- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-12-13
- Bylos Nr.
- N1-2076-954/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00559-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Giedraitis
- Kaltinamasis
- D. K.
- Nukentėjusysis
- T. P.
Įžanginė dalis
viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. K., a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 11 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) gimnazijos 12 klasės moksleivis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas,
2014-10-14 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir paskirta jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu ar mokslu; 2014-06-20 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., ir skirta jam bausmė - laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose faktinės gyvenamosios vietos adresu, mokytis ir neatlygintinai per 3 mėnesius išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. 2015-02-25 Kauno apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinta Kauno apylinkės teismo 2014-06-20 nuosprendžiu paskirta bausmė su Kauno apylinkės teismo 2014-10-14 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir paskirta D. K. galutinė bausmė – 1 metai laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose faktinės gyvenamosios vietos adresu, mokytis ir neatlygintinai per 3 (tris) mėnesius išdirbti 30 (trisdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtos bausmės laiką įskaityta Kauno apylinkės teismo 2014-06-20 nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės dalis, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, 2016-02-24 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., ir skirta jam bausmė - 1 metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 92 str., 82 str. 1 d. 3, 5 p., 85 str., 87 str. 2 d. 2 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: elgesio apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. bei tęsti mokslą, bei nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus, įpareigojant per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, išdirbant per mėnesį ne mažiau kaip po 20 valandų, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis, būdamas nepilnametis, 2015-09-12, laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 23.00 val., būdamas bute adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, iš kambaryje esančios sekcijos slapta pagrobė nukentėjusiajam T. P. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S3“ 200 Eur vertės, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d.
Kaltinamasis D. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015 m. rugsėjo 12 d. buvo su draugu L, kuris pasiūlė eiti pas vaikiną, kuris priims į namus pasėdėt. Be L dar buvo E. G. ir G. Butas yra adresu (duomenys neskelbtini). Bute buvo daug žmonių, klasiokai to vaikino, pas kurį atvažiavo. Tą vaikiną iš matymo žinojo. Bute visi baliavojo, buvo ant stalo daug alkoholinių gėrimų. Duris atidarė atrodo abu broliai. Narkotines medžiagas lyg kas ir vartojo, kvapas lyg žolės buvo. Telefonas „Samsung Galaxy S3“ buvo padėtas ant spintelės, pamatė ir nusprendė paimti. Bute prabuvo apie valandą. Jis jokių alkoholinių gėrimų nevartojo, tiesiog nuo spintelės paėmė telefoną ir įsidėjo į kišenę, niekas nematė kaip paėmė. Jis išėjo su E. G.. Telefoną pardavė už 40 ar 50 eurų. Daugiau kitų daiktų, kurie galimai buvo pavogti, nelabai žino. Blogai vertina savo poelgį, negerai darė, nepilnametis buvo, dabar jau atsakingesnis jaučiasi, gailisi. Jo atžvilgiu dar yra atliekama ikiteisminių tyrimų. Administracinių pažeidimų neturėjo. Nuosprendžiais paskirtas sąlygas vykdo, civilinį ieškinį, kadangi telefonas gražintas, nesutinka atlyginti (2 t., b.l.114, 115).
Kaltinamajam D. K. pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).
