Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lina Šafronienė, sekretoriaujant Rasai Šaltienei, dalyvaujant ieškovei V. J., ieškovės atstovei advokatei Albinai Cirulienei, atsakovės atstovui advokato padėjėjui Tomui Damuliui, atsakovui D. K., atsakovo atstovei advokato padėjėjai I. S., institucijos teikiančios išvadą Jonavos rajono vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Andriui Baranauskui, atsakovei R. J., trečiajam asmeniui K. J. ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovams R. J. ir D. K., išvadą byloje dėl ginčo teikiančiam Jonavos rajono savivaldybės administracijos VTAS dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo bei pagal atsakovo D. K. priešieškinį ieškovei V. J., atsakovei R. J., trečiajam asmeniui K. J. bei išvadą teikiančioms institucijoms-Kauno m. savivaldybės administracijos VTAS bei Jonavos rajono savivaldybės administracijos VTAS dėl neterminuotos motinos valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė ieškiniu teismo prašo atsakovams R. J. ir D. K. neterminuotai apriboti tėvų valdžią jų dukros S. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, nustatyti jos gyvenamąją vietą su ieškove, nustatyti vaikui globą; priteisti iš atsakovų D. K. ir R. J. dukros S. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis iš kiekvieno atsakovo po 200 Lt kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukros pilnametystės; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė sutinka būti paskirta S. K. globėja.

Ieškinyje nurodė, kad atsakovai yra jos nepilnametės anūkės S. K., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai, atsakovė R. J. yra ieškovės dukra. Atsakovai nesirūpina savo mažamete dukra, nedalyvauja jos auklėjime ir jos neišlaiko. Jie yra sveiki ir darbingi, tačiau nedirba. R. J. vartoja alkoholinius gėrimus. Atsakovė registruota darbo biržoje kaip ieškanti darbo, yra prisiteisusi materialinį dukros išlaikymą iš atsakovo, kuris išlaikymo nemoka, nes nedirba. R. J. gauna dukros išlaikymą iš valstybės, socialines išmokas, tačiau pinigus sunaudoja savo asmeniniams poreikiams tenkinti, dukrai išlaikyti lėšų neskiria. Apie S. K. motinos girtavimą ir savanaudišką elgesį ieškovė 2011 m. kovo mėn. informavo Jonavos rajono Vaiko teisių apsaugos skyrių, dėl ko atsakovė skyriaus buvo įspėta, tačiau išvadų nepadarė. D. K. dukrą aplanko retai (vieną kartą per metus), dukros neišlaiko, nedalyvauja jos auklėjime, su ja beveik nebendrauja. Jis taip pat vartoja alkoholinius gėrimus. Be tėvų priežiūros likusią anūkę S auklėja, prižiūri ir išlaiko ieškovė. Taip pat ieškovė nurodė, kad ji globoja visiškos negalios brolį A. V., jos ir brolio kas mėnesį gaunamas pajamas sudaro brolio gaunamos 765 Lt slaugos pašalpa, 795 Lt invalidumo pensija, 250 Lt žalos atlyginimas iš AB „ACHEMA".

Ieškovė V. J. atsiliepime į priešieškinį su juo nesutiko (1 t., b.l. 96-97).

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė su atsakovo priešieškiniu nesutiko, prašė reikalavimus spręsti pagal ieškinį. Tačiau baigiamųjų kalbų metu ieškovė nurodė, kad ji nenori, kad atsakovams būtų apribotos tėvų teisės, o ji nenori būti globėja ir mano, kad jai ieškiniu į teismą nereikėjo kreiptis – anūkė S su ja taip ir būtų gyvenusi. Ieškovės atstovė teismo prašė priimti sprendimą, kuris santykinai atitiktų daugiau vaiko interesus, nei norą.

2012-02-28 posėdžio metu papildomai paaiškino, kad atsakovės elgesys keičiasi - nesant vaiko namuose atsakovė elgiasi normaliai, gyvena pas draugę Jonavoje, ji dirba darželyje – reikia atidirbti už socialinę išmoką. Taip pat nurodė, kas atsakovas vaiku susidomėjo tik ieškovei ieškiniu kreipusis į teismą. Bylos nagrinėjimo metu S gyvenant pas tėvą ir nuvykus jos aplankyti, mano, kad vaikui geriau gyventi pas ją. Vienintelė problema – S pardėjus lankyti mokyklą, vaiką valtimi kasdien teks kelti per upę.

Atsakovas D. K. priešieškiniu (t. 1, b.l. 62-65) teismo prašo atsakovei R. J. neterminuotai apriboti motinos valdžią nepilnametės dukters S. K. atžvilgiu, dukters gyvenamąją vietą nustatant su atsakovu; priteisti iš atsakovės R. J. išlaikymą nepilnametei dukrai S. K. periodinėmis išmokomis - po 400 Lt nuo kreipimosi į teismą dienos iki jos pilnametystės. Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad su atsakove susipažino 2003 m., o jai pastojus, jie apsigyveno kartu. 2005-08-30 jiems gimė dukra S. K.. Tačiau dėl atsakovės girtuokliavimo, neištikimybės atsakovų santykiai nesusiklostė, todėl jie apsigyveno atskirai. Atsakovei su dukra išvykus gyventi į kaimą pas motiną, ji dar labiau pradėjo gerti, vedė amoralų gyvenimą, vaikui skirtus pinigus išleisdavo savo poreikiams, nesirūpino dukra, o dukrą palikdama savo motinos priežiūrai ir namo grįždama tik pasibaigus pinigams. Tuo tarpu atsakovas, priešingai nei nurodoma ieškinyje, visą laiką rūpinosi dukra ir rėmė ją materialiai. Kol atsakovai gyveno kartu, šeimą išlaikė tik atsakovas, nes R. J. niekur nedirbo. Jiems ėmus gyventi skyrium, atsakovas ilgą laiką niekur nedirbo, todėl savo dukrai negalėjo teikti materialinio išlaikymo, tačiau jis kiek išgalėdamas stengėsi padėti daiktais, mergaitei pirkdavo drabužėlius, žaislus, dviratį ir kt. Taip pat nurodo, kad jo ir dukters ryšys niekada nebuvo nutrūkęs, nes jis, kol gyveno Jonavoje, kiekvieną savaitgalį važiuodavo aplankyti dukters, jai veždavo lauktuvių. Dukters aplankymai tapo retesni atsakovui apsigyvenus Kaune – dėl lėšų stygiaus ir brangios kelionės atsakovas nebeišgalėjo dukters lankyti kiekvieną savaitgalį. Taip pat atsakovas neigia ieškinyje nurodytą aplinkybę, kad jis vartoja alkoholį. Jis juo niekada nepiktnaudžiavo. Šiuo metu atsakovas dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Jis veda tvarkingą gyvenimo būdą ir šiuo metu gyvena su K. J. ir augina judviejų sūnų L. K., gim. (duomenys neskelbtini), bei sugyventinės sūnų T. J., gim. (duomenys neskelbtini). Nors atsakovo šeimoje yra sunki materialinė padėtis, tačiau atsakovas yra pasiruošęs pasirūpinti savo nepilnamete dukra S.

