- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-02-10
- Bylos Nr.
- e1-943-1108/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02977-2021-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaiva Nevardauskienė
- Kaltinamasis
- V. K.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaiva Nevardauskienė išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro Mindaugo Šukio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno r., Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Kauno r., nevedęs, nedirbantis, laikomas neteistu,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. K. 2021 m. sausio 28 d. apie 15.00 val. namuose, adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narę – seserį R. K., t. y. tyčia ne mažiau kaip penkis kartus modamas prieš ją rankoje laikomu peiliu padarė jai paviršines pjautines žaizdeles jos kairės rankos, su kuria ji dengėsi nuo jo puolimo, plaštakoje ir kairio riešo srityje, taip nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą.
Be to, V. K. 2021 m. sausio 28 d. apie 15.00 val. namuose, adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia ne mažiau kaip penkis kartus modamas prieš seserį R. K. rankoje laikomu peiliu ir taip padarydamas jai paviršines pjautines žaizdeles jos kairės rankos, su kuria ji dengėsi nuo jo puolimo, plaštakoje ir kairio riešo srityje, išsakė grasinimus ją nužudyti, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad toks jo grasinimas gali būti įvykdytas.
V. K. kaltu prisipažino visiškai ir apklausiamas įtariamuoju parodė, kad 2021 m. sausio 28 d. apie 15.00 val. neblaivus grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Kauno r., kur gyvena kartu su seserimi R. K.. Tą dieną, sesuo R. K. taip pat buvo neblaivi ir jiedu susipyko dėl jos automobilio, kurį jis yra nuvaręs taisyti pas draugą. Jiedu keikė vienas kitą necenzūriniais žodžiais, koridoriuje vienas kitą pastūmė, dėl ko jis labai supyko ir nuėjęs į savo kambarį nuo palangės ar nuo stalo pasiėmė nedidelį virtuvinį peilį ir kelis kartus pamosavo prieš R. K.. Tuo metu ji stovėjo nuo jo per ištiestos rankos atstumą. Jis buvo labai supykęs, todėl mosuodamas prieš ją su peiliu jai sakė, kad jam viskas nusibodo, kad tuoj viską baigs. Nužudyti jis jos nenorėjo, tiesiog tuo metu buvo įpykęs. Jis nežino, ką galėjo padaryti. Grasino seseriai mosuodamas peiliu prieš ją, o ji išsigandusi nuo jo dengėsi kaire ranka, kurią jis sužalojo kelis kartus įpjaudamas. Jis nematė, ar jai ranka kraujavo. Po to jis nuėjo į savo kambarį ir atsigulė. Jį pažadino policijos pareigūnai, kurie jį išsivežė. Sesers atsiprašė. Dėl savo elgesio labai gailisi, savo kaltę prisipažįsta visiškai. Supranta, kad pasielgė labai blogai, kad pasekmės galėjo būti baisesnės (b. l. 154–157).
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo ir parodymų, nusikalstamų veikų objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius patvirtinančios aplinkybės nustatytos žemiau nurodytais įrodymais.
Nukentėjusioji R. K. parodė, kad 2021 m. sausio 28 d. apie 15.00 val. namuose susipyko su kartu gyvenančiu broliu V. K.. Tuo metu abu buvo neblaivūs. Susipyko dėl jos automobilio, kurį jis (kaltinamasis) yra išvaręs tvarkyti, tarp jų kilo konfliktas. Buto koridoriuje V. K. ją ranka pastūmė, o ji nuėjo link virtuvės, kad su juo nekonfliktuoti, tačiau jis ir toliau keikėsi necenzūriniais žodžiais. Tada brolis pasakęs, kad jam viskas nusibodo, kad jis ją vieną dieną užmuš, pasigriebė kambaryje nuo stalo virtuvinį peilį, kurį laikydamas pakeltoje dešinėje rankoje mojavo prieš ją sakydamas, kad vieną dieną viską baigs. V. K. buvo neblaivus, piktas ir labai agresyviai nusiteikęs. Ji išsigando jo tokio elgesio, grasinimas jai pasirodė realus. Brolis laikė peilį dešinėje pakeltoje rankoje, būdamas per ištiestos rankos atstumą. Peilio ašmenis jis buvo nukreipęs į ją. Kai jis priešais ją kelis kartus sumosavo su peiliu, ji gindamasi nuo jo tiesė kairę ranką į priekį. Tuo metu V. K. su dešinėje rankoje laikomu peiliu kelis kartus sudavė jai per kairę plaštaką, ją įpjaudamas. Plaštaka ėmė kraujuoti. Ji jam pasakė, kad kvies policiją. Tada V. K. aprimo ir nuėjo į savo kambarį. Įvykio metu stipriai sužalota nebuvo, todėl į medikus nesikreipė (b. l. 63–66).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G177/2021(02) matyti, kad R. K. konstatuota paviršinės pjautinės žaizdelės kairėje plaštakoje, kairio riešo srityje. Sužalojimai padaryti aštriu pjaunančiu daiktu, kuo galėjo būti peilis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti penkių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021 m. sausio 28 dieną. Sužalojimai nebūdingi tyčiniam savęs žalojimui (b. l. 59–60).
Iš alkoholio kiekio matuoklio ,,Dräger Alkotest 7510“ (patikros sertifikato Nr. 1378320) kvito matyti, kad 2021 m. sausio 28 d. 16.12 val. V. K. buvo nustatytas 1,87 promilių neblaivumas (b. l. 77–78).