Be D. K. parodymų, jo kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 1 d. įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės G.Ročienės 2016-09-12 nutarimu atskirti ikiteisminį tyrimą D. K. atžvilgiu iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr.01-1-51142-15 (1 t., b.l.15-20); 2016-09-13 T. P. protokolu – pareiškimu, kuriuo nustatyta, kad 2015-09-13 apie 04.00 val. grįžęs namo (duomenys neskelbtini), Kaune, pastebėjo, kad pavogti daiktai, tarp jų ir mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy S3“ (1 t., b.l.21,22); 2015-09-13 įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 24-33);nukentėjusiojo T. P. parodymais, kuriais nustatyta, kad 2015-09-12, apie 16.00 val., su sugyventine R. P. iš namų adresu (duomenys neskelbtini), Kaune jis išvyko į Šventąją. Namuose liko 2 šešiolikmečiai vaikai B. P. ir T. P.. 2015-09-13, apie 00.30 val., paskambino sūnui T, iš pokalbio su juo suprato, kad kažkas vyksta. Pokalbio metu girdėjosi pašalinių asmenų balsai, juokas. Po pokalbio su sūnumi nukentėjusysis paskambino apsaugos grupei „Jungtis“, kad šie nuvažiuotų patikrinti, kas vyksta namuose. Po kiek laiko jam perskambino, pasakė, kad apvogė vaikus. Apie 04.00 val. nukentėjusysis su sugyventine grįžo namo. Nustatė, jog dingę daug daiktų. Įvykio metu dingo ir mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy S3“ 200 Eur vertės (1 t., b.l. 35-36,40-41);liudytojos R. P. parodymais, kuriais nustatyta, kad 2016-09-12 vagystės iš jos buto adresu (duomenys neskelbtini) metu dingo mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy S3“ su LABAS kortele, kuris jos sugyventiniui T. P. buvo grąžintas (1 t., b.l. 45-47, 49-50, 2 t., b.l. 38-39);liudytojo B. P. parodymais, kuriais nustatyta, kad 2015-09-12 apie 21.00 val., jam būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, jam paskambino draugas L. G., paklausė, ar gali pas jį trumpam atlėkti. Nors jis ir prieštaravo, Lukas maždaug po 20 min. vis tiek pas jį atvažiavo kartu su dviem iš matymo pažįstamais vaikinais G, E ir D. Visi įėjo į butą, atsisėdo kambaryje. Jis su broliu nuėjo į virtuvę pasitarti, kaip išprašyti nepageidaujamus asmenis. Būdamas virtuvėje, girdėjo, kaip kambaryje atidarinėjami stalčiai. Dar kalbantis virtuvėje, iš namų išėjo G, L. D liko. Kartu su broliu T jis su D bendravo, jis teigė, kad tuoj išvažiuos, jo atvažiuoja paimti draugai. Tai buvo apie 00.00 val. Visi asmenys iš jų buto išėjo apie 00.40 val., maždaug 00.45 val. atvyko apsaugos „Jungtis“ darbuotojai. Prieš atvykstant apsaugai apsižiūrėjęs namuose jis pasigedo mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy S3“ , IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) , su SIM kortele „LABAS“ Nr. (duomenys neskelbtini). Nei jis, nei jo brolis nematė, kas pavogė šį telefoną ir kitus daiktus (1 t., b.l. 52-57, 59-60);liudytojo T. P. parodymais, kuriais nustatyta, kad D įvykio naktį buvo jų namuose. Jis atvyko kartu su L. G. (1 t., b.l. 62-63);liudytojo E. G. parodymais, kuriais nustatyta, kad 2015-09-12, apie 21.00 val., jis susitiko su draugu D, pavardės nežino, taip abu susitiko su D draugu G. Iš G sužinojo, kad jo draugas L pasiūlė nuvykti į butą kažkur prie „Topolio“, kuriame nėra tėvų, galima ten pabūti. Apie 22.00 val. jis su D, G ir L nuvyko į minėtą butą. Adreso nežino. Kas juos įleido į butą, nematė. Visi buvo svetainėje. Kartu buvo ir du broliai dvyniai. Kas ką vogė, jis nematė, nežino. Apie 23.00 val. jis iš buto išėjo. D išėjo dar anksčiau su L. G pasiliko (1 t., 65-66);liudytojo L. G. parodymais, kuriais nustatyta, kad 2015-09-12 apie 21.00 val. jis atvažiavo prie PC „(duomenys neskelbtini)“, kur jo laukė G ir du jam iš matymo matyti vaikinai D ir E. Jis paskambino B ir jie visi keturi nuėjo pas B į namus. Jis pabuvo apie 10 min, ir su keletu vaikinų, tarp jų ir E jis išėjo link PC „(duomenys neskelbtini), kur važiavo pas draugą (1 t., b.l.71,72; 2 t., b.l. 42-44);2016-01-18 savanoriškų daiktų dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo apžiūrėtas G. D. priklausantis telefonas iPhone 4 ir jame esantis G. D. ir asmens, vardu D bendravimas (1 t., b.l.81-99); liudytojo T. P. parodymais, kuriais nustatyta, kad 2015-10-01 internete skelbiu.lt jis rado skelbimą apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S3“, paskambino skelbime nurodytu numeriu, tą pačią dieną sutarė susitikti su pardavėju Šilainių mikrorajone prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Skelbime buvo nurodyta telefono kaina 85 Eur. Su pardavėju sutarė, kad telefoną pirks už 80 Eur ir jį už šią sumą nusipirko. Pirkdamas telefoną, nežinojo, kad jis vogtas. Pardavėjas jam nesukėlė jokių įtarimų (1 t., b.l. 105-106);2015-10-07 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo liudytojas T. P. prijungimui prie tyrimo medžiagos savanoriškai pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S3“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 107-108);apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas liudytojo T. P. pateiktas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy S3“. Nustatytas jo IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), spalva juoda, telefono aversas su liečiamu ekranu, reversas – su kamera viršuje. Be atminties kortelės, be SIM kortelės. Telefonas natūraliai nusidėvėjęs (1 t., b.l. 109-113). Pakvitavimu telefonas grąžintas nukentėjusiajam T. P. (1 t., b.l. 109-114);liudytojo A. N. parodymais, kuriais nustatyta, kad 2015-10-29 (tyrimo metu nustatyta, jog tai galėjo būti 2015-09-29) internete skelbiu.lt jis rado skelbimą apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S3“. Buvo nurodyta kaina 80 Eur. Telefono numerio neišsaugojo. Paskambino pardavėjui, sutarė susitikti Šilainiuose, Baltų pr., prie parduotuvės „Šilas“. Apie 19.30 val. automobiliu BMW penktos klasės, modelis E39, atvažiavo 2 vaikinai, iš jų liudytojas už 80 Eur nusipirko minėtą telefoną. Tą patį vakarą į minėtą telefoną įdėjo SIM kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Telefonu naudojosi iki 2015-10-01. Kad telefonas vogtas, sužinojo iš policijos pareigūnų, kai buvo pakviestas į apklausą (1 t., b.l. 116-117);Iš Kauno AVPK KP SUV pateiktų duomenų apie elektroninių ryšių srauto įvykius ir jų dalyvius matyti, jog į mobiliojo ryšio telefoną, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2015-09-13, 00:13:51 val. iki 12:18:45, buvo įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog šiuo numeriu naudojosi įtariamasis D. K. (1 t., b.l. 118-130).D. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b.l. 151, 152 );nukentėjusysis T. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 300 € neturtinės žalos atlyginimo ir 400 € išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti (2 t., b.l. 111, 112).
Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo kilnojamojo (judamojo) turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Slapta ir atvirai grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia.
Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamojo veika 2015-09-12 laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 23.00 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, pasireiškė tyčia, jis suvokė, kad grobia svetimą turtą – nukentėjusiajam T. P. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S3“, 200 Eur vertės, numatė, kad turto savininkui bus padaryta žala ir norėjo šį turtą užvaldyti. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. sudėtį, kvalifikuota teisingai ir įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
Dėl bausmės
BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 str. išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei BK 80-81 str., 90-91 str. numatytais bausmių skyrimo ypatumais nepilnamečiams, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jo sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytų poveikio priemones ir jų veiksmingumą, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.
Teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui D. K., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryta tyčinė nusikalstama veika), kaltės formą (nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikalstama veika padaryta siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltinamojo asmenybę, jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą. D. K. teistas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs (1 t., b.l. 173-187), administracinėmis nuobaudomis baustas (1 t., b.l.191-193). Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 t., b.l.194), VšĮ Kauno (duomenys neskelbtini) poliklinikos psichikos sveikatos centre nėra užregistruotas (1 t., b.l.195). D. K. tėvai Kauno miesto savivaldybės administracijos socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje neregistruoti, socialinės paslaugos nėra teikiamos. D. K. socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje dėl delikventinio elgesio registuotas nuo 2013 m. (1 t., b.l.196). Kauno (duomenys neskelbtini) gimnazijos D. K. charakteristikoje nurodyta, kad D yra guvus, draugiškas, stengiasi nekonfliktuoti, moka bendrauti, klasiokų mėgiamas, kartais dalyvauja klasės renginiuose, mokosi patenkinamai. Pamokas lanko nepastoviai, tačiau stengiasi pagerinti mokymosi rezultatus (1 t., b.l.197).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės priemonių parinkimo nepilnamečiui, prioritetas turi būti teikiamas nepilnamečio pataisymui, neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. paskiriant auklėjamojo poveikio priemones, kontroliuojant nepilnamečio elgesį, sulaikant jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo bei palaipsniui pripratinant jį prie normalaus (visuomenei priimtino) gyvenimo būdo, tokiu būdu prisidedant prie jo pilnavertės asmenybės ugdymo. Realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nepilnamečiui turi būti paskutinė priemonė (ultima ratio), kuria siekiama paveikti nusikaltusį asmenį. Skiriant nepilnamečiui realią laisvės atėmimo bausmę itin atidžiai turi būti įvertinta tai, ar tokia bausmė yra būtina siekiant pakeisti nepilnamečio nusikalstamus polinkius, ar šiam tikslui pasiekti pakaktų ir laisvės atėmimo bausmės nepilnamečiui paskyrimo, atidedant jos vykdymą. Nesant tokiam būtinumui paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neatitiktų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, prieštarautų teisingumo, proporcingumo imperatyvams.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bei įvertinus kaltinamojo elgesį teismo posėdžio metu, jį charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, prieš tai teistas dėl analogiškų nusikalstamų veikų padarymo, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina savo rūšimi griežčiausia iš BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytų bausmių – terminuotas laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į atsakomybę lengvinančią ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertinus tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatyto terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpintų įrodymų tyrimo būdu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.
Įvertinus tai, kad kaltinamasis prisipažino visiškai padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, nuoširdžiai dėl to gailėjosi, nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, prieš priimant paskutinį nuosprendį, mokosi, mokykloje vertinamas patenkinamai, sportuoja, ir nors jo atžvilgiu yra atliekami dar keli ikiteisminiai tyrimai, teismas mano, kad šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti, kad D. K. paskirtos bausmės tikslai gali bus pasiekti bausmės vykdymą atidedant terminui artimam bausmės vykdymo termino vidurkiui nepilnamečiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones.
Dėl civilinio ieškinio
Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nurodyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Šioje byloje nukentėjusysis T. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 300 € neturtinės žalos atlyginimo ir 400 € išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti (2 t., b.l.111, 112). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad byloje surinkti įrodymai rodo, kad dėl D. K. nusikalstamų veiksmų neturtinė žala jam tikrai buvo padaryta. Patirtą neturtinę žalą vertina 300,00 Eur dėl dvasinių išgyvenimų, pažeminimo jausmo, kuriuos sukelia vien mintis apie tai, kad kaltininkas netrukdomas „šeimininkavo“ jo namuose bei, be minėto telefono, buvo pagrobta nemažai ir kitokio jo šeimai priklausančio turto. Neturtinę žalą taip pat sukelia ir kitokie nepatogumai, kuriuos patyrė ir tebepatiria iki šiol dėl jau daugiau kaip metus laiko vykdomo įžūlios vagystės praktiškai bevaisiu tyrimu. Taip pat iš kalto asmens priteistinos jo turėtos išlaidos advokato padėjėjo, kuris ikiteisminio tyrimo metu dalyvavo byloje kaip mano atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 str. 2 d.). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis T. P. nurodė, kad palaiko savo civilinį ieškinį ir paaiškino, kad dėl buto vagystės patyrė dvasinius išgyvenimus, jo reputacija nesumažėjom, kančių, išgyvenimų nepatyręs (2 t., b.l.115).