Atsakovas D. K. ir jo atstovė palaiko priešieškinio reikalavimus, o su ieškiniu sutinka dalyje dėl atsakovės motinos neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, o likusioje dalyje nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas papildomai paaiškino, kad, kai jis nuvyko pasiimti S iš ieškovės namų, mergaitė labai apsidžiaugė. Vaiko motinos nebuvo, o močiutę (ieškovę) rado neblaivią. Taip pat paaiškino, kad jis šiuo metu su šeima gyvena ten pat, tačiau kitą mėnesį planuoja nuomotis naują butą. Jau sutvarkyti visi dukters S dokumentai dėl darželio lankymo. Dėl materialinės padėties šeimoje – ji dabar sunki, tačiau šių metų kovo 8 d. mirė jo senelis, atsakovas priims palikimą po senelio mirties - liko nekilnojamojo turto, pinigų banke. Taip pat patikslino, kad namas, kurio dalį ruošiasi nuomoti atsakovo šeima, yra adresu (duomenys neskelbtini).

2012-02-28 teismo posėdžio metu atsakovas papildomai paaiškino, kad pinigų dukters išlaikymui jis neteikė, nuvykdamas nuveždavo rūbelių, žaislų. Jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo gaunamas darbo užmokestis 182 litai. Šiuo metu gyvena vieno kambario nuomojame bute, jame yra sofa, šaldytuvas, dujinė viryklė, du foteliai, staliukas, komoda, dvi spintos. Kambario plotas apie 18 m². Tualetas, vonia, virtuvė atskirai. Dujinė yra kambaryje. S miega viena ant čiužinio, Titas miega ant kito čiužinio. Gyvena penkiese: jis, K. J., L. K., T. J. ir S. K.. S su T gerai sutaria. K šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose. Atsakovas dirba ne viename darbe, šiame dvi valandas, likusią dienos dalį - nelegaliai. Žiemos metu jo gaunamas darbo užmokestis apie 1000 litų. Mokestis už paslaugas kartu su nuomos mokesčiu sudaro 400 litų, likusios pinigų dalies nėra pasiskirstę, vaikui užtenka. K gaunamos išmokos siekia apie 700 litų, jie šeima ir gaunamas lėšas naudoja bendrai. Iš jo gaunamų asmeninių pajamų mergaitei tenka apie 100 litų. Nemano, kad šios sumos užtenka. Žiemos metu darbo mažiau ir jo pajamos mažesnės. Vasaros metu pajamos padvigubėja. Turi įsiskolinimą „Bitei“, kreditų neturi. Yra priteistų teismo baudų už vairavimą be teisių neblaiviame stovyje, bauda – 5 000 litų, ji nesumokėta. Įsiskolinimų nemoka dėl sunkios materialinės padėties. Taip pat paaiškino, kad už vaiko išlaikymą skola apie 10 000 litų, mokėti nepradėjo. Taip pat paaiškino, kad iš jo darbo užmokesčio buvo išskaičiuojama pinigų suma, todėl jis manė, kad tai dukters išlaikymui. Gaudamas darbo užmokestį atsiskaitymo lapelių negauna. Pas jį namuose S žaidžia, piešia. Lauke ji būna kiekvieną dieną kartu su K. J., žaislų vaikas turi pakankamai. Kartais savaitgalį atvažiuoja mergaitės krikšto mama, kuri gyvena Kaune. S pasiilgsta mamos, vieną dieną ji nori būti čia, kitą dieną jau kitur. Nemano, kad vaikas galėtų gyventi su ieškove, nes ten labai blogas susisiekimas, reikia eiti mišku tris kilometrus, namuose girtaujama. Likus mergaitei gyventi pas jį, galimybės lankyti darželį ir mokyklą geros. Šiuo metu tvarkomi S dokumentai dėl darželio lankymo. Šiuo metu atsakovo šeima planuoja persikelti į kitą gyvenamąją vietą. Būsto nuomos mokestis – 300 Lt. Su alkoholiu atsakovas bėdų neturi. S gyvenant pas jį, mergaitę Kaune ieškovė aplankė, R. J. irgi buvo kartu.

Atsakovė R. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o atsiliepime į priešieškinį su juo nesutiko (1 t., b.l. 98).

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, neatvykimo priežastis nežinoma, prašymas bylos nagrinėjimą atidėti negautas. Atsakovę atstovauja advokato padėjėjas Tomas Damulis. Byla nagrinėtina be atsakovės dalyvavimo (CPK 246 straipsnio 2d.).

2012-02-28 teismo posėdžio metu atsakovė nesutiko, kad jai neterminuotai būtų apribota motinos valdžia, tačiau sutiko, kad būtų apribota laikinai. Taip pat nesutiko, kad iš jos dukrai būtų priteistas išlaikymas. Paaiškino ir pripažino, kad būdavo, kad išeidavo ir negrįždavo į namus, išgėrinėdavo. Šiuo metu yra registruota darbo biržoje. Jos kas mėnesį gaunamas pajamas sudaro socialinė išmoka bei iš garantinio vaikų fondo gaunami 150 Lt , iš viso 500 Lt. Už gaunamas pajamas viską perka dukrai S. S nuo 2 metų gyvena su jos motina. Atsakovas dukra nesirūpina, atvykdavo pas dukrą tik per šventes, gimtadienius, išlaikymo vaikui neteikė. Mano, kad geresnės gyvenimo sąlygos jos dukrai gyventi būtų pas jos motiną. Jos mama dukrą prižiūri tinkamai. Mama negėrė ir negeria. Tuo tarpu nuvykus aplankyti dukters pas atsakovą matė, kad ten labai mažai vietos, vaikas miega ant žemės. Taip pat paaiškino, kad dabar ji pasitaisė – nebelaksto, geria tik kartais. Dabar, kai nėra dukros, ji gyvena pas draugę. Turi draugą. Būna pas jį Rimkuose – jis vienas gyvena dviejų kambarių bute. Nori pati auginti dukrą, prižada pasitaisyti. Dukrą į mokyklą galės vesti ir ji. Smurto prieš dukrą nei ji, nei jos motina nevartojo.

