- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-15
- Bylos Nr.
- 2S-1389-253/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00981-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Atsakovas
- M. G., A. S.
- Ieškovas
- R. J., Ž. T.
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2S-1389-253/2014
2014 m. spalio 15 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų M. G. ir A. S. atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014-06-25 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų R. J. ir Ž. T. ieškinį atsakovams M. G. ir A. S. dėl vekselio ir indosamento pripažinimo negaliojančiais bei vykdomojo įrašo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiais ieškovų pasirašytą 2014-02-03 vekselį 97 000 Lt sumai ir 2014-05-07 indosamentą, kuriuo 2014-02-03 vekselis perleistas atsakovui A. S., panaikinti Plungės rajono 2-ojo notarų biuro 2014-06-05 vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 4367) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti išieškojimą pagal vekselį antstolio V. D. žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr. 0047/14/00624/1 iki civilinėje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas. Nurodė, kad tenkinus ieškinį, išieškojimas pagal ginčijamą vekselį taptų nebegalimas, tačiau vekselyje nurodytų sumų išieškojimas iki bylos išnagrinėjimo jau gali būti baigtas, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankus teismo sprendimas būtų neįvykdomas, ieškovų galimybė atgauti išieškotas lėšas būtų apsunkinta.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2014-06-25 nutartimi prašymą tenkino ir sustabdė išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0047/14/00624/1, esančioje antstolio V. D. žinioje, iki sprendimo priėmimo šioje byloje. Teismas vertino, kad tuo atveju, jei ieškovų ieškinys būtų patenkintas, gali būti pažeistos ieškovų teisės, atsakovas išieškotas pinigines lėšas gali būti panaudojęs savo interesams patenkinti. Nesustabdžius išieškojimo antstolio V. D. vykdomojoje byloje Nr. 0047/14/00624/1, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas taip pat atsižvelgė, kad antstoliui vykdomojoje byloje atliekant tolimesnius išieškojimo veiksmus, ieškovai gali patirti nepagrįstų nuostolių.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovai M. G. ir A. S. prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2014-06-25 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti nutartį ir atmesti ieškovų prašymą arba sustabdyti lėšų išmokėjimą kreditoriui vykdomojoje byloje Nr. 0047/14/00624/1, nestabdant išieškojimo, turto ir lėšų suradimo. Nurodo, kad ieškovams nepateikus įrodymų, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymo atgręžimas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymas, remiantis vien kelių aplinkybių palankios sudėties tikimybe pažeistų šalių interesų pusiausvyrą. Atsakovų nuomone, tokio pobūdžio ieškinys, kokį pateikė ieškovai, negali būti priimtas ir nagrinėjamas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad tęsiant išieškojimą, nebūtų galimybių susigrąžinti piniginių lėšų iš A. S., net ir esant ieškovams palankiam teismo sprendimui, todėl teismas šiuo klausimu padarė išvadą, neturėdamas jokių įrodymų, o ieškovai tik deklaratyviai nurodo apie galimas grėsmes. Nurodo, kad su ieškovais sieja ne vien tik šis vekselis ir ieškovams apie tai buvo žinoma, o tarpusavio kreditiniai santykiai tęsėsi ilgą laiką. Šios aplinkybės paneigia ieškovų aplinkybes dėl galimos apgaulės ir įtakos, nes nebūtų toliau išrašomi vekseliai. Ieškovai siekia tik užvilkinti atsiskaitymo laiką. Atsakovų nuomone, susidaro nelygi situacija tarp šalių – sustabdžius išieškojimą yra negalimas net tolesnis turto areštas ar duomenų gavimas, nes vykdymo veiksmai yra sustabdyti, taip ieškovai įgyja nepagrįstą teisę naudotis pajamomis ir turtu, dengti kitus kreditinius įsipareigojimus, o atsakovai netenka galimybės net surasti skolininkų turtą, o po bylos baigties ieškovai galimai nebeturės galimybių padengti įsiskolinimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai R. J. ir Ž. T. prašo palikti Plungės rajono apylinkės teismo 2014-06-25 nutartį nepakeistą. Ieškovų nuomone, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškinio tenkinimo atveju ieškovai patirtų nepatogumų sprendžiant išieškotų lėšų grąžinimo klausimą. Bylos šalių interesus labiau atitinka esamos padėties fiksavimas – draudimas vykdyti išieškojimą pagal ginčijamą vekselį. Ieškovai neturi informacijos apie atsakovų turtinę padėtį, kuri leistų pagrįstai manyti, jog išieškotos lėšos be jokių trukdžių būtų ieškovams grąžintos, jei teismas pripažins negaliojančiu ginčijamą vekselį. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad ieškinyje nenurodomos faktinės aplinkybės. 2013-05-21 vekselio ieškovai neginčija, tačiau tai savaime nereiškia, kad pagrįstai išrašyti teismine tvarka ginčijami 2012-09-21 ir 2014-02-03 vekseliai. Sutrikdžius R. J., užsiimančios ūkininkavimu, atsiskaitymus su kitais kreditoriais, R. J. ūkui grėstų bankrotas, o tai būtų nenaudinga nei R. J., nei jos kreditoriams. R. J. yra suinteresuota tęsti ūkininkavimą ir išsaugoti ūkį. Ieškovų ginčijamame vekselyje numatytos 0,2 proc. dydžio palūkanos už kiekvieną dieną nuo negrąžintos sumos, kurias įsipareigoja mokėti vekselio davėjai, todėl ieškovai suinteresuoti kuo skubesniu civilinės bylos išnagrinėjimu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Atskiruoju skundu keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki sprendimo priėmimo šioje byloje sustabdytas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0047/14/00624/1, teisėtumo ir pagrįstumo.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Apeliantai atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad tokio pobūdžio ieškinys, kokį pateikė ieškovai, negali būti priimtas ir nagrinėjamas, o ieškovų ieškinio reikalavimai negali būti vertinami kaip tikėtinai pagrįsti. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taigi ir atlikdamas preliminarų pareikštų reikalavimų vertinimą, teismas nesprendžia šalių ginčo ir ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimo iš esmės, o tik patikrina, ar konkrečiu atveju yra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Preliminariai vertinant pareikštus reikalavimus patikrinama, ar reikalavimai galėtų būti patenkinti, jeigu pasitvirtintų ieškinio faktiniu pagrindu įvardijamos aplinkybės, į bylą pateikti įrodymai vertinami tik ta apimtimi, kuri yra būtina sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimą. Nagrinėjamu atveju ieškovų pareikšti ieškinio reikalavimai iš esmės objektyviai galimi. Ieškinio reikalavimų pagrįstumą teismas nustatinėja nagrinėdamas bylą iš esmės. Apeliantų nurodomi su ieškinio pagrįstumu susiję argumentai, kad ieškovai ne kartą tokiu pat būdu skolinasi lėšas ir visais atvejais išrašomi vekseliai, o tai paneigia ieškovų nurodomas aplinkybes dėl galimos apgaulės, vertintini bei aplinkybės nustatinėtinos tolimesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje – teismui bylą nagrinėjant iš esmės, o ne sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir konstatavęs, kad ieškinio reikalavimai tikėtinai pagrįsti, dėl minėtų argumentų nepasisako.
Atskirajame skunde apeliantai taip pat pateikia argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Laikinųjų apsaugos priemonių laikinas pobūdis, svarba (užtikrinti būsimo, galbūt ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą), taikymo aplinkybės nulemia tai, kad jų taikymui pagrįsti teismų praktikoje keliami mažesni įrodymų pakankamumo reikalavimai. Teismas, taikydamas CPK 145 str. numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, pakanka teismo įsitikinimo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Šiomis priemonėmis siekiama išsaugoti teisinių santykių status quo, kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog sprendimas bus realiai įvykdytas, taip pat užkirsti kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams dėl teismo proceso trukmės.