Kaltinamasis nesutiko atlyginti T. P. civilinį ieškinį. Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis prarado telefoną „Samsung Galaxy S3“ , tačiau ikiteisminio tyrimo metu telefonas buvo grąžintas nukentėjusiajam, todėl turtinė žala nepadaryta. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl nusikalstamos veikos patyrė 300 € neturtinės žalos. Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.
Byloje nustatyta, kad D. K. nusikalstamais veiksmais buvo pavogta nukentėjusiojo T. P. mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy S3“, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iš kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.
Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Nukentėjusysis dėl nusikalstamos veikos prarado mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S3“ 200 € vertės, kuris jam grąžintas praėjus mėnesiui po įvykio ir šiuo laikotarpiu jis negalėjo šiuo daiktu naudotis. Nors ir nurodo, kad įvykio metu buvo pagrobta daugiau daiktų, tačiau kaltinimas yra susijęs tik su mobilaus telefono vagyste ir aplinkybės, kurios nėra susijusios būtent su telefono vagyste, negali būti vertintinos sprendžiant klausimą dėl galimų nukentėjusiojo dvasinių išgyvenimų. Įvertinus visas aplinkybes, manytina, kad dėl nusikaltimo metu netekto mobilaus ryšio telefono nukentėjusiojo gyvenimo kokybė, vertinant tai dvasiniu kriterijumi, buvo nežymiai pablogėjusi.
Teismas vertindamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje 3K-3-263/2007), todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis kaltę pripažino, dėl įvykio gailėjosi, jis įvykio metu buvo nepilnametis, šiuo metu mokosi, nedirba, pajamų negauna, sveikatos problemų neturi, yra darbingas.
Atsižvelgiant į virš išdėstytų aplinkybių visumą, bei įvertinant kaltinamojo amžių, turtinę padėtį, sveikatą, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiajam ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, neturtinė žala mažintina iki 50 €. Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, kaltinamojo turtinę padėtį, kaltinamojo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.
Nukentėjusysis taip pat prašo priteisti 400 € išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti (2 t., b.l. 112). Iš byloje pateikto pinigų priėmimo kvito matyti, kad šią sumą sudaro mokestis už atstovavimą, dokumentų surašymą, patarimą, kitas teisines paslaugas. Byloje nustatyta, kad šis ikiteisminis tyrimas yra atskirtas iš kito ikiteisminio tyrimo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės G.Ročienės 2016-09-12 nutarimu, po nutarimo atskirti ikiteisminį tyrimą su nukentėjusiuoju jokių veiksmų nebuvo atliekama, atstovas neatstovavo nukentėjusiojo jokiuose procesiniuose veiksmuose šiame ikiteisminiame tyrime, nerengė ir neteikė jokių prašymų, išskyrus civilinį ieškinį, kuris savo apimtimi yra labai nedidelis, todėl įvertinus nukentėjusiojo atstovo atstovavimo apimtį bei kaltinamojo turtinę padėtį, laikytina, kad prašoma priteisti išlaidų suma už advokato padėjėjo paslaugas yra neadekvačiai didelė atstovo atliktiems veiksmams byloje, todėl ji mažintina ir iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteistina 100 € išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai – mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy S3“, grąžintas nukentėjusiajam T. P. (2 t., b.l.114), jam ir paliktinas.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.
D. K. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str., 273 str., 291 str., 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 313 str. 3 d., 432 str. 3 d.,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir paskirti - 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 64¹straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nuosprendžiu paskirta galutine 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmę, jas iš dalies sudedant, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – 1 (vienus) metus 5 (penkis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 92 str., 82 str. 1 d. 3, 5 p., 85 str., 87 str. 2 d. 2 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą arba dirbti bei nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus, įpareigojant nuteistąjį per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, išdirbant per mėnesį ne mažiau kaip po 10 (dešimt) valandų.
Nukentėjusiojo T. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš D. K. nukentėjusiajam 50 € (penkiasdešimties eurų) neturtinę žalą ir 100 € (vieno šimtų eurų) išlaidas advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti.
Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus – mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S3“, grąžintą nukentėjusiajam T. P., jam ir palikti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.