Atsakovės atstovas advokato padėjėjas Tomas Damulis teismo posėdžio nurodė, kad, kadangi jo atstovaujamosios nėra ir nėra galimybės išgirsti jos nuomonę, o praeito posėdžio metu, nesuvokdama teisinių pasekmių, atsakovė išreiškė nuomonę, kad ji sutinka dėl laikino motinos valdžios apribojimo, atsakovas imasi atsakomybės pareikšti, kad atsakovė nesutinka dėl motinystės teisių apribojimo. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad toks pagrindas būtų. Atsakovo priešieškinį prašo atmesti. Atsakovas neturi tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų dukrai gyventi pas jį. Jis teistas, baustas administracine tvarka. Atsakovas nedėjo pastangų išlaikyti vaiko, dalyvauti jo auklėjime. Atsakovas teigia, kad jis nevartoja alkoholio, tačiau byloje yra duomenų, kad jis baustas už tai, kad būdamas vidutinio girtumo šūkavo laiptinėje. Mano, kad šiai dienai yra visos aplinkybės, leidžiančios avansu pasitikėti mama ir vaiką palikti jai. Teismo atstovas prašo priimti sprendimą maksimaliai atitinkantį vaiko interesus atsižvelgiant į vaiko norus.

Tretysis asmuo K. J. atsiliepimų į ieškinį ir priešieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, neatvykimo priežastis nežinoma. Byla nagrinėtina trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

2011-12-07 parengiamojo teismo posėdžio metu tretysis asmuo su ieškiniu nesutiko, priešieškinį palaikė. Nurodė, kad su atsakovu nori auginti jo dukrą S, pas juos geresnės sąlygos, S pradėtų lankyti darželį, po to mokyklą. Alkoholiu D. K. nepiktnaudžiauja. Mano, kad ji turėtų galimybę ir laiko pasirūpinti dar vienu vaiku.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje 2011-11-30 išvadoje dėl ginčo nurodė, kad, remiantis D. K. šeimos buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimu, pateiktu jo sugyventinės K. J. paaiškinimu, skyriaus nuomone, atsakovo buities ir gyvenimo sąlygos šiuo metu tinkamos(1 t., b.l. 91-92). Teismo pavedimu pateiktoje 2012-02-14 išvadoje minėtas skyrius nurodė, kad atsakovo šeimos buities ir gyvenimo sąlygos nepasikeitusios, o atsakovas, norėdamas pagerinti šeimos buities ir gyvenimo sąlygas kovo mėnesį ruošiasi persikraustyti į naują butą (2 t., b.l. 19-20).

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai. Gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (2 t., b.l. 66).

Jonavos rajono Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje dėl ginčo nurodė, kad skyrius galutinę nuomonę pateiks bylos nagrinėjimo metu, išklausius visų byloje dalyvaujančių šalių parodymus (1 t., b.l. 17-18).

Teismo posėdžio metu Vaiko teisų apsaugos skyriaus atstovas nurodė, kad situacija šioje civilinėje byloje labai sudėtinga. Vaiko motina nerodo jokios iniciatyvos ir noro rūpintis vaiku. Šiuo metu, atstovo nuomone, variantai galimi tokie: laikinai apribojus tėvų valdžią vaiko gyvenamoji vieta galėtų būti nustatyta vaikų globos įstaigoje metų laikotarpiui. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad vaikui pirmenybė teikiama vaikui gyventi su tėvais, ir išreiškiant pasitikėjimą atsakovu D. K., taip pat atsižvelgiant į mergaitės išreikštą norą gyventi su tėvu bei Kauno m. VTAT pateiktą išvadą, kad gyvenimo sąlygos atsakovo gyvenamojoje vietoje tinkamos, nustatyti mergaitės gyvenamąją vietą su D. K..

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais bei rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog atsakovai R. J. ir D. K. yra nepilnametės S. K., (duomenys neskelbtini), tėvai (1 t., b.l. 6), kuri atsakovams gimė kartu gyvenant nesantuokoje, o jiems ėmus gyventi skyrium, minėtas vaikas nuo dvejų metų amžiaus su savo motina gyvena pas jos motiną, tai yra ieškovę V. J. adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 7-8) , o adresu (duomenys neskelbtini)., ieškovė gyvena su neįgaliu jos broliu A. V., kuriam nustatyta nuolatinė rūpyba ir ieškovė paskirta jo rūpintoja (1 t., b.l. 9).

Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus medžiaga (išvada, šalių paaiškinimais, buities tyrimo aktais, pakartotinais šeimos aplankymo aktais, šeimos aplankymo aktais, įvairių institucijų raštais) nustatyta, jog atsakovė nesirūpina savo vaiku S. K., nesidomi ja, neauklėja, dažnai ilgam laikui išvyksta iš namų, dukrą palikdama girtaujančios motinos priežiūrai, o likusi su močiute mergaitė yra neprižiūrima, murzina vaikščioja po kaimą prašydama valgyti, dažnai nakvoja pas kaimynus, mergaitė apleista ir utėlėta, o 2011-03-25 buvo paguldyta į Jonavos r. ligoninę; atsakovei už vaiko nepriežiūrą LR ATPK 181 str. 1 d. (tėvų valdžios nepanaudojimas) pagrindu surašytas administracinio teisė pažeidimo protokolas, atsakovė dėl vaiko nepriežiūros įspėta Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir seniūnijos į jų pastabas taisyti padėtį nereaguoja. Tuo tarpu atsakovas, nustačius, kad mažametė S palikta be tėvų priežiūros močiutės priežiūrai, buvo nerandamas, jo buvimo vieta nenustatyta ir tik iškėlus šią civilinę bylą teisme atsakovas atvyko (2011-10-03) į VTAS, kur paaiškinime nurodė, kad jis šiuo metu gyvena ir dirba Kaune, augina 2 mėnesių sūnų, paskutinį kartą savo dukrą lankė per jos gimtadienį 2011-08-30, daugiau galimybių pasirūpinti savo dukra S šiuo metu neturi, tik moka 150 Lt jai priteistą išlaikymą. Taip pat pasiaiškinime atsakovas nurodė, kad jis sutinka, kad jam būtų laikinai apribota kaip tėvo valdžia dukters atžvilgiu. Taip pat nustatyta, kad atsakovai dėl vaiko nepriežiūros yra įrašyti į socialinės rizikos stebimų šeimų apskaitą (1 t., b.l. 17-44).

Tai, kad atsakovė nesirūpina savo dukra, patvirtina ir atsakovės motinos, tai yra ieškovės V. J. paaiškinimai (1 t. , b.l. 1-4, 20), kuriais, nustatyta, kad jos dukra R pas ją būna tol, kol neturi pinigų, tačiau gavus socialines išmokas, ji iš namų išvyksta ir dvi-tris savaites girtuokliauja pas draugus, kartais išvykdama su savimi pasiima ir dukrą S, kurią palieka savo pažįstamų priežiūrai; iš gaunamų 500 Lt išmokų atsakovė nė lito neskiria dukrai, išskyrus mažas išimtis; ieškovė gyvena iš jos globojamo neįgalaus brolio gaunamų pajamų (2t., b.l.31-34 ), iš kurių ji išlaiko ir anūkę S, o ieškovei nuosavybės teise priklausantis butas adresu (duomenys neskelbtini), už skolas perduotas antstoliams, ką patvirtina į bylą pateiktas VĮ Registrų centro išrašas (2 t., b.l. 38).