2021 m. sausio 28 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams pranešėja R. K. nurodė, jog brolis V. K. konflikto metu grasino ją užmušti ir peiliu tris kartus trenkė jai per kairę plaštaką taip ją sužalodamas. Ant R. K. plaštakos pastebėti nežymūs įpjovimai (b. l. 28–32).
2021 m. sausio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Kauno r., apžiūra. Įvykio vieta fotografuota, sudaryta fotolentelė (b. l. 35–43).
2021 m. sausio 28 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad vyr. patrulis P. R. tyrimui pateikė peilį, paimtą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kauno r. (b. l. 44–46).
2021 m. sausio 29 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota peilio apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vietoje rastas peilis yra virtuvinis, jo bendras ilgis 18 cm. Peilio rankena iš plastiko, tamsiai rudos spalvos, 10 cm ilgio, 1,3 cm pločio. Peilio ašmenys 8 cm ilgio. Peilis subraižytas, nusidėvėjęs. Peilis nufotografuotas, sudaryta fotolentelė (b. l. 47–52).
Motyvuojamoji dalis
Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimai V. K. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo savo šeimos narei – sesei R. K. bei grasinimo ją nužudyti, pasitvirtino. Kaltinamasis V. K. veikė tiesiogine tyčia, sąmoningai pasirinko smurtinio pobūdžio tarpusavio konflikto sprendimo būdą, o taip pat, suprato, kad savo veiksmais kėsinasi į savo sesers sveikatą, padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis grasino nužudyti seserį sakydamas, jog ,,viskas nusibodo ir, kad viską tuoj baigs“ ir mojuodamas peiliu prieš nukentėjusiąją bei ją sužalodamas peiliu, dėl ko nukentėjusioji pagrįstai manė, kad toks jo grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas išsakytas sąmoningai, tokiu būdu išreiškiant savo nepasitenkinimą dėl sesers elgesio, t. y. kaltinamajam veikiant tiesiogine tyčia. Nukentėjusioji yra kaltinamojo sesuo, su kuria nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis kartu gyveno, t. y. nukentėjusioji yra ir kaltinamojo artimas giminaitis, ir šeimos narys (BK 248 straipsnis).
Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo prisipažinimu, be to, jo parodymų teisingumą patvirtina byloje esantys kiti įrodymai – nukentėjusiosios parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G177/2021(02), kurioje užfiksuoti nukentėjusiosios sužalojimai, įvykio vietos apžiūros protokolas bei kiti rašytiniai įrodymai. Darytina išvada, kad kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir BK 145 straipsnio 1 dalį, todėl kaltinamasis baustinas.
Esant BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Kaltinamasis V. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausme – laisvės apribojimu ir jos dydžiu (b. l. 162).
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis V. K. padarė du nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Abi nusikalstamos veikos yra baigtos, padarytos kaltinamajam veikiant tiesiogine tyčia. Kaltinamasis V. K. laikomas neteistu, tačiau praeityje ne kartą trauktas baudžiamojon atsakomybėn už analogiškas nusikalstamas veikas (b. l. 96–100), baustas administracine tvarka, už administracinius nusižengimus paskirtų baudų nemoka (b. l. 85–95). Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatorinio skyriaus įskaitoje neįrašytas (b. l. 118), VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus įskaitoje neregistruotas (b. l. 119). Nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 166).
Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, kaltinamajam skirtina prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Laisvės apribojimo bausmės terminas už kiekvieną iš nusikalstamų veikų nustatytinas artimas įstatyme numatytam šios bausmės vidurkiui. Skiriant laisvės apribojimo bausmę kartu skirtina intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis (BK 48 straipsnio 3 dalis). Skiriant laisvės apribojimo bausmę intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis kaltinamajam neskirtina, kadangi, teismo vertinimu, šiuo atveju ji yra netikslinga, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, į tai, kad kaltinamasis šiuo metu yra nedirbantis ir didžiąją laiko dalį praleidžia namuose, kur ir buvo padaryta nusikalstama veika. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam skirtinas įpareigojimas neatlygintinai išdirbti 90 valandų per 6 (šešių) mėnesių terminą sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, įpareigojimas pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, įpareigojimas nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, įpareigojimas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Be to, kartu su nustatytinais įpareigojimais kaltinamajam uždraustina vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Kartu su bausme taip pat yra pagrindas kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis). BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos taikant bausmių dalinį sudėjimą (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys), prie griežtesnės bausmės, paskirtos už grasinimą nužudyti, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, paskirtą už padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikintina.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilis, kuris perduotas saugoti R. K., teismo baudžiamajam įsakymu įsiteisėjus, grąžintinas nukentėjusiajai R. K. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmes:
- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo;
- pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir prie griežčiausios 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmės iš dalies pridėti švelnesnę 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir paskirti V. K. subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti kaltinamajam V. K. sumažintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant kaltinamąjį neatlygintinai išdirbti 90 valandų per 6 (šešių) mėnesių terminą sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, o taip pat įpareigojant kaltinamąjį bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir uždraudžiant kaltinamajam vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti kaltinamajam V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, kuris perduotas saugoti R. K., teismo baudžiamajam įsakymu įsiteisėjus, gražinti nukentėjusiajai R. K. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.