino, kad jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, dėl to nuoširdžiai gailisi, savo noru nukentėjusiajam J. Z. atlygino padarytą turtinę žalą, padėjo išaiškinti padarytas nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), savo reikšme yra svarbesnės už abi V. L. atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei tai, kad jis buvo jam inkriminuotų veikų iniciatoriumi (BK 58 straipsnio 1 dalis), kuris į nusikalstamų veikų padarymą įtraukė E. T. ir D. M.. Kartu pirmosios instancijos teismas įvertino ir V. L. asmenybę. Apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs (t.1, b.l. 92-95, 97-99, 100-102,), baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuriuos padarydavo neblaivus (t.2, b.l.112), 2013 m. balandžio 3 d. specialisto išvadą, kad V. L. turi psichikos ir elgesio sutrikimų, kuriems įtakos turi alkoholio vartojimas, jis priklausomas nuo alkoholio (t. 1, b.l. 119), gyvena su sugyventine, augina mažamečius vaikus, yra registruotas darbo biržoje, jo šeimai nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu buvo paskirta socialinė pašalpa, taip pat į tai, kad iš Pagėgių seniūnijos, kurioje jis gyvena, nusiskundimų dėl jo elgesio negauta (t. 1, b.l. 120) ir nuo 2013 m. liepos 30 d. jis dirba E. K. individualiame žemės ūkyje (t. 1, b.l. 123).

Teisėjų kolegijos vertinimu, individualizuodamas V. L. bausmes, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino jo padarytų nusikalstamų veikų, asmenybės pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, ir pagrįstai už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė jam kvalifikuotų baudžiamojo įstatymo straipsnių vidurkių nesiekiančias laisvės atėmimo bausmes, kurios teisėjų kolegija nuomone, yra visapusiškai apgalvotos, teisingos bei proporcingos jo padarytoms nusikalstamoms veikoms, ir jas teisingai subendrino bausmių apėmimo ir palankesniu nuteistajam bausmių dalinio sudėjimo būdu.

Skundžiamo nuosprendžio E. T. bausmės skyrimo motyvų analizė parodo, jog skirdamas E. T. bausmes, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad vieną nesunkų, vieną apysunkį ir vieną sunkų savanaudiškus nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys) jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), neišnykus teistumui už ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtus savanaudiškus nusikaltimus nuosavybei, pagrįstai sprendė, jog kaip recidyvistui jam skirtinos tik laisvės atėmimo bausmės (BK 56 straipsnio 1 dalis). Parinkdamas už padarytas nusikalstamas veikas E. T. skirtinų laisvės atėmimo bausmių dydžius, apygardos teismas atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, padėjo jas išaiškinti (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kurias pripažino reikšmingesnėmis už jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir E. T. asmenybę. Apygardos teismas, be to, kad E. T. yra teistas ir teistumas neišnykęs, taip pat atsižvelgė į tai, kad jis nuo 2009 m. gruodžio 30 iki 2013 m. kovo 18 d. daug kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t.1, b.l. 175-183), gyvena su sugyventine, augina mažametį vaiką, Pagėgių seniūnijos, kurioje jis gyvena, nusiskundimų dėl jo elgesio negauta (t. 1, b.l. 185), taip pat į tai, kad jis niekur nedirba, nuo 2012 m. spalio 15 d. jam Darbo biržoje jam darbo paieška nutraukta be teisė registruotis 6 (šešis) mėnesius (t. 1, b.l. 189, 190), kas patvirtina, kad legalaus pragyvenimo šaltinio jis neturi.

Teisėjų kolegijos nuomone, individualizuodamas E. T. bausmes, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino jo padarytų nusikalstamų veikų, asmenybės pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, ir padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam kvalifikuotų baudžiamojo įstatymo straipsnių vidurkių nesiekiančias laisvės atėmimo bausmes, kurios teisėjų kolegija nuomone, yra visapusiškai apgalvotos, teisingos bei proporcingos jo padarytoms nusikalstamoms veikoms, ir jas teisingai subendrino bausmių apėmimo ir palankesniu nuteistajam bausmių dalinio sudėjimo būdu. Tenkinti nuteistojo E. T. prašymą taikyti jam švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę (BK 62 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas) arba atidėti bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis) nėra baudžiamajame įstatyme numatytų pagrindų.

Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Vadinasi, teismas, vadovaudamasis BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kaltininkui paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę gali tik nustatęs nurodytų sąlygų bei aplinkybių visumą.

Asmens atvykimas ir pranešimas apie nusikalstamą veiką reiškia, jog asmuo turi savanoriškai atvykti į valstybės instituciją ir pranešti apie savo padarytą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal bylos medžiagos duomenis pripažinti, jog E. T. atvyko į valstybės instituciją ir pranešė apie nusikalstamas veikas, nes parodymus jis davė tik po to, kai buvo sulaikytas.

Paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu teismas gali tik tuo atveju, jeigu be atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala ir kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Nagrinėjamu atveju bylos medžiagos duomenys patvirtina, kad E. T. nukentėjusiesiems net iš dalies padarytos turtinės žalos neatlygino, jis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, o duomenų, kad jo sugyventinė neprižiūri ar negalėtų prižiūrėti jų mažamečio vaiko byloje nėra.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Be to, BK 75 straipsnio taikymas susijęs su išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realios bausmės atklikimo. Vienas iš E. T. skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotų nusikaltimų priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis, 254 straipsnio 1 dalis), todėl visų pirma E. T. neatitinka bausmės vykdymo atidėjimo taikymui įstatymo leidėjo keliamų objektyviųjų kriterijų, juolab, kad jo padarytų nusikalstamų veikų, asmenybės pavojingumą bei kitos bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybės neduota pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realios bausmės atlikimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistųjų V. L. ir E. T. apeliacinius skundus atmesti.