Ieškovės paaiškinimu, atsakovas D. K. taip pat savo dukters nelanko, kartais paskambina telefonu, aplankė ją tik per vaiko gimtadienį, neteikia vaikui išlaikymo (1 t. , b.l. 1-4, 20).

Atsakovo paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad jis šiuo metu su sugyventine K. J., sūnumi L. K., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 74), bei sugyventinės sūnumi T. J., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 75), gyvena vieno kambario nuomojame bute adresu (duomenys neskelbtini), yra dirbantis ir darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, jo kas mėnesį gaunamas darbo užmokestis – 182 Lt (1 t. b.l. 68-71), dar turi pajamų iš nelegalaus darbo, kuris žiemos sezonu yra mažesnis, jo sugyventinės kasmėnesines pajamas sudaro 782,64 Lt gaunama socialinė išmoka (b.l. 73). Tretysis asmuo K. J. sutinka, kad atsakovo dukra S gyventų jų šeimoje (1 t., b.l. 93, 121-124). Atsakovo paaiškinimu, jų šeima planuoja išsinuomoti didesnį gyvenamąjį būstą. Atsakovo nuomone, S gyvenimo sąlygos pas jį geresnės nei pas ieškovę vien jau dėl to, kad vaikui šalia namų yra ugdymo įstaigos – darželis, mokykla, o į darželį jau baigiami tvarkyti S dokumentai. Atsakovo paaiškinimu, jo šeimos materialinė padėtis šiuo metu yra sunki, dėl ko, jis neturi galimybės sumokėti šiuo metu susidariusių įsiskolinimų (baudos, įsiskolinimo už judriojo telefono ryšio paslaugas), tačiau padėtis gali pagerėti – 2012 m. kovo mėnesį mirė atsakovo senelis, atsakovas rengiasi priimti po jo mirties likusį palikimą (palikėjas paliko nekilnojamojo turto, piniginių lėšų), taip pat, atsižvelgiant į atsakovo darbo pobūdį, vasaros metu padidės jo galimybės gauti didesnį darbo užmokestį.

Teismų informacinės sistemos LITEKO pateiktais duomenimis nustatyta, kad 2007-07-17 teismo įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. L2-1961-722/2007, iš D. K. priteistas materialinis išlaikymas nepilnametei dukrai S. K., gim. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 150 Lt mokant kas mėnesį nuo pareiškimo padavimo teismui dienos 2007-07-17 iki dukters pilnametystės, nepilnametei S. K. skirtų lėšų tvarkytoja skiriant jos motiną R. J.. Duomenų, kad atsakovas dukrai būtų teikęs teismo priteistą išlaikymą, byloje nenustatyta, ko neneigia ir atsakovas, nurodydamas, kad išlaikymo neteikė todėl, kad nedirbo, yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Tačiau atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad jis, kol gyveno Jonavoje, savo dukrą S dažnai lankydavo, veždavo jai lauktuvių drabužių, žaislų, ką patvirtina liudytojų D. N. ir M. K. paaiškinimai (2 t., b.l. 47-54).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad atsakovas yra teistas, baustas administracine tvarka (b.l. 108-116). Atsakovo paaiškinimu, jis alkoholiu nepiktnaudžiauja, ką patvirtino ir tretysis asmuo K. J. (1 t., b.l. 121-124).

Byloje esančia 2012-03-08 pažyma apie baustumą nustatyta, kad atsakovas 2012-02-08 baustas administracine tvarka už tai, kad 2012-02-06 apie 22 val. būdamas girtas (nustatytas lengvas girtumas) viešoje vietoje Savanorių pr. namo laiptinėje garsiai šūkavo, rėkavo, trikdė viešąją rimtį (2 t., b.l. 65).

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikta 2011-11-30 išvada dėl ginčo nustatyta kad, remiantis D. K. šeimos buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimu, pateiktu jo sugyventinės K. J. paaiškinimu, skyriaus nuomone, atsakovo buities ir gyvenimo sąlygos šiuo metu tinkamos(1 t., b.l. 91-92). Teismo pavedimu minėto skyriaus pateikta 2012-02-14 išvada nustatyta, kad atsakovo šeimos buities ir gyvenimo sąlygos nepasikeitusios, o atsakovas, norėdamas pagerinti šeimos buities ir gyvenimo sąlygas kovo mėnesį ruošiasi persikraustyti į naują butą. Taip pat nurodė, kad nepilnametei S. K. gyvenant pas tėvą, atsakovas teigė, kad vaiku rūpinasi, medikų priežiūrai užregistravo UAB „Corpus Sanum“ šeimos klinikoje ir pasak atsakovo, sutvarkius dokumentus, vaikas lankys darželį „Bitutė“. Apklausti nepilnamečiai T. J. ir S. K. teigė, kad tarpusavyje sutaria, per trumpą laiką vienas prie kito prisirišo, džiaugiasi, kad kartu lankys tą patį darželį. S. K. nuomonės su kuriuo norėtų gyventi iš tėvų, neišreiškė. Nurodė, kad norėtų gyventi su abiem tėvais. Skyrius informuotas, kad atsakovė R. J. 2012-01-25 atvykusi į Kauną aplankyti dukros įžeidinėjo D. K. šeimos narius, sukėlė konfliktą, dėl ko atsakovas buvo priverstas kviesti policiją. Pasak D. K., jis bendrauti dukrai su motina nedraudžia (2 t., b.l. 19-20). Išvadoje nurodytas aplinkybes patvirtina prie išvados pridėti rašytiniai įrodymai (2 t., b.l. 21-24).

Atsakovė R. J. į teismo posėdį dėl nežinomų priežasčių neatvyko, ją teismo posėdžio metu atstovavęs advokato padėjėjas nesutiko, kad atsakovei būtų apribota motinos valdžia ir, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu. Atsakovės paaiškinimais, duotais 2012-02-28 teismo posėdžio metu, ji savo gyvenimo būdą keičia, nori, kad jos dukra gyventų su jos motina, jos motina dukrą prižiūri tinkamai, dukrai gyvenant pas tėvą, atsakovė šiuo metu gyvena pas draugę (tuo pačiu nurodydama, kad gyvena pas draugą), tačiau vaikui apsigyvenus vėl jos motinos namuose, atsakovė grįš ir rūpinsis dukra, vaiką lydės į mokyklą (2 t., 47-54). Taip pat atsakovės paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė niekur nedirba, yra registruota darbo biržoje (2 t., b.l. 37), jos kas mėnesį gaunamas pajamas sudaro socialinė pašalpa ir išmoka vaikui, iš viso 547 Lt (1 t. b.l. 119-120) bei 150 Lt išmokos iš vaikų išlaikymo fondo (2 t., b.l.39), atsakovei nuosavybės teise priklauso ½ dalis (kita pusės – ieškovei V. J.) 1 kambario buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), šiam nekilnojamajam turtui yra uždėtas antstolio areštas (2 t., b.l. 38).