Kadangi ieškovai prašo pripažinti negaliojančiais – vekselį, indosamentą bei vykdomąjį įrašą, darytina išvada, kad laikinoji apsaugos priemonė, numatyta CPK 145 str. 1 d. 10 p. – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra tiesiogiai susijusi su ieškinio reikalavimais. Nukreipus išieškojimą pagal ginčijamą notaro atliktą vykdomąjį įrašą dėl išieškojimo iš ieškovų, o vėliau pripažinus jį negaliojančiu, susidarytų teisinė situacija, kuri sukeltų neigiamas pasekmes ieškovams, t. y. prieštarautų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams, be to, kiltų būsimo teismo sprendimo įvykdymo veiksmingumo grėsmė. Apeliantai teigia, kad byloje nėra įrodymų, jog tęsiant išieškojimą nebūtų galimybių susigrąžinti pinigus iš A. S. net ir esant ieškovams palankiam teismo sprendimui. Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl vekselio, išrašyto 97 000 Lt sumai, galiojimo. Atsižvelgtina ir į tai, kad didelė reikalavimo suma laikytina galinčia objektyviai padidinti ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Atsakovas, kuris ir turėtų gauti nurodytas lėšas pagal ginčo vekselį, yra fizinis asmuo, todėl įvertinus, kad pinigai yra likvidus turtas, apmokėjus vekselį, ieškovams palankaus teismo sprendimo atveju lėšų grąžinimas gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas. Objektyvių duomenų, patvirtinančių atsakovo A. S. (gerą) turtinę padėtį, nepateikta. Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad šiuo atveju netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
CPK 145 str. 2 d. numato, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Pagal ekonomiškumo, proporcingumo principus, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kurios bylos nagrinėjimo metu nė vienai iš šalių nesuteiktų perdėto pranašumo, galimybių piktnaudžiauti savo teisėmis ir nedarytų žalos daugiau, nei būtina tikslui pasiekti. Skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0047/14/00624/1, esančioje antstolio V. D. žinioje, iki sprendimo priėmimo šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mąstą bei atsižvelgdamas į būtinybę užtikrinti abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, sutinka, kad visiškas vykdymo veiksmų sustabdymas suteiktų nepagrįstą pranašumą skolininkui ir apribotų išieškotojo teises ir teisėtus interesus daugiau nei būtina tikslui pasiekti. Apeliantai atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino galimybės sustabdyti lėšų išmokėjimą kreditoriui vykdomojoje byloje Nr. 0047/14/00624/1, nestabdant išieškojimo, turto ir lėšų suradimo. Ieškovė R. J. nurodė, kad užsiima ūkininkavimu, turi ūkį, veiklai vykdyti turi atsiskaityti su kreditoriais. Vertintina, kad vien tik lėšų išmokėjimo sustabdymas, nestabdant išieškojimo, turto realizavimo veiksmų vykdomojoje byloje, taip pat neatitiktų proporcingumo ir ekonomiškumo principų. Įvertinus nurodytas aplinkybes, išieškojimas vykdymo procese stabdytinas, išskyrus išieškojimo veiksmus, kuriais siekiama surasti ir/arba areštuoti turtą (CPK 145 str. 1 d. 10 p.).
Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė byloje laikinąsias apsaugos priemones. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia šių pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo bei teisėtumo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, remdamasi ekonomiškumo ir proporcingumo principais, iš esmės nekeisdamas skundžiamos nutarties, patikslina jos rezoliucinę dalį dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mąsto, nustatant, jog ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinamas, sustabdant išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0047/14/00624/1, esančioje antstolio V. D. žinioje, iki sprendimo priėmimo šioje byloje, išskyrus išieškojimo veiksmus, kuriais siekiama surasti ir/arba areštuoti skolininko(-ų) turtą (nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir/ar turtines teises).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2014-06-25 nutartį palikti nepakeistą, nustatant, kad sustabdomas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0047/14/00624/1, esančioje antstolio V. D. žinioje, iki sprendimo priėmimo šioje byloje, išskyrus išieškojimo veiksmus, kuriais siekiama surasti ir/arba areštuoti skolininko(-ų) turtą (nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir/ar turtines teises).