2011-10-03 ieškovės, gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini) Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktu nustatyta, kad būstas, kuriame gyvena iškovė su neįgaliu broliu, nuosavybės teise priklauso mirusiai ieškovės motinai, gyvenimo sąlygos šiame būste yra sudėtingos (1 t., b.l. 90).

Liudytojos (duomenys neskelbtini) seniūnijos socialinės darbuotojos O. B. parodymais nustatyta, kad ieškovės namuose mažametė S neprižiūrima, ieškovė mėgsta vartoti alkoholinius gėrimus gana dažnai, lankantis ieškovės namuose buvo atvejų, kai namuose nebuvo maisto, tik bulvių, kaimo gyventoja ne kartą skambino į seniūniją ir informavo, kad S ateina pas ją, prašo valgyti ir ši, seniūnijos darbuotojams paprašius, S priglausdavo, pamaitindavo, kol močiutė išsiblaivys. Ieškovės gaunamos pajamos, tik neįgalaus brolio gaunamos išmokos. Šiuo metu S nelanko mokyklos, tačiau pradėjus lankyti mokyklą mergaitei valtimi reiktų persikelti per upę(2t., b.l. 47-54).

Nagrinėjant bylą teisme ieškovė ieškinį palaikė, tačiau nurodė, kad ji nenori, kad atsakovams būtų apribotos tėvų teisės, ji nenori būti globėja ir mano, kad jai nereikėjo kreiptis ieškiniu į teismą, anūkė S su ja taip ir būtų gyvenusi.

Tris kartus tiesiogiai teisme, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui, išklausytos nepilnametės S. K. (6 metų amžiaus) paaiškinimais nustatyta, kad vaiko norai, sietini su jos gyvenamosios vietos nustatymu, buvo skirtingi. Pirmą kartą išklausytas vaikas paaiškino, kad ji nori gyventi su tėčiu. Nurodė, kad su tėčiu ji bendrauja, jis per gimtadienį, šventes dovanų nuperka. Mamos namuose nebūna, išeina, geria ir jos neprižiūri. Močiutė V taip pat geria. Išgėrusi ją skriaudžia, nedaro valgyti, tampo už plaukų už tai, kad ji jai nepadeda. Tėčio draugę pažįsta, su ja kalbėjo telefonu. Nebenori su mama ir močiute gyventi (1 t., b.l. 141). Bylos medžiaga nustatyta, kad į šiuos vaiko paaiškinimus teismas atsižvelgė ir sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą – 2012-01-10 nutartimi kol bus priimtas teismo sprendimas byloje, nepilnametės S. K. gyvenamoji vieta, atsakovo atstovei prašant, buvo nustatyta su tėvu D. K. (1 t. b.l. 145-147). Tačiau šiam vaikui pagyvenus tėvo šeimoje, teismo posėdžio S. K. duotais parodymais nustatyta, kad vaiko norai pasikeitė – vaikas išreiškė norą gyventi su mama (2 t., b.l. 60-63). Taip pat vaiko duotais parodymais buvo nustatyta, kad vaikui gyvenant pas tėvą šis prieš savo dukrą naudojo smurtą, ką pripažino ir pats atsakovas, paaiškindamas, kad dukrą mušė ne per pilvą (kaip parodė S), o per užpakalį už tai, kad ji išdykavo, o tuo metu miegojo atsakovo ir jo sugyventinės vaikas. Atsižvelgus į minėtą faktą (smurto naudojimą prieš vaiką) ieškovės atstovei pateikus prašymą panaikinti 2012-01-10 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas 2012-03-01 nutartimi nustatęs, kad S. K. grąžinimas atgal, kol byla neišnagrinėta iš esmės, neatitiktų jos interesų, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė (2 t., b.l. 60-62). Kaip matyti iš bylos medžiagos, nors laikina vaiko S gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, tačiau vieno iš teismo posėdžio metu šalims sutarus, S su ieškove ir savo motina iki kito paskirto teismo posėdžio grįžo į ieškovės namus. Nepilnametės S teismo posėdžio metu duotais parodymais nustatyta, kad ją tėvas iki posėdžio pasiėmė iš kaimo, močiutė (ieškovė) gėrė. Taip pat mažametė paaiškino, kad pas tėtį jai sekasi gerai, tėtis geras, ją prižiūri ir ji nori gyventi pas jį Kaune. Taip pat vaiko paaiškinimu, kai vyko pas močiutę, mama kartu nevažiavo, grįžo vėliau, o močiutė sugrįžusi į namus gėrė. Tai, kad atsakovui dukrą paimant iš ieškovės pastaroji buvo girta, o atsakovės nebuvo namuose, patvirtina ir atsakovo duoti parodymai. To neneigia ir pati ieškovė. Taip pat mažametės S parodymais nustatyta, kad ji tėvo šeimoje jaučiasi gerai, tėvo sugyventinė ja rūpinasi, vaiko vertinimu “K“ ją myli, S sutaria su kartu atsakovo šeimoje gyvenančiu jo sugyventinės sūnumi T, kuris yra S bendraamžis (1 t., b.l. 141-143).

Jonavos rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo pateikta išvada patvirtina, kad situacija byloje labai sudėtinga, vaiko motina nerodo jokios iniciatyvos ir noro rūpintis vaiku. Atstovo nuomone, abu tėvai netinkamai vykdo savo pareigas mažamečio vaiko atžvilgiu. Mano, kad galimi du variantai, arba mergaitę apgyvendinti vaikų globos namuose, arba atsižvelgti į mergaitės norą bei į Kauno m. VTAT pateiktą išvadą, kurioje nurodyta, kad gyvenimo sąlygos atsakovo gyvenamojoje vietoje tinkamos ir išreiškiant pasitikėjimą atsakovu D. K., nustatyti mergaitės gyvenamąją vietą su jos tėvu D. K..

Teismas pažymi, kad LR CPK normose, reglamentuojančiose bylų, kylančių iš šeimos santykių, nagrinėjimo ypatumus, nustatyta teismo teisė, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teisme paaiškėjusias bylos aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus. O tuo atveju, jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (LR CPK 376 str. 1 d. ir 4 d.).

Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir pasekmių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, tai yra tėvų kaltę ir įvertinti jų pobūdį. Minėti tėvų valdžios įgyvendinimo veiksmai vertinami CK 3.155 straipsnio turinio aspektu - tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžia. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Priklausomai nuo tėvų kaltės pobūdžio gali būti ribojama tėvų valdžia laikinai ar neterminuotai. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad svarbu yra nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaikų teisių į jų geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas šeimos ginčo santykiams vadovaujasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, reiškiančiu, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Kaip pirmiau minėta, tėvų valdžios įgyvendinimo veiksmai vertinami CK 3.155 straipsnio turinio aspektu – jų teisės ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, jais rūpintis. Išanalizavęs byloje esančių įrodymų visumą teismas laiko byloje nustatytu, kad atsakovė R. J. nesirūpina savo vaiku S. K., nesidomi ja, neauklėja, jos neišlaiko, dažnai ilgam laikui išvyksta iš namų, dukrą palikdama girtaujančios motinos, tai yra ieškovės priežiūrai, o likusi su močiute mergaitė yra neprižiūrima, ką patvirtina į bylą pateikta Jonavos rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus medžiaga, liudytojos O. B. duoti parodymai. Tai, kad namuose ne visada buvo maisto, buvo šalta, o močiutė geria, be to, ne kartą prieš anūkę vartojo fizinį smurtą (ko neneigė ieškovė), patvirtino ir teisme tiesiogiai išklausyta mažametė S. K.. Iš VTAS pateiktos medžiagos matyti, kad VTAS skyriaus darbuotojų, o taip pat seniūnijos darbuotojų atsakovė ne kartą buvo įspėta dėl savo dukters palikimo be priežiūros, dėl tinkamo savo kaip motinos valdžios nepanaudojimo. Dėl šios priežasties atsakovė buvo bausta administracine tvarka, tačiau į tai atsakovė nereaguoja, savo gyvenimo nekeičia. Kaip matyti iš pačios ieškovės paaiškinimų, jos dukra R piktnaudžiauja alkoholiu, nesirūpina dukra S, nedalyvauja jos auklėjime, neteikia materialinio išlaikymo, o vaikui skirtus pinigus išleidžia savo poreikių tenkinimui, veda amoralų gyvenimo būdą, ne kartą dingusi buvo ieškoma. Tai, kad atsakovė dažnai ir ilgai nebūna namuose, vaiką palikdama motinos priežiūrai, teismo posėdžio metu patvirtino ir pati atsakovė. Nors atsakovė ir teigė, kad ji pasikeitė, tačiau, kaip matyti iš jos paaiškinimų, prasidėjus teismo procesui ir S gyvenamąją vietą teismui laikinai nustačius pas tėvą, atsakovė vėl nebūdavo namuose - tuo metu, jos teigimu, ji gyveno pas draugę Jonavoje, tuo pačiu tuoj pat patikslindama, kad gyvena pas draugą, nepaneigė, kad vartoja alkoholį. Teismo posėdyje pati atsakovė sutiko, kad jai laikinai būtų apribota motinos valdžia dukters atžvilgiu. Kviečiama į teismo posėdį atsakovė neatvyko. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad po 2012-02-28 teismo posėdžio, šalims sutarus ir S likus pas motiną, iš mažametės S. K. paaiškinimų matyti, kad tuoj pat po teismo posėdžio atsakovė kartu su dukra ir ieškove namo nevažiavo, vaikui su močiute grįžus namo pastaroji girtavo, po to motinai grįžus ir vėl išvykus, vaikas vėl buvo paliktas girtaujančios ieškovės priežiūroje, ką patvirtino ir teismo posėdyje apklausta mažametė S bei atsakovo duoti parodymai – nuvykęs pasiimti dukters atsakovas vaiką rado su neblaivia ieškove. Tai, kad atsakovė tinkamai neįgyvendina motinos valdžios dukters atžvilgiu, kaip matyti, lemia jos charakteris, gyvenimo būdas, abejingumas motinos valdžios įgyvendinimui. Tėvų pareigų nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms jau laikytina jų kaltais veiksmais, todėl teismas laiko nustatytu, kad pagal CK 3.180 straipsnio 2 dalyje išvardytas sąlygas byloje yra pagrindas riboti atsakovei motinos valdžią. (CK 3.180 str. 2 d.). Tačiau įvertinus atsakovės kaltės pobūdį dėl motinos pareigų nevykdymo teismas laiko, kad byloje nėra pagrindo atsakovei taikyti neterminuotą motinos vadžios apribojimą. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad atsakovė darė ir daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai ja nesirūpina. Be to, byloje yra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, nes atsakovė nurodė ketinanti gyventi su vaiku, dukra rūpintis, lydėti ją į mokyklą. Ryšis tarp motinos ir dukros nėra nutrūkęs. Pažymėtina, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė tėvų valdžios apribojimo priemonė, šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas, toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus.

Tuo tarpu iš atsakovo atžvilgiu nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovams ėmus gyventi skyrium ir dukrai S apsigyvenus su motina, atsakovas taip pat laipsniškai nusišalino nuo dukters auklėjimo ir priežiūros – iš pradžių dažnai lankius dukrą, nuvežant jai lauktuvių, ką patvirtino liudytojai D. N. ir M. K., kaip matyti iš ieškovės, atsakovės, o taip pat paties atsakovo paaiškinimų, dukters aplankymai atsakovui apsigyvenus Kaune ir sukūrus kitą šeimą, suretėjo ir pastaruoju metu apsiribojo tik dukters aplankymu švenčių, vaiko gimtadienio metu, telefoniniais pokalbiais. Būdamas sveikas ir darbingas atsakovas niekada dukrai neteikė teismo priteisto materialinio išlaikymo, yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Paaiškėjus, kad S yra netinkamai prižiūrima atsakovei ją palikus ieškovės priežiūrai, atsakovas buvo nerandamas, o vaikas, turėdamas tėvus, girtaujant ieškovei iki ji išsiblaivys, seniūnijos darbuotojams prašant (liudytojos O. B. parodymai) buvo globojamas svetimų žmonių. Minėti atsakovo veiksmai savo vaiko atžvilgiu laikytini kaltais ir tai galėtų būti pagrindu atsakovui riboti tėvo valdžią. Tačiau šiuo atveju teismas atsvara laiko ir vertina atsakovo siekį, iškėlus teisme šią civilinę bylą, rūpintis savo dukra, ją auklėti ir prižiūrėti, vaiko gyvenamąją vietą nustatant su juo. Nors, kaip matyti iš atsakovo 2011-10-03 VTAS rašyto paaiškinimo, pirma atsakovo reakcija sužinojus apie jo atžvilgiu teisme iškeltą bylą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo buvo jo sutikimas, kad jam dukters S atžvilgiu būtų laikinai apribota valdžia, o vaikas liktų gyventi su ieškove, tačiau iš jo bei trečiojo asmens paaiškinimų matyti, kad atsakovas pasitaręs su savo sugyventine ir jai sutikus, kad jo dukra gyventų jų šeimoje, teismui pateikė priešieškinį teismo prašydamas atsakovei riboti motinos valdžią S atžvilgiu, o dukters gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Šios pozicijos atsakovas atkakliai laikėsi visu bylos nagrinėjimo teisme metu, ir nors atsakovo šeimoje gana sunki materialinė padėtis, siekė, kad dukra gyventų su juo. Atsakovo iniciatyva, jo atstovei pateikus prašymą, iki bus priimtas sprendimas šioje byloje teismo nutartimi S. K. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu. Bylos nagrinėjimo metu S išreiškus norą ir šalims sutarus, vaikas iki kito paskirto teismo posėdžio išvyko kartu su motina. Tačiau dar iki teismo posėdžio atsakovas nuvyko į ieškovės namus, namuose rado dukrą paliktą girtos ieškovės priežiūrai, ir ją parsivežė atgal pas save. Taip pat vertintinas atsakovo siekis (nors ir neįrodytas rašytiniais įrodymais) sudaryti geresnes buities gyvenimo sąlygas tiek savo šeimai, tiek kartu gyvenančiai dukrai išsinuomojant didesnį gyvenamąjį būstą, gauti didesnį darbo užmokestį, taip pat rūpinimasis, kad pas jį gyvenant dukrai bus geresnės ir saugesnės sąlygos vaikui lankyti mokyklą. Iš bylos medžiagos matyti, kad S gyvenant pas močiutę, pradėjus lankyti mokyklą, į mokyklą jai reikėtų keltis valtimi per Neries upę. Nors bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas praeityje yra teistas, baustas, yra duomenų, kad papiktnaudžiauja alkoholiu (2012-03-08 pažyma apie baustumą), tačiau ištirtų įrodymų visuma rodo, kad atsakovas keičia savo gyvenimo būdą – gyvena šeimoje, siekia, kad kartu jo šeimoje gyventų ir jo dukra S, dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas laiko, kad atsakovui nėra pagrindo taikyti tėvo vadžios ribojimą.

Esant nurodytoms aplinkybės ieškinys ir priešieškinis dalyje dėl neterminuoto atsakovės motinos valdžios ribojimo tenkintinas iš dalies ir atsakovei R. J. laikinai, tai yra terminuotai (vienerių metų laikotarpiui) ribotina tėvų (motinos) valdžia nepilnametės dukters S. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu (CK 3.180 str.), o ieškinys dalyje dėl atsakovo neterminuoto tėvo valdžios ribojimo dukters S. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu atmestinas.

Išaiškintina atsakovei, kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ar turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Kai valdžia apribota laikinai, pasibaigus teismo sprendime nurodytam terminui, tėvų valdžios ribojimas automatiškai nesibaigia. Tokiu atveju tėvai, kurių valdžia buvo apribota, gali kreiptis į teismą dėl ribojimo panaikinimo, o CK 3.182 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys gali prašyti arba pratęsti laikiną, arba nustatyti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

Nepilnametės S. K. motinai R. J. laikinai apribojus motinos valdžią šio vaiko atžvilgiu, S. K. gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko tėvu, tai yra atsakovu D. K.. Teismas pažymi, kad šį sprendimą priima vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko išreikštą norą gyventi su tėvu, ir, kad pagal teismo nustatytas aplinkybes S gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu sprendimo priėmimo dienai labiausiai atitinka vaiko interesus. Kartu pabrėžtina, kad vaiko teisė gyventi su savo tėvais, būti auklėjamam ir aprūpinamam savo tėvų šeimoje yra viena iš prioritetinių vaiko asmeninių neturtinių teisių (Vaikų teisių konvencijos 7 str.). Ši vaiko teisė reiškia, kad vaiko gyvenamoji vieta yra jo tėvų (globėjų, rūpintojų) gyvenamoji vieta (CK 2,14 str., 2,16str., 3.168 str. 1d.). Atitinkamai vaikas negali būti išskirtas su tėvais prieš vaiko norą, išskyrus tėvų valdžios ribojimo atvejus (CK 3.180 str.), vaiko atskyrimo nuo tėvų (CK 3.179 str.) ir kitus įstatymo numatytus atvejus. Esant nurodytoms aplinkybėms, tik vienam iš S. K. tėvų, tai yra motinai, apribojus valdžią šio vaiko atžvilgiu, vaikas turi teisę gyventi su savo tėvu. Tuo labiau, kad teismo nustatytos aplinkybės neprieštarauja vaiko interesams, kad šio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu - atsakovo buities ir gyvenimo sąlygos šiuo metu tinkamos (Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada), be to, atsakovas siekia pagerinti šeimos ir gyvenimo sąlygas išsinuomodamas didesnį gyvenamąjį būstą, atsakovo šeimoje jo dukra yra rūpinamasi, ji yra prižiūrima, S sutaria su kitais savo tėvo šeimos nariais (jo sugyventine ir jos nepilnamečiu sūnumi), ji nori gyventi pas tėvą, taip pat S gyvenant pas tėvą vaikas bus saugesnis pradėjus lankyti mokyklą, tėvo šeimoje artimiausiu metu S ruošiamasi leisti į darželį. Tuo tarpu ieškovės, kuri taip pat reiškia reikalavimą dėl S gyvenamosios vietos nustatymo, buities gyvenimo sąlygos sudėtingos (Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas), o kaip matyti iš pačios ieškovės paaiškinimų bei rašytinių įrodymų, ieškovė niekur nedirba ir pajamų negauna, pagal teismui pateiktas pažymas matyti, kad lėšos, kuriomis ieškovės teigimu, ji disponuoja, priklauso ieškovės neįgaliam broliui A. V.. Pačiai ieškovei, kartu su atsakove R. J. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), kaip matyti iš teismui pateikto VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo, yra areštuotas. Be to, byloje įrodyta, kad ieškovė dažnai girtuokliauja, savo anūkės tinkamai neprižiūri, prieš vaiką vartoja fizinį smurtą. Be to, šiuo konkrečiu atveju vaiko gyvenamoji su močiute teismo galėtų būti nustatyta tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad nepilnametei S yra pagrindas nustatyti globą, o ieškovę paskirtų jos globėja. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad ieškovė negali tinkamai pasirūpinti mergaite, sudaryti jai saugias bei sveikas gyvenimo sąlygas, todėl ieškovės ieškinys dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atmestinas.

Kadangi apribojus tėvų valdžią vaiko išlaikymo pareiga išlieka (CK 3.195 straipsnis), todėl iš atsakovės R. J. priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai S. K.. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra sveika ir darbingo amžiaus (gim. 1978 m.), kitų išlaikytinų asmenų neturi, tačiau ji šiuo metu niekur nedirba, registruota darbo biržoje, jos kas mėnesį gaunamas pajamas sudaro socialinė pašalpa bei išmokos vaikui (į pastarųjų mokėjimą atsakovė nebeteks teisės šiam sprendimui įsiteisėjus), jai nuosavybės teise priklauso pusė vieno kambario buto, kuriam yra uždėtas antstolio areštas, todėl iš atsakovės R. J. jos nepilnametei dukrai S. K., gim. (duomenys neskelbtini), priteistinas materialinis išlaikymas po 200,00 Lt (bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 str.) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2011-09-14) iki vaiko pilnametystės, siekiant užtikrinti bent minimalius vaiko poreikius (CK 3.194 str., 3.196 str.).

Kadangi nepilnametės S gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko tėvu, tai yra atsakovu, laikytina, kad iš atsakovės priteisiant išlaikymą dukrai yra iš dalies patenkintas atsakovo priešieškinyje reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Atsakovas, kuris yra šio vaiko įstatyminis atstovas, skirtinas vaikui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Likusiose dalyse ieškinys ir priešieškinis atmestini.

Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad vaikas teismo sprendimu lieka gyventi su tėvu, šiam sprendimui įsiteisėjus, nutrauktinas Jonavos rajono apylinkės teismo 2007-07-17 teismo įsakymu civilinėje byloje L2-1961-722/2007 iš D. K. priteistas materialinis išlaikymas nepilnametei dukrai S. K..

Ieškovė ir atsakovas prašo priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė tokio reikalavimo nereiškia.

Ieškovei šioje civilinėje byloje yra suteikta valstybės garantuojama ir 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, tuo pačiu ją 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų (1 t., b.l. 10-11, 2 t. b.l. 18).

Valstybės išlaidas už antrinės teisinės pagalbos teikimą V. J. iki 2012-01-06 sudaro 480 Lt (Kauno VGTPT 2012-01-02 pažyma Nr. TP-7-(2.10)-9, 1 t., b.l. 130). Taip pat valstybės išlaidas šioje civilinėje byloje sudaro 278 Lt nesumokėto žyminio mokesčio dalyje dėl ieškovės reiškiamų reikalavimų kiekvienam iš atsakovų riboti tėvo valdžią (139 Lt +139Lt; CPK 80 str.1 d. 5 p.).

Ieškovės ieškinį patenkinus iš dalies, aukščiau minėtos išlaidos valstybei priteistinos proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 96 str.). Iš ieškovės reiškiamų reikalavimų atsakovų atžvilgiu patenkinta 13 procentų tik atsakovės R. J. atžvilgiu (iš viso atmesta 83 proc.), todėl iš atsakovės valstybei priteistina 62,40 Lt (13 proc. nuo 480 Lt) už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 36,14 Lt nesumokėto žyminio mokesčio (13 proc. nuo 278 Lt). Likusi dalis (417,60 Lt už antrinės teisinės pagalbos teikimą ieškovei ir 241,86 Lt nesumokėto žyminio mokesčio) išlaidų padengtina iš valstybės biudžeto lėšų.

Atsakovas valstybei nėra sumokėjęs 211 Lt žyminio mokesčio (139 Lt dalyje dėl reikalavimo riboti valdžią – LR CPK 80 str. 1 d. 5 p., ir 72 Lt dalyje dėl išlaikymo priteisimo – LR CPK 80 str. 1 d., 85 str. 1 d. 3 p.), nuo kurio jis teismui pateikdamas priešieškinį buvo atleistas remiantis įstatymu (LR CPK 83 str. 1 d. 2 p. ir 5 p.). Atsakovo priešieškinis patenkintas 50 procentų, todėl iš atsakovo ir atsakovės valstybės naudai priteistina po 105,50 Lt (tai yra po 50 proc. nuo 211 Lt) nesumokėto žyminio mokesčio (LR CPK 96 str. ). Taip pat proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovės atsakovo naudai priteistina 50 procentų jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, tai yra 50 procentų už atsakovui advokato suteiktą teisinę pagalbą, kas sudaro 400 Lt (paskaičiuota 50 procentų nuo 800 Lt; 1 t. b.l. 117) (LR CPK 93 str.).

Valstybės išlaidas byloje taip pat sudaro 56,60 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Minėtos išlaidos iš šalių valstybės naudai priteistinos įvertinus patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų santykį: valstybei iš atsakovo priteistina 14,15 Lt, iš atsakovės – 17,83 Lt pašto išlaidų, o ieškovės daliai tenkanti minėtų išlaidų dalis, kas sudaro 24,62 Lt, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė 100 procentų yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (1 t., b.l. 10-11, 2 t. b.l. 18), dengtina iš valstybės biudžeto lėšų (LR CPK 96 str.).

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovės valstybei priteistina 62,40 Lt už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, 167,90 Lt (62,40 Lt +105,50 Lt) nesumokėto žyminio mokesčio ir 17,83 Lt pašto išlaidų, iš atsakovo - 105,50 Lt nesumokėto žyminio mokesčio ir 14,15 Lt pašto išlaidų, o šioje civilinėje byloje 417,60 Lt už antrinės teisinės pagalbos teikimą ieškovei, 241,86 Lt nesumokėto žyminio mokesčio ir 24,62 Lt dengtina iš valstybės biudžeto lėšų. Taip pat iš atsakovės atsakovo naudai priteistina 400 Lt jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus naikintinos šioje civilinėje byloje 2012-01-10 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (1 t., b.l. 145).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Terminuotai 1 (vieneriems) metams apriboti atsakovei R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnametės dukters S. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti nepilnametės S. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su vaiko tėvu, atsakovu D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) jos nepilnametei dukrai S. K., gim. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą kas mėnesį mokant po 200,00 Lt (po du šimtus litų, bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją) periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2011-09-14) iki vaiko pilnametystės, išlaikymui priteistomis lėšomis išimtinai vaiko interesais uzufrukto teise pavedant disponuoti nepilnamečio vaiko tėvui D. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Nutraukti išlaikymo S. K. išieškojimą iš D. K. pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2007-07-17 teismo įsakymą civilinėje byloje L2-1961-722/2007.

Priteisti iš atsakovės R. J. , a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 400 Lt (keturis šimtus litų) jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 62,40 Lt (šešiasdešimt du litus 40 ct) už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (lėšas pervedant į VMI prie LR Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas – 5630,“ Swedbank“, AB, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš atsakovės R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 167,90 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt septynis litus 90 ct) nesumokėto žyminio mokesčio ir 17,83 Lt (septyniolika litų 83 ct) pašto išlaidų (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 105,50 Lt (vieną šimtą penkis litus 60 ct) nesumokėto žyminio mokesčio ir 14,15 Lt (keturiolika litų 15 ct pašto išlaidų) (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Civilinėje byloje Nr. 2-29-814/2011 valstybės turėtas išlaidas - 417,60 Lt (keturis šimtus septyniolika litų 60 ct) už antrinės teisinės pagalbos teikimą ieškovei, 241,86 Lt (du šimtus keturiasdešimt vieną litą 86 ct) nesumokėto žyminio mokesčio ir 24,62 Lt (dvidešimt keturis litus 62 ct) padengti iš valstybės biudžeto lėšų.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti civilinėje byloje Nr. 2-29-814/2012 2012-01-10 taikytas laikinąsias apsaugos priemones –nepilnametės S. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymą su tėvu D. K., (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą apeliacine tvarka.